CP v2

Category: Regionai

  • Vabalninko 472-asis gimtadienis: padėkos, „Lino žiedas“ ir šventė, sujungusi bendruomenę

    Vabalninko 472-asis gimtadienis: padėkos, „Lino žiedas“ ir šventė, sujungusi bendruomenę

    Vabalninke balandžio 25 dieną paminėtas 472-asis miesto gimtadienis, subūręs vietos žmones ir svečius į šventę „Šokis ir daina miestui“. Nuo ankstaus ryto mieste vyko įvairios veiklos, o šventės programoje netrūko nei tradicijų, nei gyvo bendruomeniškumo.

    Renginyje dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, Biržų rajono savivaldybės vicemerai Astra Korsakienė ir Steponas Staškevičius. Jie pasveikino susirinkusiuosius ir akcentavo vietos kultūros, savanorystės bei bendruomenių iniciatyvų svarbą mažesniuose Lietuvos miestuose.

    Šventės metu Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas tautodailininkei Zitai Kumpelienei. Ji įvertinta už indėlį į tradicijų ir tautinio paveldo puoselėjimą, gebėjimą dalintis žiniomis bei veiklą, kuri stiprina Vabalninko krašto žinomumą.

    Iškilmingoje ceremonijoje įteiktas ir „Lino žiedo“ žymuo, kurį skiria Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas. Šis apdovanojimas atiteko Biržų kultūros centro Vabalninko kultūros namų folkloro ansambliui „Saulala“, šiemet mininčiam 66 metų kūrybinės veiklos sukaktį.

    Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis pasveikino naujai išrinktą Vabalninko bendruomenės pirmininkę Dalią Strautinienę. Taip pat padėkota buvusiai pirmininkei Irminai Sirvydienei už atliktus darbus ir įsitraukimą telkiant vietos žmones.

    Į šventinę programą įsitraukė Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus bendruomenė, surengusi sporto varžybas, o Vabalninko Balio Sruogos gimnazija pakvietė į Pilietiškumo lenktynes. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa miestelių švenčių ašimi, kai šalia koncertų atsiranda daugiau dalyvavimo ir bendrų patirčių.

    Vabalninko bendruomenė taip pat surengė pyragų akciją „Pyragas miestui“, kurioje ragautojams savo kepinius pristatė 13 dalyvių. Šventės žiūrovus džiugino Biržų kultūros centro kolektyvai ir svečiai, o vakaro programą papildė atlikėja Laisva bei DJ Irmantinas.

    Tokie gimtadieniai miesteliams tampa ne tik proga pasilinksminti, bet ir būdu įtvirtinti tapatybę, prisiminti istoriją bei įvertinti žmones, kurie savo darbais kuria vietos kultūrinį stuburą. Vabalninko šventė dar kartą parodė, kad bendruomenę telkia ne vien scena, bet ir kasdienis įsitraukimas, tradicijų perdavimas bei pagarba vietos kūrėjams.

  • Birštono kurortui – 180 metų: pristatytas naujas vizualinis identitetas, atspindintis Nemuną ir šaltinius

    Birštonas 2026 metais mini 180 metų kurorto istoriją, kuri tradiciškai siejama su 1846 metais, kai iš čia išvyko pirmoji pasveikusi ligonė. Šiai sukakčiai Birštono turizmo informacijos centras pristatė jubiliejui skirtą vizualinį identitetą, kurio tema – Birštono kurortui 180.

    Naujajame vizuale akcentuojami Nemuno vingiai, mineralinio vandens šaltiniai ir kurortą supanti gamta. Spalvų paletėje dominuoja žalia, mėlyna ir vandens atspalviai, taip pat šiltesni tonai, siejami su saulėlydžiais ir poilsio nuotaika.

    Koncepcijos autoriai pabrėžia, kad spalvų gausa simbolizuoja Birštono virsmą per 1846–2026 metų laikotarpį ir kurorto atsinaujinimą. Kartu išlaikoma mintis apie autentiškumą: Birštonas pristatomas kaip ramybės, harmonijos ir sveikatinimo kryptį išlaikantis kurortas.

    Pasak Birštono turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Kapačinskaitės, naujasis identitetas tampa svarbia komunikacijos priemone, padedančia vieningai pristatyti kurortą skirtinguose formatuose ir rinkose.

    „Nemuno upės vingiai, mineralinio vandens šaltiniai, dangaus mėlynumas ir saulėtos dienos kuria veržlaus, jaunatviško, pokyčiams atviro kurorto įvaizdį, tačiau kartu nepamirštame ištakų – tai gamtos, ramybės ir harmonijos kurortas“, – sakė Rūta Kapačinskaitė.

    Jubiliejinis vizualinis identitetas visus metus bus naudojamas renginiuose, parodose ir reprezentacijoje, pristatant Birštoną Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat planuojama, kad turizmo informacijos centre atsiras suvenyrų su 180-mečio simbolika.

    Tokie atnaujinti miestų ir kurortų vizualiniai sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami ne tik estetikai, bet ir aiškesniam identitetui sukurti: vieningas dizainas padeda atpažįstamumui, o turistams bei partneriams leidžia greičiau suprasti vietovės išskirtinumą. Birštono atveju pagrindinis akcentas išlaikomas ties gamtos ir mineralinio vandens ištekliais, kurie istorijoje ir šiandien išlieka svarbiausiu traukos veiksniu.

  • Džinsų diena balandžio 29 dieną: kodėl ši iniciatyva svarbi seksualinio smurto prevencijai

    Paskutinis balandžio trečiadienis pasaulyje minimas kaip Džinsų diena, tapusi solidarumo ir pokyčio simboliu, skirtu seksualinio smurto prevencijai. Šią dieną žmonės kviečiami mūvėti džinsus ir taip priminti paprastą žinutę: apranga niekada negali būti sutikimas.

    Šiemet Džinsų diena minima balandžio 29 dieną, o iniciatyvos organizatoriai ragina viešai parodyti palaikymą nukentėjusiems. Socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis ir informacija, kur kreiptis nemokamos, konfidencialios emocinės bei informacinės pagalbos.

    Kaip gimė Džinsų diena?

    Džinsų dienos ištakos siejamos su Italijoje kilusiu visuomenės pasipiktinimu po teismo sprendimo išžaginimo byloje XX amžiaus pabaigoje. Tuomet sprendimas buvo argumentuotas tuo, kad esą aptemptų džinsų nebūtų buvę įmanoma numauti be nukentėjusiosios sutikimo.

    Ši logika sulaukė griežtos kritikos, nes perkėlė atsakomybę nuo smurtautojo nukentėjusiajam ir sustiprino žalingą aukų kaltinimo nuostatą. Protestuodami žmonės mūvėjo džinsus kaip simbolinę žinutę, jog jokie drabužiai nepanaikina žmogaus teisės į kūno neliečiamumą.

    Ką ši iniciatyva keičia šiandien?

    Per laiką Džinsų diena išaugo į tarptautinę kampaniją, kviečiančią kalbėti apie seksualinį smurtą aiškiai ir be stigmos. Pagrindinis tikslas yra mažinti aukų kaltinimą, skatinti pranešti apie patirtą smurtą ir stiprinti visuomenės supratimą, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui.

    Praktinė šios dienos vertė yra ir informacinė: žmonės skatinami dalintis patikimais pagalbos kontaktais, o organizacijos primena, kokių žingsnių galima imtis patyrus smurtą ar įtariant jį artimoje aplinkoje. Dažnai svarbiausias barjeras kreiptis pagalbos yra baimė būti nesuprastam, todėl viešas palaikymas gali tapti papildomu paskatinimu ieškoti pagalbos.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Lietuvoje nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą teikia „Prabilk“ centras. Pagalba gali būti reikalinga ne tik nukentėjusiems, bet ir jų artimiesiems, kurie ieško būdų, kaip tinkamai reaguoti, palaikyti ir nukreipti į specialistus.

    Iniciatyvą viešinant taip pat prisideda institucijos ir savivaldybių komisijos, dirbančios smurto prevencijos srityje, siekdamos, kad informacija pasiektų kuo daugiau žmonių. Džinsų diena primena, kad tylos kultūra ir stereotipai sudaro palankias sąlygas smurtui, o atvira, pagarbiai formuluojama žinutė padeda tai keisti.

  • Biržuose bėgimo šventė: Jono Pipynės taurėje finišavo beveik 800 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos

    Biržuose bėgimo šventė: Jono Pipynės taurėje finišavo beveik 800 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos

    Biržų miesto aikštėje prie evangelikų reformatų bažnyčios balandžio 24 dieną surengtos tradicinės bėgimo varžybos Jono Pipynės taurei laimėti. Nuo 2019 metais rengiama sporto šventė šiemet išsiskyrė dalyvių gausa ir svečiais iš Latvijos.

    Organizatorių teigimu, į startą stojo beveik 800 bėgikų, todėl renginys tapo vienu masiškiausių per visą taurės istoriją. Prie Biržų ir rajono sportininkų prisijungė Saločių Antano Poškos pagrindinės mokyklos moksleiviai, taip pat Mazzalvės mokyklos auklėtiniai iš Latvijos, o vienam svečiui pavyko iškovoti apdovanojimą.

    Rekordinis dalyvių skaičius

    Varžybų organizavimu rūpinosi Biržų rajono sporto centras kartu su Lengvosios atletikos asociacija. Dėl didelio dalyvių skaičiaus bėgikai į trasą buvo leidžiami etapais, kad būtų užtikrintas sklandus startas ir saugumas.

    Dalyviai buvo suskirstyti į aštuonias amžiaus grupes ir varžėsi skirtingose distancijose nuo 300 metrų iki 1 200 metrų. Toks formatas leidžia viename renginyje susitikti ir patiems mažiausiems, ir vyresniems moksleiviams, o varžymasis išlieka sąžiningas pagal amžių.

    Sveikinimai ir padėkos

    Renginio atidaryme bėgikus pasveikino Lengvosios atletikos asociacijos valdybos pirmininkas ir viceprezidentas Algirdas Maldūnas, Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė. Pasak organizatorių, svečiai linkėjo dalyviams kovingumo trasoje ir sėkmingo finišo.

    Biržų rajono sporto centro direktorius Sigitas Mitrochinas akcentavo sveiką sportinį azartą ir bendruomeniškumą, o vicemerė dėkojo A. Maldūnui už ilgametį bendradarbiavimą bei bėgimo kultūros stiprinimą regione. Renginio atmosfera, anot organizatorių, dar kartą parodė, kad masiniai bėgimai Biržuose tampa tvirta tradicija.

    Medaliai visiems, prizai greičiausiems

    Finišavę dalyviai buvo apdovanoti atminimo medaliais, o greičiausieji savo amžiaus grupėse pelnė taures ir specialius prizus. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie apdovanojimai motyvuoja sugrįžti ir auginti asmeninius rezultatus.

    Specialus prizas atiteko jauniausiai varžybų dalyvei Adelei Siljane iš Latvijos, kuriai šiemet sueis ketveri metai. Šis akcentas tapo dar vienu įrodymu, kad renginyje vietos užtenka ir pirmiesiems žingsniams sporte, ir rimtesnei konkurencijai.

    Organizatoriai taip pat atkreipė dėmesį į komandinį aktyvumą: kaip ir ankstesniais metais, gausiausiais būriais išsiskyrė Biržų lopšelis-darželis „Genys“ bei Biržų Kaštonų pagrindinė mokykla. Pasak jų, būtent mokyklų ir darželių įsitraukimas prisideda prie to, kad bėgimas regione taptų kasdiene judėjimo kultūros dalimi.

  • Medicinos darbuotojų diena: ką pabrėžė meras sveikinime ir kokie iššūkiai laukia sveikatos sistemos

    Medicinos darbuotojų diena: ką pabrėžė meras sveikinime ir kokie iššūkiai laukia sveikatos sistemos

    Medicinos darbuotojų dienos proga meras paskelbė sveikinimą, skirtą gydytojams, slaugytojams, greitosios medicinos pagalbos ir visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Tokiuose kreipimuose paprastai akcentuojamas pasitikėjimas medikais, jų kasdienis atsakingas darbas ir bendruomenės dėkingumas.

    Ši diena kasmet primena ne tik apie profesijos svarbą, bet ir apie realias sistemos problemas, su kuriomis susiduria pacientai ir personalas. Lietuvoje nuolat keliami klausimai dėl eilių pas gydytojus, paslaugų prieinamumo regionuose ir didelio darbo krūvio, ypač pirminėje grandyje.

    Kas šiandien svarbiausia medikams?

    Vien padėkos žodžių dažnai neužtenka, nes sveikatos sektoriuje didelę reikšmę turi darbo sąlygos ir personalo trūkumo mažinimas. Dėl senstančios visuomenės ir augančių sveikatos paslaugų poreikių medikų darbo krūvis išlieka didelis, o kai kuriose srityse trūksta tiek gydytojų, tiek slaugytojų.

    Ne mažiau svarbi tema yra darbuotojų perdegimas ir emocinė sveikata. Po pandemijos laikotarpio dalis įstaigų susidūrė su išaugusia pacientų paklausa, o kartu padidėjo ir administracinė našta, todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę supaprastinti procesus ir skirti daugiau laiko pacientui.

    Pokyčiai, kurie gali mažinti eiles

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama skaitmenizavimui ir paslaugų koordinavimui, kad paciento kelias sistemoje būtų aiškesnis. Tarp praktinių sprendimų dažniausiai minimos efektyvesnės registracijos sistemos, nuotolinės konsultacijos ten, kur jos tinkamos, ir geresnis šeimos gydytojų komandos išplėtimas.

    Kartu savivaldybėms svarbus vaidmuo tenka stiprinant vietos sveikatos priežiūros įstaigas ir pritraukiant specialistus. Tam dažnai pasitelkiamos tikslinės programos, būsto ar studijų rėmimo priemonės, taip pat investicijos į infrastruktūrą, kurios tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir personalo motyvaciją.

    Padėka ir atsakomybė bendruomenei

    Medicinos darbuotojų diena yra proga viešai padėkoti žmonėms, kurie kasdien dirba su sudėtingomis situacijomis ir sprendžia klausimus, nuo kurių priklauso gyvybė bei gyvenimo kokybė. Tačiau kartu tai priminimas, kad sveikatos sistema reikalauja nuoseklių sprendimų, o ne vienkartinių iniciatyvų.

    Bendruomenei ši diena taip pat svarbi kaip kvietimas atsakingai rūpintis savo sveikata, naudotis profilaktinėmis programomis ir gerbti medikų darbą. Kuo daugiau prevencijos ir sąmoningumo, tuo mažesnė našta tenka skubiajai pagalbai ir stacionarams.

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų specialisto: paraiškas priima iki gegužės 11 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė ieško investicijų ir projektų specialisto: paraiškas priima iki gegužės 11 dienos

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Investicijų ir projektų valdymo skyriaus specialisto pareigas. Skelbime nurodoma, kad paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 11 dienos imtinai.

    Ši pozicija aktuali kandidatams, turintiems projektų rengimo, administravimo ar investicijų planavimo patirties, taip pat gebantiems dirbti su dokumentais ir terminų valdymu. Savivaldybių projektų portfelyje dažniausiai atsispindi infrastruktūros, viešųjų paslaugų kokybės ir energetinio efektyvumo iniciatyvos.

    Darbo pasiūlymas publikuojamas valstybinėje atrankų sistemoje, kur pateikiami oficialūs reikalavimai, funkcijos ir kandidatams taikoma atrankos tvarka. Kandidatuojant paprastai prašoma pateikti gyvenimo aprašymą ir kitus konkurso dokumentus pagal skelbime nurodytas sąlygas.

    Didėjant ES finansavimo programų apimtims ir griežtėjant projektų priežiūros reikalavimams, savivaldybėse vis labiau vertinami gebėjimai užtikrinti projektų kokybę nuo idėjos iki įgyvendinimo. Tokiose pareigose ypač svarbūs koordinavimo įgūdžiai, bendradarbiavimas su partneriais ir atsakomybė už rezultatų rodiklius.

    Norintys dalyvauti atrankoje turėtų neatidėlioti ir dokumentus pateikti iki nustatyto termino, nes paraiškos po jo paprastai nebepriimamos. Išsami informacija apie atranką ir kandidatavimo veiksmus pateikiama oficialiame skelbime.

  • „Windlita“ įspėja sklypų savininkus: pranešimai dėl atsinaujinančios energetikos nepasiekė adresatų

    „Windlita“ įspėja sklypų savininkus: pranešimai dėl atsinaujinančios energetikos nepasiekė adresatų

    Įmonė „Windlita“ paskelbė viešą pranešimą žemės sklypų savininkams, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas arba kuriems nepavyko įteikti registruoto laiško. Skelbimas grindžiamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 ir 17 dalimis.

    Tokio tipo viešas informavimas taikomas tuomet, kai suinteresuotų asmenų nepavyksta pasiekti įprastais kanalais, pavyzdžiui, registruotu paštu. Praktikoje tai reiškia, kad dokumentai laikomi įteiktais pagal įstatyme numatytą tvarką, todėl savininkams svarbu nelaukti ir patiems pasitikrinti, ar jų sklypai nepatenka į planuojamų darbų ar teritorijų ribas.

    Pranešime nurodoma, kad konkretūs sklypai yra identifikuojami pagal pridedamą schemą, kurioje teritorija pažymėta žalia spalva. Tokia schema paprastai naudojama aiškiai parodyti, kur planuojama veikla ir kuriems savininkams informacija aktuali.

    Žemės sklypų savininkams rekomenduojama atnaujinti savo kontaktinius duomenis ir deklaruotą adresą oficialiuose registruose, kad ateityje pranešimai pasiektų laiku. Taip pat verta įvertinti, ar nėra gauta kitų su sklypo naudojimu susijusių pranešimų, nes terminai atsakymams ar pastaboms teikimui dažnai skaičiuojami nuo paskelbimo ar įteikimo momento.

    Jeigu kyla klausimų, ar skelbimas susijęs su konkrečiu sklypu, ar kokie veiksmai numatomi toliau, gyventojams aktualiausia kreiptis į pranešimą paskelbusią įmonę ir atsakingas institucijas pagal procedūrose nurodytą kompetenciją. Tai padeda išvengti situacijų, kai svarbūs procesiniai terminai praleidžiami vien dėl nepasiekto laiško.

  • Anykščiuose pasirašyta 3 metų sutartis: „Ecoservice“ prižiūrės gatves, kelius ir šaligatvius

    Anykščiuose pasirašyta 3 metų sutartis: „Ecoservice“ prižiūrės gatves, kelius ir šaligatvius

    Anykščių rajono savivaldybė pasirašė trejų metų sutartį dėl Anykščių miesto gatvių, kelių ir jų priklausinių priežiūros. Sutarties įgyvendinimą savivaldybės vadovai aptarė darbiniame susitikime su bendrovės „Ecoservice“ atstovais.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir Statybos skyriaus atstovai, o rangovą pristatė „Ecoservice“ komanda, atsakinga už aplinkos tvarkymo ir teritorijų priežiūros darbus regione. Aptarti numatyti darbų prioritetai bei praktiniai paslaugų teikimo organizavimo klausimai.

    Kas bus prižiūrima mieste

    Sutartis apima kasdienę miesto infrastruktūros priežiūrą: gatves, kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles. Taip pat numatyta rūpintis važiuojamąja dalimi ir kitais su eismu susijusiais objektais, kad viešosios erdvės būtų tvarkomos nuosekliai.

    Į priežiūros apimtį patenka ir pėsčiųjų bei dviratininkų infrastruktūra: šaligatviai, takai ir laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tai ypač svarbu tiek kasdieniam gyventojų mobilumui, tiek turistų srautams mieste.

    Kodėl svarbi trejų metų trukmė

    Trejų metų trukmės sutartis paprastai leidžia stabiliau planuoti darbus ir užtikrinti paslaugų tęstinumą skirtingais sezonais. Ilgesnis laikotarpis sudaro prielaidas rangovui efektyviau paskirstyti pajėgumus, o savivaldybei nuosekliau kontroliuoti kokybės standartus.

    Taip pat akcentuota, kad sutartis įpareigoja ne tik palaikyti kasdienę tvarką, bet ir operatyviai reaguoti į gyventojų poreikius bei oro sąlygų keliamus iššūkius. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į situacijas, kai infrastruktūrai reikia neatidėliotinos priežiūros.

    „Trejų metų sutartis suteikia galimybę geriau planuoti darbus ir užtikrinti, kad anykštėnai bei miesto svečiai visais metų laikais galėtų naudotis saugia ir tvarkinga infrastruktūra“, – teigė savivaldybės atstovai.

    Kaip nurodo savivaldybė, artimiausiu metu dėmesys bus skiriamas sutartyje numatytų darbų startui ir suderinimui, kad priežiūra vyktų pagal nustatytą apimtį ir kokybės reikalavimus. Gyventojams aktualūs klausimai dėl darbų organizavimo paprastai sprendžiami per savivaldybės nustatytus pranešimų kanalus.

  • Panevėžio rajone sutvarkyta partizano Broniaus Čepės kapavietė: kas ilgai slėpė jo vardą?

    Panevėžio rajone baigti darbai, sugrąžinę vardą ir istoriją ilgus metus bevardei kapavietei Tiltagalių kapinėse. Čia, kaip nurodo vietos liudijimai ir savivaldybės pateikiama informacija, slapta buvo palaidotas partizanas Bronius Čepė iš Skudų kaimo, žuvęs 1946 metais.

    Pasakojama, kad partizano kūnas buvo numestas geležinkelio stotyje, o vėliau naktį paimtas ir palaidotas taip, kad vieta nekeltų įtarimų. Dėl to kapą ilgą laiką žymėjo tik paprastas betoninis antkapis be vardo, o kam jis skirtas, žinojo tik dalis senųjų Tiltagalių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

    Panevėžio rajono savivaldybės administracijos iniciatyva kapavietė pradėta tvarkyti vasaros mėnesiais. Darbų metu buvo sutvarkyta aplinka, pakeltas ir sutvarkytas antkapis, o užbaigus darbus pritvirtinta nauja granitinė atminimo lenta.

    Tokie atminimo įamžinimo veiksmai svarbūs ne tik artimųjų atminčiai, bet ir vietos bendruomenės istorinei savimonei. Pokario partizaninis karas Lietuvoje paliko tūkstančius žuvusiųjų, o dalies jų palaidojimo aplinkybės dėl represijų ir baimės ilgą laiką buvo nutylimos arba slepiamos.

    Atminimo lentos atsiradimas reiškia, kad konkretaus žmogaus istorija nebeapsiribos vien žodiniu pasakojimu. Tikimasi, kad aiškiau įvardyta kapavietė taps ir edukaciniu ženklu, primenančiu pokario metų patirtis, vietos gyventojų pasirinkimus bei riziką, kurią anuomet reiškė net ir paprastas žmogiškas sprendimas palaidoti žuvusįjį.

    Baigti darbai taip pat rodo platesnę tendenciją: vis dažniau savivaldybės ir bendruomenės grįžta prie lokalių istorijų, ieško konkrečių vardų ir likimų, o neapsiribojama vien bendromis atminimo datomis. Tokios iniciatyvos padeda atkurti istorijos tęstinumą ir mažina „baltąsias dėmes“ vietos atmintyje.

  • Krekenavos sovietų karių kapinėse bus šalinami ideologiniai užrašai: ką nusprendė LGGRTC

    Krekenavoje esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse palaidoti 1944 metais liepos–rugpjūčio mėnesiais žuvę Sovietų Sąjungos kariuomenės kariai. Skirtinguose šaltiniuose minimas nevienodas palaidotųjų skaičius, dažniausiai nurodoma nuo 68 iki 132 asmenų.

    Šioje vietoje, kaip pažymima savivaldybės pateikiamoje informacijoje, taip pat buvo laidojami sovietiniai aktyvistai bei stribai, tuo metu vadinti liaudies gynėjais. Dėl to kapinių ženklinimas ir užrašai vertinami ne tik kaip istorinės atminties, bet ir ideologinės simbolikos klausimas.

    Kodėl prireikė vertinimo?

    Panevėžio rajono savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl kapinėse esančių užrašų ir simbolių atitikties draudimui propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus bei jų ideologijas.

    LGGRTC komisija pateiktus užrašus ir simbolius įvertino kaip ideologinius, siejamus su Sovietų Sąjungos skleistais Antrojo pasaulinio karo naratyvais. Išvadoje pabrėžiama, kad tokie ženklai laikytini propaguojančiais režimo ideologiją, todėl turi būti šalinami.

    Kas bus daroma toliau?

    Savivaldybė nurodo, kad vykdydama komisijos sprendimą per nustatytą terminą pašalins kapinėse esančius užrašus ir simbolius. Kartu akcentuojama, kad darbai turi būti atliekami laikantis tarptautinių humanitarinės teisės reikalavimų, įskaitant 1949 metų Ženevos konvencijos nuostatas dėl ginkluotų konfliktų aukų apsaugos.

    Taip pat planuojama tikslinti palaidotų karių duomenis pagal turimus sąrašus, jei jie bus papildyti ar patikslinti. Vėliau kapinių tvarkymo darbai turės būti derinami su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais.

    Kultūros paveldo statusas

    Krekenavos karių kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą, jų unikalus kodas 11049. Savivaldybė pažymi, kad kapinės ne kartą buvo pertvarkomos, todėl dabartinis ženklinimas ir jo turinys vertinami ir per ankstesnių pertvarkų prizmę.

    Sprendžiant simbolių ir užrašų klausimą, institucijoms tenka suderinti kelis tikslus: pagarbą palaidojimo vietai, teisės aktų reikalavimus ir kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes. Dėl to tokie sprendimai paprastai įgyvendinami etapais, dokumentuojant atliktus pokyčius.