CP v2

Category: Regionai

  • Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Atviros politikos pamoka Vilniaus rajone: Maišiagalos gimnazistai „pasimatavo“ tarybos nario vaidmenį

    Balandžio 29 dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje apsilankė Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos mokiniai. Vizito metu jaunimui surengta tarybos posėdžio simuliacija, leidusi praktiškai susipažinti su savivaldos sprendimų priėmimo procesu.

    Moksleivius pasveikino Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė, atidariusi simuliaciją. Ji pabrėžė, kad savivaldybės tarybos sprendimai apima kasdieniams gyventojų poreikiams svarbias sritis, o jaunimo įsitraukimas gali padėti laiku pastebėti problemas ir pasiūlyti naujų idėjų.

    „Tarybos nariai sprendžia itin įvairius klausimus – nuo infrastruktūros ir gatvių apšvietimo iki švietimo, kultūros, sveikatos bei sporto sričių. Visa tai, ką matote aplinkui, yra nuoseklių ir atsakingų tarybos sprendimų rezultatas“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Susitikimo dalyviai taip pat įsitraukė į pažintinį žaidimą apie Vilniaus rajoną, kuris tapo įžanga į pagrindinę dienos dalį. Vėliau vyko tarybos posėdžio simuliacija: gimnazistai diskutavo, teikė siūlymus ir balsuodami priėmė sprendimus, taip praktiškai išbandydami, kaip gimsta politiniai susitarimai.

    Simuliaciją moderavo vienas jauniausių Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narių Daniel Ilkevič. Tokia forma, kai jauni žmonės ne tik klausosi, bet ir patys priima sprendimus, leidžia aiškiau suprasti tarybos narių atsakomybę, argumentų svorį ir kompromisų svarbą.

    Maišiagalos gimnazija išsiskiria ir tuo, kad joje mokosi vaikai, atvykę iš užsienio, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Dėl to susitikime dalyvavo ir VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ direktorė Indrė Augutienė, pristačiusi jaunimui aktualias galimybes, susijusias su „Erasmus+“ programomis, neformaliuoju ugdymu, savanoryste bei iniciatyvomis, kurios leidžia patiems jauniems žmonėms kurti pokyčius bendruomenėse.

    Vilniaus rajono savivaldybė šią iniciatyvą tęsia kaip atviros politikos krypties dalį, siekdama stiprinti pilietiškumą ir pasitikėjimą demokratiniais procesais. Savivaldybės teigimu, tai jau trečioji tokio pobūdžio tarybos simuliacija moksleiviams 2026 metais, kurią organizuoja Aktyvios visuomenės koordinavimo skyrius.

  • Bezdonių seniūnijos seniūnaičių sueiga vyks nuotoliniu būdu: aptars išlaidas ir herbo šventę

    Bezdonių seniūnijos seniūnaičių sueiga vyks nuotoliniu būdu: aptars išlaidas ir herbo šventę

    Sueiga vyks per „Teams“

    Bezdonių seniūnijoje artėja seniūnaičių sueiga, kuri vyks nuotoliniu būdu per „Teams“. Susitikimas numatytas gegužės 6 dieną 14.10 valandą, tad dalyviams svarbu iš anksto pasirūpinti prisijungimu ir techninėmis galimybėmis.

    Nuotolinės sueigos formatas pastaraisiais metais tapo įprastas daugelyje savivaldybių, nes leidžia operatyviau suburti dalyvius ir suderinti darbotvarkę. Toks būdas ypač patogus, kai dalis bendruomenės atstovų dirba ar gyvena ne seniūnijos centre.

    Darbotvarkėje – išlaidos ir atsiskaitymas

    Pirmasis darbotvarkės klausimas skirtas išlaidoms, susijusioms su seniūnaičių veikla: jų apmokėjimo tvarkai ir atsiskaitymo praktikai. Paprastai tai apima išlaidų pagrindimą, dokumentų pateikimą ir terminus, kad lėšos būtų naudojamos skaidriai ir pagal nustatytas taisykles.

    Tokie aptarimai dažnai padeda suvienodinti praktiką tarp skirtingų seniūnaitijų, išvengti klaidų pildant dokumentus ir greičiau išspręsti kylančius klausimus. Bendruomenėms tai svarbu ir dėl to, kad seniūnaičių veiklos priemonės bei smulkūs organizaciniai poreikiai neretai tiesiogiai susiję su gyventojų iniciatyvomis.

    Bezdonių herbo šventės planai

    Antrasis klausimas numato Bezdonių herbo šventės organizavimo aptarimą. Tokie renginiai paprastai sutelkia vietos bendruomenę, stiprina seniūnijos tapatybę ir tampa proga pristatyti vietos istoriją bei tradicijas.

    Organizacinė dalis dažniausiai apima renginio datą, programos turinį, vietą, atsakomybių pasiskirstymą ir bendradarbiavimą su vietos įstaigomis bei partneriais. Sueigoje taip pat gali būti aptarti praktiniai klausimai, tokie kaip leidimai, saugumas ir komunikacija su gyventojais.

    Darbotvarkės pabaigoje numatyta skiltis kitiems klausimams, kurioje dalyviai gali iškelti aktualias problemas ar pasiūlymus. Tokia dalis dažnai tampa erdve greitai reaguoti į bendruomenės poreikius ir sutarti dėl tolimesnių veiksmų.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Balandžio 30 dieną visoje šalyje tikrins perspėjimo sistemą: suveiks sirenos ir gausite SMS

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, kad balandžio 30 dieną vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas. Jo metu bus tikrinama, kaip realiomis sąlygomis veikia sirenų ir pranešimų gyventojams infrastruktūra.

    Patikrinimo metu nuo 11.52 valandos visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Taip pat per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Toks testas skirtas įsitikinti, ar perspėjimai gyventojus pasiekia laiku ir pakankamu mastu, taip pat įvertinti ryšio bei techninių sistemų patikimumą. Praktikoje tai padeda greičiau identifikuoti vietas, kur sirenų garsas prastai girdimas, o pranešimai į telefonus vėluoja arba nepasiekia dalies vartotojų.

    Gyventojai raginami išlikti ramūs, nes tai planinis patikrinimas, o ne realus pavojus. Gavus pranešimą telefone ar išgirdus sireną, verta atkreipti dėmesį, ar signalas girdimas jūsų vietovėje ir ar pranešimas pasiekė visus šeimos narių telefonus.

    Ekspertai primena, kad perspėjimo pranešimai gali būti siunčiami skirtingais kanalais, todėl svarbu turėti įkrautą telefoną ir įjungtą ryšį, o kritinėse situacijose sekti oficialią informaciją. Tokie patikrinimai periodiškai atliekami tam, kad ekstremalių situacijų metu gyventojai gautų aiškius nurodymus kuo greičiau.

  • Tarptautinė šokio diena balandžio 29 dieną: kodėl ji minima ir kuo šiemet gyvena Kauno rajonas

    Balandžio 29 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena. Ji siejama su prancūzų choreografo Jean-Georges Noverre gimimo diena, o pati iniciatyva pasauliniu mastu įtvirtinta siekiant priminti šokio reikšmę kultūrai ir visuomenei.

    Tarptautinę šokio dieną globoja Tarptautinis teatro institutas, veikiantis prie UNESCO, o kasmet ši proga minima renginiais, pasirodymais ir edukacijomis. Šokio bendruomenė šią datą naudoja ir kaip kvietimą plačiajai visuomenei atrasti skirtingas šokio formas nuo klasikinio baleto iki šiuolaikinio šokio ar gatvės stilių.

    Kauno rajone šiemet taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti šokio dvasiai puoselėti ir bendruomenėms suburti. Tokios iniciatyvos dažnai apima atvirus pasirodymus, vietos kolektyvų pasidalijimą savo kūryba ir veiklas, kurios įtraukia ne tik profesionalus, bet ir pradedančiuosius.

    Šokis vis dažniau vertinamas ne vien kaip scena, bet ir kaip bendruomeniškumo bei emocinės gerovės stiprinimo priemonė. Pastaraisiais metais populiarėja atviros treniruotės viešose erdvėse, judesio užsiėmimai įvairaus amžiaus žmonėms ir projektai, jungiami su sveikatingumu.

    Ši diena primena, kad judesys gali tapti universalia kalba, padedančia išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių. Renginiai ir iniciatyvos Kauno rajone tampa proga ne tik pasveikinti šokio bendruomenę, bet ir paskatinti gyventojus patiems įsitraukti.

  • Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta į centrą: per tris dienas žada amatų, muzikos ir pramogų

    Kauno mugė „Pavasaris 2026“ sugrįžta į centrą: per tris dienas žada amatų, muzikos ir pramogų

    Gegužės 1–3 dienomis Kauno miesto centras vėl taps pavasarinės šventės erdve: į Laisvės alėją ir Vilniaus gatvę sugrįžta Kauno mugė „Pavasaris 2026“. Organizatoriai skelbia, kad tris dienas vyks amatininkų ir kūrėjų prekyba, koncertai, edukacijos bei veiklos šeimoms.

    Renginio programa tradiciškai orientuota į tautinį paveldą ir šiuolaikines kūrybines iniciatyvas, todėl mugėje žadama rasti ir rankų darbo dirbinių, ir įvairių skonių maisto gaminių. Kauno mugės pastaraisiais metais išlieka vienu ryškiausių miesto centro traukos taškų šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų srautai senamiestyje ir Laisvės alėjoje pastebimai išauga.

    Koncertai ir teminės erdvės

    Organizatorių teigimu, mugės scenose numatyta kultūrinė programa nuo folkloro iki šiuolaikinių atlikėjų pasirodymų. Prie Miesto sodo planuojami koncertai, o kitose erdvėse – gatvės muzikantų pasirodymai, šokiai ir interaktyvios veiklos, į kurias kviečiami įsitraukti ir patys žiūrovai.

    Programoje minimi atlikėjai ir grupės „Baltos varnos“, „Dancing the Blues“, „Shower Songs“, „Hanzanova“ ir „Sintetinė meilė“, taip pat įvairūs folkloro bei bendruomeniniai kolektyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas – sukurti skirtingoms auditorijoms patrauklų turinį, kad dalis lankytojų ateitų dėl muzikos, o kiti – dėl amatų ir bendravimo.

    Veiklos šeimoms ir vaikams

    Šeimų ir vaikų zonose numatytos kūrybinės dirbtuvės, lauko žaidimai, cirko pasirodymai ir edukacinės veiklos. Tokios erdvės mugėse tampa svarbios ne tik pramogai, bet ir tam, kad renginys būtų patogus lankytojams, kurie į centrą atvyksta visai dienai.

    Taip pat skelbiama apie Robotikos akademijos užsiėmimus, kuriuose vaikai galės konstruoti ir programuoti robotus bei susipažinti su robotiniu šunimi. Tokios veiklos atspindi pastarųjų metų tendenciją miestų šventėse derinti tradicinį amatų turinį su technologijų edukacija.

    Praktinė informacija lankytojams

    Kauno mugė „Pavasaris 2026“ vyks Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje. Gegužės 1 ir 2 dienomis renginys numatytas nuo 10 iki 20 valandos, o gegužės 3 dieną – nuo 10 iki 18 valandos.

    Įėjimas nemokamas. Organizatoriai nurodo, kad renginį rengia VšĮ „Sukurta LT“, o papildoma informacija pateikiama mugės oficialiuose kanaluose.

  • Kauno geležinkelio stoties prieigos atnaujintos: „Kiss and Ride“ zonos ir naujas įvažiavimas

    Kauno geležinkelio stoties prieigos atnaujintos: „Kiss and Ride“ zonos ir naujas įvažiavimas

    Kauno geležinkelio stotis ir jos prieigos po rekonstrukcijos pasitiko keliautojus atnaujinta, patogesne ir vizualiai vientisesne aplinka. Miesto savivaldybė skelbia, kad užbaigti pernai pradėti darbai pakeitė tiek pėsčiųjų, tiek atvykstančių automobiliu srautus.

    Sutvarkyta beveik 4 000 kv. m teritorija: atnaujinta aikštės danga, pėsčiųjų takai, įrengtas apšvietimas ir rekonstruoti lietaus nuotekų surinkimo tinklai. Tokie sprendimai aktualūs ne tik estetikai, bet ir praktikai, nes intensyviai naudojamose stoties erdvėse dažnai išryškėja dangų nusidėvėjimas ir vandens nubėgimo problemos.

    Patogesnis sustojimas prie stoties

    Vienas ryškiausių pokyčių yra įrengtos „Kiss and Ride“ vietos, skirtos trumpam sustojimui išlaipinant ar paimant keleivius. Šalia suformuota papildoma pravažiavimo juosta ir dvi trumpalaikio sustojimo zonos po keturias vietas, kad atvykstantieji galėtų greičiau atlikti trumpą sustojimą ir neužkimštų pagrindinių privažiavimų.

    „Nuo šiol Kauno geležinkelio stoties prieigos bus šiuolaikiškos, atlieps gyventojų ir keliaujančių traukiniais poreikius. Mūsų prioritetas – patogumas“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

    Pokyčiai parkingui ir dangoms

    Atnaujintas ir greta stoties esantis viešasis parkingas: įvaža perkelta arčiau stoties pastato, o senasis įvažiavimas panaikintas. Savivaldybės teigimu, tai turėtų supaprastinti judėjimą tarp stovėjimo aikštelės ir trumpalaikio sustojimo zonos, ypač piko metu.

    Važiuojamoji dalis prieigose išklota betoninėmis trinkelėmis, o pagrindinės aikštės betonines plyteles pakeitė šviesus granitas su dekoratyvinėmis šviesiai rudų klinkerio plytelėmis. Jos suformuotos taip, kad primintų stilizuotą geležinkelio bėgių motyvą, išlaikant stoties aplinkai būdingą identitetą.

    Darbų vertė siekė beveik 500 000 eurų, rangovu nurodoma AB „Kauno tiltai“. Savivaldybė taip pat pažymi, kad teritorijoje išlaikyti saugūs pėsčiųjų praėjimai, įvertinti automobilių bei dviračių parkavimo poreikiai.

    Numatomi kiti stoties rajono projektai

    Kauno stoties rajone planuojami ir tolesni pokyčiai: artimiausiu metu atnaujinimai turėtų pasiekti tarp geležinkelio ir autobusų stočių esančią turgaus teritoriją. Skelbiama, kad su bendrove „Verslo“ pasirašyta rangos darbų sutartis dėl Stoties turgaus viešojo paviljono su automobilių saugykla statybų.

    Stoties prieigų pertvarka atitinka platesnę Lietuvos miestų tendenciją daugiau dėmesio skirti patogiam persėdimui ir aiškiai atskirti trumpalaikį sustojimą nuo ilgalaikio parkavimo. Tokie sprendimai dažniausiai gerina viešojo transporto patrauklumą, nes sumažina chaotišką eismą prie įėjimų ir palengvina kelionės pradžią ar pabaigą.

  • Kauno rajonas skelbia piešinių konkursą: kaip dalyvauti ir kada vyks bendruomenės balsavimas

    2026 metais Kauno rajonas švenčia metus, kai savivaldybė pristatoma kaip Lietuvos krepšinio sostinė. Artėjant Pasaulinei aplinkos dienai, darželinukai ir moksleiviai kviečiami tai pažymėti kūrybiškai – piešiniais, kuriuose susijungtų gamtos ir krepšinio temos.

    Konkursas skirtas vaikams ir jaunimui, norintiems per piešimą išreikšti idėjas apie aplinką, tvarumą ir sportą. Organizatoriai ragina neapsiriboti simboliais: laukiami tiek realistiški, tiek fantazijos kupini darbai, atspindintys asmeninį ryšį su gamta.

    Kur ir iki kada siųsti darbus?

    Piešinius reikia pateikti iki gegužės 25 dienos. Darbai priimami Kauno rajono savivaldybėje adresu Savanorių prospektas 371, Kaunas, 426 kabinetas, taip pat galima siųsti elektroniniu paštu karina.stumbriene@krs.lt.

    Siunčiant piešinį elektroniniu paštu, verta pasirūpinti aiškia nuotrauka ar skenuotu vaizdu, kad komisija galėtų tiksliai įvertinti detales. Taip pat pravartu nurodyti autoriaus amžių ar klasę ir kontaktus, kad prireikus organizatoriai galėtų susisiekti.

    Kaip bus renkami nugalėtojai?

    Pirmiausia kūrybiškiausius darbus atrinks komisija, o galutinį sprendimą priims bendruomenė viešame balsavime. Balsavimas vyks gegužės 28 dieną–birželio 1 dieną Facebook paskyroje Kauno rajono bendruomenė.

    Nugalėtojai bus paskelbti birželio 5 dieną, minint Pasaulinę aplinkos dieną. Organizatoriai tikisi, kad konkursas taps proga vaikams ir jaunimui kalbėti apie gamtos saugojimą per jiems artimą kūrybos kalbą.

  • Kaunas skatina vaikų judėjimą: 1 500 pradinukų per pamokas išbandė 10 sporto šakų

    Kaunas skatina vaikų judėjimą: 1 500 pradinukų per pamokas išbandė 10 sporto šakų

    Kaune nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų gegužės mokyklose vyko fizinio aktyvumo skatinimo projektas, į kurį įsitraukė apie 1 500 pradinukų iš devynių ugdymo įstaigų. Jo metu vaikai per fizinio ugdymo pamokas išbandė 10 skirtingų sporto šakų, kad galėtų atrasti labiausiai patinkančią veiklą.

    Tokios iniciatyvos savivaldybės ir švietimo bendruomenės dėmesio sulaukia neatsitiktinai: visuomenės sveikatos specialistai ir mokyklos vis dažniau fiksuoja, kad vaikų kasdienio judėjimo stinga. Mažėjantis fizinis aktyvumas siejamas su prastesne savijauta, miego ir dėmesio problemomis, taip pat didesne antsvorio rizika, todėl ankstyvame amžiuje formuojami įpročiai laikomi kritiškai svarbiais.

    Užsiėmimai buvo integruoti į įprastas fizinio ugdymo pamokas: kiekviena klasė dvi savaites gilinosi į vieną sporto šaką, vėliau ją keitė kita. Taip mokiniai nuosekliai susipažino su skirtingomis judėjimo formomis, o pamokose atsirado daugiau įvairovės nei tradicinėse programose.

    Per projekto laikotarpį vaikai išbandė krepšinį, fechtavimą, regbį, beisbolą, rankinį, graikų-romėnų ir laisvąsias imtynes, orientacinį bei dviračių sportą. Užsiėmimus vedė Kauno miesto sporto mokyklos „Gaja“ ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijos treneriai, todėl mokiniai gavo progą sportuoti su skirtingų disciplinų specialistais.

    „Kaunas kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą – statomi ir atnaujinami stadionai, sporto salės, aikštynai, kuriamos modernios erdvės tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Natūralu, kad šias erdves ateityje turės užpildyti jaunieji talentai, todėl jau šiandien turime sudaryti sąlygas vaikams atrasti sportą ir jį pamilti“, – sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pažymima, kad tai nėra vienkartinis bandymas: ankstesniais metais Kaune buvo įgyvendintas pilotinis projektas, o teigiami atsiliepimai tapo pagrindu plėtrai. Šiemet padidėjo ir dalyvių skaičius, ir geografija, įtraukiant daugiau mokyklų.

    Mokyklų bendruomenių vertinimu, netradicinės pamokos sustiprino vaikų motyvaciją judėti, o mokytojams suteikė naujų idėjų, kaip paįvairinti ugdymo procesą. Tikimasi, kad iniciatyva bus tęsiama ir ateityje, išlaikant dalyvių mastą bei plečiant sporto šakų pasirinkimą.

  • Europos meistrų BJJ čempionatas Barselonoje: Alytaus trenerio auklėtiniai parsivežė auksą ir sidabrą

    Balandžio 26 dieną Barselonoje surengtas Europos meistrų braziliškojo džiudžitsu (BJJ) čempionatas, subūręs įvairaus amžiaus ir svorio kategorijų sportininkus. BJJ yra kovos sporto šaka, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kovai parteryje, pozicijų kontrolei ir technikai, o pergalės dažniausiai pasiekiamos varžovą privertus pasiduoti.

    Lietuvos atstovams šis startas buvo sėkmingas: Alytaus dziudo trenerio Zenono Vencevičiaus auklėtiniai 60+ amžiaus grupėje iškovojo aukso ir sidabro medalius. Sportininkų rezultatai papildė Lietuvos meistrų sporto pasiekimų kraitį tarptautinėje arenoje.

    Albertas Kašėta svorio kategorijoje iki 76,0 kg užėmė pirmąją vietą ir tapo Europos čempionu savo amžiaus grupėje. Jo pasirodymas išsiskyrė užtikrinta taktika ir gebėjimu išlaikyti kontrolę parteryje, kas BJJ varžybose dažnai lemia kovos baigtį.

    Arūnas Rimkus svorio kategorijoje iki 94,3 kg iškovojo antrąją vietą, o absoliučioje svorio kategorijoje taip pat pelnė sidabrą. Tokie rezultatai ypač vertinami meistrų varžybose, kur be fizinio pasirengimo didelę reikšmę turi patirtis, darbo parteryje detalės ir sprendimų greitis.

    Sportininkai dėkojo Alytaus miesto savivaldybei už dėmesį sporto bendruomenei ir surengtą apdovanojimų renginį, kuriame buvo proga susitikti su treneriu bei treniruočių draugais. Taip pat išskirtas trenerio Zenono Vencevičiaus indėlis, padėjęs tvirtą pagrindą nuo pirmųjų žingsnių ant tatamio iki pergalių tarptautinėse varžybose.