|
Be išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Tačiau pažangios technologijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą, nepasiduoti dezinformacijai ir verbavimui bei koks yra visuomenės, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė.
„Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.
Kad vaikų saugumas internete yra vienas opiausių šiandienos klausimų, pastebi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.
Misija – „perauklėti“ interneto algoritmus
„Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė pastebi, kad vaikai būtent socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį: „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetenciją, kurią turime ugdyti savo vaikuose.“
Tiesa, pašnekovė teigia, kad algoritmus galima „perauklėti“:
- Sąmoningai rinktis pozityvų turinį.
- Rinktis neutralią informaciją.
- Ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo.
- Ieškoti naujų temų ir pomėgių.
- Rinktis patikimus kanalus.
„Auklėti“ algoritmus, anot Debunk EU atstovės Jovitos Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, bando ir Europos sąjunga. Didysis „banginis“ visame Europos sąjungos reguliavime – tai Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti.
Vis dėlto J. Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pastebi, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja. Naujos kartos dezinformacija išskirtinė tuo, kad žinutė ir turinys tampa vis mažiau reikšmingi. Jų vietą užima kiekis.
Kaip išsaugoti budrumą?
Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigia, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando ugdyti valstybe nusivylusius, nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.
„Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.
Vaikų saugumo internete „receptas“ ir pirmasis žingsnis tėvams, anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarės Rūtos Latinytės, ryšys su vaiku: „Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“
- Latinytė pataria socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams:
- Vadovautis logika, o ne emocijomis.
- Jeigu informacijos tikrumas abejotinas, ieškoti pirminio informacijos šaltinio.
- Patikrinti, ar kanalas, patikimas.
- Saugotis algoritmų spąstų.
Tarp didžiausių grėsmių vaikams – verbavimas ir radikalizavimas
Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigia, kad be žalingo algoritmų poveikio, didelį pavojų kelia ir verbavimas, radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius.
Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai „Tik Tok“, žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.“
Tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų, anot A. Matonio, populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“: „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas.“
Ženklai, kad vaikas įsitraukė į ekstremistinę veiklą:
- Socialinė saviizoliacija.
- Vartojami uždarai socialinei grupei būdingi terminai.
- Bendraujant su artimaisiais, skleidžiamos ekstremistinės ideologijos nuostatos.
- Įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
|
