CP v2

Category: Regionai

  • Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino bendruomeninių projektų, finansuojamų pagal rėmimo konkursą, sąrašą ir kiekvienam jų skiriamas sumas. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metų balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-362.

    Iš viso finansavimas skirtas 26 projektams, o bendra patvirtinta suma siekia 21 055,37 eurų. Daugumai iniciatyvų numatytas 800–900 eurų dydžio finansavimas, o mažiausios patvirtintos sumos siekia apie 593–595 eurus.

    Kam skirta parama?

    Didžiausia dalis finansuojamų idėjų orientuota į bendruomenės telkimą ir gyventojų užimtumą: sporto šventes, išvykas, stovyklas, renginius bei senjorų ir jaunimo veiklas. Tarp projektų matyti ir iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų organizacijų aktyvumui bei bendruomeniniam įsitraukimui stiprinti.

    Finansavimas taip pat numatytas viešųjų erdvių ir materialinės bazės gerinimui, kai tikslas yra ilgalaikė nauda vietos gyventojams. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su bendruomenių namų aplinkos tvarkymu, infrastruktūros atnaujinimu ar priemonių įsigijimu veikloms vykdyti.

    Ryškesnės iniciatyvos ir sumos

    Didžiausias patvirtintas vieno projekto finansavimas siekia 900 eurų ir skirtas kelioms iniciatyvoms, tarp jų Mikalaučiškių bendruomenės projektui Viskas bendruomenės gerovei, Kaišiadorių rajono pensininkų klubo projektui Senjorai, savaitė – jūsų, taip pat Vilūnų kaimo bendruomenės aplinkos sutvarkymo darbams.

    Taip pat 900 eurų skirta Visuotinio stalo žaidimų klubo Visažiniukas iniciatyvai, orientuotai į bendravimą ir pažinimą per stalo žaidimus, bei Žaslių krašto jaunimo bendruomenės renginių infrastruktūros stiprinimui. Kaugonių krašto bendruomenės Bendrystė projektui Kaugonių mokyklos renesansas taip pat patvirtinta 900 eurų suma.

    Tarp mažiausiai finansuojamų projektų yra Karčiupio kaimo bendruomenės Marių krantas iniciatyva Nuo įrankio iki tvoros, kuriai skirta 593,72 eurų, ir Stabintiškių bendruomenės projektas Stabintiškės: laikas ir žmonės, kuriam numatyta 594,83 eurų. Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungai projektui Būk aktyvus 2026 skirta 798,07 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenėms?

    Toks finansavimo modelis leidžia vienu metu palaikyti didesnį skaičių vietos iniciatyvų ir užtikrinti, kad parama pasiektų skirtingas seniūnijas bei gyventojų grupes. Praktikoje tai reiškia daugiau vietinių renginių, aktyvesnį bendruomenių gyvenimą ir geresnes sąlygas bendroms veikloms.

    Kadangi didžioji dalis sumų yra panašaus dydžio, konkursas akivaizdžiai orientuotas į mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per vieną sezoną ir skatina bendruomenes teikti naujus sumanymus ateityje.

  • Kaišiadorių rajono tarybos posėdis balandžio 30 dieną: kur ir nuo kada stebėti tiesioginę transliaciją

    Kaišiadorių rajono tarybos posėdis balandžio 30 dieną: kur ir nuo kada stebėti tiesioginę transliaciją

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną renkasi į posėdį, kurį gyventojai gali stebėti nuotoliniu būdu. Tiesioginė transliacija prasidės nuo 10 valandos.

    Tokios transliacijos sudaro galimybę gyventojams realiu laiku sekti tarybos darbą, sprendimų priėmimą ir diskusijas. Tai ypač aktualu, kai svarstomi klausimai, susiję su biudžetu, vietos paslaugomis ar savivaldybės turto valdymu.

    Posėdžių transliavimas yra viena iš priemonių stiprinti savivaldos atvirumą ir gyventojų įsitraukimą. Stebint posėdžius lengviau suprasti, kaip formuojami sprendimai ir kokią poziciją svarbiais klausimais užima skirtingi tarybos nariai.

    Tiesioginės transliacijos nuoroda skelbiama Kaišiadorių rajono savivaldybės oficialiuose kanaluose. Norint stebėti posėdį, pakanka prisijungti nurodytu laiku ir atsidaryti transliacijos langą interneto naršyklėje.

  • Kaišiadorių rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: nuo gegužės 4 dienos keičiasi tvarka

    Kaišiadorių rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: nuo gegužės 4 dienos keičiasi tvarka

    Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna potvarkiu nustatė 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigą savivaldybės teritorijoje nuo 2026 metų gegužės 4 dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Šilumos ūkio įstatymu ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

    Nuo nurodytos datos centralizuotas šildymas baigiamas savivaldybės teritorijoje, tačiau daliai vartotojų paliekama galimybė dėl šildymo pabaigos spręsti lanksčiau. Tai aktualu įstaigoms, kurių pastatuose dėl veiklos specifikos gali reikėti išlaikyti aukštesnę vidaus temperatūrą.

    Kada šildymas baigiamas įstaigose?

    Savivaldybės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas taip pat baigiamas nuo 2026 metų gegužės 4 dienos. Tai reiškia, kad šiose įstaigose šilumos tiekimas nutraukiamas ta pačia data, kaip ir visoje savivaldybės teritorijoje.

    Kartu akcentuojama, kad šildymo režimas turi atitikti teisės aktuose nustatytas higienos normas. Jei dėl oro sąlygų ar patalpų naudojimo kyla poreikis šildymą pratęsti ar nutraukti kitu metu, sprendimai turi būti priimami atsakingai, įvertinant patalpų paskirtį.

    Ką gali nuspręsti įmonės ir daugiabučiai?

    Kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ar savivaldybės kontroliuojamų bendrovių vadovai gali nuspręsti šildymo sezoną savo pastatuose užbaigti kitu laiku. Tokiu atveju jie privalo laikytis higienos normų reikalavimų ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoti šilumos tiekėją apie priimtą sprendimą.

    Analogiška galimybė taikoma ir kitiems šilumos vartotojams, įskaitant daugiabučių namų gyventojus. Jei daugiabučio bendrija ar administratorius nusprendžia šildymą nutraukti kitu metu nei bendroji data, apie tai taip pat turi būti pranešta šilumos tiekėjui nustatyta tvarka.

    Kur bus skelbiama informacija?

    Potvarkį pavesta paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir kitomis informavimo priemonėmis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir, jei priimamas sprendimas dėl kitokios šildymo pabaigos datos, iš anksto suderinti veiksmus su pastato administratoriumi ar šilumos tiekėju.

    Praktiškai šildymo sezono pabaiga paprastai reiškia mažesnes sąskaitas už šilumą, tačiau pereinamuoju laikotarpiu daliai vartotojų svarbu įsivertinti ir karšto vandens ruošimo ypatumus, jei jis susietas su šilumos tiekimo sistema. Dėl konkrečių techninių sprendimų gyventojai įprastai konsultuojasi su šilumos tiekėju arba pastato prižiūrėtoju.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.

  • Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė skelbia kvietimą dalyvauti 2025 metų veiklos įgyvendinimo pristatyme. Renginyje planuojama aptarti, kokie darbai ir projektai bus vykdomi, kokių rezultatų tikimasi ir kaip prie jų gali prisidėti bendruomenė.

    Tokie pristatymai paprastai skirti supažindinti gyventojus, nevyriausybines organizacijas ir vietos partnerius su prioritetais, finansavimo kryptimis bei svarbiausiais įgyvendinimo etapais. Dažnai pristatoma, kaip bus vertinamas planuojamų veiklų poveikis miestui ir kam teikiama pirmenybė.

    Vietos veiklos grupės modelis remiasi partneryste tarp savivaldos, bendruomenių ir kitų vietos organizacijų, todėl gyventojų įsitraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų sėkmingiems rezultatams. Pristatymo metu dalyviai paprastai turi galimybę užduoti klausimus, išsakyti poreikius ir pateikti pasiūlymus.

    Jei pristatyme bus aptariami kvietimai teikti paraiškas ar projektų atrankos kriterijai, verta iš anksto pasitikslinti, kokie reikalavimai taikomi pareiškėjams ir kokie dokumentai gali būti reikalingi. Tai ypač aktualu bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios siekia paramos viešosioms erdvėms, socialinėms ar užimtumo veikloms.

    Organizatoriai kviečia suinteresuotus Pagėgių krašto gyventojus ir partnerius sekti oficialią informaciją apie pristatymo laiką, vietą ir dalyvavimo tvarką. Patogiausia tai daryti per vietos veiklos grupės arba savivaldybės informacijos kanalus, kur paprastai skelbiami visi atnaujinimai.

  • NVSC įspėja: krentant skiepijimo apimtims didėja tymų ir kitų užkrečiamųjų ligų rizika

    Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių, padedančių apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minint Europos imunizacijos savaitę, pabrėžia, kad stabiliai aukštos skiepijimo apimtys yra būtinos ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės saugumui.

    Pasak NVSC, pastaraisiais metais Lietuvoje dalies vaikų skiepijimo rodikliai nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo 90–95 proc. lygio. Tai reiškia, kad silpnėja kolektyvinis imunitetas, o ligoms lengviau plisti bendruomenėse, ypač darželiuose ir mokyklose.

    Pagėgiuose fiksuojami svyravimai

    NVSC Tauragės departamentas nurodo, kad 2025 metais Pagėgių savivaldybėje matomos nevienodos vaikų skiepijimo tendencijos. Vienų skiepų aprėptys išlieka aukštos, tačiau kitose pozicijose stebimas mažėjimas, kuris gali didinti protrūkių tikimybę.

    Ryškesnis kritimas fiksuojamas skiepijant nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito pirmąja doze: paskiepyta 86,48 proc. dvimečių, kai 2024 metais rodiklis siekė 94,44 proc. NVSC pabrėžia, kad būtent tymų atveju aukštos aprėptys yra kritiškai svarbios, nes liga plinta itin lengvai.

    Taip pat sumažėjo skiepijimo aprėptys nuo pneumokokinės infekcijos iki 87,5 proc. Mažesni rodikliai fiksuojami ir skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso, kai paskiepyta 57,9 proc. vienuolikos metų vaikų, bei nuo kombinuotų skiepų, saugančių nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, kur aprėptys siekia 87,5 proc.

    Kur rodikliai išlieka aukšti?

    NVSC duomenimis, aukštesnės aprėptys Pagėgių savivaldybėje fiksuojamos skiepijant nuo rotavirusinės infekcijos, kur paskiepyta 93,75 proc. vaikų. Nuo B tipo meningokokinės infekcijos paskiepyta 87,5 proc. vaikų, tačiau specialistai primena, kad net ir šis lygis ne visada užtikrina patikimą bendruomenės apsaugą.

    Tarp stabiliausiai aukštų rodiklių išskiriamos naujagimių vakcinacijos: nuo hepatito B pirma doze paskiepyta 95,24 proc., o nuo tuberkuliozės taip pat 95,24 proc. NVSC pabrėžia, kad laiku atliekamos pirmosios vakcinos yra svarbi apsaugos grandis, ypač kūdikystėje.

    Kodėl skiepijimo apimtys krenta?

    NVSC akcentuoja, kad skiepijimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pasitikėjimo ir tikslios informacijos. Mažėjant vakcinacijos apimtims, didėja rizika, kad į Lietuvą patekus ligos atvejui, ji gali plisti greičiau, o didžiausią pavojų patiria kūdikiai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ir tie, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti paskiepyti.

    Specialistai ragina gyventojus informaciją apie skiepus vertinti kritiškai, o kilus klausimams dėl veiksmingumo ar saugumo, pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą. NVSC primena, kad skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų, o laiku atlikti skiepai padeda išvengti sunkių komplikacijų.

    NVSC taip pat atkreipia dėmesį, kad vakcinomis valdomų ligų grįžimas dažniausiai siejamas ne su vakcinų neveiksmingumu, o su per mažomis skiepijimo apimtimis. Todėl vienas svarbiausių tikslų išlieka užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų gautų rekomenduojamas dozes laiku.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

  • Pagėgių meras pradeda susitikimus su gyventojais: kur ir kada vyks pokalbiai artimiausiomis savaitėmis

    Pagėgių savivaldybė pranešė apie mero susitikimus su gyventojais, kurių metu bus aptariami aktualūs seniūnijų ir miesto klausimai. Tokie susitikimai paprastai skirti gyventojų problemoms išgirsti ir sprendimams pristatyti, todėl savivaldybė kviečia atvykti ir užduoti klausimus tiesiogiai.

    Gyventojams tai proga aiškiai įvardyti kasdienes problemas, nuo kelių ir apšvietimo iki viešųjų paslaugų kokybės bei planuojamų darbų. Praktika rodo, kad savivaldybėms tai taip pat būdas anksti identifikuoti konfliktines situacijas ir patikslinti prioritetus, ypač prieš didesnius infrastruktūros ar tvarkymo projektus.

    Tokie susitikimai dažniausiai vyksta seniūnijose ar bendruomenių erdvėse, o gyventojų įsitraukimas turi reikšmės sprendžiant, kurie klausimai tampa skubesni. Savivaldybė ragina sekti oficialius kanalus, kuriuose turėtų būti skelbiamos tikslios susitikimų vietos, datos, laikai ir darbotvarkės akcentai.

    Norint, kad pokalbis būtų kuo naudingesnis, gyventojams verta iš anksto pasiruošti: suformuluoti klausimus, pasiūlymus, nurodyti konkrečias vietas ar situacijas ir, jei įmanoma, turėti papildomos informacijos. Savivaldybė savo ruožtu turėtų pateikti aiškius atsakymus, terminus ir atsakingus kontaktus, kad po susitikimų būtų galima sekti pažangą.

    Pagėgių savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai yra atviri, o grįžtamasis ryšys padeda tiksliau įvertinti gyventojų poreikius ir planuoti darbus. Konkreti informacija apie susitikimų grafiką turėtų būti skelbiama savivaldybės pranešimuose ir viešuose skelbimuose.

  • Molėtų savivaldybės darbuotojai „Džinsų dieną“: simbolinis palaikymas seksualinio smurto aukoms

    Molėtų savivaldybės darbuotojai „Džinsų dieną“: simbolinis palaikymas seksualinio smurto aukoms

    Balandžio 29 dieną Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai prisijungė prie tarptautinės „Džinsų dienos“ iniciatyvos. Šią dieną džinsai tampa ne aprangos detale, o matomu palaikymo ženklu seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms.

    Pasak savivaldybės, simbolinis veiksmas skirtas aiškiai žinutei, kad seksualinis smurtas nėra toleruotinas jokiomis aplinkybėmis. Taip pat pabrėžiama, kad saugi aplinka prasideda nuo visuomenės sąmoningumo ir neabejingumo.

    „Džinsų diena“ pasaulyje siejama su švietimu apie sutikimo svarbą ir su stereotipų, kurie neretai perkelia kaltę aukai, atpažinimu. Iniciatyvos esmė yra skatinti kalbėti apie seksualinį smurtą, reaguoti į jo apraiškas ir palaikyti tuos, kurie ryžtasi kreiptis pagalbos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus nelikti nuošalyje: pastebėjus seksualinio smurto ar priekabiavimo požymius jų netoleruoti ir ieškoti pagalbos. Ankstyvas kreipimasis į specialistus gali būti svarbus žingsnis siekiant emocinio saugumo, teisinės informacijos ir praktinės paramos.

    Nemokamą ir konfidencialią pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms Lietuvoje teikia „Prabilk“ centras. Pagalba teikiama telefonu ir nuotoliniu būdu, o prireikus nukreipiama ir į kitus reikalingus specialistus.