CP v2

Category: Regionai

  • Šv. Rašto tekstų dailyraščio konkursas Ignalinoje: komisija įvertino stipriausius darbus

    Šv. Rašto tekstų dailyraščio konkursas Ignalinoje: komisija įvertino stipriausius darbus

    Balandžio 23 dieną vyko Šv. Rašto tekstų dailyraščio konkurso vertinimo komisijos posėdis. Konkurso tikslas – ugdyti taisyklingo, aiškaus ir estetiško rašymo įgūdžius, kartu gilinant Šventojo Rašto pažinimą.

    Šis konkursas subūrė moksleivius iš visų rajono gimnazijų. Dalyviai varžėsi dviejose amžiaus grupėse: 5–8 klasių ir 9–12 klasių mokinių.

    5–8 klasių rezultatai

    Pirmoje amžiaus grupėje prizines vietas pelnė Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos mokiniai. Pirmoji vieta skirta Evelinai Patiejūnaitei, antrąją vietą pasidalijo Luka Neciunskaitė ir Lėja Martinkevičiūtė.

    Trečiąją vietą pasidalijo Milėja Mikštaitė, Matas Kajėnas ir Lėja Sadaunykaitė. Šiuos mokinius konkursui parengė mokytoja Audronė Urbonienė.

    9–12 klasių rezultatai

    Antroje amžiaus grupėje pirmoji vieta skirta Evelinai Čeponytei iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos. Mokinę parengė mokytoja Audronė Urbonienė.

    Antrąją vietą pasidalijo Jurgita Pauliukėnaitė iš Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos, mokytojas Darius Vitėnas, ir Gabija Lapėnaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos, mokytoja Audronė Urbonienė.

    Trečiąją vietą pasidalijo Gabija Kindurytė ir Kornelija Sukovaitė iš Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos bei Viltė Žemaitytė iš Vidiškių gimnazijos. Mokinėms pasirengti padėjo mokytoja Audronė Urbonienė.

    Konkurso organizatoriai sveikina nugalėtojas ir laureatus, pabrėždami, kad dailyraštis išlieka svarbi raštingumo dalis, reikalaujanti kruopštumo, dėmesio detalėms ir nuoseklaus darbo. Pasak iniciatyvos rengėjų, tokie konkursai stiprina mokinių motyvaciją ir prisideda prie kalbos kultūros puoselėjimo.

    Informaciją pateikė Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro metodininkė Vita Bagdonienė.

  • Ignalinoje startavo seniūnijų sporto žaidynės: kas laimėjo šaškes, tenisą ir 3×3 krepšinį

    Ignalinoje startavo seniūnijų sporto žaidynės: kas laimėjo šaškes, tenisą ir 3×3 krepšinį

    Balandžio 25 dieną Ignalinoje surengtos rajono seniūnijų sporto žaidynės, subūrusios penkias seniūnijas: Ignalinos miesto, Ignalinos, Vidiškių, Ceikinių ir Kazitiškio. Varžytasi šešiose rungtyse – šaškėse, šachmatuose, stalo tenise, smiginyje, 3×3 krepšinyje ir seniūnų trikovėje.

    Šaškių varžybose pirmą vietą iškovojo Ignalinos seniūnija, antra liko Ignalinos miesto seniūnija, trečia – Ceikinių seniūnija. Šachmatuose stipriausi buvo Ignalinos miesto seniūnijos atstovai, antrą vietą užėmė Ignalinos seniūnija.

    Smiginio rungtyje nugalėjo Vidiškių seniūnija, antra buvo Ignalinos miesto seniūnija, trečia – Ignalinos seniūnija. Stalo tenise triumfavo Ignalinos miesto seniūnija, antrą vietą pelnė Ignalinos seniūnija, trečią – Ceikinių seniūnija.

    3×3 krepšinio varžybose 18–39 metų grupėje pirmą vietą laimėjo Ignalinos seniūnija, antra liko Ignalinos miesto seniūnija, trečia – Kazitiškio seniūnija. 40 metų ir vyresnių grupėje nugalėjo Ignalinos seniūnijos komanda.

    Seniūnų trikovėje pirmą vietą užėmė Saulius Zabolevičius, antras buvo Valentinas Rumbutis, trečias – Jonas Polita. Organizatoriai skelbia, kad žaidynės bus tęsiamos gegužės 1 dieną, kai numatytos futbolo, virvės traukimo ir tinklinio varžybos.

  • 90-ąjį gimtadienį Rokėnuose sutikusi Ona Juodkienė stebina guvumu: dainos, daržai ir atmintis

    90-ąjį gimtadienį Rokėnuose sutikusi Ona Juodkienė stebina guvumu: dainos, daržai ir atmintis

    Kazitiškio seniūnijoje, Rokėnų kaime, miškų apsuptoje sodyboje gyvenanti Ona Juodkienė balandžio 27 dieną sulaukė 90-ojo gimtadienio. Jubiliatę namuose aplankė ir pasveikino savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius bei Kazitiškio seniūnijos specialistė Vida Keperšovienė.

    Šventės akimirkomis džiaugėsi ir artimieji: sūnus Petras su marčia Genute, gyvenantys Švedriškėje, motiną dažnai aplanko ir pasirūpina kasdieniais reikalais. Kitas sūnus Algimantas gyvena Visagine, tačiau šeimos ryšys, pasak artimųjų, išlieka tvirtas nepaisant atstumų.

    Pasveikinti atvykusius svečius moteris nustebino žvalumu ir atvirumu. Ji bendravo, dalijosi prisiminimais, dėkojo už dėmesį ir net užtraukė dainą, kuri, kaip pati sakė, jai primena jaunystės laikus ir gyvenimo džiaugsmą.

    Gyvenimo kelias nuo Jakėnų iki Rokėnų

    Ona gimė netoliese esančiame Jakėnų kaime ir augo keturių vaikų šeimoje. Anksti netekus mamos, dar būdama 17-os metų ji prisiėmė atsakomybę už jaunesnę seserį ir, kaip pati pabrėžia, nuo jaunų dienų buvo pratusi prie darbo ir pareigos.

    Moteris baigė keturias klases, tačiau tai nesutrukdė visą gyvenimą išlikti sumania ir darbščia. Skirtingais metais ji dirbo kolūkyje, buvo fermos vedėja, apskaitininkė, laiškininkė, o vėliau iki pensijos dirbo pardavėja.

    Prisiminimuose ji grįžta į jaunystę, kai kaimuose netrūko jaunimo ir bendruomeniškumo. Pasak jubiliatės, žmonės mokėjo susitikti, dainuoti, šokti ir džiaugtis paprastais dalykais, o gyvenimo istorijose liko ir karo bei pokario meto patirtys.

    Kasdienybė šiandien: radijas, giesmės ir daržai

    Į Rokėnų sodybą ją atvedė vyras Nikodemas, su kuriuo, pasak jubiliatės, drauge praleido daugiau nei 40 metų. Ji pasakojo apie kasdienį darbą ir keliones per Ažvintį, kurios anuomet buvo įprasta gyvenimo dalis.

    Nors regėjimas silpnesnis, Ona vis dar randa veiklų, kurios teikia prasmės. Televizorių žiūrėti sunkiau, tačiau ji klausosi radijo, o labiausiai jai patinka skaitomos knygos ir prisiminimų gaivinimas.

    Moteris ilgus metus giedojo Švedriškės bažnyčioje, o eilėraščių posmus, kaip sako pati, atsimena dar iš mokyklos laikų. Dainavimas jai išliko artimas ir šiandien, todėl svečiams ji ne tik pasakojo, bet ir dainavo.

    Ilgaamžiškumo receptas be pagražinimų

    Paklausta apie ilgo gyvenimo receptą, jubiliatė atsakė paprastai, be dirbtinio iškilmingumo. Ji sakė, kad gyvenime būna visko, o žmogus nervinasi tada, kai reikia, ir stengiasi nesinervinti, kai nereikia.

    Artimieji pasakojo, kad Ona ir dabar nepamiršta judėjimo: neseniai ją netikėtai užtiko skaldančią malkas, nes norėjosi pramankštinti raumenis. Pati jubiliatė sako laukianti pavasario darbų, kai galės vėl kapstytis darže ir sodinti pomidorus bei paprikas.

    Susitikimas Rokėnuose, svečių teigimu, prabėgo greitai, klausantis šviesaus ir pozityvaus žmogaus pasakojimų. Gimtadienio proga jubiliatei sugiedota ilgiausių metų, o vicemeras Vaidotas Židanavičius palinkėjo sulaukti ir 100-ojo jubiliejaus.

  • Medicinos darbuotojų diena: kam ir kodėl šiandien skiriami sveikinimai bei padėkos žodžiai

    Balandžio 27 dieną minima Medicinos darbuotojų diena – proga viešai padėkoti gydytojams, slaugytojams, paramedikams, laboratorijų specialistams ir visiems, kurie kasdien dirba pacientų labui. Ši diena primena, kad sveikatos sistema veikia ne tik per technologijas ar įrangą, bet ir per žmones, kurių darbas dažnai lieka „už kadro“.

    Medicinos darbuotojų dienos sveikinimai paprastai skirti ne vien atskiriems profesionalams, bet ir visoms gydymo įstaigų komandoms. Tai taip pat metas prisiminti ir greitosios medicinos pagalbos, visuomenės sveikatos, reabilitacijos bei vaistinių sektoriaus darbuotojus, kurie prisideda prie pacientų saugumo ir gydymo tęstinumo.

    Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad padėka turėtų reikštis ne tik simboliniais žodžiais, bet ir realiais sprendimais: tvaresniu darbo krūvio planavimu, perdegimo prevencija, geresnėmis darbo sąlygomis bei aiškesnėmis karjeros galimybėmis. Sveikatos apsaugos sektoriuje didelę reikšmę turi ir komandinio darbo kultūra, ypač skubios pagalbos bei stacionaro grandyse.

    Medicinos darbuotojų profesija išlieka viena labiausiai pasitikėjimą keliančių sričių, tačiau kartu tai ir didelės atsakomybės bei emocinės įtampos darbas. Kasdieniai sprendimai čia dažnai priimami riboto laiko sąlygomis, o klaidos kaina gali būti itin didelė, todėl visuomenės pagarba ir palaikymas turi apčiuopiamą reikšmę.

    Medicinos darbuotojų dienos proga vis dažniau primenama ir apie naujas tendencijas: spartėjantį skaitmenizavimą, nuotolinių konsultacijų plėtrą, DI panaudojimą diagnostikos bei dokumentavimo procesuose. Kartu pabrėžiama, kad net ir modernėjant sistemai, svarbiausias išlieka žmogiškasis ryšys – gebėjimas išgirsti, paaiškinti ir padėti pacientui.

    Šią dieną sveikinimai tampa proga sustoti ir įvardyti tai, kas dažnai nutylima: medicinos darbuotojų darbas yra ne tik profesija, bet ir nuolatinė tarnystė žmogui. Būtent todėl padėkos žodžiai, skirti medicinos bendruomenei, yra ne formalumas, o pagarbus visuomenės gestas.

  • Elektrėnų savivaldybė skelbia paramą smulkiajam verslui ir kaimo plėtrai: paraiškos gegužę

    Elektrėnų savivaldybė kviečia teikti paraiškas paramai iš Smulkiojo verslo ir kaimo plėtros programos lėšų. Paraiškos priimamos nuo gegužės 4 dieną iki gegužės 17 dieną.

    Dėl paramos gali kreiptis Elektrėnų savivaldybėje registruotos ir veiklą vykdančios labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Taip pat paraiškas gali teikti fiziniai asmenys, dirbantys su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma, ir Ūkininkų ūkių registre registruoti ūkininkai.

    Gyventojams, vykdantiems veiklą kaip fiziniams asmenims, taikoma papildoma sąlyga: metinės pajamos iš ūkinės veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. su darbo santykiais deklaruotų metinių pajamų. Savivaldybė pabrėžia, kad programa skirta stiprinti vietos verslumą, konkurencingumą ir gerinti ūkininkavimo sąlygas.

    Ką galima kompensuoti?

    Programos nuostatuose numatyta galimybė kompensuoti verslo planų, investicijų projektų ar paraiškų kitai finansinei paramai rengimo išlaidas. Taip pat gali būti kompensuojamos dalyvavimo parodose, mugėse ir verslo misijose Lietuvoje bei užsienyje patirtos išlaidos.

    Paramos lėšomis gali būti dengiamos kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, sertifikavimo ar atestavimo išlaidos. Numatyta ir galimybė kompensuoti naujos įmonės steigimo išlaidas, jei buveinė ir veikla yra Elektrėnų savivaldybėje.

    Be to, kompensuojamos naujų interneto svetainių ir elektroninio pašto kūrimo išlaidos. Savivaldybė taip pat numato paramą veiklai reikalingiems inžineriniams sprendimams, pavyzdžiui, elektros prijungimui ar galios padidinimui, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įrengimui, taip pat melioracijos sistemų remonto darbams ir medžiagoms, kai infrastruktūra nepriklauso valstybei.

    Į kompensuojamas išlaidas įtrauktas įrangos ir technikos įsigijimas, tačiau mobiliojo ryšio priemonės nekompensuojamos. Ūkininkams aktuali ir galimybė kompensuoti gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymo išlaidas.

    Kaip pateikti paraišką?

    Užpildytą ir pasirašytą paraišką su patvirtintais priedais galima pateikti paštu Elektrėnų savivaldybės administracijai arba atsiųsti elektroniniu paštu. Savivaldybė ragina pareiškėjus iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai parengti tinkamai, nes nuo pateiktos informacijos tikslumo priklauso paraiškos vertinimo sklandumas.

    Programos lėšų skyrimo nuostatai ir paraiškų formos skelbiami Elektrėnų savivaldybės interneto svetainėje skiltyse, skirtose verslininkams ir smulkiojo verslo rėmimui. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Elektrėnų savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialistę Ireną Vainiūnienę.

    Tokios savivaldybių finansuojamos priemonės pastaraisiais metais įgauna didesnę reikšmę, nes smulkios įmonės ir ūkininkai dažnai pirmieji pajunta sąnaudų augimą bei investicijų brangimą. Praktikoje net ir dalinis projektų, mokymų ar infrastruktūros gerinimo išlaidų kompensavimas gali padėti greičiau įgyvendinti planus ir sustiprinti veiklos tęstinumą regione.

  • Medicinos darbuotojų diena Druskininkuose: savivaldybės padėka medikams ir priminimas apie jų kasdienybę

    Druskininkų savivaldybė kovo 12 dieną paskelbė sveikinimą Medicinos darbuotojų dienos proga, padėkodama gydytojams, slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos, laboratorijų ir kitiems sveikatos sistemos darbuotojams. Sveikinime akcentuojama jų kasdienė atsakomybė, profesionalumas ir darbas su žmonėmis, kai sprendimai dažnai turi būti priimami greitai ir tiksliai.

    Medicinos darbuotojų diena Lietuvoje kasmet tampa proga priminti, kad sveikatos priežiūra remiasi ne tik technologijomis ar infrastruktūra, bet pirmiausia žmonėmis. Pastaraisiais metais visoje šalyje ryškėja personalo trūkumo, didelio darbo krūvio ir perdegimo rizikos temos, todėl simboliniai padėkos gestai vis dažniau siejami ir su platesne diskusija apie darbo sąlygas.

    Savivaldybių vaidmuo sveikatos sektoriuje svarbus ne vien per viešus sveikinimus, bet ir per praktinius sprendimus: pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, visuomenės sveikatos stiprinimą, pacientų paslaugų prieinamumo gerinimą. Regionuose tai ypač aktualu dėl gyventojų senėjimo, gydytojų kaitos ir poreikio užtikrinti paslaugas arčiau namų.

    Nacionaliniu mastu vis daugiau dėmesio skiriama e. sveikatos paslaugų plėtrai, prevencinėms programoms ir pacientų srautų valdymui, kad konsultacijos ir tyrimai būtų suteikiami laiku. Kartu keliami lūkesčiai ir dėl geresnio gydymo įstaigų efektyvumo, o medikų bendruomenei tai reiškia papildomą administracinę naštą, kurią įstaigos siekia mažinti skaitmeniniais sprendimais.

    Medicinos darbuotojų dienos proga Druskininkų savivaldybės sveikinimas tampa ir priminimu gyventojams apie paprastą, bet reikšmingą dalyką: pagarba, kantrybė ir bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros komanda tiesiogiai prisideda prie geresnės pagalbos kokybės. Tokie akcentai ypač svarbūs kasdienėje sistemoje, kurioje medikams tenka ir gydyti, ir aiškinti, ir nuraminti.

  • Atliekų kultūros egzaminas 2026: startas balandžio 30 dieną, registracija jau prasidėjo

    Net ir kasdien rūšiuojant atliekas dažnai kyla klausimų, kur mesti pakuotę nuo saldainių, panaudotas baterijas ar picos dėžę. Apklausos rodo, kad žmonės savo žinias vertina geriau, nei jos pasitvirtina praktiškai, todėl rūšiavimo klaidos vis dar dažnos.

    Dėl to gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Atliekų kultūros egzamine 2026. Tai jau septintą kartą rengiamas nacionalinis nuotolinis testas, skirtas atliekų prevencijai, rūšiavimui ir tvariems kasdieniams įpročiams stiprinti.

    Organizatorių teigimu, iniciatyva kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio, o aktyviausi dalyviai tradiciškai yra švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 žmonių, prie jo jungėsi mokyklos, mokytojai, mokiniai ir įmonių komandos.

    Kada vyks egzaminas?

    Šiemet Atliekų kultūros egzaminas vyks balandžio 30 dieną internetu. Dalyvauti gali visi norintys, specialių reikalavimų nėra, o pats formatas pritaikytas taip, kad testą būtų galima atlikti patogiu metu.

    Registracija šiemet startavo balandžio 9 dieną. Pasiruošti kviečiama sprendžiant ankstesnių metų užduotis ir pasitikrinant, ar gerai atskiriate pakuotes, elektronikos atliekas, pavojingas atliekas bei kitas dažniausiai painiojamas kategorijas.

    Kur dažniausiai klystama rūšiuojant?

    Daugiausia neaiškumų kyla dėl mišrių ar užterštų pakuočių ir dėl to, kad skirtingose savivaldybėse gali skirtis priėmimo tvarka. Pavyzdžiui, klausimų dažnai sukelia riebaluota picos dėžė, sudužęs veidrodis, vaistų likučiai ar smulkios baterijos, kurios neturėtų atsidurti buitinėse atliekose.

    Ekspertai pabrėžia, kad net nedidelės rūšiavimo klaidos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo efektyvumą. Tinkamas rūšiavimas padeda daugiau žaliavų grąžinti į apyvartą, o pavojingas atliekas nukreipti ten, kur jos bus sutvarkytos saugiai.

    Kas laukia dalyvių?

    Egzamino tikslas yra ne tik įvertinti žinias, bet ir suteikti praktinių įgūdžių, kurie praverčia kasdien. Organizatoriai primena, kad geriausių rezultatų pasiekę dalyviai paprastai sulaukia paskatinimo ir prizų.

    Atliekų kultūros egzaminas per kelerius metus tapo vienu labiausiai atpažįstamų aplinkosauginių švietimo projektų Lietuvoje. Augantis dalyvių skaičius rodo, kad tvarumo temos vis dažniau tampa įprasta kasdienybės dalimi, o ne vien proginiu susidomėjimu.

  • Probacijos programos Druskininkuose: ką savivaldybei pristatė Lietuvos probacijos tarnybos komanda

    Probacijos programos Druskininkuose: ką savivaldybei pristatė Lietuvos probacijos tarnybos komanda

    Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai susitiko su Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus atstovais. Vizito metu pristatyta probacijos tarnybos veikla, pagrindinės funkcijos ir programos, skirtos nuteistųjų resocializacijai.

    Susitikime aptarta, kaip individualus darbas su prižiūrimais asmenimis padeda mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Probacijos pareigūnai pabrėžė, kad svarbu ne tik kontrolė, bet ir nuosekli pagalba sprendžiant priklausomybių, užimtumo ir socialinių įgūdžių problemas.

    Bendradarbiavimas su savivalda

    Pasak tarnybos atstovų, viena esminių veiklos krypčių yra partnerystė su savivaldybe, socialinėmis įstaigomis, sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriais. Tokia sąveika leidžia greičiau nukreipti asmenis į reikalingas paslaugas ir užtikrinti tęstinę pagalbą bendruomenėje.

    Akcentuota, kad probacijos sėkmė dažnai priklauso nuo savivaldybėje veikiančių paslaugų prieinamumo: socialinių darbuotojų įsitraukimo, psichologinės pagalbos, užimtumo programų ir būsto sprendimų. Kuo tvirtesnis vietos institucijų tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus sėkmingai grįš į visuomenę.

    Prevencija ir visuomenės saugumas

    Susitikimo metu aptartos ir prevencinės bei socialinės iniciatyvos, orientuotos į rizikos veiksnių mažinimą dar iki pakartotinių nusikaltimų. Probacijos tarnyba primena, kad darbas su prižiūrimais asmenimis apima ir elgesio keitimo priemones, ir atsakomybės ugdymą.

    Druskininkų savivaldybė ir probacijos tarnybos komanda sutarė stiprinti praktinį bendradarbiavimą, kad sprendimai būtų greitesni ir labiau pritaikyti konkrečioms situacijoms. Tikslas išlieka aiškus: mažesnė recidyvo rizika, daugiau saugumo bendruomenei ir sklandesnė integracija grįžtant į įprastą gyvenimą.

  • Druskininkai jau ieško pagrindinės Kalėdų eglės: savivaldybė kviečia gyventojus ją padovanoti

    Nors iki Kalėdų dar liko nemažai laiko, Druskininkai jau pradėjo ruoštis didžiausiam metų šventiniam akcentui – miesto centrą puošiančiai didelei gyvai eglei. Savivaldybė kreipiasi į gyventojus ir verslą, kviesdama pasiūlyti eglę, kuri šiemet galėtų tapti pagrindine Druskininkų Kalėdų puošmena.

    Tokie kvietimai šalies kurortuose ir miestuose nėra naujiena: ieškant didelės eglės svarbu ne tik jos aukštis ar forma, bet ir logistika. Dažniausiai vertinama, ar medį galima saugiai nukirsti, pakelti ir atgabenti į miestą nepažeidžiant infrastruktūros, taip pat ar eglė pakankamai tvirta, kad atlaikytų papuošimus, vėją ir temperatūrų svyravimus.

    Kam skirta iniciatyva?

    Druskininkų savivaldybė kviečia atsiliepti tuos, kurie savo valdoje turi didelę eglę ir svarsto ją pašalinti dėl saugumo, planuojamų statybų ar teritorijos pertvarkymo. Tokiu atveju dovana miestui gali tapti praktišku sprendimu pačiam savininkui ir prasmingu indėliu į bendrą šventinę atmosferą.

    Gyva eglė mieste dažnai tampa ne tik dekoracija, bet ir traukos centru: aplink ją organizuojami įžiebimo renginiai, koncertai, bendruomenių susitikimai. Savivaldybė pabrėžia, kad padovanotas medis įgyja simbolinę reikšmę ir tampa visos bendruomenės šventės dalimi.

    Kaip pateikti pasiūlymą?

    Dėl eglės dovanojimo savivaldybė prašo susisiekti su Druskininkų savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vyriausiąja specialiste Rita Karsokiene. Pasiūlymą galima pateikti telefonu arba elektroniniu paštu.

    Svarstant pateikti eglę, verta įvertinti ir praktinius aspektus: medžio prieinamumą technikai, atstumą iki kelio, galimus laidus ar kitus kliuvinius, taip pat tai, ar šalia nėra statinių, kuriuos galėtų pažeisti kirtimo ar pakėlimo darbai. Tokia informacija padeda operatyviau įvertinti, ar eglė tinka ir kiek realu ją saugiai perkelti.

    Druskininkų savivaldybė laukia pasiūlymų ir tikisi, kad šventinis simbolis šiemet bus rastas bendruomenės pastangomis. Galutinį sprendimą dėl eglės parinkimo, kaip įprasta, lems jos būklė ir galimybė ją transportuoti bei pastatyti numatytoje vietoje.

  • Biržuose startavo smulkiojo verslo finansavimas: kam kompensuos iki 2 000 eurų ir iki kada teikti paraiškas

    Biržuose startavo smulkiojo verslo finansavimas: kam kompensuos iki 2 000 eurų ir iki kada teikti paraiškas

    Biržų rajono savivaldybės administracija kviečia Biržų rajone veikiančias labai mažas ir mažas įmones, verslininkus bei smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijas teikti paraiškas daliniam finansavimui iš Smulkiojo verslo plėtros programos. Parama skirta realioms, jau patirtoms išlaidoms, kurios padeda auginti veiklą, modernizuoti procesus ir didinti matomumą rinkoje.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 29 dienos imtinai. Kompensuojamos išlaidos turi būti patirtos nuo 2025 metais balandžio 1 dienos iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, todėl aktualu iš anksto susirinkti sąskaitas, sutartis ir kitus finansinius dokumentus.

    Ką galima kompensuoti?

    Programoje numatyta dalinai kompensuoti dalyvavimo parodose išlaidas, kai įmonė pristato savo produkciją ar paslaugas. Tokiu atveju gali būti dengiami registracijos mokesčiai, parodos ploto nuoma, stendo dizaino parengimas bei įrangos nuoma.

    Mažoms ir labai mažoms įmonėms bei verslininkams ši kompensacija gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų. Smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijoms riba didesnė ir gali siekti iki 2 000 eurų, taip pat iki 80 proc. tinkamų išlaidų.

    Numatytas ir darbuotojų konsultavimo bei mokymo finansavimas, kai mokymai tiesiogiai susiję su vykdoma arba planuojama nauja veikla. Šiai priemonei taikoma iki 50 proc. patirtų išlaidų kompensacija, bet ne daugiau kaip 300 eurų.

    Atskira kryptis skirta naujų įmonių steigimo išlaidoms, kai dengiami su steigimo procedūromis susiję mokesčiai ir dokumentų parengimas. Maksimali kompensacija šiuo atveju siekia iki 100 eurų, todėl tai gali būti praktiška pagalba pradedantiesiems.

    Technologijos, svetainės ir reklama

    Verslui, planuojančiam skaitmenizuoti procesus, aktuali priemonė, skirta naujų technologijų ir informacinių sprendinių diegimui bei procesų reorganizavimui. Tarp pavyzdžių minimi išmanieji kasos aparatai su i.EKA pritaikytu saugos moduliu, taip pat programinės įrangos įsigijimas ar nuoma.

    Kasos aparatų su i.EKA sprendimais įsigijimo išlaidų kompensavimas numatytas labai mažoms įmonėms ir verslininkams, kurie turi ne daugiau kaip 5 darbuotojus, o metinė apyvarta neviršija 100 000 eurų. Maksimali parama gali siekti iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam gavėjui.

    Programoje taip pat numatyta parama interneto svetainės, elektroninės parduotuvės ar mobilios programėlės sprendimams, įskaitant dizainą ir techninį funkcionalumą. Šiai krypčiai taikoma iki 80 proc. kompensacija, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų vienam paramos gavėjui.

    Matomumui didinti galima prašyti kompensuoti reklamos priemones, tokias kaip lankstinukai, stendai, iškabos, reklama paieškos sistemose ar internete. Maksimali kompensacija ir čia siekia iki 80 proc. tinkamų išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 500 eurų.

    Parama pradedantiems ir svarbūs formalumai

    Dar viena priemonė skirta labai mažoms įmonėms ir verslininkams, kurie pirmą kartą pradėjo verslą ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių nuo paraiškos teikimo datos ir neturi samdomų darbuotojų. Tokiu atveju gali būti kompensuojamos įsigytos darbo priemonės ir įranga, taip pat programinė įranga.

    Maksimali kompensacija šiai priemonei siekia iki 1 000 eurų vienam gavėjui. Jei paraišką teikia neįgalus asmuo, gali būti kompensuojama iki 80 proc. tinkamų išlaidų, o kitiems pareiškėjams taikoma iki 50 proc. riba, išlaikant tą pačią maksimalią sumą.

    Paraiškos turi būti pildomos kompiuteriu ir lietuvių kalba, o pateikiant dokumentus užsienio kalba būtina pridėti vertimą. Priklausomai nuo pareiškėjo statuso gali būti prašoma finansinių dokumentų, pavyzdžiui, metinės finansinės atskaitomybės ar pajamų deklaracijų.

    Paraiškas galima pateikti tiesiogiai Biržų rajono savivaldybės administracijai, siųsti registruota pašto siunta arba pateikti elektroniniu paštu, dokumentus pasirašius saugiu elektroniniu parašu. Dėl paraiškų teikimo ir reikalavimų detalesnę informaciją teikia Biržų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daina Kolomakienė.