CP v2

Category: Regionai

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Lietuvos motokroso čempionatas baigtas: 12-metis Rojus Zaborskis debiutavo 85 cc ir iškovojo bronzą

    Sezonas su nauja motociklo klase

    Pasibaigus 2023 metais vykusiam Lietuvos motokroso čempionatui paaiškėjo galutinė įskaita, kurioje tarp prizininkų atsidūrė ir dvylikametis Paliūniškio sportininkas Rojus Zaborskis. Tai buvo jo pirmasis pilnas sezonas 85 cc klasėje, į kurią sportininkai paprastai pereina iš silpnesnių, vaikams skirtų klasių.

    Galingesnis motociklas reiškia ne tik didesnį greitį, bet ir aukštesnius reikalavimus fiziniam pasirengimui, technikai bei taktikai. Šioje klasėje ypač svarbus stabilumas per visą sezoną, nes keli nesėkmingi važiavimai gali stipriai pakeisti bendrą čempionato lentelę.

    Penki etapai skirtinguose miestuose

    2023 metų Lietuvos motokroso čempionatą sudarė penki etapai, vykę Anykščiuose, Biržuose, Rokiškyje, Utenoje ir Šiauliuose. Skirtingos trasos paprastai išryškina ne vien greitį, bet ir gebėjimą prisitaikyti prie dangos, reljefo, šuolių bei posūkių konfigūracijos.

    Galutinė rikiuotė buvo sudaryta susumavus visų etapų rezultatus, todėl svarbia tapo ne vienkartinė sėkmė, o nuoseklus taškų rinkimas. Pagal bendrą sezono įskaitą Rojus Zaborskis 85 cc klasėje iškovojo trečiąją vietą.

    Patirtis ir tarptautiniuose startuose

    Be Lietuvos čempionato, sportininkas dalyvavo ir Europos bei pasaulio vaikų čempionatų varžybose. Tokie startai jauniesiems lenktynininkams dažnai tampa svarbia patirties mokykla, nes tenka varžytis su didesne konkurencija ir skirtingų šalių motociklų sporto mokyklomis.

    Motokrose tarptautinė patirtis vertinga ir dėl kitokio varžybų tempo, ir dėl įvairių trasų, kurios paruošia sportininką sudėtingesniems sezonams ateityje. Trečia vieta nacionalinėje įskaitoje po debiutinio sezono 85 cc klasėje rodo, kad pereinamoji pakopa į aukštesnį lygį įveikta sėkmingai.

  • Varėnoje paminėta Medicinos darbuotojų diena: už pašaukimą padėti įteikti mero padėkos

    Varėnos kultūros centre surengtas Medicinos darbuotojų dienos minėjimas, skirtas rajono sveikatos priežiūros ir globos įstaigų specialistams. Renginyje akcentuota kasdienė medikų atsakomybė ir tai, kad jų darbas dažnai lieka nepastebimas, nors tiesiogiai lemia žmonių savijautą ir saugumą.

    Varėnos rajono meras Algis Kašėta dėkojo gydytojams, slaugytojams, paramedikams, laboratorijų darbuotojams ir kitiems specialistams už profesinį atsidavimą. Pasak jo, pašaukimas padėti žmogui prasideda nuo kompetencijos, tačiau ilgainiui virsta nuolatiniu rūpesčiu bendruomene.

    „Jūsų darbas yra daugiau nei profesija. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam medicinos darbuotojui, kurio tylus ir atsakingas darbas kasdien saugo mūsų sveikatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Šventinio vakaro metu mero padėkos raštais pagerbti išskirtiniu profesionalumu ir jautrumu pasižymintys darbuotojai iš Varėnos sveikatos centro, senjorų namų „Pušelė“, Varėnos ir Merkinės globos namų. Tarp jų buvo psichiatrė, medicinos gydytojai, burnos higienistė, vidaus medicininio audito padalinio vadovė, masažo specialistas, IT specialistas, slaugytojos ir slaugytojų padėjėjai bei individualios priežiūros darbuotoja.

    Renginį vedusi Varėnos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė pabrėžė, kad medikų darbas apima ne tik gydymą, bet ir nuoseklią pacientų priežiūrą, komunikaciją su artimaisiais bei emocinę paramą. Ši kasdienė, dažnai nematoma darbo dalis ypač svarbi mažesnėse savivaldybėse, kur sveikatos paslaugų prieinamumas ir žmogiškas ryšys neretai tampa pagrindiniu pasitikėjimo sistemos tvarumu veiksniu.

    Varėnos sveikatos centro direktorius Dmitrijus Kačiurinas priminė, kad gegužės 1 dieną įstaiga minės pirmąsias veiklos metines po reorganizacijos. Jo teigimu, pokyčių laikotarpis pareikalavo susitelkimo, o rezultatai labiausiai priklausė nuo komandos gebėjimo dirbti kartu ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Vakaro atmosferą papildė atlikėjo Merūno Vitulskio koncertas, kuris tapo simboline padėkos dalimi žmonėms, kasdien dirbantiems su skausmu, nerimu ir sudėtingais sprendimais. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip įvertinimas, bet ir kaip proga sustiprinti bendruomeniškumą tarp skirtingų sričių specialistų.

    Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Varėnoje tapo priminimu, kad sveikatos sistema remiasi ne vien technologijomis ar procedūromis, bet ir žmonėmis, kurie užtikrina pagalbos kokybę nuo registratūros iki slaugos palatos. Savivaldybė pažymėjo sieksianti, kad padėka medikams virstų ir nuosekliu dėmesiu darbo sąlygoms, paslaugų prieinamumui bei specialistų pritraukimui regione.

  • Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas Indrei Vitkienei: įvertino darbą su beveik 2 000 pacientų

    Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas Indrei Vitkienei: įvertino darbą su beveik 2 000 pacientų

    Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai Indrei Vitkienei suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas garbės ženklas. Apdovanojimas jai įteiktas už nuopelnus sveikatos sistemai ir ilgametį atsakingą darbą su pacientais.

    Įvertinimas paskelbtas Lietuvos medicinos darbuotojų apdovanojimų šventėje, kuri šiemet surengta Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Garbės ženklą gydytojai įteikė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Pasak apdovanojimą pelniusios medikės, toks pripažinimas tampa paskata toliau dirbti atsakingai ir nuosekliai. „Esu tikrai laiminga. Manau, kiekvienas gydytojas, kuris deda visas pastangas savo darbe ir rūpinasi pacientais, yra vertas šio apdovanojimo“, – sakė I. Vitkienė.

    Gydytoja pabrėžia, kad šeimos medicinoje ypač svarbus ne tik gydymas, bet ir ryšys su žmogumi. „Svarbiausia – rūpestis pacientais, jų problemų išklausymas ir įsigilinimas į situaciją“, – teigė I. Vitkienė.

    Alytaus rajono PSPC nurodo, kad I. Vitkienės pacientų sąrašas yra vienas didžiausių įstaigoje ir siekia beveik 2 000 žmonių. Įstaigos teigimu, net ir dirbdama dideliu krūviu gydytoja stengiasi skirti dėmesio kiekvieno paciento individualiai situacijai.

    Įstaigos direktorė Giedrė Ilgūnaitė akcentuoja gydytojos profesinę laikyseną ir įsitraukimą į organizacinius sprendimus. „Indrė Vitkienė – tai žmogus, su kuriuo galima diskutuoti sudėtingais profesiniais klausimais, ieškoti sprendimų ir sulaukti argumentuotos nuomonės“, – sakė G. Ilgūnaitė.

    Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir garbės ženklas yra vienas aukščiausių Sveikatos apsaugos ministerijos teikiamų profesinių įvertinimų medikams. Juo paprastai pažymimas ilgalaikis sąžiningas darbas, profesionalumas ir apčiuopiamas indėlis į sveikatos sistemos plėtrą.

  • Varėna kviečia į vasaros sutiktuves: festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu persikelia prie vandens

    Varėna kviečia į vasaros sutiktuves: festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu persikelia prie vandens

    Varėna pirmąjį birželio savaitgalį tradiciškai pasitiks vasarą, tačiau šiemet renginys įgauna ryškų akcentą: vasaros sutiktuvių festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu skirtas vandeniui. Organizatoriai pabrėžia, kad tema pasirinkta neatsitiktinai, nes Dzūkijos krašto tapatybėje ežerai ir upės užima ypatingą vietą.

    Festivalis keičia ir pagrindinę erdvę: renginiai kelsis į Varėnos Dainų slėnį, kurį supa vandens telkiniai ir miškai. Šventė vyks birželio 6–7 dienomis, o veiklos bus planuojamos ne tik mieste, bet ir Dzūkijos nacionalinio parko apylinkėse.

    Vanduo taps viso savaitgalio ašimi

    Organizatoriai žada, kad vanduo čia bus ne vien simbolis, bet ir praktiška patirtis: nuo pramogų ant vandens iki pokalbių apie jo reikšmę gamtai, sveikatai ir regiono kultūrai. Dalį veiklų numatyta rengti prie Varėnos jūros paplūdimio, kur planuojami vandens batutai, irklenčių varžybos ir žygiai pakrantėmis.

    Į Dainų slėnį sugrįš ir įprasti festivalio elementai: koncertai, palapinių miestelis, šeimoms skirtos veiklos bei kino seansai po atviru dangumi. Šventės programą papildo ramybės patirtys, kurios pastaraisiais metais tampa ryškia festivalių tendencija Lietuvoje: miško maudynės, pirtys ir lėtesnio buvimo gamtoje užsiėmimai.

    Organizatoriai akcentuoja Dzūkijos išskirtinumą

    Varėnos rajono meras Algis Kašėta sako, kad vanduo Dzūkijoje yra neatsiejamas nuo kasdienybės ir krašto įvaizdžio: čia gausu ežerų, upių ir švarių vandens išteklių. Pasak jo, festivalis kviečia ne tik pramogauti, bet ir geriau pažinti bei saugoti tai, kas regionui svarbiausia.

    „Esame ne tik miškingiausias, švariausio oro kraštas, turtingi esame ir gryno, gardaus vandens ištekliais. Vanduo – Dzūkijos perlas, gamtos dovana, svarbi mūsų krašto tapatybės, istorijos dalis“, – sakė Algis Kašėta.

    Šventėje numatytas ir Diskusijų uostas, kuriame vandens tema bus aptariama įvairiais kampais: nuo vietos tradicijų ir sveikatinimo iki vandens turizmo bei tyrinėjimų. Tokios diskusijų erdvės vis dažniau integruojamos į regioninius festivalius, siekiant, kad renginiai taptų ne vien pramoginiai, bet ir kuriantys ilgalaikę vertę vietos bendruomenei.

    Nuo dzūkiškos virtuvės iki tvaresnio keliavimo

    Gastronominė programos dalis žada pažintį su dzūkiškos virtuvės interpretacijomis ir vietos produktais: Dainų slėnyje veiks Dzūkų turgelis, o renginyje laukiami ir žinomi šalies kulinarai. Organizatoriai akcentuoja, kad maistas čia bus neatsiejamas nuo regiono istorijos, sezoniškumo ir vietinių žaliavų.

    Varėnos turizmo ir verslumo centro vadovė Rūta Kedytė kviečia dalyvius atvykti tvariau, jei įmanoma, rinktis traukinį, autobusą ar dviratį, o nakvynei išbandyti palapinių miestelį. Jos teigimu, vasaros sutiktuvės kasmet atsinaujina, tačiau išlieka ištikimos pagrindinei idėjai: vasarą pasitikti ne skubėjimu, o gamtos ritmu.

    Festivalis Nerk į vasarą gamtos ritmu Varėnoje vyks birželio 6–7 dienomis. Organizatoriai skelbia, kad detalesnė programa bus paskelbta atskirai artėjant renginiui.

  • Senosios Varėnos vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra įpusėjo: kada 26 būstai galės prisijungti?

    Senosios Varėnos kaime įpusėjo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų plėtros darbai, kuriuos vykdo UAB „Varėnos vandenys“. Projektas apima tinklų statybą Vilniaus, Vytauto ir Lankų gatvėse.

    Įgyvendinus projektą, 26 būstams bus sudaryta reali galimybė prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo. Tai reiškia patikimesnį vandens tiekimą ir aiškesnę nuotekų tvarkymo tvarką gyventojams, kurie iki šiol naudojosi individualiais sprendimais.

    Centralizuotų tinklų plėtra savivaldybėse paprastai siejama ir su aplinkosaugine nauda, nes mažėja rizika, kad netvarkingos ar pasenusios individualios sistemos gali teršti gruntinius vandenis. Kartu tai aktualu ir viešajai sveikatai, ypač tankiau apgyvendintose gyvenviečių dalyse.

    Pasak projekto vykdytojų, darbai vykdomi pagal numatytą planą, todėl gyventojams svarbiausia sekti informaciją apie prisijungimo sąlygas bei terminus, kai infrastruktūra bus paruošta eksploatacijai. Tokiuose projektuose prisijungimo galimybė paprastai atsiranda užbaigus statybos darbus ir atlikus reikalingas patikras bei pridavimo procedūras.

    Savivaldybės ir vandens tiekėjai, įgyvendindami panašius projektus, dažniausiai kviečia gyventojus iš anksto įsivertinti vidaus tinklų būklę sklype ir namo įvade. Tai padeda prisijungimą atlikti greičiau, kai tik centralizuoti tinklai tampa prieinami.

  • Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Balandžio 30 dieną Lietuvoje tikrins perspėjimo sistemą: sirenos ir pranešimai į telefonus

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad 2026 metais balandžio 30 dieną visos šalies mastu vyks gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimas. Jo tikslas – įvertinti, ar krizės atveju įspėjimai gyventojus pasiektų laiku ir patikimai.

    Patikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje Lietuvos teritorijoje bus įjungiamos perspėjimo sirenos. Kartu per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji pranešimai.

    Gavus pranešimą ar išgirdus sirenas, papildomų veiksmų imtis nereikės, jei nepateikiamos kitos instrukcijos. Tokie testai rengiami tam, kad būtų patikrintas techninis pasirengimas ir gyventojai atpažintų įspėjimo signalus.

    Perspėjimo sistemos patikrinimai taip pat leidžia įvertinti ryšio kanalų veikimą skirtingose vietovėse ir nustatyti galimus trikdžius. PAGD rekomenduoja gyventojams atkreipti dėmesį, ar pranešimas pasiekė telefoną, ypač jei gyvenama atokesnėje teritorijoje ar pastatuose, kur ryšys silpnesnis.

    Jeigu nustatytu laiku pranešimo negavote, tai nebūtinai reiškia gedimą, tačiau tai gali padėti įvertinti aprėptį ir tinklų veikimą. Patikrinimo dieną aktualią informaciją gyventojai įprastai gali rasti oficialiuose PAGD ir kitų atsakingų institucijų kanaluose.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) skelbia, kad nuo gegužės 2 dienos sostinės regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos gyventojams vėl bus priimamos nemokamai. Nemokamas priėmimas bus taikomas su metiniu limitu – iki 250 kilogramų vienam gyventojui per metus.

    Šis pokytis aktualus įsirengiantiems būstą ar atliekantiems remontą, kai susidaro polistirolo, akmens ar stiklo vatos, gipso kartono ir panašių izoliacinių medžiagų likučiai. VAATC pabrėžia, kad atliekas būtina pristatyti į DGASA aikšteles, o ne palikti prie konteinerių ar išmesti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis.

    Anksčiau galiojusi tvarka numatė mokestį už izoliacinių medžiagų atliekų priėmimą – fiziniams asmenims buvo taikomas 0,19 euro tarifas už kilogramą. VAATC sprendimą grįžti prie nemokamo priėmimo, taikant limitą, sieja su per pastaruosius mėnesius pastebėtu išaugusiu tokių atliekų kiekiu mišrių komunalinių atliekų sraute.

    Pasak centro, izoliacinių medžiagų atliekos dažnai nėra lengvai perdirbamos, o jų apdorojimas reikalauja atskiro, sudėtingesnio proceso. Dėl to itin svarbu izoliacines atliekas atskirti nuo kitų statybinių atliekų dar jų susidarymo vietoje ir pristatyti tvarkyti pagal nustatytas taisykles.

    VAATC duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle iš viso surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Iš jų izoliacinių medžiagų atliekos sudarė apie 20 proc. viso srauto, arba apie 6 500 tonų.

    Gyventojams prieš vykstant į aikšteles rekomenduojama iš anksto pasitikrinti konkrečios DGASA priėmimo sąlygas ir galiojančius atliekų kiekių limitus. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl neatitikimų arba viršyto metinio nemokamo kiekio.