CP v2

Category: Regionai

  • Alytaus sporto centro U18 krepšininkai – ketvirti MKL: kas lėmė vietą tarp Lietuvos lyderių

    Alytaus sporto centro U18 vaikinų komanda Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje užėmė 4-ąją vietą ir pateko tarp stipriausių šalies ekipų. Alytiškius šiame sezone treniravo Sigitas Krukis, o komandos rezultatas tapo vienu ryškiausių miesto jaunimo sporto pasiekimų.

    Šio amžiaus grupėje MKL paprastai sutraukia plačią konkurenciją, kur lemia ne vien talentas, bet ir gylis, fizinis pasirengimas bei žaidimo disciplina. Aukšta vieta čempionate rodo, kad Alytaus komanda išlaikė stabilumą per visą sezoną ir sugebėjo konkuruoti su tradiciškai stipriomis mokyklomis.

    Galutinėje rikiuotėje čempionais tapo Jonavos sporto centras, kuriam vadovavo treneris Edvinas Zinys. Antrąją vietą iškovojo Šilalės sporto mokykla su treneriu Raimondu Matutiu, trečiąją – Kėdainių sporto centras, treniruojamas Kastyčio Kundroto.

    Ketvirtoji vieta U18 amžiaus grupėje dažnai laikoma svarbiu rodikliu ir dėl to, kad būtent šiame etape jaunimas artėja prie pereinamojo laikotarpio į suaugusiųjų krepšinį. Tokie sezonai padeda žaidėjams įgyti patirties aukšto intensyvumo rungtynėse, o klubams ir treneriams suteikia aiškesnį vaizdą, kur dar reikia augti.

    Alytaus sporto centro rezultatas taip pat signalizuoja apie nuoseklaus ugdymo naudą, kai dėmesys skiriamas ne tik vienai ryškiai kartai, bet ir sistemingam pasirengimui per kelis metus. Jaunųjų krepšininkų pasiekimas sustiprina Alytaus pozicijas Lietuvos jaunimo krepšinio žemėlapyje ir kuria pagrindą kitų sezonų ambicijoms.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.

  • Alytaus apskrityje turto deklaracijų dar nepateikė beveik pusė: terminas baigiasi gegužės 4 dieną

    Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad iki gegužės 4 dienos dalis gyventojų privalo pateikti metinę turto deklaraciją. Alytaus apskrityje ją jau pateikė apie 2 800 gyventojų, o dar maždaug 2 600 šią pareigą turi įvykdyti artimiausiomis dienomis.

    Turto deklaravimas taikomas ne visiems, o įstatyme aiškiai apibrėžtoms grupėms. Prievolė nustatyta politikams, valstybės tarnautojams, teisėjams, notarams, taip pat biudžetinių ir viešųjų įstaigų, savivaldybių bei valstybės įmonių vadovams ir jų pavaduotojams, taip pat kitiems asmenims, nurodytiems Gyventojų turto deklaravimo įstatyme, ir jų šeimos nariams.

    „Kviečiame nedelsti, nes terminas baigiasi jau kitą savaitę“, – sakė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė.

    Metinėje gyventojo ar šeimos turto deklaracijoje nurodomas praėjusių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas ir kitas registruojamas turtas. Taip pat deklaruojamos įstatyme numatytos paskolos, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos ir kitas reikalaujamas turtas, kai taikomi nustatyti vertės ar kiti kriterijai.

    Deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), prisijungus per įprastas elektroninės tapatybės patvirtinimo priemones. VMI atkreipia dėmesį, kad dėl didesnio srauto prieš termino pabaigą pateikimas gali užtrukti, todėl saugiausia deklaraciją pateikti iš anksto.

    Jei kyla klausimų, VMI konsultuoja telefonu, o apsilankymui aptarnavimo padaliniuose taikoma išankstinė registracija. VMI rekomenduoja prieš pildant pasitikrinti, ar konkrečiam asmeniui tikrai taikoma turto deklaravimo prievolė, nes ji priklauso nuo pareigų ir kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių.

  • Akmenės stalo tenisininkės iškovojo bronzą I lygoje: finalo dvikovoje prireikė lemiamų pergalių

    Akmenės stalo tenisininkės iškovojo bronzą I lygoje: finalo dvikovoje prireikė lemiamų pergalių

    2026 metų balandžio 25 dieną Kelmės sporto ir rekreacijos centre vyko Lietuvos stalo teniso komandinio čempionato I moterų lygos finalinis etapas, kuriame buvo kovojama dėl prizinių vietų. Akmenės rajonui šiame sezone atstovavo dvi komandos: „Mažoji raketė“ ir „Mažoji raketė-SV Technika“.

    2025–2026 metų čempionate dalyvavo 19 komandų, o abi Akmenės ekipos po pirmojo turo rikiavosi greta lyderių ir užėmė 3 ir 4 vietas. Toks rezultatas užtikrino kelialapius į finalinį turą, kuriame varžybų intensyvumas ir įtampa tradiciškai išauga, nes susitikimai dažnai sprendžiami kelių taškų ar vienos pergalės skirtumu.

    Finaliniame etape pirmieji Akmenės komandų susitikimai susiklostė nesėkmingai, todėl kova dėl medalių persikėlė į mažąjį finalą. Dėl trečios vietos susitiko abi to paties klubo komandos, o toks scenarijus reiškė, kad bronza bet kuriuo atveju keliaus į Akmenės kraštą.

    Atkaklioje tarpusavio dvikovoje rezultatu 4:2 pergalę šventė „Mažoji raketė“ komanda, kuriai atstovavo Vita Andriuškė, Karolina Kuznecova, Paula Prelgauskaitė ir Dovilė Gumuliauskė. Pergalė šiame susitikime įtvirtino bronzos medalius Lietuvos I lygos čempionate ir tapo sezono kulminacija komandai, kuri stabiliai rinko taškus viso turnyro metu.

    Klubo bendruomenė pabrėžia, kad pasiektas rezultatas yra nuoseklaus darbo ir komandinės dvasios įrodymas, o svarbiu veiksniu tapo ir vietos savivaldos palaikymas. Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ atstovai dėkoja Akmenės rajono savivaldybei už paramą projekto „Paskatinkite Akmenės rajono stalo tenisininkus“ lėšomis bei visiems sirgaliams, prisidėjusiems prie komandos kelio iki apdovanojimų pakylos.

    „Džiaugiamės Akmenės krašto merginų komandos aukštais rezultatais, pasiektais Lietuvos moterų komandinėse pirmenybėse“, – sakė Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ prezidentė Loreta Avelienė.

  • Alytuje balandžio 30 dieną kauks sirenos: gyventojams siunčiami ir perspėjimo pranešimai

    Alytaus miesto savivaldybės administracija praneša, kad balandžio 30 dieną mieste bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo tikslas – įvertinti, ar tinkamai veikia perspėjimo sirenos ir pranešimų siuntimas į mobiliuosius telefonus.

    Patikrinimo metu perspėjimo sirenos bus įjungtos 3 minutėms, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Kartu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, jie gali būti gaunami iki 12 valandos.

    Gyventojams pabrėžiama, kad tai yra planinis sistemos patikrinimas, todėl realus pavojus negresia. Išgirdus sirenas prašoma išlikti ramiems ir tęsti įprastą veiklą.

    Tokie patikrinimai organizuojami siekiant užtikrinti, kad ekstremalios situacijos atveju informacija gyventojus pasiektų kuo greičiau ir patikimiau. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pranešimų gavimas gali priklausyti ir nuo telefono nustatymų bei ryšio operatoriaus aprėpties konkrečioje vietoje.

  • Marijampolėje pagerbti medikai: padėkos vakare „Gydančios širdys“ išrinkti 5 laureatai

    Marijampolėje pagerbti medikai: padėkos vakare „Gydančios širdys“ išrinkti 5 laureatai

    Minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Marijampolėje antrą kartą surengtas padėkos vakaras „Gydančios širdys“, skirtas gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos sistemos specialistams. Renginys tapo proga viešai įvardyti tai, kas dažnai lieka už kasdienės rutinos ribų, – nuoseklų ir didelės atsakomybės reikalaujantį darbą.

    Organizatorių teigimu, „Gydančios širdys“ idėja siekia ne tik simboliškai padėkoti, bet ir stiprinti pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema vietos bendruomenėje. Pastaraisiais metais ši tema ypač aktuali visoje Lietuvoje, nes gydymo įstaigos susiduria su darbuotojų trūkumu, augančiais paslaugų poreikiais ir pacientų lūkesčiais.

    Šventinio vakaro metu penkių nominacijų laureatai buvo išrinkti gyventojų balsais, todėl apdovanojimai tapo tiesiogine pacientų padėkos forma. Kiekvienam laureatui įteikta stiklinė „Gydanti širdis“ – simbolis, siejamas su profesija, kurioje dera kompetencija, vidinė stiprybė ir gebėjimas išlikti empatiškam.

    Susirinkusiuosius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, pabrėžęs medicinos darbuotojų indėlį kasdienėje žmonių gerovėje ir bendruomenės saugume.

    „Ačiū jums už tai, kad kasdien esate šalia žmonių – ne tik gydote, bet ir palaikote, nuraminate, suteikiate vilties. Jūsų darbas reikalauja žinių ir didelės širdies. Nors ne visada tai pasakoma garsiai, jūsų pastangos yra labai vertinamos“, – sakė Povilas Isoda.

    Renginyje taip pat skambėjo sveikinimai iš Vilkaviškio vyskupo J. E. Rimanto Norvilos, o padėkos medikams perduotos ir Seimo narių vardu. Organizatoriai akcentavo, kad tokie vakarai padeda matyti sveikatos priežiūros žmones ne tik per darbo krūvio ir eilių prizmę, bet ir kaip bendruomenės atramą.

    „Gydančios širdys“ nominacijų laureatais tapo Traumatologijos ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Vladimir Lukui Donec, slaugos organizatorė Vilija Malinauskienė, bendrosios praktikos slaugytoja Gražina Stanaitienė, visuomenės sveikatos specialistė Snieguolė Tarasevičienė ir Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro projektas, skirtas paslaugų infrastruktūros modernizavimui.

    Be pagrindinių nominacijų, įteiktos ir mero padėkos už reikšmingą indėlį stiprinant bendruomenės sveikatą. Vakaro pabaigoje koncertavo Alanas Chošnau, sukūręs jaukią, bendrystę pabrėžiančią atmosferą.

  • Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Prie Žaltyčio ežero – nauja poilsio zona: ką Marijampolės savivaldybė planuoja įrengti iki 2027 metų?

    Marijampolės savivaldybėje startuoja projektas, kuriuo prie Žaltyčio ežero planuojama įrengti lankytojams pritaikytą viešąją turizmo infrastruktūrą. Savivaldybė tikisi, kad iki šiol mažiau atrasta ežero pakrantė taps patrauklesnė tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams.

    Žaltyčio ežeras yra didžiausias vandens telkinys savivaldybės teritorijoje, tačiau iki šiol šalia jo trūko patogaus privažiavimo ir aiškiai suformuotų erdvių poilsiui. Planuojama, kad investicijos leis suderinti gamtos išsaugojimą su saugiu ir tvarkingu lankymu, kad teritorija būtų patogi skirtingoms amžiaus grupėms.

    Kas bus įrengta pakrantėje

    Projekte numatyta sutvarkyti privažiavimo kelią ir įrengti pažintinį taką, kuris padėtų lankytojams patogiai judėti pakrantėje. Taip pat planuojama pastatyti pavėsinę, kuri veiktų kaip ornitologinė stebėjimo platforma, skirta gamtos pažinimui ir ramesniam poilsiui.

    Teritorijoje turėtų atsirasti ir mažosios architektūros elementai: suoliukai, šiukšliadėžės, persirengimo kabina bei informacinis stendas. Numatyta įrengti ir edukacinį lauko aukurą, kuris galėtų būti naudojamas bendruomenės veikloms ir edukacijoms, laikantis saugos bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja

    Bendra projekto vertė siekia 191 866,64 eurų. Iš jų 163 086,64 eurų skiriama Europos Sąjungos fondų lėšomis, o 28 780,00 eurų prisideda Marijampolės savivaldybė.

    Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, įgyvendinant regioninę pažangos priemonę, orientuotą į regionų ekonominį augimą pasitelkiant vietos išteklius. Savivaldybės teigimu, tvarkinga infrastruktūra prie vandens telkinių dažniausiai didina lankytojų srautus ir sudaro daugiau prielaidų atsirasti vietos paslaugoms.

    Terminai ir tikslas

    Projektą įgyvendina Marijampolės savivaldybės administracija, o darbai planuojami nuo 2026 metų balandžio iki 2027 metų lapkričio. Tikimasi, kad sutvarkyta teritorija taps vieta, kur galima ne tik trumpam sustoti, bet ir praleisti daugiau laiko.

    Savivaldybė pabrėžia, kad iniciatyva skirta plačiam lankytojų ratui ir turėtų prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo. Kartu siekiama, kad Žaltyčio ežero pakrantė būtų pritaikyta poilsiui, pažinimui ir bendruomeniškam buvimui, išlaikant gamtos erdvės vertę.

  • Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje pristatyti projekto Tūkstantmečio mokyklos II rezultatai: atnaujintos mokymosi erdvės ir sustiprintas ugdymo turinys, orientuotas į praktinį mokymąsi. Mokykla pabrėžia, kad investicijos čia virto apčiuopiamomis galimybėmis mokiniams ir mokytojams.

    Viena ryškiausių naujovių – moderni STEAM erdvė pradinių klasių mokiniams, skirta gamtos ir tiksliųjų mokslų pažinimui per bandymus ir praktines veiklas. Tokios laboratorinio tipo aplinkos vis dažniau diegiamos Lietuvos mokyklose, nes jos padeda susieti teoriją su kasdieniais reiškiniais ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius.

    Šalia to įrengtos kūrybinės dirbtuvės, aprūpintos įranga, leidžiančia mokiniams išbandyti skirtingas meninės ir technologinės kūrybos formas. Mokyklos teigimu, tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad mokymasis būtų įtraukiantis, o mokinių smalsumas turėtų aiškų kelią virsti rezultatais.

    Didesnis dėmesys skirtas ir bendruomenę telkiančioms erdvėms: įrengta multifunkcinė zona, pritaikyta ugdymui ir įvairioms veikloms, taip pat lauko klasė kupole, kuri atveria galimybes pamokas perkelti į netradicinę aplinką. Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl mokinių emocinės gerovės, ir dėl praktinių ugdymo metodų, kai svarbi ne tik klasės lenta, bet ir patirtis.

    Lygiagrečiai stiprinamas ugdymo turinys: plėtojama pradinių klasių mokinių matematikos pasiekimų diagnostika, kad būtų galima tiksliau matyti individualią pažangą ir laiku suteikti pagalbą. Ekspertai švietime pabrėžia, kad ankstyvas pasiekimų vertinimas ir tikslingas grįžtamasis ryšys yra vienas efektyviausių būdų mažinti mokymosi spragas.

    Pokyčių pristatyme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l.e.p. vedėja Reda Benevičienė. Susitikimo metu simboliškai atvertos durys ir į atnaujintą mokyklos muziejų, kuriame moderniau pasakojama Rimanto Stankevičiaus istorija.

    Progimnazija akcentuoja, kad šie atnaujinimai skirti kasdienai, o ne vien pristatymams: erdvės ir priemonės turi tiesiogiai keisti pamokos kokybę, mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad sustiprintas praktinis ugdymas taps pagrindu ilgalaikiams pasiekimams.

  • Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolės savivaldybėje tęsiamas melioracijos sistemų atnaujinimas, skirtas geresniam perteklinio vandens nuvedimui ir dirvožemio apsaugai. Savivaldybė teigia, kad tvarkinga melioracija tiesiogiai prisideda prie stabilesnių derlių ir mažesnės užmirkimo rizikos po intensyvių liūčių.

    Atliekamus ir planuojamus darbus apžiūrėjo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės tarybos aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio skyriaus specialistais. Pasak savivaldybės, prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusioms atkarpoms, kuriose gedimai labiausiai veikia aplinkines žemes ir infrastruktūrą.

    „Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos svarba – milžiniška. Tvarkingi grioviai ir drenažo sistemos reiškia ne tik geresnes sąlygas ūkininkams, bet ir saugesnę, tvaresnę aplinką visiems gyventojams“, – sakė Artūras Visockis.

    Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų susijęs su Gausbalės (Sausbalės) upelio S-1 ir S-1a melioracijos griovių bei jų statinių remontu Mokolų kadastro vietovėje. Čia tvarkoma beveik 5 kilometrai griovių, atnaujinamos 52 drenažo žiotys, remontuojamos pralaidos, valomos sąnašos ir šalinama sumedėjusi augmenija.

    Tokie darbai paprastai apima ne tik griovių valymą, bet ir nuolydžių atkūrimą bei šlaitų sutvirtinimą, kad vanduo nutekėtų tolygiai ir neskatintų erozijos. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent užnešti grioviai ir pažeistos pralaidos dažniausiai tampa lokalių užliejimų priežastimi, ypač po staigių kritulių.

    Padažinės upelio ruože jau atlikti paruošiamieji darbai, tačiau fiksuotas invazinis Sosnovskio barštis. Dėl šio ruožo svarbos planuojamai teritorijų plėtrai numatyta parengti viso baseino griovių techninį projektą ir dar šiemet pradėti remonto darbus, kad sprendimai būtų suderinti visame vandens nuvedimo tinkle.

    Atskiras dėmesys skiriamas situacijoms, kai melioracijos statiniai nukenčia vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Baraginės kadastro vietovėje, kur tiesiamos elektros linijos ir statomos vėjo jėgainės, savivaldybė nurodo, kad sunkiasvorė technika pažeidė vietos kelius ir melioracijos elementus.

    Po savivaldybės pastabų darbų atstatymo imasi ESO, „Litgrid“ ir projektų vystytojai, o remonto darbai finansuojami jų lėšomis. Savivaldybė akcentuoja, kad melioracijos sistemos pažeidimai dažnai atsiskleidžia ne iš karto, todėl svarbus nuoseklus darbų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.

    Tvarkant avarines situacijas Daukšių kadastro vietovėje nustatytas didelio diametro drenažo rinktuvo gedimas, kurį sukėlė į sistemą įaugusios medžių šaknys. Pašalinus susikaupusį vandenį, planuojami rinktuvo perklojimo darbai, kad būtų atkurta vandens pralaida ir sumažėtų užmirkimo rizika.

    Panaši problema, savivaldybės teigimu, jau buvo išspręsta Liudvinavo kadastro vietovėje, kur gedimą taip pat lėmė apleistuose sklypuose suvešėjusi augmenija. Savivaldybė primena, kad melioracijos patikimumui svarbi ne tik viešųjų statinių priežiūra, bet ir tvarkomi privačių sklypų pakraščiai, nes šaknys ir sąnašos yra vieni dažniausių sistemų užsikimšimo veiksnių.

    Ilgalaikėje perspektyvoje melioracijos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių vandens svyravimų. Savivaldybė teigia siekianti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į pavienius gedimus, bet ir į nuoseklų baseinų sutvarkymą, kai vandens nuvedimas vertinamas kaip vientisa sistema.

  • Marijampolėje šildymo sezonas baigiasi balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Marijampolėje šildymo sezonas baigiasi balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kada baigiamas šildymas?

    Marijampolės savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezonas oficialiai baigiamas 2026 metų balandžio 30 dieną. Tai reiškia, kad nuo šios datos centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams ir kitiems prijungtiems pastatams bus nutraukiama pagal nustatytą tvarką.

    Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai priimami įvertinus faktines oro temperatūras ir prognozes, taip pat siekiant subalansuoti gyventojų komfortą bei šildymo sąnaudas. Praktikoje šildymo sezono pabaiga dažnai sutampa su stabiliai šiltesniais orais, kai pastatams nebereikia nuolatinio šilumos tiekimo.

    Gyventojai gali spręsti patys

    Savivaldybė primena, kad gyventojai, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, gali patys spręsti, kada baigti šildyti savo būstą. Tai aktualu daugiabučių namų bendrijoms, administratoriams ar namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, jei yra techninės ir teisinės galimybės reguliuoti šilumos vartojimą.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendžiant dėl šildymo nutraukimo svarbu nepažeisti higienos normų ir užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą. Per anksti išjungus šildymą, ypač vėsesnėmis naktimis, gali didėti drėgmė, prastėti komfortas ir kilti pelėsio rizika.

    Ką verta pasitikrinti po sezono?

    Pasibaigus šildymo sezonui gyventojams naudinga atkreipti dėmesį į šildymo sistemos būklę ir sąskaitų dinamiką, ypač jei sezono metu keitėsi šilumos vartojimo įpročiai ar buvo atlikti renovacijos darbai. Jei daugiabutyje dažnai svyravo temperatūra arba dalis radiatorių šilo netolygiai, tai gali būti signalas, kad sistemai reikalingas balansavimas ar profilaktika.

    Taip pat verta prisiminti, kad daugelyje namų karšto vandens ruošimas gali būti susietas su šilumos punktu, todėl bet kokie techniniai pakeitimai turėtų būti atliekami suderinus su pastato administratoriumi ar šilumos tiekėju. Kilus klausimams dėl konkretaus namo šildymo nutraukimo ar techninių niuansų, gyventojai paprastai kreipiasi į namo administratorių arba šilumos tiekimo įmonę.