Category: Regionai

  • Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajone bus kertamas saugotinas beržas: paaiškino, kodėl jis kelia riziką namui

    Kėdainių rajono savivaldybė informuoja, kad privačiame žemės sklype Pelėdnagių seniūnijoje, Labūnavos kaime, Bučiūnų gatvėje, planuojama pašalinti vieną beržą. Nurodoma, kad medžio kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje siekia 55 centimetrus.

    Pasak savivaldybės, beržas auga per arti naujai pastatyto gyvenamojo namo konstrukcijų, todėl gali kelti riziką pastatui. Dėl šios priežasties išduotas leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, šio želdinio atkuriamoji vertė siekia 495 eurus. Tokia vertė paprastai taikoma kaip nustatyta piniginė kompensacija už saugotinų želdinių netekimą, priklausomai nuo medžio rūšies, matmenų ir kitų kriterijų.

    Leidime numatyta, kad kirtimo ar kito pašalinimo darbai negali prasidėti anksčiau nei po 10 darbo dienų nuo leidimo paskelbimo dienos. Toks terminas taikomas siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir galimybę susipažinti su sprendimu.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyresniąją specialistę Agnę Čerenkovaitę-Sinickienę.

  • Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Kėdainių Tilto gatvės tiltas baigiamas: meras V. Tamulis pateikė tikslius pločio skaičius

    Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl rekonstruojamo Kėdainių Tilto gatvės tilto pločio, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pateikė faktinius duomenis apie miesto ir rajono tiltus. Pasak jo, skaičiai rodo, kad nerimauti dėl netrukus atidaromo tilto gyventojams nėra pagrindo.

    Meras atkreipė dėmesį, kad svarstant apie tilto pralaidumą svarbus ne tik bendras įspūdis, bet ir konkretūs matmenys, lemiantys eismo saugą bei patogumą. Dėl to savivaldybė viešai pateikė tikslius važiuojamosios dalies pločius, kad būtų mažiau interpretacijų ir daugiau aiškumo.

    Pagal savivaldybės įvardytus duomenis, į Pramonės rajoną važiuojant nuo Pelėdnagių pusės važiuojamosios dalies plotis siekia 7,1 metro. Tai yra vienas iš orientyrų, su kuriais gyventojai dažniausiai lygina rekonstruojamus objektus Kėdainiuose.

    Rajone pastaraisiais metais atidarytas Labūnavos tiltas yra 7,5 metro pločio, o prie Paobelio esantis tiltas siekia 7,6 metro. Tokie skaičiai rodo, kad regiono keliuose vyrauja panašūs sprendimai, pritaikyti įprastiems transporto srautams ir krovininiam eismui.

    Kėdainiuose Tilto gatvėje baigiamo rekonstruoti tilto važiuojamosios dalies plotis, anot mero, taip pat bus 7,5 metro. Savivaldybė pabrėžia, kad šis rodiklis atitinka rajone jau naudojamus standartus ir nėra išskirtinis ar netikėtas lyginant su kitais tiltais.

    „Pateikti skaičiai aiškiai parodo, kad Tilto gatvės tiltas savo pločiu yra palyginamas su kitais rajono tiltais, todėl pagrindo nerimui nematome“, – sakė Valentinas Tamulis.

    Specialistai primena, kad tilto funkcionalumą lemia ne vien metrais išmatuotas plotis: svarbūs ir eismo organizavimo sprendimai, saugos elementai, dangos būklė, matomumas bei pėsčiųjų infrastruktūra. Dėl to galutinis vertinimas paprastai atliekamas įvertinus visą transporto mazgo sprendinių visumą, o ne vieną parametrą.

  • Kėdainiuose skelbiama šildymo sezono pabaiga: kada išjungiama šiluma ir ką gali nuspręsti gyventojai

    Kėdainiuose skelbiama šildymo sezono pabaiga: kada išjungiama šiluma ir ką gali nuspręsti gyventojai

    Kėdainių rajono savivaldybė pranešė, kad artėja 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas įvertinus faktinę lauko oro temperatūrą ir šilumos poreikį.

    2026 metų balandžio 28 dieną Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis pasirašė potvarkį „Dėl 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigos nustatymo Kėdainių rajono savivaldybėje“.

    Potvarkiu nustatyta, kad savivaldybės biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė yra Kėdainių rajono savivaldybė, šildymo sezonas baigiamas 2026 metų balandžio 30 dieną. Tą pačią dieną šildymas baigiamas ir kitiems šilumos vartotojams, įskaitant daugiabučių namų gyventojus.

    Vis dėlto dalis gyventojų gali pasirinkti šildytis ilgiau, jei tam yra realus poreikis, pavyzdžiui, dėl vėsesnių butų, mažų vaikų ar sveikatos būklės. Tokiu atveju šildymo sezono pratęsimas galimas daugumos bendraturčių sutarimu.

    Jei už šildymo nutraukimo pavėlinimą pasisako daugiau nei pusė daugiabučio bendraturčių, apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją turi informuoti bendrija, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius. Praktikoje tai reiškia, kad vieno buto sprendimo neužtenka, reikalinga viso namo daugumos valia.

    Savivaldybė taip pat primena, kad patalpose turi būti laikomasi higienos normų ir šildymas negali būti naudojamas taip, kad temperatūra butuose viršytų nustatytas ribas. Pagal priimtą sprendimą šildymą daugiabutyje reguliuoja namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl gyventojams rekomenduojama klausimus derinti per administratorių ar bendriją.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai reiškia ir mažesnes einamąsias išlaidas, tačiau galutinė sąskaita priklauso nuo daugiabučio šilumos ūkio, lauko temperatūros svyravimų bei to, kaip tiksliai namas geba reguliuoti šilumos tiekimą pereinamuoju laikotarpiu. Dėl to savivaldybės raginimas sprendimus priimti atsakingai tampa ypač aktualus pavasarį, kai orai gali greitai keistis.

  • Sirenų patikrinimas visoje Lietuvoje: 3 minutes kauks ir į telefonus ateis įspėjamosios žinutės

    Sirenų patikrinimas visoje Lietuvoje: 3 minutes kauks ir į telefonus ateis įspėjamosios žinutės

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad balandžio 30 dieną bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Patikrinimo metu visoje šalyje bus įjungtos perspėjimo sirenos, o gyventojai gaus informacinius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

    Sirenų signalas truks 3 minutes – nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Tai planinis testas, skirtas įsitikinti, ar perspėjimo priemonės veikia patikimai ir pasiekia kuo daugiau žmonių.

    Išgirdus sirenas rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Nors šį kartą pavojaus nėra, realios grėsmės atveju tokia seka padeda greitai gauti tikslias instrukcijas.

    Jeigu patikrinimo metu negaunate perspėjamųjų pranešimų į telefoną, tikėtina, kad įrenginyje nėra įjungta jų priėmimo funkcija. Tokiu atveju verta peržiūrėti telefono nustatymus, nes išjungta funkcija gali lemti, kad ateityje nepasieks svarbūs pranešimai apie pavojų sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai.

    Papildoma informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir įspėjimų gavimą skelbiama svetainėje lt72.lt bei programėlėje „LT72“. Institucijos primena, kad reguliarūs sistemos patikrinimai yra viena iš priemonių užtikrinti, kad krizės atveju gyventojus pavyktų perspėti kuo greičiau.

  • Kretingos seniūnijoje darbą pradėjo nauja seniūno pavaduotoja Asta Veisienė: kaip vyko atranka

    Kretingos seniūnijoje seniūno pavaduotojos pareigas pradėjo eiti Asta Veisienė. Ji į šias pareigas paskirta laimėjusi Viešojo valdymo agentūros organizuotą konkursą.

    Kaip skelbiama, atrankoje dalyvavo 7 kandidatai, o A. Veisienė surinko daugiausia balų. Konkurso komisiją sudarė du Viešojo valdymo agentūros ir du Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovai.

    A. Veisienė yra baigusi Klaipėdos universitetą, jai suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Iki šiol ji ilgus metus dirbo savivaldybės įmonėje „Kretingos komunalininkas“ Komunalinių atliekų tvarkymo skyriaus vyriausiąja vadybininke.

    Konkurso prireikė, nes ankstesnė seniūno pavaduotoja pradėjo eiti kitas pareigas. Savivaldybės teigimu, naujo vadovaujančio darbuotojo atranka buvo vykdoma pagal Viešojo valdymo agentūros nustatytą tvarką.

    Kretingos seniūnija yra viena arčiausiai gyventojų esančių savivaldybės grandžių, todėl seniūno pavaduotojo vaidmuo dažnai apima kasdienius administracinius sprendimus, gyventojų aptarnavimo organizavimą ir bendradarbiavimą su savivaldybės padaliniais. Tokiose pareigose aktuali tiek viešojo administravimo patirtis, tiek praktinis vietos ūkio procesų išmanymas.

    Gyventojai į seniūniją ir seniūno pavaduotoją paprastai kreipiasi dėl vietos infrastruktūros ir viešųjų paslaugų klausimų, deklaruotos gyvenamosios vietos procedūrų ar įvairių pažymų. Savivaldybė nurodo, kad su A. Veisiene galima susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu seniūnijos kontaktais.

  • Joniškio savivaldybė skelbia finansavimą religinėms bendruomenėms: paraiškas priima iki gegužės 15 dienos

    Joniškio savivaldybė skelbia finansavimą religinėms bendruomenėms: paraiškas priima iki gegužės 15 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektų finansavimui. Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 15 dienos, o pavėluotai gautos paraiškos nebus vertinamos.

    Į finansavimą gali pretenduoti Joniškio rajono savivaldybėje registruotos religinės bendruomenės ir bendrijos, atitinkančios Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme apibrėžtas sąvokas. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiška turi būti pildoma lietuvių kalba ir parengta kompiuteriu.

    Kiek lėšų numatyta ir iki kada

    2026 metais šiam kvietimui Joniškio rajono savivaldybės biudžete numatyta 20 000 eurų suma. Projektus reikės įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 15 dienos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto įsivertinti darbų apimtis ir terminus.

    Savivaldybės praktikoje tokie kvietimai dažniausiai skirti ne tik veikloms, bet ir bendruomenėms svarbių objektų sutvarkymui, kai būtina prisidėti prie vietos infrastruktūros ir paveldo išsaugojimo. Finansavimo konkurse paprastai vertinama, ar planuojami darbai ir išlaidos yra aiškiai pagrįsti bei realistiški.

    Kokios veiklos laikomos tinkamomis

    Tinkamomis finansuoti veiklomis įvardijami religinei bendruomenei nuosavybės teise priklausančių pastatų ar statinių atnaujinimo ir remonto darbai, įskaitant renovaciją, kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Taip pat gali būti remiami jubiliejinių ir kitų renginių organizavimo kaštai.

    Atskira kryptis numatyta kultūros paveldo objektams: jei religinės paskirties pastatas ar statinys yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, gali būti finansuojami restauravimo, avarinės būklės šalinimo ir tvarkybos darbai, kai tokiai veiklai gauti reikalingi leidimai. Be to, numatoma galimybė skirti dalinį finansavimą projektams, įgyvendinamiems iš Europos Sąjungos fondų ar kitų programų.

    Kaip pateikti paraišką

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką, o jei bendruomenei atstovauja ne vadovas, būtinas dokumentas, patvirtinantis teisę veikti pareiškėjo vardu. Jei projektas įgyvendinamas su partneriais, pridedama bendradarbiavimo sutartis arba partnerio rašytinis sutikimas.

    Paraišką galima pateikti atvykus į Joniškio rajono savivaldybės administraciją Livonijos g. 4-1 Joniškyje, arba siunčiant elektroniniu paštu, kai dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu ar pateikti nuskenuoti taip, kad būtų galima identifikuoti paraišką teikiantį asmenį. Dėl detalesnių sąlygų ir dokumentų savivaldybė ragina kreiptis į atsakingą specialistą Finansų skyriuje.

  • Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: forume ieškota sprendimų regiono specialistų trūkumui

    Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo forume Koleginės studijos Šiaurės Lietuvoje: ilgalaikiai sprendimai aukštajam mokslui regione. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip aukštasis mokslas gali prisidėti prie regiono konkurencingumo ir gyvybingumo.

    Forumo tikslas buvo suburti regiono lyderius ir sutelkti dėmesį į praktinius sprendimus: nuo studijų pasiūlos iki absolventų įsidarbinimo vietos įmonėse ir viešajame sektoriuje. Diskusijose dalyvavo savivaldybių vadovai, Seimo nariai, verslo atstovai ir akademinė bendruomenė.

    Kodėl kolegijos svarbios regionui

    Forume pabrėžta, kad koleginės studijos yra viena greičiausių grandžių, leidžiančių darbo rinkai parengti praktinių kompetencijų turinčius specialistus. Regionuose tai ypač aktualu dėl demografinių pokyčių ir jaunimo migracijos į didmiesčius ar užsienį.

    Kalbėta, kad aukštosios mokyklos gali tapti vietos ekonomikos „inkaru“, jei studijų kryptys atliepia realius darbdavių poreikius. Tam būtina reguliariai atnaujinti programas, stiprinti praktikas ir didinti studijų patrauklumą abiturientams.

    Ko tikisi verslas ir viešasis sektorius

    Renginyje akcentuota glaudesnio mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo svarba, kad absolventai greičiau įsilietų į darbo rinką. Vienas iš dažniausiai įvardytų poreikių – aiškesnės ir ilgalaikės partnerystės dėl praktikų, stipendijų bei tikslinių vietų.

    Taip pat aptarta, kad regiono savivaldybės gali aktyviau prisidėti prie jaunų specialistų pritraukimo, taikydamos priemones, susijusias su būsto prieinamumu, karjeros galimybėmis ir paslaugų kokybe. Forume sutarta, jog vien studijų pasiūlos nepakanka, jei neatsiranda patrauklių darbo vietų ir aiškios karjeros perspektyvos vietoje.

    Ilgalaikiai sprendimai, o ne vienkartinės iniciatyvos

    Diskusijose dėmesys krypo į tai, kad regionų plėtrai svarbūs ne pavieniai projektai, o nuosekli ekosistema: nuo mokyklų karjeros ugdymo iki aukštojo mokslo ir darbdavių bendrų planų. Pabrėžta, kad inovacijų diegimas regione priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo žmonių, gebančių jas įgyvendinti.

    Forumo dalyviai kėlė ir platesnius klausimus apie regionų ekonominio potencialo išnaudojimą, produktyvumo augimą ir paslaugų prieinamumą. Išsakytas lūkestis, kad sprendimai dėl aukštojo mokslo regionuose būtų grindžiami ilgalaikėmis prognozėmis ir darbo rinkos duomenimis.

    Renginyje akcentuota, kad kolegijų vaidmuo Šiaurės Lietuvoje gali būti dar stipresnis, jei kartu bus kuriamos aiškios paskatos jaunimui likti regione. Tokiu atveju koleginės studijos tampa ne tik švietimo, bet ir regioninės politikos priemone, darančia apčiuopiamą įtaką vietos bendruomenių ateičiai.

  • Joniškio rajonas pradeda kandidatų atranką Mykolo Arkangelo statulėlei: siūlymus priims iki metų pabaigos

    Joniškio rajonas pradeda kandidatų atranką Mykolo Arkangelo statulėlei: siūlymus priims iki metų pabaigos

    Joniškio rajono savivaldybė kviečia gyventojus, organizacijas, įstaigas ir įmones teikti kandidatus Mykolo Arkangelo statulėlei. Nominantais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių darbai reikšmingai prisidėjo prie rajono gerovės.

    Apdovanojimui siūlomi kandidatai turėtų būti išsiskyrę konkrečiais, apčiuopiamais nuopelnais Joniškio rajono plėtros, kultūros, švietimo, sporto, žemės ūkio, socialinės raidos, visuomenės gyvenimo, krašto apsaugos ar pramonės srityse. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinami ir kiti rajonui svarbūs darbai, kurie kuria ilgalaikę naudą bendruomenei.

    Kada ir kaip teikti kandidatūras

    Užpildytas kandidatų anketas bus galima teikti nuo 2026 metais gegužės 2 dienos iki gruodžio 31 dienos. Kandidatūras prašoma siųsti Joniškio rajono savivaldybės merui elektroniniu paštu savivaldybe@joniskis.lt.

    Norintiems pasitikslinti dėl teikimo tvarkos, reikalaujamų duomenų ar dokumentų pateikimo, savivaldybė nurodo kontaktą papildomai informacijai. Konsultuoja Joniškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Medzevičienė, el. paštu indre.medzeviciene@joniskis.lt, telefonu +370 690 12 356.

    Ką verta akcentuoti anketoje

    Pildant anketą rekomenduojama aiškiai įvardyti kandidato pasiekimus, jų poveikį Joniškio rajonui ir laikotarpį, per kurį nuopelnai buvo pasiekti. Praktikoje tokiose nominacijose didžiausią svorį turi konkretūs rezultatai, patvirtinami faktais, partnerių ar bendruomenės atsiliepimais, įgyvendintais projektais ar ilgalaikėmis iniciatyvomis.

    Taip pat svarbu trumpai paaiškinti, kuo kandidato veikla išskirtinė platesniame rajono kontekste ir kodėl ji verta įvertinimo būtent šiuo apdovanojimu. Savivaldybė nurodo, kad teikimai bus vertinami pagal nustatytus statulėlės nuostatus, todėl prieš pateikiant kandidatūrą verta su jais susipažinti ir įsitikinti, kad anketa užpildyta pilnai.

  • Joniškio savivaldybė skelbia NT aukcionus: nuo butų iki mokyklų – registracija prasidės gegužę

    Joniškio savivaldybė skelbia NT aukcionus: nuo butų iki mokyklų – registracija prasidės gegužę

    Joniškio rajono savivaldybės administracija skelbia viešą elektroninį aukcioną, kuriame bus parduodamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas. Dalyvauti kviečiami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o aukcionai vyks nuotoliniu būdu per e. varžytynių sistemą.

    Šį kartą į parduodamų objektų sąrašą įtraukti skirtingos paskirties pastatai ir patalpos: butai kaimo vietovėse ir mieste, gyvenamojo namo dalis su priklausiniais, taip pat pirtis, sandėlis, buvusių mokyklų pastatai, parduotuvė ir gydytojo kabinetas. Toks spektras rodo, kad savivaldybė siekia efektyviau valdyti nenaudojamą ar mažai naudojamą turtą ir mažinti jo išlaikymo kaštus.

    Registracija į aukcionus numatyta 2026 metais gegužės 13–15 dienomis, o patys aukcionai vyks 2026 metais gegužės 25–26 dienomis. Aukciono dalyvio registravimo mokestis nustatytas 20 eurų, o registruojantis taip pat būtina laiku sumokėti garantinį įnašą.

    Mokėjimai, susiję su dalyvavimu aukcione ir turto įsigijimu, priimami į Joniškio rajono savivaldybės administracijos sąskaitą, nurodytą aukcionų informacijoje. Savivaldybė pabrėžia, kad tiek registravimo mokestis, tiek garantinis įnašas turi būti sumokėti iki registracijos pabaigos, kitaip dalyvavimas gali būti nepatvirtintas.

    Elektroninis aukciono formatas leidžia dalyviams varžytis nuotoliniu būdu, o visa eiga fiksuojama sistemoje, todėl procesas yra standartizuotas ir skaidresnis. Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai gali patogiau palyginti objektus, įvertinti dokumentus ir kainos dinamiką, o savivaldybei lengviau užtikrinti vienodas taisykles visiems dalyviams.

    Dėl konkrečių parduodamų objektų, jų būklės, dokumentų ir kitų procedūrinių klausimų savivaldybė nurodo kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus atsakingus specialistus. Detali informacija apie aukcionus pateikiama savivaldybės puslapyje, o pats pardavimas vykdomas per e. varžytynių platformą.

  • Pakruojo rajone atnaujinti sporto aikštynai: ką gaus bendruomenės už daugiau nei 1 mln. eurų

    Pakruojo rajone atnaujinti sporto aikštynai: ką gaus bendruomenės už daugiau nei 1 mln. eurų

    Pakruojo rajone balandžio 24 dieną oficialiai atidaryti du atnaujinti sporto objektai – Lygumų pagrindinės mokyklos sporto aikštynas ir iš esmės sutvarkytas Pakruojo miesto stadionas. Savivaldybė skelbia, kad projektai įgyvendinti siekiant didinti fizinio aktyvumo galimybes vietos gyventojams ir sudaryti sąlygas sportuoti arčiau namų.

    Atidarymo renginiuose dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, taip pat švietimo ir sporto bendruomenės atstovai. Lygumų ir Pakruojo objektų pristatymai tapo proga aptarti, kaip Sporto rėmimo fondo investicijos ir savivaldybių prisidėjimas keičia sporto infrastruktūrą regionuose.

    Naujos erdvės Lygumuose

    Lygumų pagrindinėje mokykloje atnaujintas aikštynas papildytas dviem krepšinio aikštelėmis, lauko stalo teniso stalais, žaidimų zona ir lauko treniruokliais. Savivaldybės teigimu, infrastruktūra pritaikyta tiek mokinių, tiek vietos bendruomenės poreikiams, kad erdve būtų galima naudotis ir po pamokų.

    Projektui Lygumuose skirta 134 837,20 eurų. Iš jų 100 837,20 eurų sudarė Sporto rėmimo fondo lėšos, o 34 000 eurų – Pakruojo rajono savivaldybės biudžeto prisidėjimas.

    Pakruojo stadionas: atnaujinimas nuo dangų iki aplinkos

    Tą pačią dieną atidarytas ir Pakruojo miesto stadionas, kuriam atnaujinti skirta 909 496 eurai. Iš šios sumos 499 496 eurai – Sporto rėmimo fondo lėšos, 410 000 eurų – savivaldybės biudžeto lėšos.

    Atidaryme dalyvavo ir svečiai iš kitų savivaldybių, tarp jų Joniškio, Akmenės, Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio, Pasvalio, Kelmės, taip pat Bauskės savivaldybės Latvijoje atstovai. Savivaldybė pabrėžia, kad stadiono modernizacija svarbi ne tik treniruotėms, bet ir varžyboms bei bendruomenės renginiams.

    „Tokie projektai padeda sudaryti sąlygas sportuoti visiems – nuo moksleivių iki senjorų, o atnaujinta infrastruktūra didina regionų patrauklumą“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas.

    Pakruojo stadionas pastaruoju metu išsiskyrė ir vizualiai – jis minimas dėl purpurinės dangos, kuri tapo savotišku miesto akcentu. Savivaldybė nurodo, kad šiais metais planuojama atnaujinti ir aplink stadioną esančią tvorą, kad aplinka būtų tvarkinga ir saugi.

    Kodėl tokios investicijos svarbios?

    Savivaldybių investicijos į sporto infrastruktūrą pastaraisiais metais dažniausiai siejamos su dviem kryptimis: gyventojų fizinio aktyvumo didinimu ir viešųjų erdvių atnaujinimu, kad jos būtų naudojamos kasdien, o ne tik renginių metu. Naujesni sprendimai, tokie kaip lauko treniruokliai ir daugiafunkcės aikštelės, leidžia vienoje vietoje sportuoti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonėms.

    Pakruojo rajono savivaldybė teigia, kad atnaujinti objektai turėtų sumažinti infrastruktūros trūkumą mažesnėse gyvenvietėse ir suteikti daugiau galimybių organizuoti treniruotes bei varžybas. Kartu tokie projektai dažnai vertinami ir kaip prevencinė priemonė – sudarant patrauklias sąlygas judėti, skatinami sveikesni kasdieniai įpročiai.

    Atidarymo renginiuose netrūko ir kultūrinės programos – pasirodė Pakruojo kultūros centro vaikų „Etnomuzikos studija“, šoko Linkuvos vaikų ir jaunimo užimtumo centro grupė „Erdvė“, o po oficialios dalies surengtas atlikėjo Ironvyto koncertas.