Category: Regionai

  • Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Išpuoliai mokyklose kelia nerimą: vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaikais

    Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesį patraukė du moksleivių išpuoliai ugdymo įstaigose, po kurių tėvams ir mokytojams kyla natūralus klausimas, kaip užtikrinti vaikų emocinį saugumą. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad tokie įvykiai ypač stipriai paliečia vaikus: vieni gali būti tiesioginiai liudininkai, kiti išgirsta detales ir pradeda nebesijausti saugūs savo mokykloje.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikų reakcijos gali būti labai skirtingos: nuo baimės eiti į pamokas iki pykčio, užsidarymo ar padidėjusio jautrumo garsams bei konfliktams. Dažnai nerimas sustiprėja tada, kai vaikas informaciją sužino iš bendraamžių ar socialinių tinklų, kur detalės pateikiamos fragmentiškai ir emocingai.

    Kaip kalbėtis su vaiku po įvykių?

    Vaiko teisių gynėjai pataria pirmiausia patiems suaugusiesiems išlaikyti ramybę, nes vaikų saugumo jausmas stipriai priklauso nuo tėvų ir mokytojų reakcijos. Pokalbį verta pradėti nuo paprasto klausimo, ką vaikas girdėjo ir kaip jis dėl to jaučiasi, o ne nuo suaugusiojo interpretacijų.

    Su vaiku svarbu kalbėti atvirai, bet pagal jo amžių ir brandą, nesiimant gąsdinančių detalių. Vaikui naudinga padėti įvardyti jausmus, pavyzdžiui, baimę, nerimą ar pyktį, ir patikinti, kad tokios emocijos yra normalios, kai nutinka sukrečiantys dalykai.

    Paaiškinant, kodėl žmonės kartais elgiasi pavojingai, siūloma vengti etikečių ir kaltinimų. Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad smurtinis elgesys dažnai rodo gilesnius sunkumus ir laiku nesuteiktą pagalbą, todėl suaugusieji turi būti budrūs, pastebėti rizikos ženklus ir ieškoti sprendimų, o ne kurti stereotipus.

    Kaip grąžinti saugumo ir kontrolės jausmą?

    Vaikams ypač svarbu aiškiai žinoti, į ką kreiptis, jei jie jaučiasi nesaugiai mokykloje ar viešoje vietoje. Specialistai rekomenduoja kartu su vaiku susitarti dėl paprastų, konkrečių žingsnių: kam paskambinti, kur kreiptis mokykloje, ką daryti, jei kyla grėsmė ar konfliktas.

    Raminant vaikus, verta kalbėti ne abstrakčiai, o konkrečiai: kokios saugumo priemonės taikomos mokykloje, kaip vyksta reagavimas į incidentus ir kokie suaugusieji yra atsakingi už pagalbą. Tokia informacija padeda sumažinti nežinomybės jausmą, kuris dažnai ir maitina nerimą.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina rodyti empatijos pavyzdį ir kalbant apie nukentėjusius, ir apie smurtavusį vaiką, prisimenant, kad tai vis tiek vaikas, kuriam taip pat gali reikėti pagalbos. Mokyklų bendruomenei rekomenduojama peržvelgti prevenciją, skirti daugiau dėmesio vaikams, kurie patiria emocinių sunkumų, ir stiprinti aiškią pagalbos kultūrą.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei po tokių įvykių vaiko nerimas nemažėja, atsiranda miego sutrikimų, stiprėja baimė eiti į mokyklą ar pasikeičia elgesys, svarbu nedelsti ir pasitarti su mokyklos specialistais ar sveikatos priežiūros profesionalais. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ilgalaikio nerimo ar trauminių patirčių poveikį.

    Vaiko teisių gynėjai primena, kad konsultacijoms galima skambinti nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei, būtina kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas numeriu 112.

  • Džinsai darbe ir aiški žinutė: Kupiškio savivaldybė prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos

    Džinsai darbe ir aiški žinutė: Kupiškio savivaldybė prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos

    Balandžio 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai į darbą atvyko vilkėdami džinsus ir taip prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos iniciatyvos. Savivaldybė pabrėžia, kad tai paprastas, bet matomas solidarumo gestas žmonėms, patyrusiems seksualinį smurtą.

    Prie iniciatyvos prisidėję darbuotojai susibūrė miesto aikštėje, kur buvo įamžinta bendra nuotrauka. Pasak organizatorių, svarbiausia šios dienos prasmė yra palaikymas aukoms ir aiški žinutė, kad smurtas nėra ir negali būti pateisinamas.

    Tarptautinė džinsų diena siejama su seksualinio smurto prevencijos idėjomis ir kasmet primena apie atsakomybės perkėlimą nuo aukos smurtautojui. Iniciatyva skatina viešai kalbėti apie sutikimo svarbą, stereotipų žalą ir būtinybę kurti aplinką, kurioje nukentėjusieji jaustųsi saugūs kreiptis pagalbos.

    Lietuvoje institucijos ir nevyriausybinės organizacijos akcentuoja, kad seksualinis smurtas dažnai lieka nutylėtas dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo. Tokie simboliniai veiksmai, kaip dalyvavimas Tarptautinėje džinsų dienoje, padeda mažinti stigmas ir stiprina visuomenės supratimą, jog atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Savivaldybė teigia, kad net ir nedidelės iniciatyvos prisideda prie pokyčių: skatina bendruomenę būti empatiškesnę ir drąsiau reaguoti į smurtą. Kupiškyje surengtas susibūrimas tapo bendrystės ženklu ir priminimu, kad saugesnė aplinka prasideda nuo aiškios pozicijos bei palaikymo tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

  • Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Žmuidzinavičiaus gimnazijoje apsilankęs Lukas Savickas su moksleiviais aptarė 16-mečių balsavimą

    Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijoje lankėsi Seimo narys Lukas Savickas kartu su patarėja Fausta Roznyte. Svečius pasitiko gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė, pristaciusi mokyklos veiklą ir bendruomenės aktualijas.

    Susitikime dalyvavo ir savivaldybės atstovai, tarybos nariai, seniūnė bei seniūnaičiai. Pokalbių metu aptarti tiek ugdymo įstaigos pasiekimai, tiek kasdieniai klausimai, kurie tiesiogiai paliečia mokinių mokymosi ir laisvalaikio aplinką.

    Daugiausia dėmesio skirta diskusijai su vyresniųjų klasių mokiniais, kurie kėlė jiems svarbias pilietiškumo temas. Moksleiviai domėjosi siūlymais suteikti balsavimo teisę nuo 16 metų renkant merus ir savivaldybių tarybų narius, taip pat klausė apie pilietines socialines valandas ir jų prasmę mokyklose.

    Kalbėta ir apie patį politiko darbą: mokiniai teiravosi, kaip atrodo kasdienės Seimo nario pareigos, kokie sprendimai reikalauja daugiausia atsakomybės ir kas labiausiai įsimena dirbant parlamente. Tokie susitikimai mokykloms tampa proga pilietines temas perkelti iš teorijos į gyvą dialogą, o jaunimui aiškiau suprasti, kaip priimami sprendimai, turintys įtakos savivaldai ir valstybei.

    Vėliau svečiai apsilankė gimnazijos valgykloje, kur pristatytas trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis. Diskutuota apie mokinių pasirinkimus maitinantis mokykloje, valgiaraščio sudarymą, kainoraščio klausimus ir praktinius sprendimus, kurie lemia maisto kokybę bei prieinamumą.

    Vizito pabaigoje direktorė aprodė atnaujinamas sporto erdves ir pristatė jau atliktus bei planuojamus darbus. Taip pat apžiūrėtas atnaujinamas mokyklos stadionas, aptartos gimnazijoje puoselėjamos sporto tradicijos ir Seirijuose populiarus regbis.

  • Kupiškio savivaldybės administracijoje pradeda veikti darbo taryba: kas į ją išrinkti

    Kupiškio savivaldybės administracijoje pradeda veikti darbo taryba: kas į ją išrinkti

    Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje balandžio 29 dieną darbą pradėjo naujai išrinkta darbo taryba. Ji sudaryta po balandžio 16 dieną įvykusių rinkimų ir nuo šiol atstovaus administracijos darbuotojų interesams.

    Darbo taryba yra darbuotojų atstovavimo organas, veikiantis pagal Darbo kodekso nuostatas. Tokia taryba paprastai dalyvauja sprendžiant su darbo sąlygomis susijusius klausimus, teikia pasiūlymus darbdaviui ir siekia užtikrinti sklandų socialinį dialogą.

    Pradėdama veiklą taryba paprastai susitelkia į aktualiausias temas: darbo organizavimo pokyčius, vidaus tvarkas, informavimo ir konsultavimo procedūras. Taip pat ji gali kelti klausimus dėl darbuotojų saugos, gerovės priemonių ir kitų kasdieniam darbui svarbių sprendimų.

    Kupiškio rajono savivaldybės administracijos darbo tarybos pirmininke paskirta Vidaus administravimo skyriaus vedėja Daiva Aleksandravičienė. Tarybos sekretore tapo Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Valda Tilienė.

    Į darbo tarybą taip pat išrinkti Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Vareikė, Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Gudas ir Kupiškio seniūnijos seniūnas Žydrūnas Vanagas. Savivaldybė nurodo, kad taryba veiklą pradeda nuo balandžio 29 dienos.

  • Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Lazdijai kviečia į „Pasienio fiestą 2026“: dvi dienos koncertų, eisenos ir vištų lenktynių

    Birželio 5–6 dienomis Lazdijai kviečia į vasaros pradžios šventę „Pasienio fiesta 2026“, kuri tradiciškai sutraukia ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius iš kitų Lietuvos miestų. Organizatoriai žada dvi dienas muzikos, susitikimų ir veiklų šeimoms, o pagrindinė šių metų žinutė – ryšio ir bendrystės stiprinimas.

    Šventės programoje numatyti koncertai ir teatralizuoti pasirodymai, tradicinė eisena miesto gatvėmis, veiklos vaikams bei pramogos suaugusiesiems. Tarp labiausiai laukiamų akcentų – jau savotišku šventės simboliu tapusios vištų lenktynės, kurios kasmet pritraukia ir žiūrovų, ir dalyvių dėmesį.

    Scenoje pasirodys Liepa Mondeikaitė, grupė Bavarija bei Queens of Roses, taip pat planuojami svečių kolektyvų pasirodymai. Organizatoriai pabrėžia, kad šventės ritmas bus dėliojamas taip, kad veiklos netrūktų visą dieną, o vakariniai koncertai taptų natūraliu dienos kulminacijos tašku.

    Šių metų šūkis Gaudyk ryšį siejamas su kraštiečio menininko Antano Žmuidzinavičiaus 150-osiomis gimimo metinėmis ir Lietuvos radijo 100-mečiu. Pasak organizatorių, tai proga priminti, kaip kultūra, žodis ir muzika padeda išlaikyti ryšį tarp kartų, bendruomenių ir skirtingų vietovių žmonių.

    „Šių metų „Pasienio fiesta“ kviečia stabtelėti ir pasidžiaugti tuo, kas brangiausia: šalia esančiais žmonėmis ir mūsų bendryste. Šventės šūkis Gaudyk ryšį primena, kad patys gražiausi dalykai nutinka tuomet, kai esame kartu. Iš visos širdies kviečiu jus visus birželio 5–6 dienomis atvykti į Lazdijus“, – sako merė Ausma Miškinienė.

    Šventė prasidės eisena, kuri kasmet tampa proga vienoje vietoje suburti miesto įstaigas, bendruomenes ir svečius. Vėliau programoje numatomi meniniai pasirodymai, sporto ir pramogų elementai, o taip pat suplanuotas Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečio pagerbimas ir regalijų įteikimas.

    Antrąją dieną lankytojų lauks spiningavimo varžybos, orientacinis žaidimas Lazdijų parke ir šeimų veiklos, skirtos aktyviam laisvalaikiui. Organizatoriai taip pat žada muzikinę kelionę su Stasio Povilaičio dainomis, kuri turėtų tapti nostalgišku vakaro akcentu ir suburti skirtingų kartų klausytojus.

    „Pasienio fiesta 2026“ Lazdijuose išlaiko aiškią kryptį: tai ne tik koncertai, bet ir miestui svarbi proga susitikti, pasidalyti naujienomis bei sustiprinti ryšius. Šventės rengėjai pabrėžia, kad programa sudaryta taip, kad kiekvienas rastų sau tinkamą ritmą – nuo ramių šeiminių veiklų iki didžiųjų scenos pasirodymų.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.

  • Lazdijų rajone baigiamas šildymo sezonas: ką gyventojams svarbu žinoti ir kada pranešti tiekėjui

    Lazdijų rajone baigiamas šildymo sezonas: ką gyventojams svarbu žinoti ir kada pranešti tiekėjui

    Lazdijų rajono savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos rajone skelbiama centralizuoto šildymo sezono pabaiga. Sprendimas taikomas visiems šilumos vartotojams, kurie naudojasi bendrovės „Lazdijų šiluma“ paslaugomis.

    Įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius. Nuo nurodytos datos šilumos tiekimas pastatams, prijungtiems prie centralizuoto šildymo sistemos, nutraukiamas pagal savivaldybės nustatytą tvarką.

    Savivaldybė taip pat atkreipė dėmesį, kad šilumos vartotojai, įskaitant daugiabučius namus, kurių savininkė ar dalininkė nėra savivaldybė, gali priimti sprendimą šildymą baigti kitu laiku. Tokiu atveju apie sprendimą būtina informuoti šilumos tiekėją.

    Praktikoje tai reiškia, kad gyventojams ir pastatų administratoriams svarbu suderinti sprendimus su namo valdymo forma, įvertinti patalpų temperatūrą ir artimiausių dienų orų prognozes. Pasibaigus sezonui dažniausiai mažėja sąskaitos už šildymą, tačiau išlieka poreikis užtikrinti karšto vandens ruošimą ir sistemos saugų darbą.

    Savivaldybė gyventojams linki šilto pavasario ir primena, kad dėl individualių sprendimų ar techninių klausimų reikėtų kreiptis tiesiogiai į šilumos tiekėją. Tai padeda išvengti nesusipratimų dėl atjungimo terminų ir užtikrina sklandų perėjimą į nešildymo sezoną.

  • Rudiliuose darželinukai lipdė iš molio ir apžiūrėjo stovyklų kambarius: kokie įspūdžiai liko?

    Rudiliuose darželinukai lipdė iš molio ir apžiūrėjo stovyklų kambarius: kokie įspūdžiai liko?

    2026 metų balandžio 29 dieną Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko universaliame daugiafunkciame centre rytas buvo neįprastai gyvas: čia viešėjo Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ „Bitučių“ grupės vaikai su mokytojomis. Mažųjų apsilankymo tikslas buvo edukacinis-kūrybinis užsiėmimas Molis sušildo delniukus.

    Vos įžengusius svečius pasitiko muzika, o netrukus vaikai kibo į kūrybinį darbą. Užsiėmimo metu jie susipažino su molio savybėmis, mokėsi jį minkyti, formuoti ir išbandė, kaip skirtingas spaudimas ar vandens kiekis keičia medžiagos tekstūrą.

    Ant stalų greitai atsirado pirmieji darbai: molinės gėlytės ir kiti mažųjų sugalvoti dirbiniai. Tokios veiklos lavina smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją ir vaizduotę, o kartu padeda vaikams drąsiau reikšti idėjas bei mokytis kantrybės per nuoseklų procesą.

    Po kūrybinės dalies vaikai buvo pakviesti į aktyvias užduotis, kuriose galėjo išsikrauti ir pajudėti. Vėliau jų laukė pažintinė ekskursija po centro patalpas, supažindinant su čia vykstančiomis veiklomis ir erdvėmis.

    Didžiausio smalsumo sulaukė pasakojimai apie centre organizuojamas vaikų stovyklas. Darželinukai apžiūrėjo stovyklautojams paruoštus kambarius, o peržiūrėję filmuotą medžiagą iš ankstesnių veiklų, ėmė svarstyti, kaip galėtų atrodyti jų pačių atostogos tokioje aplinkoje.

    Susitikimo pabaigoje vaikai ir pedagogės jaukiai aptarė įspūdžius prie arbatos. Mažieji dalijosi, kas labiausiai patiko lipdant iš molio ir ką naujo sužinojo ekskursijos metu, o kai kurie net garsiai pareiškė norą ateityje sugrįžti jau kaip stovyklų dalyviai.

    Centro bendruomenė tikisi, kad ši pažintis taps gražios draugystės pradžia ir paskatins daugiau bendrų edukacinių iniciatyvų. Tokie vizitai ne tik praturtina vaikų kasdienybę, bet ir padeda atrasti vietas, kuriose mokymasis vyksta per patirtį, kūrybą ir bendravimą.

    Informacija parengta pagal Kupiškio rajono Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro programų koordinatorės Vaidos Arlauskienės pateiktą informaciją.

  • Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūda baigia šildymo sezoną nuo balandžio 30 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Kazlų Rūdos savivaldybėje šildymo sezonas savivaldybės administracijoje ir pavaldžiose įstaigose baigiamas nuo balandžio 30 dienos. Sprendimas įtvirtintas mero potvarkiu, įvertinus artimiausių dienų orų prognozes ir šilumos poreikio pokyčius.

    Šildymas išjungiamas savivaldybės administracijoje, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigose. Praktikoje tai reiškia, kad pastatuose šilumos tiekimas nutraukiamas centralizuotai pagal šilumos ūkio darbų grafiką.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama ne su konkrečia kalendorine data, o su faktinėmis oro sąlygomis. Lietuvoje savivaldybės dažniausiai sprendžia dėl sezono pabaigos, kai kelias paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra išsilaiko aukštesnė ir šildymas tampa neekonomiškas.

    Gyventojams, kurių būstai prijungti prie centralizuoto šildymo, šis sprendimas svarbus ir dėl sąskaitų: pasibaigus sezonui mažėja šilumos energijos suvartojimas patalpų šildymui. Tuo pačiu dalis pastatų gali dar kurį laiką naudoti šilumą karštam vandeniui ruošti, jei karštas vanduo tiekiamas centralizuotai.

    Jei atvėstų orai ar prognozės pasikeistų, savivaldybės praktikoje gali koreguoti sprendimus dėl šildymo atnaujinimo atskiruose objektuose, ypač ten, kur svarbiausia užtikrinti komfortą ir paslaugų tęstinumą. Dėl konkrečių pastatų ar namų šildymo režimo gyventojams aktualiausia sekti namo administratoriaus arba šilumos tiekėjo pranešimus.

  • Kalvarijos savivaldybė prisijungė prie Džinsų dienos: ką reiškia šis solidarumo gestas?

    Balandžio 29 dieną Kalvarijos savivaldybės administracijos darbuotojai prisijungė prie Tarptautinės Džinsų dienos minėjimo ir šia proga į darbą atėjo vilkėdami džinsus. Tai simbolinis gestas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į seksualinio smurto problemą ir palaikyti nukentėjusiuosius.

    Džinsų diena pasaulyje minima kaip visuomeninė iniciatyva, kviečianti ne kaltinti auką, o kalbėti apie sutikimo, pagarbos ir saugumo principus. Jos esmė primena, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtautojui, o stereotipai apie aprangą ar elgesį negali būti pateisinimas.

    Kalvarijos savivaldybė pabrėžė, kad tokios iniciatyvos svarbios ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes skatina sąmoningumą bendruomenėje. Kuo daugiau institucijų viešai rodo paramą, tuo lengviau nukentėjusiesiems kreiptis pagalbos ir kalbėti apie patirtą smurtą.

    Kodėl svarbu kalbėti viešai?

    Seksualinis smurtas dažnai išlieka nutylėtas dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo, kad bus sulaukta pagalbos. Viešos kampanijos ir solidarumo ženklai prisideda prie aplinkos, kurioje aiškiau suprantama, kur kreiptis, ir kodėl svarbu reaguoti į bet kokias prievartos apraiškas.

    Specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad prevencijoje itin svarbi nuosekli edukacija apie ribas ir sutikimą, taip pat institucijų pasirengimas priimti pranešimus jautriai ir profesionaliai. Džinsų dienos minėjimas primena, kad pagarba ir saugumas yra visos visuomenės atsakomybė.

    Kalvarijos savivaldybės iniciatyva šiemet tapo dar vienu priminimu, jog net ir paprastas, kasdienis drabužis gali tapti aiškia žinute: palaikymas nukentėjusiesiems yra būtinas, o tylėjimas padeda tik smurto kultūrai išlikti.