Kaune oficialiai pažymėtas svarbus Brastos tilto statybų etapas – greta Neries įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms. Miesto savivaldybė skelbia, kad naujasis tiltas bus skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, o jo perdangos konstrukcijoms numatyta sunaudoti 961 toną plieno.
Planuojama, kad 302 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviračių tiltu per upę Lietuvoje. Projektas turi sujungti Senamiestį ir Vilijampolę bei natūraliai įsilieti į abiejose upės pusėse besidriekiančius takus.
Ketvirtas tiltas per kelerius metus
Kauno miesto vadovai akcentuoja, kad mieste vienu metu vykdomi keli susisiekimo infrastruktūros projektai, todėl tiltų tema pastaraisiais metais tapo viena centrinių. Kartu su Brastos tiltu Kaune statomi ir kiti objektai, kurie turi mažinti spūstis, didinti junglumą tarp mikrorajonų ir gerinti sąlygas darnesniam judumui.
Per ceremoniją meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad naujos jungtys finansuojamos iš miestiečių sumokamų mokesčių ir yra atsakas į augančius pėsčiųjų bei dviratininkų srautus. Pasak jo, Brastos tiltas turėtų tapti alternatyva Petro Vileišio tiltui, kuriuo pėsčiųjų ir dviračių eismas jau dabar yra intensyvus.
„Kaune pasiekėme tokį etapą, kai vienu metu galime statyti net keturis tiltus. Už tai noriu padėkoti kiekvienam kauniečiui“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.
Projektas jautrioje miesto vietoje
Prie statybvietės susirinkę projekto dalyviai pabrėžė, kad sprendiniai buvo derinami prie sudėtingos aplinkos – šalia yra Senamiestis, Kauno pilis, upės slėnis ir saugomos teritorijos. Dėl to, anot architektų, reikėjo suderinti konstrukcijų mastelį, vizualinį lengvumą ir poveikio aplinkai klausimus.
Architektų komandos „313 architects“ vadovas Justinas Žalys tvirtino, kad tokio tipo objektuose svarbu ne tik techninis patikimumas, bet ir architektūrinė kokybė. Projektas numato ir viešąsias erdves – amfiteatro tipo sprendinius bei suoliukus, o per tilto ilgį turėtų atsirasti vizualinis elementas, leidžiantis simboliškai „išmatuoti“ jo ilgį.
„Reikėjo ne tik techniškai įveikti sudėtingą vietą, bet ir užtikrinti, kad tiltas neužgožtų pilies, o jo architektūrinė išraiška atspindėtų mūsų laikmetį“, – sakė Justinas Žalys.
Kaina ir statybų pažanga
Skelbiama, kad statybvietėje jau beveik pilnai įrengtos trys atramos, o tilto perdanga yra gamybos stadijoje. Rangovų teigimu, konstrukciniai sprendiniai numato įtemptus trosus, todėl tilto siluetas turėtų atrodyti lengvesnis ir vizualiai neapsunkinti miesto panoramos.
Brastos tilto statybų kaina siekia 9,85 mln. eurų su PVM. Darbus vykdo bendrovė „Autokausta“, kuri akcentuoja, kad projektas orientuotas ne tik į susisiekimą, bet ir į ilgalaikę miesto viešųjų erdvių vertę.
„Šis tiltas ne tik sujungs dvi miesto puses, bet ir žmones. Jis puoš miestą, didins jo patogumą ir kurs dar didesnę vertę ateičiai“, – sakė Juozas Kriaučiūnas.
Kauno savivaldybės teigimu, Brastos tiltas yra dalis platesnės susisiekimo politikos, kurioje daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrai bei patogesnėms jungtims tarp skirtingų miesto teritorijų. Tokie projektai, anot miesto, turi prisidėti prie trumpesnių kasdienių maršrutų ir saugesnio judėjimo prie upių bei centrinių traukos objektų.
Leave a Reply