CP v2

Category: Regionai

  • Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija mokykloje: kaip 40 valandų programa padėjo mokiniams atpažinti emocijas ir mažinti stresą

    Dailės terapija kaip saugi erdvė

    2026 metais kovo–balandžio mėnesiais gimnazijoje vyko 40 akademinių valandų dailės terapijos užsiėmimai, įgyvendinti pagal „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos veiklas. Jie buvo skirti ne meniniam rezultatui, o patyrimui: sustoti, įsiklausyti į save ir saugiai išreikšti emocijas.

    Užsiėmimų metu dalyviai per spalvas, formas ir simbolius galėjo perteikti nerimą, baimes ar sumišimą, kuriuos ne visada paprasta įvardyti žodžiais. Tokia neverbalinė raiška ypač svarbi paauglystėje, kai emocijos intensyvios, o kalbėti apie jas gali būti nedrąsu.

    Kas pasikeitė mokiniams

    Mokiniams dailės terapijos procesas padėjo geriau atpažinti ir įvardyti jausmus, sumažino vidinę įtampą ir sustiprino pasitikėjimą savimi. Kartu buvo lavinami dėmesio ir atminties įgūdžiai, nes kūrybinės užduotys reikalauja susitelkimo, planavimo ir nuoseklumo.

    Ne mažiau svarbus poveikis – santykiams. Bendra patyriminė veikla skatino atvirumą, drąsesnį bendravimą ir bendradarbiavimą, o klasės ar grupės viduje kūrė daugiau tarpusavio palaikymo.

    Nauda specialistams ir bendruomenei

    Pagalbos mokiniui specialistams šie užsiėmimai tapo galimybe metodą patirti „iš vidaus“ ir praplėsti profesinių priemonių spektrą. Kūrybiniai metodai dažnai pasiteisina dirbant su vaikais, kuriems sunku kalbėti tiesiai, tačiau lengviau atsiverti per vaizdą ir procesą.

    Be to, daliai specialistų tai buvo ir emocinio atsparumo stiprinimas: kai dirbama su kitų žmonių sunkumais, svarbu turėti būdų saugiai reflektuoti ir patiems. Tokios veiklos gali prisidėti prie visos mokyklos bendruomenės mikroklimato, nes didina jautrumą emocinei savijautai ir skatina empatiją.

    „Kai sukuriama saugi erdvė jausmams išreikšti, atsiranda reali galimybė augti, stiprėti ir kurti palaikančią mokyklos bendruomenę“, – teigė projekto iniciatoriai.

    Veiklos buvo įgyvendintos bendradarbiaujant su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra. Gimnazijoje už veiklų koordinavimą ir turinio pristatymą buvo atsakingos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės veikiant koordinatorė Katažyna Dolžkova.

  • Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Logoritmika Avižienių gimnazijoje: kaip muzika ir judesys padeda vaikams drąsiau kalbėti

    Vilniaus rajono Avižienių gimnazijoje 2025 metų spalio–2026 metų balandžio mėnesiais vyko ugdomoji veikla logoritmika, įgyvendinta per „Tūkstantmečio mokyklų II“ programą. Užsiėmimai buvo skirti priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių mokiniams, kuriems aktualu stiprinti kalbos bei komunikacijos įgūdžius.

    Logoritmika jungia kalbos ugdymą su ritmu, judesiu ir muzika, todėl vaikams lengviau įsitraukti ir išlaikyti dėmesį. Tokia praktika dažnai taikoma kalbos aiškumui, artikuliacijai, kvėpavimo kontrolei ir klausos dėmesiui lavinti, ypač kai vaikui prireikia papildomos pagalbos mokantis taisyklingai tarti garsus.

    Užsiėmimų metu vaikai atliko judesio ir klausymo užduotis, judėjo pagal muziką, mokėsi atpažinti garsus ir ritmą. Kartu buvo lavinama koordinacija, dėmesio koncentracija, taisyklingas kvėpavimas bei gebėjimas bendradarbiauti grupėje.

    Didžiausio įsitraukimo sulaukė kūrybinės veiklos, kai mokiniai grojo ritminiais instrumentais, dalyvavo muzikiniuose žaidimuose ir improvizavo. Į veiklas buvo įtrauktos ir skaitmeninės priemonės, padedančios interaktyviai kartoti garsus, ritmą ir kalbėjimo pratimus.

    Gimnazijoje pabrėžiama, kad veiklų turinys buvo pritaikomas prie skirtingų vaikų poreikių, o saugi ir palaikanti aplinka skatino bandyti, klysti ir kartoti be baimės. Tokiu būdu ugdymas vyko per patirtį ir žaidimą, o tai ypač svarbu pradinio amžiaus vaikams formuojant kalbinius ir socialinius įgūdžius.

    Ugdymo bendruomenė pažymi, kad logoritmikos užsiėmimai padėjo vaikams drąsiau bendrauti, aiškiau reikšti mintis ir aktyviau įsitraukti į bendras veiklas. Šalia kalbinių gebėjimų buvo stiprinamas ir kūrybiškumas, nes muzika bei judesys sudaro sąlygas išreikšti save įvairiais būdais.

    Projektas įgyvendintas pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurią koordinuoja Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas Europos Sąjungos lėšomis. Gimnazija nurodo, kad ši veikla tapo svarbia įtraukiojo ugdymo dalimi, padedančia laiku suteikti mokiniams reikalingą pagalbą.

    Tekstą parengė Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos įtraukiojo ugdymo koordinatorė Božena Butkevič.

  • STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    STEAM ekspedicija Vilniaus rajone: penkios mokyklos mokėsi gamtoje ir grįžo su netikėtais atradimais

    Balandžio 22–24 dienomis Vilniaus rajone surengta trijų dienų STEAM patyriminė tarpmokyklinė ekspedicija suvienijo penkių mokyklų mokinių ir mokytojų komandas. Iniciatyva į vieną erdvę subūrė skirtingas bendruomenes, kad mokslas būtų ne tik pamokų tema, bet ir praktinis patyrimas gamtoje.

    Ekspedicijoje dalyvavo Vilniaus r. M. Zdziechovskio pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Riešės Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos, Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos, Vilniaus r. Maišiagalos kun. J. Obrembskio gimnazijos ir Vilniaus r. Avižienių gimnazijos atstovai. Organizatoriai pabrėžia, kad tarpmokyklinis bendradarbiavimas leidžia mokiniams greičiau ugdyti komunikacijos, lyderystės ir komandinio darbo įgūdžius.

    Startas nuo komandos ir lyderystės

    Pirmoji ekspedicijos diena prasidėjo Avižienių gimnazijoje, kur komandos pristatė savo mokyklas, aptarė lūkesčius ir susitarė dėl bendrų darbo principų. Vėliau dalyviai išvyko į Neries regioninio parko teritorijoje esančią Elniakampio sodybą, kur vyko praktinės užduotys.

    Komandos formavimo veiklas vedė Tūkstantmečio mokyklų programos įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Solveiga Voinovienė ir lyderystės srities koordinatorė Katažyna Dolžkova. Pasak organizatorių, dėmesys savęs pažinimui ir atsakomybių pasiskirstymui vėliau padėjo sklandžiai atlikti STEAM užduotis ir aiškiau pristatyti rezultatus.

    STEAM veiklos už klasės ribų

    Antrąją dieną mokiniai dirbo lauke ir laboratorinio mąstymo principus taikė realioje aplinkoje. Geografijos mokytoja Asta Pakalanienė ir biologijos mokytoja Alina Sniežko suplanavo užduotis taip, kad kiekviena komanda spręstų skirtingą tyrimo klausimą, o gauti duomenys papildytų bendrą ekspedicijos vaizdą.

    Vieni mokiniai vykdė bioįvairovės stebėseną ir fiksavo rūšių paplitimą, kiti naudodami „iNaturalist“ kūrė interaktyvų augalų žemėlapį. Kita komanda tyrinėjo muilo burbulų fiziką, dalis dalyvių ieškojo lėtūnų, o ekspedicijos procesą fiksavę mokiniai kūrė filmą ir rinko medžiagą pristatymams.

    Po pietų dalyviai klausėsi paskaitos apie Neries regioninio parko ypatumus, kurią vedė Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Saulius Pupinikas. Vėliau žygyje Karmazinų taku mokiniai turėjo progą susieti teoriją su kraštovaizdžio stebėjimu ir aptarti, kaip aplinkos veiksniai keičia ekosistemas.

    Rezultatų pristatymai ir refleksija

    Trečiąją dieną komandos apibendrino darbus, rengė pristatymus–ataskaitas ir lygino, kaip skirtingos metodikos padėjo pasiekti rezultatą. Mokytojai akcentuoja, kad tokia struktūra ugdo ne tik gamtamokslines kompetencijas, bet ir gebėjimą argumentuotai komunikuoti, aiškiai pateikti duomenis ir kritiškai įvertinti savo sprendimus.

    Pristatymus stebėję Avižienių gimnazijos administracijos atstovai atkreipė dėmesį į mokinių iniciatyvumą ir atsakomybės pasidalijimą. Refleksijos ratas užbaigė ekspediciją aptariant didžiausius iššūkius, sėkmingiausius atradimus ir tai, kaip tokios patirtys skatina rinktis tiksliuosius ir gamtos mokslus.

    „Svarbiausia, kad mokiniai pamatė, jog mokslas prasideda nuo smalsumo ir klausimo, o atsakymas dažnai gimsta dirbant komandoje“, – sakė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.

    Ekspedicijos organizatoriai pažymi, kad patyriminis ugdymas, ypač kai jis vyksta už klasės ribų, atliepia ir šiuolaikines švietimo kryptis: daugiau praktikos, daugiau tarpdiscipliniškumo ir daugiau realių situacijų. Tokie projektai taip pat padeda mokykloms dalintis metodikomis, stiprinti ryšius ir kurti bendras iniciatyvas ateičiai.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus r. Avižienių gimnazijos pateiktą informaciją.

  • Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus regione izoliacinių medžiagų atliekas vėl priims nemokamai: taikys 250 kg limitą

    Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) pranešė, kad Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse izoliacinių medžiagų atliekos nuo gegužės 2 dienos vėl bus priimamos nemokamai. Gyventojams bus taikomas metinis nemokamas limitas – 250 kilogramų vienam asmeniui per metus.

    Sprendimas aktualus įsirengiantiems būstą ar remontuojantiems gyventojams, kuriems dažniausiai susidaro įvairių statybinių ir apdailos medžiagų likučių. VAATC pabrėžia, kad nemokamas priėmimas taikomas tik neviršijant nustatyto kiekio, todėl didesnius kiekius planuojantiems atvežti gyventojams verta iš anksto pasitikslinti sąlygas konkrečioje aikštelėje.

    Anksčiau už šių atliekų pridavimą buvo taikomas mokestis: izoliacinių medžiagų, tokių kaip gipso kartono plokščių atliekos, polistirolas, akmens ar stiklo vata, priėmimas fiziniams asmenims kainavo 0,19 euro už kilogramą. VAATC nurodo, kad praktika parodė ir nepageidaujamą pasekmę – dalis tokių atliekų ėmė dažniau patekti į mišrių komunalinių atliekų srautą.

    Centras teigia, kad toks elgesys apsunkina atliekų tvarkymo procesus ir neatitinka aplinkosauginių tikslų. Mišriame sraute atsidūrusios izoliacinės medžiagos didina užterštumą, blogina rūšiavimo efektyvumą ir gali lemti didesnius sistemos kaštus, nes netinkamai atskirtas atliekas tenka papildomai apdoroti.

    VAATC specialistai atkreipia dėmesį, kad izoliacinių medžiagų atliekos dažniausiai nėra perdirbamos įprastais būdais, o jų apdorojimas yra atskiras ir sudėtingesnis procesas. Dėl to gyventojams rekomenduojama izoliacines atliekas nuo kitų statybinių atliekų atskirti dar jų susidarymo vietoje, kad aikštelėje jas būtų galima priimti ir nukreipti tinkamu būdu.

    VAATC pateiktais duomenimis, per 2025 metus jo valdomame didelių gabaritų atliekų aikštelių tinkle surinkta beveik 30 000 tonų atliekų. Izoliacinių medžiagų atliekos praėjusiais metais sudarė apie 20 proc. viso srauto ir siekė maždaug 6 500 tonų, todėl jų surinkimo tvarka turi reikšmingą poveikį visos sistemos veikimui.

    Prieš vykstant į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gyventojams patariama pasitikrinti priėmimo sąlygas, galiojančius limitus ir konkrečioje vietoje priimamas atliekų rūšis. VAATC pažymi, kad tai padeda išvengti situacijų, kai atliekos atvežamos netinkamai paruoštos arba neįtrauktos į priėmimo sąrašą.

  • Kauno rajone įteikti pirmieji „Medicinos smaragdai“: kuo išsiskyrė įvertintos įstaigos

    Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje surengtas Medicinos darbuotojų dienai skirtas vakaras subūrė Kauno rajono sveikatos priežiūros bendruomenę. Renginyje skambėjo padėkos gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams už kasdienį darbą, kuriam būtini profesionalumas, atsakomybė ir atsidavimas pacientui.

    Šventėje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Seimo narys Šarūnas Šukevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Simas Davainis, taip pat Kauno rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai. Jų teigimu, stabiliai veikiančios pirminės sveikatos grandies ir stiprios komandos yra viena svarbiausių prielaidų gyventojų pasitikėjimui sveikatos sistema augti.

    „Daugeliui žmonių jūs esate ne vien gydytojai ar slaugytojai – esate saugumo, pasitikėjimo ir vilties garantas. Dėkoju, kad pasirinkote šį kelią ir kasdien esate šalia žmogaus“, – sakė Raminta Popovienė.

    Iškilmingoje ceremonijoje Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno padėkomis apdovanota 18 medicinos darbuotojų iš skirtingų įstaigų. Įvertinimai skirti už ilgametę patirtį, rūpestį pacientu, lyderystę ir iniciatyvas, kurios prisideda prie paslaugų kokybės gerinimo.

    Vakaro akcentu tapo trys specialūs apdovanojimai „Medicinos smaragdai“, sukurti stiklo menininkės Valdos Verikaitės. Jie skirti ne pavieniams asmenims, o komandoms ir padaliniams, kurie Kauno rajone išsiskyrė konkrečiais rezultatais prevencijos ir paslaugų plėtros srityse.

    Už aktyvų vaikų ir suaugusiųjų skiepijimą įvertintas UAB „Medicinos namai“ Šlienavos padalinys. Už aktyvų profilaktinių programų įgyvendinimą apdovanotas VšĮ Babtų šeimos medicinos centras, o už sveikatos paslaugų plėtrą Kauno rajone – UAB „Žaliakalnio poliklinikos“ Vijūkų padalinys.

    Kauno rajono savivaldybė pabrėžia, kad prevencijos priemonės ir ankstyvas ligų nustatymas tampa vis svarbesne vietos sveikatos politikos dalimi. Būtent todėl atskirai akcentuojamos komandos, kurios nuosekliai didina skiepijimo apimtis, stiprina dalyvavimą profilaktinėse programose ir plečia paslaugų spektrą ar jų prieinamumą.

    „Kauno rajono savivaldybei sveikata buvo, yra ir bus prioritetas. Didžiuojamės mūsų sveikatos įstaigomis, jų profesionalumu ir tuo, kad daugelyje sričių jos diktuoja madas šalyje“, – sakė vicemeras Laurynas Dilys.

    Savivaldybės duomenimis, Kauno rajone prie sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių pacientų skaičius šių metų kovą pasiekė daugiau kaip 72 tūkst. Šis rodiklis dažnai siejamas ir su paslaugų prieinamumu, ir su gyventojų pasitikėjimu vietos įstaigomis bei jų teikiamos pagalbos kokybe.

    Jau trečius metus veikiantis Kauno rajono sveikatos centras, vienijantis 19 įstaigų, skirtas glaudesniam bendradarbiavimui tarp skirtingų grandžių. Tikimasi, kad toks modelis padeda greičiau nukreipti pacientus reikiamoms paslaugoms, geriau koordinuoti profilaktiką ir mažinti administracinę naštą, kuri dažnai tenka gydymo įstaigoms.

    Savivaldybė taip pat nurodo tęsianti investicijas į infrastruktūrą: modernizuojamos gydymo įstaigos, diegiama nauja medicinos įranga, plečiamos pacientų namuose teikiamos paslaugos. Šiais metais numatoma pradėti mobilios ambulatorijos veiklą, kuri gali prisidėti prie paslaugų pasiekiamumo nutoltesnėse teritorijose.

    Šalia gydymo paslaugų plėtros akcentuojamos ir prevencinės iniciatyvos, orientuotos į ilgalaikę visuomenės sveikatą. Kauno rajone įgyvendinamas „Planet Youth“ projektas, taip pat plėtojamos tėvystės įgūdžių stiprinimo ir emocinės sveikatos programos, kurios siekia mažinti rizikos veiksnius dar iki jiems tampant medicinine problema.

    Iškilmingą vakarą vainikavo operetė „Linksmoji našlė“, tapusi simboline padėka medicinos bendruomenei. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai yra proga ne tik apdovanoti, bet ir priminti, jog sveikatos sistemos stiprybė prasideda nuo žmonių, kurie kasdien dirba su pacientais.

  • Kauno rajonas atidaro turizmo sezoną: antspaudų medžioklė, laivai ir naujas personažas vaikams

    Šylant orams Kauno rajono dviračių ir pėsčiųjų takai vėl pildosi keliautojais, o turizmo sezonui čia ruoštasi iš anksto. Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (KRTVIC) šiemet žada ne tik sugrįžtančias pamėgtas veiklas, bet ir naujų patirčių, kurios turėtų paskatinti sugrįžti dar kartą.

    Kauno rajone augantis vietinio turizmo poreikis siejamas su trumpų išvykų populiarėjimu: žmonės dažniau renkasi vienos dienos maršrutus, derina gamtą, kultūrą ir aktyvų laisvalaikį. KRTVIC teigimu, būtent tokiai auditorijai pritaikomos naujos iniciatyvos ir atnaujinami maršrutai.

    Sezono startas – su keltu ir laivu

    KRTVIC turizmo sezono pradžia tradiciškai laiko gegužės mėnesį, kai pradeda veikti dviračių keltas „Nevėžis“ ir pramoginis laivas „Zapyškis“. Tai ženklas, kad į Kauno rajono kurortinę teritoriją plaukiant ar minant dviračiu galima planuoti pilnavertes dienos keliones.

    Pasak centro, būtent vandens maršrutai ir galimybė patirti Nemuno pakrantes iš kitos perspektyvos kasmet sutraukia vis daugiau lankytojų. Ši kryptis atliepia ir bendrą tendenciją, kai keliautojai vis dažniau ieško lėtesnių, vaizdingų ir mažiau įprastų patirčių.

    „Kauno rajone turime daug gražios gamtos, pažintinių takų ir sutvarkytų erdvių – tai atveria galimybes kokybiškam šeimų ir pavienių keliautojų poilsiui“, – sakė KRTVIC direktorė Emilė Kaminskaitė–Sutkuvienė.

    Antspaudų kolekcionavimas – idėja iš Japonijos

    Viena ryškiausių šio sezono naujienų – kelionių antspaudų kolekcionavimo iniciatyva, tarptautiniu mastu žinoma kaip stamp rally. KRTVIC komanda sukūrė originalių antspaudų rinkinį, skirtą skirtingoms Kauno rajono vietoms, o keliautojai kviečiami juos „medžioti“ judant per maršrutus.

    Tokia forma patraukli tuo, kad skatina ne vien aplankyti vieną objektą, bet susidėlioti visą kelionės planą ir grįžti pratęsti kolekcijos. KRTVIC tikisi, kad tai taps tęstiniu projektu ir kiekvieną sezoną suteiks naujų tikslų tiek šeimoms, tiek aktyvesniems keliautojams.

    „Šiais metais turizmo skatinimo idėją – antspaudų kolekcionavimą keliaujant – pasiskolinome iš Japonijos. Kartu su komanda sukūrėme originalius antspaudus, reprezentuojančius įdomias Kauno rajono vietas“, – teigė E. Kaminskaitė–Sutkuvienė.

    Renginiai, edukacijos ir naujas personažas

    Šiemet KRTVIC planuoja daugiau teminių meno edukacijų įvairiuose turizmo objektuose: jose dalyviai ne tik susipažins su vietų istorija, bet ir bus kviečiami kūrybiškai į ją pažvelgti. Toks formatas derina pažinimą ir lėtą poilsį, kuris pastaraisiais metais tampa svarbia vietinio turizmo dalimi.

    Interaktyvus Smaragdų žaidimas mobiliojoje programėlėje taip pat bus papildytas naujais objektais, o žaidėjams toliau talkins nykštukas Kelionijus. KRTVIC taip pat užsimena, kad rudenį ketina pristatyti dar vieną naują personažą, kuris turėtų labiausiai patikti vaikams.

    Sezono naujienos plačiau bus pristatytos gegužės 16 dieną Zapyškyje, tradicinio aitvarų festivalio Tarp žemės ir dangaus metu. KRTVIC išskiria ir kitus didesnius traukos taškus: kultūros laivo „NEMUNO7“ koncertų sezono pradžią bei rudenį planuojamą steampunk festivalį III-iame forte.

    Greta naujovių tęsiami ir pasiteisinę edukaciniai pėsčiųjų žygiai, orientuoti ne į atstumą ar tempą, o į aplinkos pažinimą ir buvimą gamtoje. Kauno rajone taip pat planuojama plėsti sveikatinimo kryptį, o Kačerginėje numatomas pirmasis Lietuvoje sertifikuotas miško terapijos takas, kuris turėtų tapti papildomu traukos objektu lėto poilsio ieškantiems lankytojams.

  • Kauno rajone vyksiantis Knygos festivalis: nemokamos dirbtuvės, performansas ir improvizacija

    Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ketvirtus metus iš eilės rengia Knygos festivalį, kuris per Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtas veiklas kviečia bendruomenę susitikti su literatūra gyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik skaitymui, bet ir kūrybai, garsui, improvizacijai bei dialogui tarp autorių ir skaitytojų.

    2026 metais festivalis vyks gegužės 6 dieną, o visos programos veiklos bus nemokamos. Dalyviai kviečiami įsitraukti pagal amžių ir pomėgius: nuo kūrybinių dirbtuvių iki sceninių pasirodymų, kuriuose literatūra susijungs su muzika ir teatru.

    Programa skirtingoms amžiaus grupėms

    Ryto dalis orientuota į jaunuosius skaitytojus: vyks pasakojimų kūrimo dirbtuvės su rašytoja Gabija Gasiūnas ir kūrybiniai užsiėmimai su rašytoja Aušrine Tilinde. Šiose veiklose vaikai bus skatinami kurti savas istorijas ir drąsiau reikšti mintis, remiantis skaitymo patirtimi.

    Vyresniems moksleiviams numatytos kūrybinės dirbtuvės su duetu Teptukas ir liežuvis, kuriose dalyvaus aktorė ir teatro pedagogė Sigita Pikturnaitė-Kamandulienė bei iliustruotoja ir komiksų kūrėja Greta Alice. Užsiėmimų esmė – parodyti, kaip improvizuojamas pasakojimas realiu laiku virsta vizualiu vaizdu, kai istorija gimsta kartu su gyvai piešiama iliustracija.

    Muzika, žaidimas ir gyvas dalyvavimas

    Popietę festivalio erdvėse vyks muzikinės dirbtuvės su skrabalų virtuozu Karoliu Šileika, geriau žinomu kaip Skrabalman. Taip pat planuojamos interaktyvios edukacijos, kūrybinės veiklos ir literatūriniai iššūkiai, skirti šeimoms bei skirtingo amžiaus lankytojams.

    Organizatoriai akcentuoja, kad programoje svarbi vieta tenka bendruomeniškumui, todėl dalis veiklų orientuotos į įsitraukimą, o ne vien stebėjimą. Toks formatas vis dažniau pasirenkamas kultūriniuose renginiuose, nes skatina ne tik vartoti turinį, bet ir patiems tapti jo kūrėjais.

    Garliavos dienoraščiai ir vakaro kulminacija

    Vienu iš renginio akcentų taps literatūrinis-kūrybinis performansas Garliavos dienoraščiai, kuriame dalyvaus aktorė Edita Niciūtė ir Karolis Šileika (Skrabalman) kartu su bendruomenės nariais. Čia literatūros tekstai bus jungiami su muzikos garsais ir scenine ekspresija, siekiant sukurti vienkartinę, gyvai patiriamą istoriją.

    Dalyvauti performanse kviečiami ir renginio lankytojai: galima skaityti savo kūrybą, mėgstamą Kauno rajono autorių tekstą arba pasirinktą kūrinį, susijusį su krašto istorija, paveldu ar tapatybe. Registracija vykdoma el. paštu info@krsvbiblioteka.lt.

    Festivalio vakarą užbaigs improvizacijos teatro trupės IMPRO241 pasirodymas, kuriame Eimantas Sakalauskas, Eglė Kordiukovaitė, Benas Rupeikis ir Silvija Šumskienė kurs istorijas čia pat, reaguodami į publiką. Organizatoriai tikisi, kad toks finalas sustiprins pagrindinę renginio idėją: knyga gali tapti ne vien tekstu, bet ir gyvu bendruomenės patyrimu.

  • Kauno rajono darbdaviams – informacinis renginys apie jaunimo įdarbinimą vasarą ir kompensacijas

    Kauno rajone veikiančių įmonių ir organizacijų darbdaviai, planuojantys vasaros laikotarpiu įdarbinti jaunimą, kviečiami į informacinį renginį. Jame bus pristatyta savivaldybės jaunimo užimtumo ir integracijos į darbo rinką programa bei praktiniai įdarbinimo aspektai.

    Renginio metu numatyta aptarti, kokios kompensacijos ar finansinės paskatos gali būti taikomos darbdaviams, kai darbui priimami jauni žmonės. Taip pat bus kalbama apie pagrindinius žingsnius, kurie padeda sklandžiai pasiruošti sezoniniam įdarbinimui.

    Dalyvaus Užimtumo tarnybos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovai, kurie pristatys darbdaviams aktualias paslaugas ir paramos priemones. Specialistai konsultuos darbo teisės, darbo sutarčių, darbo ir poilsio laiko bei darbo sąlygų klausimais.

    Tokie renginiai ypač aktualūs prieš vasarą, kai išauga trumpalaikių ir sezoninių darbų pasiūla, o jaunimas ieško pirmųjų darbo patirčių. Darbdaviams tai proga vienoje vietoje gauti aiškius atsakymus apie teisines pareigas, rizikų valdymą ir galimą paramą.

    Informacinis renginys vyks gegužės 6 dieną 14 valandą Kauno rajono savivaldybės Didžiojoje salėje, adresu Savanorių prospektas 371, Kaunas. Organizatoriai nurodo, kad dalyvavimui būtina išankstinė registracija.

  • Vandžiogaloje sušoko jaunieji šokėjai: festivalis subūrė kolektyvus ir priminė tradicijų svarbą

    Vandžiogalos laisvalaikio salėje surengtas tradicinis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalis „Sušoksim šokimėlį“. Renginys subūrė jaunuosius šokėjus, kurie žiūrovams pristatė nuotaikingas programas ir priminė, kad tautinis šokis išlieka gyvas bendruomenėse.

    Į šventę pasveikinti dalyvių atvyko Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė. Ji pabrėžė, kad tokie renginiai ne tik kuria šventinę nuotaiką, bet ir rodo, jog tradicijos Kauno rajone yra puoselėjamos ir svarbios skirtingoms kartoms.

    „Vaikai, nepamirškite, kad šokyje ir dainoje yra gyva mūsų kultūra. Puoselėkite ją, dalykitės su draugais ir kvieskite prisijungti prie kolektyvų“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Sveikinimo žodį tarė ir Vandžiogalos seniūnas Jurgis Bukauskas. Jis pasidžiaugė jaunimo įsitraukimu puoselėjant tautinio šokio tradicijas ir priminė, kad šokis svarbus ne tik scenoje, bet ir kasdienybėje, telkiant žmones bendram tikslui.

    „Šokantis žmogus yra gražus žmogus“, – sakė Jurgis Bukauskas.

    Festivalio metu scenoje sukosi margaspalviais tautiniais kostiumais pasipuošę šokėjai, skambėjo liaudies muzika. Kiekvienas kolektyvas publikai paruošė po du pasirodymus, o žiūrovai turėjo progą pamatyti skirtingas lietuvių liaudies šokio interpretacijas.

    Renginio pabaigoje vicemerė pasveikino kolektyvų vadovus ir padėkojo už darbą ugdant vaikus bei jaunimą. Šventę vainikavo bendra nuotrauka, o dalyviai vaišinosi ledais ir saldainiais.

  • Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune įbetonuota kapsulė Brastos tilto statybose: 302 metrų jungčiai prireiks 961 tonos plieno

    Kaune oficialiai pažymėtas svarbus Brastos tilto statybų etapas – greta Neries įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis tiltas bus skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, o jo perdangos konstrukcijoms numatyta sunaudoti 961 toną plieno.

    Planuojama, kad 302 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviračių tiltu per upę Lietuvoje. Projektas turi sujungti Senamiestį ir Vilijampolę bei natūraliai įsilieti į abiejose upės pusėse besidriekiančius takus.

    Ketvirtas tiltas per kelerius metus

    Kauno miesto vadovai akcentuoja, kad mieste vienu metu vykdomi keli susisiekimo infrastruktūros projektai, todėl tiltų tema pastaraisiais metais tapo viena centrinių. Kartu su Brastos tiltu Kaune statomi ir kiti objektai, kurie turi mažinti spūstis, didinti junglumą tarp mikrorajonų ir gerinti sąlygas darnesniam judumui.

    Per ceremoniją meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos jungtys finansuojamos iš miestiečių sumokamų mokesčių ir yra atsakas į augančius pėsčiųjų bei dviratininkų srautus. Pasak jo, Brastos tiltas turėtų tapti alternatyva Petro Vileišio tiltui, kuriuo pėsčiųjų ir dviračių eismas jau dabar yra intensyvus.

    „Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Projektas jautrioje miesto vietoje

    Prie statybvietės susirinkę projekto dalyviai pabrėžė, kad sprendiniai buvo derinami prie sudėtingos aplinkos – šalia yra Senamiestis, Kauno pilis, upės slėnis ir saugomos teritorijos. Dėl to, anot architektų, reikėjo suderinti konstrukcijų mastelį, vizualinį lengvumą ir poveikio aplinkai klausimus.

    Architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys tvirtino, kad tokio tipo objektuose svarbu ne tik techninis patikimumas, bet ir architektūrinė kokybė. Projektas numato ir viešąsias erdves – amfiteatro tipo sprendinius bei suoliukus, o per tilto ilgį turėtų atsirasti vizualinis elementas, leidžiantis simboliškai „išmatuoti“ jo ilgį.

    „Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – sakė Justinas Žalys.

    Kaina ir statybų pažanga

    Skelbiama, kad statybvietėje jau beveik pilnai įrengtos trys atramos, o tilto perdanga yra gamybos stadijoje. Rangovų teigimu, konstrukciniai sprendiniai numato įtemptus trosus, todėl tilto siluetas turėtų atrodyti lengvesnis ir vizualiai neapsunkinti miesto panoramos.

    Brastos tilto statybų kaina siekia 9,85 mln. eurų su PVM. Darbus vykdo bendrovė „Autokausta“, kuri akcentuoja, kad projektas orientuotas ne tik į susisiekimą, bet ir į ilgalaikę miesto viešųjų erdvių vertę.

    „Šis tiltas ne tik sujungs dvi miesto puses, bet ir žmones. Jis puoš miestą, didins jo patogumą ir kurs dar didesnę vertę ateičiai“, – sakė Juozas Kriaučiūnas.

    Kauno savivaldybės teigimu, Brastos tiltas yra dalis platesnės susisiekimo politikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai bei patogesnėms jungtims tarp skirtingų miesto teritorijų. Tokie projektai, anot miesto, turi prisidėti prie trumpesnių kasdienių maršrutų ir saugesnio judėjimo prie upių bei centrinių traukos objektų.