CP v2

Category: Regionai

  • Vandžiogalos gimnazijos reorganizacija: taps Babtų gimnazijos skyriumi, bet ugdymas nesikeis

    Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė Vandžiogalos gimnazijos reorganizacijai, ją prijungiant prie Babtų gimnazijos. Savivaldybė teigia, kad sprendimu siekiama racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei išlaikyti ugdymo kokybę ir švietimo pagalbą mokiniams.

    Vienas pagrindinių reorganizacijos motyvų – mažėjantis mokinių skaičius Vandžiogaloje ir dėl to kylantys sunkumai sukomplektuoti vidurinio ugdymo klases. Savivaldybė nurodo, kad gimnazijoje sudėtinga atitikti reikalavimą, jog klasėje būtų ne mažiau kaip 21 mokinys.

    Tapus Babtų gimnazijos skyriumi, III ir IV gimnazijos klasėse galėtų mokytis ne mažiau kaip 12 mokinių. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama išsaugoti galimybę mokiniams tęsti mokslus arčiau namų, užuot ieškojus sprendimų kitose ugdymo įstaigose.

    Po reorganizacijos ugdymo proceso organizavimas Vandžiogaloje, kaip teigiama, iš esmės nesikeis: bus vykdomas ugdymas nuo ikimokyklinio iki vidurinio, organizuojamas maitinimas ir neformalusis švietimas. Taip pat planuojama išlaikyti švietimo pagalbą ir mokinių pavėžėjimą į ugdymo įstaigą ir atgal.

    Didžiausias pokytis – juridinis statusas: Vandžiogalos gimnazija nebeveiks kaip atskiras juridinis asmuo ir taps Babtų gimnazijos Vandžiogalos skyriumi. Tokie pertvarkymai savivaldybėse dažniausiai taikomi siekiant mažinti administracinę naštą ir suvienodinti valdymą, kai mokinių srautai mažėja, o išlaikyti pilną administracinę struktūrą tampa vis brangiau.

    Reorganizacija numatyta etapais. Iki gegužės 15 dieną turi būti parengtas ir viešai paskelbtas reorganizacijos sąlygų aprašas, apie procesą informuotas Juridinių asmenų registras, o visos procedūros planuojamos užbaigti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dieną.

  • Kaunas baigia šildymo sezoną: ką daryti, jei daugiabučio gyventojai nori šildyti ilgiau

    Kaunas baigia šildymo sezoną: ką daryti, jei daugiabučio gyventojai nori šildyti ilgiau

    Kaune nuo gegužės 4 dienos oficialiai baigiamas šildymo sezonas. Savivaldybė sprendimą aiškina artimiausių dienų orų prognozėmis ir kelių parų laikotarpiu išsilaikančia aukštesne temperatūra.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad oficiali šildymo sezono pabaiga nebūtinai reiškia, jog radiatoriai turi atvėsti visame mieste vienodai. Daugiabučių namų šilumos vartotojai turi teisę patys apsispręsti dėl šildymo pabaigos ir, esant poreikiui, ją atidėti.

    Jeigu namo gyventojai nori šildymą pratęsti, reikėtų kreiptis į daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdytoją ar administratorių. Sprendimui paprastai reikalingas daugumos bendraturčių pritarimas, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad namas gali pasirinkti šildyti ilgiau, jei dalis butų dar jaučia diskomfortą dėl vėsių naktų, didesnės drėgmės ar šilumos poreikio šeimoms su mažais vaikais. Toks sprendimas dažniausiai priimamas įvertinus ir tai, kad papildomos dienos ar savaitė gali turėti įtakos galutinėms sąskaitoms.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į kompensacijų tvarką: nuo oficialios šildymo sezono pabaigos datos kompensacijos už patalpų šildymui suvartotą šilumą paprastai nebeskaičiuojamos. Kompensacijos gali būti taikomos tik karštam vandeniui paruošti sunaudotai šilumai.

    Šiemet Kaunas šildymo sezoną užbaigia vėliau nei kai kuriais ankstesniais metais, nes pavasaris buvo permainingas, o vėsesni orai užsitęsė. Tokiose situacijose savivaldybės sprendimai dažnai derinami prie temperatūros tendencijų, tačiau galutinis komfortas daugiabučiuose priklauso ir nuo pačių gyventojų sprendimų.

  • Kaunas pagerbė medicinos bendruomenę: kam atiteko 2025 metų premijos ir nauja nominacija

    Kaunas pagerbė medicinos bendruomenę: kam atiteko 2025 metų premijos ir nauja nominacija

    Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga Kaunas surengė iškilmingą vakarą kino teatre „Daina“, kuriame padėkota gydytojams, slaugytojams ir visuomenės sveikatos specialistams. Renginio metu įteiktos miesto premijos ryškiausiems metų medicinos bendruomenės atstovams ir pažymėti svarbiausi pasiekimai.

    Organizatorių teigimu, šventėje akcentuota ne tik kasdienė medikų atsakomybė, bet ir platesnė jų misija, kai nuo sprendimų priklauso pacientų sveikimas, gydymo tęstinumas bei pasitikėjimas sveikatos sistema. Dėmesys skirtas ir tam, kad miestui svarbios sveikatos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos ir paremtos komandiniais sprendimais.

    „Jūs esate ta žmonių kategorija, pas kurią ateidami pacientai nenori nieko nuslėpti, nes vėliau tik nuo jūsų sprendimų priklausys, kaip greit mes atgimsime ir vėl pasijusime gerai“, – sakė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

    Metų medicinos darbuotojo premijos skyrimo komisija šiemet sulaukė 12 kandidatūrų trijose kategorijose: Metų gydytojas, Metų slaugytojas ir Metų sveikatos apsaugos darbuotojas. Vertinant kandidatus atsižvelgta į profesinius pasiekimus, atsidavimą pacientams ir indėlį į sveikatos sistemos stiprinimą.

    Kaunas pranešė, kad penkiems laureatams skirta po 3 000 eurų premija. Miestas pabrėžė, kad apdovanojimais siekiama įvertinti ir tuos darbus, kurie dažnai lieka už kasdienės rutinos ribų: inovacijų diegimą, jaunųjų specialistų rengimą, procesų gerinimą gydymo įstaigose bei visuomenės sveikatos stiprinimo iniciatyvas.

    Įvertintos įstaigos už imunizaciją

    Šventės metu padėkota ir gydymo įstaigoms, kurios, miesto vertinimu, 2025 metais pasiekė geriausių rezultatų imunoprofilaktikos srityje. Tarp lyderių įvardyti VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šančių padalinys, UAB „Vita longa“, UAB Ąžuolo šeimos klinika, UAB Aušros medicinos centras, UAB „Affidea Lietuva“ ir UAB L. Morkūnienės šeimos klinika.

    Imunoprofilaktika dažniausiai apima vakcinacijos organizavimą, gyventojų informavimą, skiepijimo apimčių stebėseną bei rizikos grupių pasiekimą. Savivaldybės ir gydymo įstaigų vaidmuo čia ypač svarbus, nes būtent pirminė grandis dažniausiai užtikrina, kad pacientai laiku gautų rekomenduojamas vakcinas.

    Dėmesys antimikrobiniam atsparumui

    Kaunas taip pat įteikė padėkas įstaigoms, pripažintoms 2025 metų lyderėmis antimikrobinio atsparumo valdyme. Miesto pranešime nurodyta, kad įvertinimų sulaukė UAB Ąžuolo šeimos klinika, UAB Aušros medicinos centras ir UAB Diagnostikos laboratorijos Savanorių prospekto padalinys.

    Antimikrobinis atsparumas sveikatos sektoriuje siejamas su atsakingu antibiotikų skyrimu, tinkama diagnostika, infekcijų kontrolės priemonėmis ir pacientų švietimu. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigos turi užtikrinti aiškias tvarkas, stebėseną ir nuoseklią klinikinę praktiką, mažinančią nereikalingo antibiotikų vartojimo riziką.

    Nauja nominacija: Metų sėkmės istorija

    Šiemet pirmą kartą įteikta nauja nominacija Metų sėkmės istorija. Ji atiteko VšĮ Kauno miesto poliklinikai už inovatyvų šeimos gydytojo komandos modelį, kuris, savivaldybės teigimu, leido efektyviau organizuoti pacientų aptarnavimą ir sustiprinti komandinius procesus.

    Toks modelis dažniausiai reiškia aiškesnį užduočių pasidalijimą tarp šeimos gydytojo, slaugytojo ir kitų komandos narių, didesnį dėmesį prevencijai bei lėtinių ligų valdymui. Sveikatos sistemoje tai vertinama kaip būdas mažinti eiles, gerinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti tęstinę paciento priežiūrą.

    Renginį papildė meniniai pasirodymai, o organizatoriai pabrėžė, kad tokios ceremonijos padeda matyti medicinos bendruomenę ne tik per kasdienio darbo krūvį, bet ir per pasiektus rezultatus bei įdiegtus pokyčius. Kaunas teigia siekiantis, kad medikų pripažinimas būtų nuoseklus, o gerosios praktikos pavyzdžiai taptų impulsu tolesniam sveikatos paslaugų gerinimui.

  • Vilkijoje po renovacijos duris atveria kultūros centras ir bibliotekos padalinys: kas pasikeitė

    Vilkijai minint 600 metų jubiliejų, po atnaujinimo duris atveria Vilkijos kultūros centras ir Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkijos padalinys. Atnaujintas pastatas pristatomas kaip vietos bendruomenės traukos taškas, kuriame vienoje vietoje telksis kultūra, švietimas ir laisvalaikis.

    Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad miesteliui svarbios erdvės sugrįžta su naujomis galimybėmis. Jis akcentavo, kad atsinaujinęs kultūros židinys turėtų stiprinti bendruomeniškumą ir padėti išlaikyti krašto tapatybę.

    „Šiandien atveriame duris naujam kultūros židiniui, kuris telks bendruomenę ir padės įprasminti šio krašto praeitį bei kurti jo ateitį“, – sakė Valerijus Makūnas.

    Kas atnaujinta pastate

    Renovacijos metu modernizuotos inžinerinės sistemos: pakeisti vamzdynai, atnaujinta elektros instaliacija, įrengta gaisro aptikimo signalizacija. Taip pat įdiegtas grindinis šildymas ir šiuolaikinė vėdinimo sistema, skirta komfortui ir energiniam efektyvumui.

    Viduje sutvarkytos visos patalpos, įskaitant rūsį: įrengtos naujos pertvaros ir lubos, atliktas sienų, grindų bei lubų šiltinimas, įrengta scenos pakyla. Atnaujinti sanitariniai mazgai, o pastato prieigos pritaikytos žmonėms su negalia, sutvarkant takus ir įėjimus.

    Istorinis kontekstas ir veikla

    Pastatas Vilkijoje turi ilgą kultūrinę istoriją: 1938 metais čia pastatyti Šaulių kultūros namai ilgą laiką buvo svarbi miestelio susibūrimų vieta. Bėgant metams erdvės priėmė įvairius renginius, o kultūrinė veikla tapo vienu iš miestelio gyvenimo centrų.

    Biblioteka Vilkijoje įkurta 1957 metais ir ilgainiui išaugo į vietą, kurioje vyko ne tik knygų skolinimas, bet ir edukacijos, parodos bei susitikimai. Atnaujintose erdvėse tikimasi sustiprinti šį vaidmenį, daugiau dėmesio skiriant bendruomenės poreikiams ir veiklų įvairovei.

    Po rekonstrukcijos pastate toliau veiks kultūros kolektyvai, tarp jų linijinių šokių klubas Skrajūnė, folkloro ansamblis Rasa Rasoj, mišrus vokalinis ansamblis Nona, moterų vokalinis ansamblis Griežlė ir kiti. Atidarymo šventėje pasirodė ir svečiai, o atnaujintas patalpas pašventino Šventojo Jurgio parapijos bažnyčios klebonas Linas Šipavičius.

    Projektą parengė UAB „Ugnius ir architektai“, rangos darbus atliko UAB „Dauniškis ir Ko“. Skelbiama, kad bendra darbų vertė siekė 510 tūkst. eurų.

  • Alytuje įvykęs Vilties žygis – sparnai į Lurdą: bendruomenė kilniam tikslui surinko 580 eurų

    Balandžio 29 dieną Alytuje surengtas „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ subūrė gyventojus prie Laisvės angelo, šalia Alytaus miesto sodo. Renginio tikslas buvo paprastas ir aiškus: skatinti judėjimą, bendrystę ir paremti onkologinėmis ligomis sergančius žmones.

    Žygio pradžioje dalyvius pasveikino renginio organizatoriai ir miesto atstovai. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad tokios iniciatyvos stiprina bendruomenės ryšį ir primena, jog parama sergantiesiems svarbi ne mažiau nei dėmesys prevencijai.

    „Kai susitelkiame dėl kito žmogaus, miestas tampa ne tik vieta gyventi, bet ir vieta, kurioje vieni kitus iš tiesų palaikome“, – sakė Nerijus Cesiulis.

    Renginyje dalyvavo vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė bei mero patarėja Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. Organizatoriai akcentavo, kad kiekvienas atėjęs prisidėjo ne tik savo žingsniais, bet ir finansine parama, kuri virsta labai konkrečia pagalba.

    Prieš žygį surengta bendra mankšta, kurią vedė Alytaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė. Vėliau dalyviai išėjo maršrutu iki Dainų slėnio, o kelionėje netrūko ir turiningų sustojimų.

    Žygio metu Alytaus kraštotyros muziejaus edukatorius Giedrius Bernatavičius dalijosi pasakojimais apie miesto istoriją ir aplinką, todėl renginys tapo ne tik sportišku, bet ir pažintiniu. Dalis dalyvių įvardijo, kad būtent toks formatas padeda įsitraukti įvairaus amžiaus žmonėms.

    Finiše žygio dalyvių laukė vaišės ir bendros akimirkos, įamžintos nuotraukose. Organizatorių teigimu, svarbiausia renginio dalis buvo aukojimas Vėžio informacijos ir paramos centro globojamų ligonių kelionei į Lurdą.

    Per renginį surinkta 580 eurų suma. Organizatoriai dėkojo aukojusiems ir pabrėžė, kad poreikis išlieka, todėl prisidėti galima ir po renginio, pervedant paramą į nurodytą sąskaitą.

    Parama galima pervedimu į sąskaitą LT607181200005700320, AB Artea bankas. Gavėjas: Tėviškės namų bendruomenė, įmonės kodas 304064455, paskirtis: „Parama kelionei į Lurdą“.

    Planuojama, kad į piligriminę kelionę kartu su ligoniais vyks ir Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kunigas Vytautas Mazirskas. Renginio organizatoriai viliasi, kad „Vilties žygis – sparnai į Lurdą“ taps tęstine iniciatyva, kasmet suvienijančia dar daugiau žmonių.

  • ARATC informuoja: kaip per gegužės 1-ąją keisis Alytaus regiono atliekų centrų darbo laikas

    UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pranešė, kad šventiniu laikotarpiu dalis padalinių dirbs trumpiau, o kai kurie tądien bus uždaryti. Gyventojai raginami iš anksto pasitikrinti grafiką ir vizitą suplanuoti taip, kad nereikėtų vykti be reikalo.

    ARATC duomenimis, 2026 metais balandžio 30 dieną, prieššventinę dieną, ARATC administracija, Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parkas ir visi rūšiavimo centrai dirbs viena valanda trumpiau. Šis pokytis aktualus tiek gyventojams, atvykstantiems perduoti atliekų, tiek įmonėms, planuojančioms pristatymus.

    2026 metais gegužės 1 dieną Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parkas taip pat dirbs viena valanda trumpiau. Tuo metu ARATC administracija ir visi rūšiavimo centrai nedirbs, todėl dalies paslaugų tądien gauti nepavyks.

    Centras pažymi, kad kitomis dienomis bus dirbama įprastu grafiku. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti, ar pasirinktas padalinys tądien teiks reikalingą paslaugą, ypač jei planuojama atvykti dienos pabaigoje.

    Šventinių dienų grafiko korekcijos atliekų sektoriuje dažnos, nes darbo laikas derinamas prie sumažėjusių srautų ir darbuotojų darbo organizavimo. ARATC kviečia gyventojus, planuojančius apsilankymą, atsižvelgti į sutrumpintas darbo valandas ir uždarymus.

  • Alytaus muzikos mokyklos gastrolės JAV: kanklių muzika suvienijo Niujorką, Dalasą ir Čikagą

    2026 metų kovo 31 dieną–balandžio 22 dieną Alytaus muzikos mokyklos atstovai surengė kultūrinį vizitą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriame koncertai ir edukacijos driekėsi nuo Niujorko iki Čikagos. Kelionės maršrutas apėmė ir Baltimorę, Vašingtoną bei Dalasą, kur susitikimai vyko su lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinio švietimo atstovais.

    Delegaciją sudarė Alytaus muzikos mokyklos direktorė, muzikos mokytoja metodininkė Gabrielė Dambauskaitė, kanklių mokytoja metodininkė Edita Radvilavičienė ir jaunoji kanklininkė, tarptautinių konkursų laureatė Liepa Jankauskaitė. Pagrindiniu vizito akcentu tapo kanklių muzika, pristatyta kaip gyvas lietuviškos tapatybės simbolis ir ryšio su diaspora stiprinimo priemonė.

    Pirmieji susitikimai su lietuviais vyko netrukus po atvykimo, o Baltimorėje surengtas vakaras iš karto parodė, kad tradicinis instrumentas gali būti suprantamas ir artimas skirtingoms kartoms. Kanklių repertuaras tapo tiltu tarp JAV gimusio jaunimo, seniau emigravusių šeimų ir svečių iš Lietuvos.

    Susitikimas Vašingtone ir vakaras ambasadoje

    Vienas svarbiausių kelionės renginių vyko Lietuvos Respublikos ambasadoje Vašingtone, kur surengtas muzikos ir poezijos vakaras Tarp dviejų krantų. Programoje skambėjo dainų autoriaus ir atlikėjo Rimanto Pažemecko kūryba, poetės Sandros Avižienytės eilės, o vokalistė Žaneta Ježerytė papildė vakarą dainomis.

    Vakaro kulminacija tapo Liepos Jankauskaitės pasirodymas, išryškinęs kanklių skambesio subtilumą ir instrumento galimybes šiuolaikinėje koncertinėje programoje. Edita Radvilavičienė pristatė kanklių istoriją ir vietą lietuvių muzikinėje tradicijoje, o Gabrielė Dambauskaitė pabrėžė tokių vizitų reikšmę miesto kultūrinei sklaidai.

    Dalaso ir Čikagos akcentai

    Dalasas tapo viena aktyviausių stotelių, kur lituanistinėje mokykloje „Baltija“ vyko koncertai, edukacijos ir kūrybiniai susitikimai. Čia pristatytos ir ankstyvojo muzikinio ugdymo praktikos, aptartos galimos partnerystės tarp Lietuvos ir JAV lietuviškų švietimo iniciatyvų.

    Gabrielė Dambauskaitė Dalase pristatė metodinį leidinį „Muzikiniai žaidimai“, skirtą ankstyvajam muzikiniam ugdymui. Praktiniai užsiėmimai ir meistriškumo pamokos sustiprino ryšį su pedagogais, o kanklių muzika suteikė renginiams aiškų lietuviškos kultūros atspalvį.

    Didžiausias Dalaso renginys buvo JAV lietuvių Poezijos pavasaris „Zenitas“, subūręs kūrėjus iš įvairių valstijų. Liepa Jankauskaitė renginį pradėjo Lietuvos tautinę giesmę atlikdama kanklėmis, o JAV himnas nuskambėjo kaip pagarbus dviejų kultūrų dialogo ženklas.

    Čikagoje vizitas tęsėsi edukacijomis, susitikimais su lituanistinėmis mokyklomis ir meistriškumo pamokomis. Taip pat įvyko kūrybiniai susitikimai su kompozitoriumi ir vargonininku Ričardu Soka, kurio kūrybinis indėlis ir bendradarbiavimo perspektyvos įvardytos kaip svarbios plečiant mokyklos repertuarą.

    Ilgalaikės partnerystės po kelionės

    Kelionę vainikavo koncertas ir Šv. Mišios Nativity BVM bažnyčioje, tapę jautriu atsisveikinimu su JAV lietuvių bendruomene. Paskutiniame koncerte dalyvavo Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Amerikos valstijose ir Meksikoje Gediminas Varvuolis.

    Vizitas pristatomas kaip daugiau nei koncertinis turas: užmegzti ryšiai turėtų virsti naujais mainais, meistriškumo pamokomis ir metodinių priemonių sklaida. Tarp konkrečių planų minimas ir Ričardui Sokai skirtos natų knygos pristatymas, kuris galėtų papildyti Alytaus muzikos mokyklos biblioteką.

    Taip pat numatoma dalintis ankstyvojo muzikinio ugdymo patirtimi, įtraukiant Čikagoje dirbančius muzikantus ir pedagogus. Alytaus muzikos mokyklos bendruomenė pabrėžia, kad tokie vizitai padeda išlaikyti kalbą, tradicijas ir bendrystę, o kanklių skambesys už Atlanto tampa aiškiu lietuviškos tapatybės ženklu.

  • Į Užupių kapines nuo gegužės 1 dienos – daugiau autobusų: kas keičiasi savaitgaliais

    Nuo gegužės 1 dienos gyventojams bus paprasčiau pasiekti Užupių kapines viešuoju transportu – didinamas reisų skaičius. Pokyčiai labiausiai aktualūs savaitgaliais, kai kapinėse padaugėja lankytojų ir tvarkymo darbų.

    Kaip informuoja savivaldybė, darbo dienomis viešojo transporto grafikai iš esmės nesikeičia. Tuo metu savaitgaliais reisų skaičius padidintas atsižvelgiant į sezoniškumą ir didesnius srautus prieš svarbias atminimo dienas.

    Gyventojai raginami keliones planuoti iš anksto ir pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius. Tokia praktika taikoma daugelyje miestų, nes kapinių lankymas dažnai sutampa su piko valandomis, o automobilių srautai ir parkavimo galimybės prie kapinių būna ribotos.

    Primename, kad prie kapinių lankytojams sudarytos patogesnės sąlygos tvarkymo darbams: įrengti įrankių stovai, prie laistymo kranelių palikti laistytuvai, periodiškai atvežama juodžemio. Tikimasi, kad daliai gyventojų tai leis atsisakyti važiavimo automobiliu ir sumažins spūstis kapinių prieigose.

    Pasikeitimai maršrutuose nuo gegužės 4 dienos

    Taip pat skelbiama apie papildomą pokytį prasidėjus vasaros sezonui. Iki šiol 7A autobusas užsukdavo į SB Dainava, tačiau nuo šiol šis maršrutas į sodų bendriją nebekursuos.

    Vietoje jo nuo gegužės 4 dienos 13 maršruto autobusas papildomai užsuks du kartus per dieną – 8.15 ir 15.40 val. Savivaldybė pažymi, kad tai turėtų išlaikyti susisiekimo patogumą gyventojams, kurie įprastai naudojosi 7A maršrutu.

  • Penkis sūnus užauginusi alytiškė Dalia Sakalauskienė: kas šeimoje iš tiesų laiko viską kartu

    Alytiškė Dalia Sakalauskienė, kartu su vyru Juozu užauginusi penkis sūnus, šiemet minima tarp žmonių, kurių kasdienis darbas ir atsidavimas šeimai pastebimi valstybės mastu. Ji pretenduoja į Lietuvos Respublikos Prezidento apdovanojimą – ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.

    Pačiai Daliai tai pirmiausia yra įvertinimas už ilgus metus, kuriuose daugiausia vietos užėmė ne viešumas, o nuosekli rutina: rūpestis vaikais, namais ir tarpusavio santykiais. Jos istorijoje akcentas dedamas ne į didelius pareiškimus, o į mažus, kasdien kartojamus sprendimus.

    Kelias į Alytų ir penkių sūnų šeima

    Dalia gimė ir augo Panevėžyje, o Juozas – Merkinėje. Jų keliai susikirto studijuojant Kauno technologijų institute, kur abu įgijo inžinerinį išsilavinimą.

    Šeimos gyvenime netrūko permainų: po studijų pora buvo išvykusi dirbti į Marijampolę, vėliau persikėlė į Alytų. Pasak Dalios, didelės šeimos jie neplanavo iš anksto, tačiau gyvenimas natūraliai atvedė į penkių sūnų namus.

    Sakalauskų sūnūs – Arnas, Arminas, Taidas, Oldas ir Gajus. Dalia pasakoja, kad vardai atsirado iš tuo metu artimų dalykų: knygų, istorinių asmenybių ar tiesiog netikėtai „susigulėjusio“ skambesio.

    Kasdieniai įpročiai, kurie formuoja šeimą

    Pasak Dalios, auklėjimas jos namuose rėmėsi aiškia tvarka ir paprastais įgūdžiais: pagarba, mandagumu, gebėjimu susitarti ir prisidėti prie bendrų darbų. Ji pabrėžia, kad tarpusavio santykiai šeimoje kuriami ne vien per šventes, o kasdien.

    Vaikams nuo mažens buvo įprasta rutina, o buities darbai buvo natūrali šeimos dalis. Dalia prisimena, kad sūnūs anksti mokėsi tvarkytis, prisidėti namuose, o vasaromis padėdavo ir kaimo darbuose pas artimuosius.

    „Mamos meilės lašeliai susideda iš paprastų dalykų – pagalbos ir dėmesio vaikui“, – sako Dalia Sakalauskienė.

    Ji įsitikinusi, kad nuoseklus įsitraukimas į vaikų kasdienybę kuria ne tik discipliną, bet ir saugumo jausmą. Tokie dalykai vėliau atsispindi ir suaugusių vaikų elgesyje, jų tarpusavio ryšyje bei santykyje su tėvais.

    Ką jai reiškia tvirta šeima?

    Kalbėdama apie šeimos stiprybę, Dalia daug dėmesio skiria partnerystei. Jos teigimu, tvirtai šeimai svarbu, kad atsakomybės būtų dalijamos, o dėmesys vienas kitam nebūtų atidėtas „vėlesniam laikui“.

    Ji prisimena, kad auginant mažus vaikus ypač reikšmingas buvo supratimas ir paprasta, bet reali pagalba kasdienybėje. Dalia sako, kad santykius sustiprina ne deklaracijos, o konkretūs veiksmai, kai šeimoje matoma, jog vienas kitam rūpi.

    Šiandien Sakalauskų namai vis dar išlieka traukos vieta: suaugę sūnūs dažnai grįžta, o sutuoktinius džiugina ir šeši anūkai. Nors dėl sveikatos ilgai prižiūrėti vaikų ji nebe visada ryžtasi, ryšys su šeima išlieka artimas ir gyvas.

    Dalia pabrėžia, kad mamos vaidmuo nesibaigia vaikams suaugus. Jos manymu, šeimoje mama dažnai tampa ašimi, kuri palaiko ryšius, pastebi nuotaikas, sujungia skirtingus gyvenimo ritmus ir primena, kad dėmesys artimajam yra kasdienis pasirinkimas.

  • Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajonui perduota 1009 metais minimą Lietuvą liudijanti faksimilė: kur bus eksponuojama?

    Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje balandžio 30 dieną surengtas iškilmingas renginys, kurio metu rajonui įteikta istorinė faksimilė. Joje atkuriamas šaltinis, siejamas su pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais.

    Faksimilę Akmenės rajono savivaldybės merui Vitalijui Mitrofanovui ir bibliotekos direktorei Linai Lukytei perdavė „LITUA Rotary“ klubo atstovė Asta Majauskienė. Renginyje akcentuota, kad dovana skirta ne tik saugojimui, bet ir aktyviam naudojimui švietėjiškoje veikloje.

    Pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas siejamas su Kvedlinburgo analais, kuriuose aprašomas 1009 metais užfiksuotas įvykis. Tokios faksimilės savivaldybėms ir viešosioms erdvėms dažnai dovanojamos tam, kad svarbūs valstybingumo ženklai būtų lengviau pasiekiami bendruomenėms ir taptų istorinio ugdymo priemone.

    Iniciatoriai pabrėžė, kad pagrindinis sumanymo tikslas – padėti jaunajai kartai aiškiau suvokti valstybės ištakas ir asmeninį ryšį su praeitimi. Pasak jų, gyvas santykis su istorija kuriamas tuomet, kai ją galima pamatyti, aptarti ir įtraukti į kasdienes veiklas, o ne tik perskaityti vadovėlyje.

    Bibliotekos vadovė L. Lukytė renginyje teigė, kad bus ieškoma kūrybiškų būdų, kaip faksimilę pristatyti lankytojams ir integruoti į edukacijas. Planuojama, kad eksponatas taps proga rengti teminius susitikimus, pamokas su gidais ir bendruomenės pristatymus, kad istorija neliktų vien lentynose.

    Meras V. Mitrofanovas pabrėžė, kad tokios dovanos sustiprina krašto tapatybę ir skatina didžiuotis savo vieta bendrame Lietuvos pasakojime. Jo teigimu, svarbu, kad Akmenės vardas būtų siejamas ne tik su dabarties darbais, bet ir su prasmingu indėliu į kultūros bei istorijos puoselėjimą.

    Renginio organizatoriai tikisi, kad faksimilė bibliotekoje taps traukos tašku tiek moksleiviams, tiek suaugusiesiems, o jos pristatymas paskatins daugiau domėtis ankstyvaisiais Lietuvos istorijos šaltiniais. Ši iniciatyva taip pat primena, kad regionų kultūros įstaigos gali būti svarbios vietos, kur istorija atgyja per patirtį ir bendruomenės įsitraukimą.