CP v2

Category: Regionai

  • Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    Kupiškis 2035 vizija: bibliotekoje vyks forumas apie investicijas, turizmą ir rajono proveržį

    2026 metų gegužės 6 dieną 14 valandą Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks forumas-diskusija Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems. Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą Lėta. Karšta. Tikra.

    Forume numatyta diskusija su verslo, viešojo sektoriaus, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Pagrindinis tikslas – įvardyti realistiškus sprendimus, kurie galėtų sustiprinti Kupiškio rajono konkurencingumą ir gyvenimo kokybę artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.

    Kas bus aptariama forume?

    Renginio organizatoriai skelbia, kad didelė dėmesio dalis bus skiriama turizmo srautų didinimo galimybėms ir investicijų pritraukimui. Taip pat bus kalbama apie ekonomikos plėtrą, regioninės politikos kryptis bei tai, kaip Kupiškis galėtų aiškiau išsigryninti savo identitetą ir pritraukti naujų iniciatyvų.

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis bus visuomenės įtraukties stiprinimas kultūriniame ir ekonominiame miesto gyvenime. Planuojama aptarti ir socialinės atskirties mažinimo priemones, kurios regionuose dažnai tiesiogiai susijusios su užimtumo galimybėmis, paslaugų prieinamumu ir bendruomenės aktyvumu.

    Kodėl tai aktualu dabar?

    Pastaraisiais metais regionų savivaldybės vis dažniau konkuruoja dėl investicijų, darbo vietų ir jaunų gyventojų, todėl ilgalaikės strategijos tampa ne tik formalumu, bet ir praktiniu įrankiu. Kupiškiui, kaip ir daugeliui Lietuvos rajonų, aktualūs klausimai susiję su ekonominės bazės stiprinimu, turizmo potencialo panaudojimu bei bendruomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas kviečia ne tik institucijų atstovus, bet ir vietos bendruomenę aktyviai dalyvauti ir teikti idėjas. Tikimasi, kad vieša diskusija padės išgryninti prioritetus ir sustiprins partnerystes tarp skirtingų sektorių.

    Registracija į renginį vykdoma telefonu +370 628 53034. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kuriems aktuali Kupiškio rajono ateitis ir konkretūs žingsniai link 2035 metų tikslų.

  • Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje nauja padėkos tradicija: vardiniai suoliukai trims ilgametėms medikėms

    Seirijų ambulatorijoje Medicinos darbuotojų diena šiemet pažymėta ne oficialiomis kalbomis, o konkrečiu bendruomenės gestu. Seirijų krašto gyventojas Juozas Alenskas ambulatorijai padovanojo tris vardinius medinius suoliukus kaip padėką už medikų darbą ir ilgus metus teiktą rūpestį žmonėmis.

    Suoliukai skirti trims medicinos darbuotojoms, kurių vardai Seirijuose daugeliui siejasi su kasdieniu pacientų priėmimu ir nuosekliu darbu. Jie įteikti šeimos gydytojai Nijolei Jurčiukonienei, gydytojai odontologei Vaidai Šklėrienei ir ilgametei gydytojai odontologei Onutei Urbonavičienei, kuri šiuo metu jau yra užtarnautame poilsyje.

    Ambulatorijos aplinkoje pastatyti suoliukai turės ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Viena vertus, tai vieta trumpam atsikvėpti pacientams ir lydintiesiems, kita vertus, aiškus priminimas, kad ilgametis darbas sveikatos sistemoje dažnai matuojamas ne tik valandomis, bet ir pasitikėjimu, kurį užsidirba medikai.

    Vardiniai suoliukai bendruomenei tapo galimybe padėką išreikšti paprastai, bet ilgam. Tokie gestai ypač svarbūs mažesniuose miesteliuose, kur ambulatorija neretai yra viena svarbiausių kasdienės pagalbos vietų, o pacientų ir medikų santykis – artimesnis ir labiau grįstas asmeniniu pažinimu.

    Suoliukus pašventino Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijų klebonas Paulius Marčiulionis. Pasak bendruomenės narių, ši iniciatyva gali tapti prasmingu pavyzdžiu, kaip dėkingumą už profesionalumą ir atsidavimą įamžinti ne vien žodžiais, bet ir išliekamu, kasdien matomu ženklu.

  • Kalvarija kviečia teikti sveikatinimo projektus 2026 metams: paraiškų laukia iki gegužės 20 dienos

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti sveikatinimo projektus, kurie būtų įgyvendinami pagal Visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą 2026 metais. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 20 dienos.

    Teikti projektus kviečiamos sveikatos priežiūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, dirbantys visuomenės sveikatos srityje. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausia yra aiški nauda Kalvarijos gyventojams ir praktinis priemonių pritaikymas.

    Prioritetai 2026 metais

    Planuojant 2026 metų veiklas, savivaldybė nurodo keturias prioritetines kryptis, į kurias siūloma orientuoti projektų idėjas. Šios kryptys apima tiek prevenciją, tiek sveikatos raštingumo didinimą skirtingose gyventojų grupėse.

    2026 metais prioritetas teikiamas aplinkos sveikatai, sveikos mitybos skatinimui ir higienos įgūdžių stiprinimui, taip pat rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijai. Atskirai išskiriamas vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimas bei stiprinimas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Projektai priimami Kalvarijos savivaldybės administracijoje Laisvės g. 2, Kalvarijoje, taip pat paraiškas galima pateikti elektroniniu paštu. Rengiant dokumentus rekomenduojama vadovautis patvirtintu programos projektų tvarkos aprašu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad paraiškose vertinama ne tik idėjos aktualumas, bet ir suplanuotų veiklų realistiškumas, tikslinės auditorijos pagrindimas bei numatomas rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turėtų aiškiai įvardyti, kam skirti, kokias problemas sprendžia ir kaip bus pamatuojamas poveikis bendruomenei.

  • Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybė renka duomenis apie sausrą: ką turi pateikti nukentėję augalininkystės ūkiai

    Kalvarijos savivaldybėje fiksuota sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, todėl savivaldybės administracija pradėjo rinkti informaciją apie galimai patirtus nuostolius. Duomenys renkami remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių matavimais.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, sausra nuo 2026 metų balandžio 25 dienos iki 2026 metų balandžio 26 dienos buvo užfiksuota Kalvarijos ir Liubavo seniūnijose. Taip pat nurodoma, kad sausra toliau fiksuojama Sangrūdos seniūnijoje.

    Kur kreiptis ir ką pasiruošti?

    Nuo sausros nukentėję savivaldybės augalininkystės ūkiai kviečiami kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Kartu būtina pateikti įrodymus, pagrindžiančius žalą pasėliams ir nuostolių mastą.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pateikiamuose dokumentuose turi būti apskaičiuotos sąnaudos, patirtos iki sėklos įterpimo į dirvą. Tai apima visą grandinę nuo žemės dirbimo darbų iki sėjos, kad nuostoliai būtų įvertinti pagal realiai patirtas išlaidas.

    Taip pat būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę valdyti žemės sklypą, kuriame patirti nuostoliai. Tinka nuosavybės dokumentai arba kitas teisėtas pagrindas valdyti žemę, jei sklypas valdomas ne nuosavybės teise.

    Ką daryti dėl įsipareigojimų?

    Ūkiams, kurie dėl susidariusios situacijos gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, rekomenduojama nedelsti ir kuo greičiau raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Tai svarbu tais atvejais, kai įsipareigojimų nevykdymas gali turėti įtakos paramos sąlygoms ar terminams.

    Savivaldybė primena, kad informacijos pateikimas ir laiku atlikti veiksmai padeda tiksliau įvertinti situacijos mastą, o institucijoms leidžia operatyviau spręsti dėl galimų tolesnių sprendimų. Gyventojai ir ūkiai raginami kaupti su patirta žala susijusius dokumentus ir fiksuoti pasėlių būklę.

  • Kalvarijoje startavo dalyvaujamojo biudžeto 2026 balsavimas: 7 idėjos ir 60 000 eurų gyventojų sprendimui

    Kalvarijos savivaldybės administracija paskelbė viešą balsavimą dėl dalyvaujamojo biudžeto 2026 projekto idėjų. Gyventojai kviečiami išsirinkti labiausiai poreikius atliepiančias iniciatyvas, kurias vėliau įgyvendins savivaldybė.

    Balsavimui pateiktos 7 projektų idėjos, o gyventojų iniciatyvoms savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė skelbia, kad daugiausia balsų surinkę pasiūlymai bus atrenkami įgyvendinimui.

    Balsavimas vyks iki gegužės 10 dienos

    Balsuoti galima nuo balandžio 30 dienos iki gegužės 10 dienos imtinai. Pritarimas išreiškiamas balsuojant elektroniniu būdu.

    Balsuojant reikia nurodyti vardą ir pavardę, gimimo datą bei deklaruotą gyvenamąją vietą. Balsuoti gali Kalvarijos savivaldybės gyventojai nuo 18 metų.

    Kiek balsų turi vienas gyventojas?

    Vienas gyventojas turi teisę balsuoti už visas atrinktas projektų idėjas, kiekvienai idėjai skiriant po vieną balsą. Tai reiškia, kad gyventojai gali palaikyti kelias iniciatyvas, o ne tik vieną pasirinktą.

    Jei gyventojams kyla sunkumų balsuojant elektroniniu būdu, pagalbos galima kreiptis į pagal gyvenamąją vietą esančių seniūnijų darbuotojus. Pagalba teikiama gyventojams, kuriems sudėtinga naudotis elektroninėmis priemonėmis.

    Kaip bus tikrinami duomenys?

    Savivaldybė nurodo, kad prireikus gali patikrinti, ar balsavę asmenys atitinka nustatytus reikalavimus, sutikrindama pateiktus duomenis Gyventojų registre. Tai taikoma tais atvejais, kai būtina įsitikinti balsavimo teisėtumu ir dalyvių atitiktimi tvarkai.

    Pažymima, kad asmens duomenys naudojami tik balsavimo procedūroms vykdyti ir tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybė ragina gyventojus susipažinti su pateiktais pasiūlymais ir balsavimu prisidėti prie sprendimų, kurie daro įtaką jų aplinkai.

  • Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: 11:52 kauks sirenos ir ateis SMS

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: 11:52 kauks sirenos ir ateis SMS

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu bus įjungiamos perspėjimo sirenos, o į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad pranešimai telefonus turėtų pasiekti nuo 11:52 iki 12:00. Sirenos kauks 3 minutes, nuo 11:52 iki 11:55.

    Kaip vyks patikrinimas?

    Sirenoms nutilus, nuo 11:55 per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija ir rekomendacijos gyventojams. Patikrinimo tikslas yra įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia perspėjimo kanalai ir kaip greitai pasiekia gyventojus.

    Tokie testai periodiškai rengiami tam, kad būtų pastebėti techniniai sutrikimai, įvertintas sirenų girdimumas skirtingose vietovėse ir patikrintas pranešimų išsiuntimas į skirtingų operatorių tinklus. Praktikoje tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai informacija turi pasiekti žmones per kelias minutes.

    Kodėl SMS gali neateiti?

    Perspėjimo pranešimus gauna tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų funkcija. Jei nustatymai išjungti, pranešimas gali būti neparodytas, net jei ryšys veikia įprastai.

    Taip pat svarbu žinoti, kad tokio tipo pranešimai gali būti rodomi kaip specialūs įspėjimai, o jų pateikimas skiriasi priklausomai nuo telefono gamintojo ir operacinės sistemos. Paslauga gyventojams yra nemokama.

    Kur rasti daugiau informacijos?

    Gyventojai, kurie pastebės nesklandumų arba norės pateikti pastabų dėl sistemos veikimo, kviečiami užpildyti anketą LT72 svetainėje. Joje taip pat pateikiama informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, perspėjimo funkcijos įjungimą telefone ir sirenų girdimumo žemėlapį.

    Departamentas taip pat primena apie nemokamą programėlę „LT72“, kurioje vienoje vietoje pateikiama aktuali informacija ir praktiniai patarimai, kaip elgtis skirtingų grėsmių atvejais.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.

  • Prie Kėdainių arenos atidaryta nauja padelio aikštelė: kada galima žaisti ir ką būtina atsinešti

    Prie Kėdainių arenos atidaryta nauja padelio aikštelė: kada galima žaisti ir ką būtina atsinešti

    Prie Kėdainių arenos, žaliojoje zonoje šalia atsarginio stadiono, įrengta nauja padelio aikštelė, kviečianti išbandyti vis labiau Lietuvoje populiarėjantį žaidimą. Aikštelė skirta tiek miesto gyventojams, tiek svečiams, norintiems aktyviai praleisti laiką lauke.

    Padelis yra rakečių sportas, dažnai lyginamas su tenisu ir skvošu, tačiau dėl mažesnės aikštelės ir žaidimo tempo jis daugeliui pradedančiųjų tampa lengviau „įkandamas“. Pastaraisiais metais padelio infrastruktūra sparčiai plečiasi įvairiuose Lietuvos miestuose, o naujos aikštelės atsiranda tiek prie sporto centrų, tiek viešosiose erdvėse.

    Naujai įrengta aikštelė veikia kiekvieną dieną nuo 10.00 iki 20.00 valandos. Atvykus žaisti kviečiama turėti savo inventorių, nes organizatoriai nurodo atsinešti asmenines raketes ir kamuoliukus.

    Kėdainių arenos viduje žaidėjams sudarytos patogios buitinės sąlygos: galima naudotis persirengimo kambariais ir tualetais. Tai leidžia patogiau planuoti treniruotes ar žaidimą su draugais po darbo bei savaitgaliais.

    Organizatoriai kviečia aikštelę išbandyti tiek šeimas, tiek draugų kompanijas, o norintiems pradėti rekomenduojama pasirūpinti patogia sportine avalyne ir apranga pagal orą. Aikštelė pritaikyta aktyviam laisvalaikiui gryname ore, todėl ji gali tapti nauju traukos tašku sportui Kėdainiuose.

  • PAGD patikrino gyventojų perspėjimo sistemą: ką daryti išgirdus sirenas ir gavus SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė atlikęs Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenos ir pranešimų perdavimas gyventojams.

    PAGD nurodo, kad patikrinimo metu buvo įjungtos perspėjimo sirenos, jos veikė 3 minutes: nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojų mobiliesiems telefonams buvo siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    PAGD ragina išgirdus sirenų signalą nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją arba televiziją ir išklausyti oficialią informaciją. Tokiais atvejais svarbu sulaukti aiškių nurodymų apie grėsmės pobūdį ir rekomenduojamus veiksmus.

    Departamentas pabrėžia, kad patarimai priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl svarbiausia – vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu. Jei informacija perduodama keliais kanalais, pirmenybę reikėtų teikti oficialiems pranešimams per radiją, televiziją ir mobiliuosius perspėjimus.

    Kaip gauti perspėjimus telefone?

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto telefone aktyvuoti korinio transliavimo funkciją, kad perspėjimo pranešimai pasiektų laiku. PAGD pažymi, kad ši paslauga yra nemokama, o tokiais pranešimais gyventojai perspėjami, kai būtina skubiai perduoti svarbią informaciją apie galimą pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Jei kyla abejonių, ar funkcija veikia, verta ją pasitikrinti telefono nustatymuose. Praktikoje tai ypač svarbu, nes pranešimai skirti greitam informavimui, kai situacija vystosi sparčiai ir delsti negalima.

    Pasirengimas 72 valandoms

    PAGD primena, kad nelaimės ar ekstremaliosios situacijos atveju gyventojai turėtų gebėti pasirūpinti savimi ir artimaisiais bent 72 valandas. Rekomenduojama iš anksto pasiruošti geriamojo vandens ir maisto atsargų, turėti būtiniausių vaistų.

    Taip pat namuose pravartu turėti žvakių, degtukų, žibintuvėlį, radiją ir baterijų. Departamentas pabrėžia, kad apie apsaugos priemones ir tolesnius veiksmus gyventojai gali būti informuojami per radiją, televiziją, trumpaisiais pranešimais arba tiesiogiai, todėl svarbu būti pasirengus priimti informaciją ir veikti pagal nurodymus.

    PAGD ragina gyventojus atsisiųsti nemokamą programėlę „LT72“, skirtą pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Joje pateikiama informacija apie pasiruošimą ir gali būti siunčiami svarbūs perspėjimo pranešimai apie nelaimę ar ekstremalųjį įvykį.

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.