CP v2

Category: Regionai

  • Kultūros paveldo departamentas balandžio 29 dieną nuotoliniu būdu svarstys Didžiosios Kuosinės piliakalnį

    Kultūros paveldo departamentas balandžio 29 dieną nuotoliniu būdu svarstys Didžiosios Kuosinės piliakalnį

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2026 metais balandžio 29 dieną rengia ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nuotolinį posėdį. Posėdis numatytas 13 valandą, jame bus nagrinėjami nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos ir vertinimo klausimai.

    Vertinimo tarybos darbotvarkėje numatytas Didžiosios Kuosinės piliakalnio, dar vadinamo Pilale, klausimas. Objektas yra Vilniaus rajono savivaldybėje, Kalvelių seniūnijoje, Mažosios Kuosinės kaime, o jo unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 5 677.

    Posėdyje planuojama svarstyti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, susijusį su šiuo piliakalniu. Tokie aktų projektai paprastai apibrėžia vertingąsias savybes, reikšmingumą ir apsaugos kryptį, todėl sprendimai gali turėti įtakos tolesniam objekto tvarkymui ir teritorijos planavimui.

    Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu, todėl aktualu iš anksto pasitikslinti dalyvavimo tvarką. Gyventojams, bendruomenėms ir suinteresuotoms organizacijoms tai dažnai yra proga laiku susipažinti su vertinimo dokumentais ir įsivertinti, kaip sprendimai gali paveikti vietovę.

    Klausimais dėl posėdžio ar dalyvavimo jame kviečiama kreiptis į Kultūros paveldo departamento Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vyriausiąją specialistę Rimę Žilinskaitę. Kontaktai: rima.zilinskaite@kpd.lt, telefonas +370 615 61626.

    Šaltiniai:
    https://kpd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kulturos-paveldo-apskaita/nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos/ketvirtoji-nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-taryba/ketvirtosios-vertinimo-tarybos-darbotvarkes/nekilnojamojo-kulturos-paveldo-vertinimo-tarybos-iv-2026-04-29-nuotolinis-posedis-9LH/
    https://dangulys.kpd.lt/index.php/s/a9xpfJAC4y8eC34

  • Vilniaus rajono pedagogų stažuotė Danijoje: kokias įtraukiojo ugdymo ir STEAM idėjas parsivežė?

    Vilniaus rajono pedagogų stažuotė Danijoje: kokias įtraukiojo ugdymo ir STEAM idėjas parsivežė?

    2026 metais balandžio 13–17 dienomis Vilniaus rajono ugdymo įstaigų vadovai ir mokytojai stažavosi Danijoje, kur gilinosi į lyderystės, įtraukiojo ugdymo, kultūrinio ugdymo ir STEAM sprendimus. Vizitų metu daug dėmesio skirta praktikai: kaip organizuojamas mokymasis mažose grupėse, kaip matuojama pažanga ir kaip mokykla prisitaiko prie skirtingų mokinių poreikių.

    Stažuotėje dalyvavo ir Vilniaus rajono Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos komanda: direktorė Žaneta Jankovska, specialioji pedagogė metodininkė Tatjana Lozovaja, anglų kalbos mokytoja metodininkė Joana Liachovič-Malūnavičiūtė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ana Taraškevič ir chemijos mokytoja Ana Žarnauskienė. Pedagogės pabrėžė, kad svarbiausia nauda buvo galimybė stebėti pamokas ir realius sprendimus, kuriuos vėliau galima adaptuoti Lietuvoje.

    Įtraukusis ugdymas ir diferencijavimas

    Pirmąją dieną dalyviai lankėsi Øster Farimagsgades Skole, kur stebėjo pamokas mažose grupėse. Akcentuotas diferencijuotas mokymas ir įtraukiojo ugdymo principai, kai užduočių sudėtingumas ir pagalbos lygis pritaikomas skirtingiems mokinių poreikiams.

    Danijos mokyklose įtraukusis ugdymas dažnai siejamas ne tik su individualių poreikių atliepimu, bet ir su aiškia klasės rutina, sutartomis elgesio taisyklėmis bei mokinių įsitraukimą palaikančia aplinka. Tokie sprendimai padeda mažinti atskirtį ir kurti saugesnį mokymosi klimatą, ypač mokiniams, kuriems reikia daugiau struktūros.

    STEAM per patyrimą ir projektus

    Stažuotės metu aplankyti Københavns Skolehaver mokyklų sodai, kur mokymasis paremtas patirtimi ir tyrinėjimu gamtoje. Čia STEAM, tvarumo ir praktinių įgūdžių ugdymas integruojamas natūraliai, per užduotis, kurios reikalauja stebėjimo, matavimo, planavimo ir rezultatų aptarimo.

    Trečiąją dieną Skt. Josef’s International School stebėtos projektinės veiklos „Project X“, kuriose mokiniai dirbo komandose ir sprendė realias problemas. Mokytojo vaidmuo čia labiau konsultacinis: jis padeda planuoti, kelti klausimus, vertinti šaltinių patikimumą, o mokiniai patys prisiima atsakomybę už darbo eigą ir galutinį rezultatą.

    Antrąją dieną vizitai NEXT Education Copenhagen ir Ørestad Gymnasium išryškino modelį, kuriame daugiau pasitikima mokinio savarankiškumu. Šiose įstaigose mokymosi procesas dažnai organizuojamas taip, kad mokiniai mokosi planuoti laiką, aiškiai pristatyti išvadas ir pagrįsti sprendimus, o tai tiesiogiai stiprina kritinį mąstymą ir pasirengimą tolesnėms studijoms ar profesiniam keliui.

    Švietimo valdymas ir mokinių gerovė

    Ketvirtąją dieną vykęs susitikimas su Copenhagen Child and Youth Administration atstovais buvo skirtas švietimo valdymui ir sprendimų priėmimo logikai. Aptarta, kaip savivaldos lygmens sprendimai siejami su mokyklų autonomija, mokinių pasiekimais ir gerovės rodikliais, taip pat kaip planuojami ištekliai ir pagalba mokykloms.

    Vėliau lankytasi Arena Skole og Fritid ir Copenhagen Contemporary meno centre, kur akcentuotas patirtinis, kūrybinis ir įtraukusis ugdymas. Dėmesys refleksijai ir kritiniam mąstymui parodė, kad kultūrinis ugdymas Danijoje dažnai naudojamas kaip priemonė stiprinti mokinių įsitraukimą ir gebėjimą argumentuotai kalbėti apie patirtis.

    Penktąją dieną stažuotės dalyviai lankėsi Skolerne i Boserup, kur ugdymas skirtas vaikams ir jaunimui, kuriems reikalingas individualizuotas modelis. Pagrindinis principas čia formuluojamas paprastai: pradėti nuo to, kur yra mokinys, o akademinius tikslus derinti su emocine ir socialine gerove, saugios aplinkos kūrimu bei praktinėmis veiklomis.

    Stažuotės apibendrinime dalyviai išskyrė Danijos švietimo sistemos kryptis, kurios kartojosi beveik visose aplankytose įstaigose: individualus mokymosi kelias, įtraukusis ugdymas, STEAM integracija ir bendruomeniškumo stiprinimas. Šios patirtys gali tapti atspirties tašku, ieškant sprendimų, kaip didinti mokinių motyvaciją, savarankiškumą ir pažangą Lietuvos mokyklose.

    „Didžiausią įspūdį paliko nuoseklus darbas su mokinio savarankiškumu ir aiški pagalbos sistema, kuri leidžia įtraukties principus paversti kasdiene praktika“, – sakė stažuotėje dalyvavę pedagogai.

    Žaneta Jankovska, Ana Žarnauskienė, Tatjana Lozovaja, Ana Taraškevič, Joana Malūnavičiūtė-Liachovič, Vilniaus rajono Ferdinando Ruščico gimnazija

    Šaltiniai:
    https://european-agency.org/resources/publications/european-agency-statistics-inclusive-education-2022-dataset-cross-country-report
    https://www.oecd.org/education/education-at-a-glance/
    https://eng.uvm.dk/primary-and-lower-secondary-education/the-folkeskole

  • Vilniaus rajonas pirmą kartą įteikė premijas sportininkams: apdovanoti 9 atletai ir 5 treneriai

    Vilniaus rajonas pirmą kartą įteikė premijas sportininkams: apdovanoti 9 atletai ir 5 treneriai

    Balandžio 24 dieną, prieš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdį, Didžiojoje salėje pirmą kartą iškilmingai įteiktos savivaldybės premijos ir padėkos geriausiems rajono sportininkams bei jų treneriams. Apdovanojimais pažymėti pasiekimai, garsinantys Vilniaus rajoną Lietuvos ir tarptautinėse varžybose.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič ceremonijoje pabrėžė, kad įvertinimas skirtas už nuoseklų darbą ir aukštą meistriškumą. Pasak mero, sportininkų pergalės tampa įkvėpimu bendruomenei, o finansinis paskatinimas turėtų prisidėti prie dar didesnės motyvacijos siekti rezultatų.

    „Šiandien pagerbiame tuos, kurie savo darbu, atkaklumu ir talentu garsina Vilniaus rajoną Lietuvoje ir už jos ribų. Jūsų pasiekimai yra įkvėpimas visai bendruomenei, o šis paskatinimas, tikimės, taps postūmiu dar didesnėms pergalėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Atskira padėka skirta treneriams, kurių indėlis dažnai lieka už kadro, tačiau būtent jie užtikrina sportininkų pasirengimo kokybę, stabilumą ir ilgalaikę pažangą. Savivaldybė akcentuoja, kad aukšti rezultatai paprastai yra ne vien talento, bet ir kryptingo darbo komandoje pasekmė.

    Apdovanojimą atsiėmęs olimpietis Karol Dombrovski sportininkų vardu dėkojo už savivaldybės palaikymą ir pažymėjo bendruomenės svarbą siekiant tikslų. Biatlonininkas merui įteikė simbolinę dovaną – savo startinius marškinėlius iš XXV žiemos olimpinių žaidynių.

    Kas buvo apdovanoti

    Iš viso pagerbti 9 sportininkai ir 5 jų treneriai, pasiekę reikšmingų rezultatų biatlone, lengvojoje atletikoje ir imtynėse. Dalis premijų skirta už pasiekimus nacionaliniuose čempionatuose, taip pat už atstovavimą Lietuvai tarptautinėse varžybose.

    Už dalyvavimą XXV žiemos olimpinėse žaidynėse pagerbti biatlonininkai Karol Dombrovski ir Sara Urumova, jiems skirta po 1 000 eurų premija. Sportininkų treneriai Marijan Kačanovski ir Ruslanas Nikitinas taip pat įvertinti už parengtą olimpinį startą.

    Pasaulio 50 kilometrų bėgimo čempionate Indijoje 21 vietą individualioje įskaitoje ir 5 vietą komandinėje įskaitoje su Lietuvos rinktine iškovojęs bėgikas Andrej Jegorov apdovanotas 1 700 eurų premija. Jo treneris Zenonas Zenkevičius įvertintas už sportininko pasirengimą ir rezultatą.

    Lietuvos imtynių čempiono vardą iškovojęs Rokas Čepauskas gavo 800 eurų premiją, o bronzos medalio laimėtojas Anton Shykov – 400 eurų. Abu sportininkus treniruoja Nikolajus Ilkevičius.

    Lietuvos lengvosios atletikos čempionate 10 kilometrų bėgimo distancijoje čempionu tapęs Lukas Trasevičius apdovanotas 240 eurų premija. Tuo pačiu treneriu, Zenonu Zenkevičiumi, pažymėti ir kiti jo auklėtiniai: Miroslav Zniščinskij, laimėjęs sidabrą 800 metrų distancijoje, ir Erik Černiavski, užėmęs trečią vietą 10 kilometrų rungtyje.

    Taip pat įvertinta Eva Aušraitė, Lietuvos lengvosios atletikos čempionate iškovojusi vicečempionės titulą 400 metrų bėgimo rungtyje. Jai skirta 600 eurų premija, o treneris Vilmantas Aušra paminėtas kaip svarbi sportininkės progreso dalis.

    Nauja premijavimo tvarka

    Vilniaus rajono savivaldybė primena, kad nauja sportininkų ir jų trenerių premijavimo tvarka buvo patvirtinta 2026 metų vasarį. Joje numatyta diferencijuota sistema, kuri leidžia vertinti pasiekimus pagal varžybų lygį, sporto šakos statusą ir užimtą vietą.

    Pagal patvirtintą modelį finansinis paskatinimas taikomas ne tik sportininkams, bet ir treneriams, kuriems numatyta 50 proc. sportininko gautos premijos dydžio suma. Savivaldybė teigia, kad taip siekiama stiprinti sporto ekosistemą rajone ir sudaryti sąlygas talentams sieti savo ateitį su gimtuoju kraštu.

    Tokio tipo savivaldybių premijavimo modeliai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip priemonė išlaikyti sportininkus regionuose ir skatinti trenerių darbo tęstinumą. Akcentuojama, kad ilgalaikė nauda pasireiškia ne tik rezultatais, bet ir didesniu vaikų įsitraukimu į sportą bei stipresnėmis vietos sporto bendruomenėmis.

    Šaltiniai:

    https://vrsa.lt/taryba/veikla/tarybos-sprendimai

    https://vrsa.lt/naujienos

  • Vilniaus rajono medikams padėkota Šv. Kotrynos bažnyčioje: 15 specialistų įteikti apdovanojimai

    Vilniaus rajono medikams padėkota Šv. Kotrynos bažnyčioje: 15 specialistų įteikti apdovanojimai

    Vilniaus rajono savivaldybė balandžio 24 dieną surengė iškilmingą padėkos vakarą „Širdimi medicinai“, skirtą rajono sveikatos priežiūros bendruomenei. Renginys vyko Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur susirinkusiems skambėjo padėkos žodžiai ir muzikiniai sveikinimai.

    Padėkos vakaras surengtas artėjant Lietuvos medicinos darbuotojų dienai, minimai balandžio 27 dieną. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai skirti ne tik įvertinti profesinius pasiekimus, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei tarpusavio palaikymą.

    Akcentas paslaugų prieinamumui

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič kalboje akcentavo sveikatos paslaugų kokybės gerinimą ir infrastruktūros plėtrą. Pasak jo, rezultatai siejami su įstaigų kolektyvų darbu ir vadovų gebėjimu telkti komandas.

    „Jaučiu didelį pasididžiavimą matydamas, kaip vis garsiau ir užtikrinčiau skamba Vilniaus rajono vardas. Nuosekli infrastruktūros plėtra ir nuolatinis paslaugų kokybės gerinimas nebūtų įmanomi be profesionalaus mūsų įstaigų kolektyvo, todėl nuoširdžiai dėkoju jums už tai“, – sakė meras R. Duchnevič.

    Jis taip pat pabrėžė paslaugų prieinamumo svarbą atokesnėse vietovėse, kai gyventojams aktualu gauti šeimos medicinos, slaugos ir prevencines paslaugas kuo arčiau namų. Savivaldybės teigimu, stiprėjanti viešųjų paslaugų kokybė tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų pasitenkinimą ir pasitikėjimą sistema.

    Kalbėta ir apie emocinę medikų savijautą

    Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė dėkojo medikams už kasdienį darbą ir atkreipė dėmesį į emocinės sveikatos bei palaikymo svarbą. Jos teigimu, dėkingumo kultūra organizacijose padeda stiprinti tarpusavio ryšius ir mažinti perdegimo rizikas.

    „Susirinkome čia tam, kad sustotume ir ištartume patį svarbiausią žodį – ačiū. Kasdienėje rutinoje ir skubėjime dažnai pamirštame stabtelėti, nusišypsoti ar tiesiog padėkoti“, – sakė vicemerė E. Tamošiūnaitė.

    Vicemerė taip pat linkėjo, kad kiekvienas sveikatos priežiūros darbuotojas turėtų tvirtą atramą: komandą, kuri palaiko sudėtingose situacijose, ir artimuosius, kurie padeda atkurti jėgas po emociškai sunkių dienų. Savivaldybė pabrėžė, kad medikų kasdienybėje sprendžiami ne tik klinikiniai, bet ir žmogiški iššūkiai, todėl dėmesys gerovei yra ne mažiau svarbus nei organizaciniai sprendimai.

    Įteikti padėkos raštai 15 specialistų

    Renginio metu pagerbti 15 Vilniaus rajono sveikatos priežiūros srities darbuotojų ir specialistų, kuriems įteikti padėkos raštai, gėlių puokštės ir Vilniaus rajono dovanų kortelės. Savivaldybė nurodė, kad tai simbolinis įvertinimas už profesionalumą, ilgametį darbą ir atsakingą rūpestį pacientais.

    Padėkos skirtos VšĮ Vilniaus rajono poliklinikos, VšĮ Nemenčinės poliklinikos bei Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atstovams. Tarp apdovanotųjų įvardyti šių įstaigų darbuotojai: Daiva Šapranauskienė, Renata Misevičienė, Nikolajus Klečkovskis, Žaneta Drižienė, Česlava Bartaševič, Jana Babrova, Birutė Valienė, Alina Bažanovienė, Leokadija Baušienė, Aleksejus Podkopajevas, Alina Blatkovska, Teresa Vaškevič, Danuta Jakovickienė, Enrika Mečelytė ir Laura Žalandauskaitė.

    Šventiniame vakare dalyvavo apie 300 bendruomenės narių, taip pat administracijos darbuotojai. Renginio atmosferą papildė Karinos Krysko ir Jeronimo Miliaus muzikinis pasirodymas, akomponuojant pianistui Giedriui Nakui, o po oficialios dalies vakaras tęsėsi neformalioje aplinkoje.

    Šaltiniai:
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.193765
    https://vrsa.lt/administracine-informacija/naujienos/2

  • Romansų festivalis Atverkime širdis 2026 Ilgakiemyje: kaip vienoje scenoje susitiko Lietuvos regionai

    Romansų festivalis Atverkime širdis 2026 Ilgakiemyje: kaip vienoje scenoje susitiko Lietuvos regionai

    Balandžio 18 dieną Kauno rajone, Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salėje, įvyko respublikinis romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“. Renginys subūrė vokalinius ansamblius, folkloro atlikėjus ir liaudiškos muzikos kolektyvus iš skirtingų Lietuvos regionų.

    Festivalio programa buvo sudėliota taip, kad atsiskleistų regionų įvairovė ir savitas skambesys, o bendras tonas išliktų romansiškai jautrus. Publika išgirdo tiek tradicinio folkloro, tiek modernesnių interpretacijų, kurios skambėjo kaip gyvas dialogas tarp skirtingų kraštų muzikinių tradicijų.

    Kas kūrė festivalio skambesį?

    Ilgakiemyje pasirodė kolektyvai iš Vilkaviškio, Kauno rajono, Prienų, Pakruojo, Druskininkų, Kazlų Rūdos ir Birštono kraštų. Ši geografija leido viename renginyje sutalpinti skirtingas dainavimo mokyklas, repertuaro pasirinkimus ir tarmes, kurios romanso žanrui suteikia papildomų spalvų.

    Tarp dalyvių buvo Birštono kultūros centro Birštono vienkiemio mišrus vokalinis ansamblis, Pakruojo kultūros centro folkloro ansamblis „Verdenė“ ir Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Serbenta“. Taip pat pasirodė Kauno rajono Raudondvario kultūros centro Batniavos folkloro ansamblis „Karklė“ ir Ramučių kultūros centro kapela „Zversa“.

    Žiūrovai išgirdo Domeikavos laisvalaikio salės liaudiškos muzikos kapelą „Domeikavos seklyčia“, Kazlų Rūdos kultūros centro modernaus folkloro ansamblį „Zobalda“ ir Garliavos kultūros centro Ilgakiemio laisvalaikio salės moterų vokalinį ansamblį „Jiesia“. Programą papildė Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansamblis „Sūduviai“ ir Prienų krašto kolektyvai, tarp jų Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro moterų vokalinis ansamblis „Radasta“.

    Festivalio nuotaiką stiprino ir Kauno rajono Vilkijos kultūros centro Padauguvos laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis „Akimirka“, taip pat Laimos ir Reginos duetas. Scenoje pasirodė Vaišvydavos asociacijos vokalinis ansamblis „Garšvė“, Pažėrų krašto bendruomenės centro folkloro ansamblis ir Ilgakiemio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Sedula“.

    Svečias ir vedėjas sustiprino emociją

    Ypatingu vakaro akcentu tapo svečias Jokūbas Bareikis, teatro ir kino aktorius, režisierius bei pedagogas. Jo atliktos Vytauto Kernagio ir Kosto Smorigino dainos suteikė programai papildomo jautrumo, o profesionali interpretacija išlaikė romanso tradicijai būdingą intymumą.

    Renginį vedė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis. Jo vedimas padėjo sujungti skirtingus pasirodymus į vientisą pasakojimą, kuriame svarbiausia liko muzika, žodžio prasmė ir bendrystės jausmas.

    Kodėl tokie renginiai svarbūs?

    „Atverkime širdis 2026“ Ilgakiemyje priminė, kad romansai ir folkloras Lietuvoje išlieka gyva tradicija, kurią palaiko vietos bendruomenės ir kultūros centrai. Tokie festivaliai ne tik suteikia sceną mėgėjų kolektyvams, bet ir padeda perduoti repertuarą, dainavimo manieras bei regioninę savastį jaunajai kartai.

    Organizatoriams ir dalyviams tai tampa proga susitikti, pasikeisti patirtimis ir užmegzti naujus kūrybinius ryšius, o žiūrovams tai yra galimybė vienoje vietoje patirti skirtingų Lietuvos kampelių muzikinę nuotaiką. Festivalis paliko šiltą pažadą, kad tokie susitikimai gali tapti gražia, tęstine tradicija.

    Šaltiniai:

    https://lt.wikipedia.org/wiki/Romansas

    https://www.kvt.lt

  • Nacionalinis miškasodis per vieną dieną: pasodinta beveik 3 milijonai medelių ir 155 tūkstančiai ąžuolų

    Nacionalinis miškasodis per vieną dieną: pasodinta beveik 3 milijonai medelių ir 155 tūkstančiai ąžuolų

    Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis – viena didžiausių kasmetinių aplinkosaugos iniciatyvų, į kurią įsitraukė tūkstančiai žmonių. Pasak organizatorių, įvairiose šalies vietose per dieną apsodinta apie 9 000 hektarų ir pasodinta beveik 3 milijonai medelių.

    Miškasodį organizavo Valstybinių miškų urėdija, Aplinkos ministerija ir sambūris „Gerumo ąžuolas“. Šių metų akcija skirta artėjančiam Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui, todėl ypatingas dėmesys skirtas ąžuolams – valstybingumo ir ilgaamžiškumo simboliui.

    Organizatorių teigimu, šiemet pasodinta daugiau nei 155 000 ąžuolų. Tai viena didžiausių ąžuolų sodinimo bangų per pastaruosius metus, kurią lėmė ir simbolinė proga, ir pastangos stiprinti vietinių rūšių atsikūrimą ten, kur miškas atkuriamas po kirtimų ar stichinių pažeidimų.

    Viena skaitlingiausių talkų vyko Šakių rajone, Lekėčių girininkijos teritorijoje, kur prie sodinimo prisidėjo Seimo nariai, Vyriausybės atstovai, savivaldybių merai ir vietos bendruomenės. Prie iniciatyvos jungėsi ir Kauno rajono atstovai, taip pat aplinkinių vietovių gyventojai.

    „Nacionalinis miškasodis yra nuostabi iniciatyva, kasmet suburianti bendruomenes, šeimas, kaimynus ir tiesiog neabejingus žmones įvairiose šalies vietose“, – sakė Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

    Miškasodis Lietuvoje išsiskiria tuo, kad tai ne tik vienkartinė talka, bet ir praktinis indėlis į ilgalaikį miškų atkūrimą. Valstybinių miškų urėdija pabrėžia, kad sodinimas yra tik pradžia: vėliau svarbus želdinių prigijimo stebėjimas, apsauga nuo žvėrių pažeidimų, konkurencinės augalijos kontrolė ir kitos priežiūros priemonės.

    Nacionalinis miškasodis kaip pavasarinė tradicija atgaivintas 2016 metais ir per dešimtmetį tapo vienu ryškiausių visuomeninių renginių, sujungiančių aplinkosaugą ir pilietiškumą. Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios iniciatyvos didina visuomenės supratimą apie vietinių rūšių svarbą, miškų atsparumą klimato kaitai ir atsakingą miškininkystę.

    „Tai mūsų visų pažadas kurti žalesnę aplinką ateities kartoms ir įsipareigojimas puoselėti pagarbą gamtai, atsakomybę už ateitį ir meilę Lietuvai“, – teigė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

    Šaltiniai: https://vmur.lt/veikla/misku-atkurimas-ir-veisimas/ https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/miskai/

  • Garliavoje skambėjo moksleivių dainų šventė: beveik 900 jaunųjų atlikėjų suvienijo Kauno rajoną

    Garliavoje skambėjo moksleivių dainų šventė: beveik 900 jaunųjų atlikėjų suvienijo Kauno rajoną

    Garliavoje, Kauno rajone, nuaidėjo moksleivių dainų šventė Kelionė į Smaragdo šalį. Renginyje skambėjo jaunystės balsai, sukosi liaudiškų šokių ritmai ir ryškiai atsiskleidė lietuviškų tradicijų gyvybingumas.

    Šventė tapo susitikimu, kuriame bendrystė sujungė skirtingas kartas ir bendruomenes. Organizatorių teigimu, tokie renginiai ne tik puoselėja kultūrinę tapatybę, bet ir stiprina mokinių, tėvų bei pedagogų ryšį per bendrą pasirengimą.

    Pasveikinti moksleivių atvyko Kauno rajono savivaldybės vicemerė Snieguolė Navickienė, tarybos nariai, taip pat Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Algirdas Navickas. Renginio metu akcentuota, kad augantis kolektyvų skaičius rodo stiprėjančią dainavimo ir šokio tradiciją rajone.

    „Šiandien šioje salėje nebetelpa visi Pakaunės moksleivių kolektyvai – tai dar kartą įrodo, kad Kauno rajonas yra dainuojantis ir šokantis kraštas ir mes labai tuo didžiuojamės“, – sakė Snieguolė Navickienė.

    Vicemerė taip pat priminė, kad Garliavoje vykusi šventė yra įžanga į Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę LAIKU. RATU. KARTU. Pasak jos, pasirengimas tokiai šventei yra bendras darbas, kuriame ypač svarbi tėvų parama ir kolektyvų vadovų nuoseklus darbas.

    Garliavos scenoje pasirodė chorai, vokaliniai ansambliai, liaudiškų šokių kolektyvai, pučiamųjų orkestras ir tautinių instrumentų ansamblis. Iš viso šventėje dalyvavo beveik 900 jaunųjų atlikėjų iš įvairių Kauno rajono ugdymo įstaigų ir kolektyvų.

    Renginio programa žiūrovams pasiūlė ne tik muziką ir šokį, bet ir aiškią žinutę apie kultūros tęstinumą. Dainų šventės tradicija Lietuvoje siejama su bendruomeniškumu, kolektyvine kūryba ir pagarba paveldui, todėl moksleivių įsitraukimas laikomas vienu svarbiausių šios tradicijos ateities veiksnių.

    Garliavoje vykusi šventė dar kartą parodė, kad rajono kultūrinis gyvenimas išlieka aktyvus, o jaunų žmonių noras dalyvauti kolektyvuose nemažėja. Bendruomenė išsiskirstė su įkvėpimu ir aiškiu laukimu kito susitikimo didesnėje, nacionalinėje dainų šventės scenoje.

    Šaltiniai:
    https://ich.unesco.org/en/RL/baltic-song-and-dance-celebrations-00087
    https://www.dainusvente.lt/moksleiviu-dainu-svente/

  • Alytuje jaunimas kviečiamas į sienų tapybos dirbtuves: kurs naują „Gardo“ erdvės veidą

    Alytuje jaunimas kviečiamas į sienų tapybos dirbtuves: kurs naują „Gardo“ erdvės veidą

    Dirbtuvės Alytuje: nuo idėjų iki sienos

    Alytuje tęsiamos kūrybinės veiklos, į kurias kviečiami jauni žmonės, norintys išbandyti gatvės meną ir sienų tapybą praktikoje. Mieste vykstančios dirbtuvės numatytos kaip realus kūrybinis procesas, kurio rezultatas taps matomas konkrečioje bendruomeninėje erdvėje.

    Organizatoriai skelbia, kad dalyviai neapsiribos vien teorija: jie patys prisidės prie Alytaus kultūros centro rūsio erdvės Gardas sienų meninės transformacijos. Tokia patirtis leidžia geriau suprasti, kaip gimsta viešosios erdvės vizualiniai sprendimai ir kokių įgūdžių reikia dirbant su didelio formato kūriniais.

    Kas ves ir ko tikėtis?

    Kūrybines dirbtuves ves menininkė Indrė Vaičiukaitė. Ji supažindins su šiuolaikinio gatvės meno kontekstu, sienų tapybos principais, idėjos vystymo eiga ir praktiniais sprendimais, kurie svarbūs kuriant ant skirtingų paviršių.

    Dirbtuvių formatas orientuotas į veikimą komandoje, atsakomybę už bendrą rezultatą ir kūrybinį dialogą. Tokiose veiklose dažnai akcentuojama ne tik meninė raiška, bet ir viešosios erdvės etika, aplinkos tausojimas bei ilgalaikis kūrinio poveikis miesto identitetui.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Sienų tapyba ir gatvės menas pastaraisiais metais vis dažniau tampa miestų atsinaujinimo priemone, padedančia įtraukti bendruomenes ir kurti patrauklesnes viešąsias erdves. Dalyvavimas tokiame procese jaunimui suteikia progą ugdyti kūrybiškumą, vizualinį raštingumą ir praktinius įgūdžius, kurie praverčia tiek meninėse, tiek komunikacijos ar dizaino srityse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vietų skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto. Registracijos nuorodos šiame tekste nepateikiamos.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Pranešime išreikštos nuomonės priklauso tik autoriams ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Jaunimo reikalų agentūros poziciją.

    Nei finansuotojas, nei dotaciją teikianti institucija nėra atsakingi už pateiktą turinį. Projektas „Bar(AUK)“ (Nr. 2025-1-LT02-KA154-YOU-000302781).

    Šaltiniai:
    https://youth.europa.eu/solidarity_lt
    https://erasmus-plus.ec.europa.eu/programme-guide/part-b/key-action-1/mobility-of-young-people

  • Alytuje 5–8 klasių mokiniams rengiami saugaus elgesio vandenyje mokymai baseine

    Alytuje 5–8 klasių mokiniams rengiami saugaus elgesio vandenyje mokymai baseine

    Alytuje pradedami teoriniai ir praktiniai saugaus elgesio vandenyje mokymai, skirti 5–8 klasių mokiniams. Iniciatyvos tikslas – sustiprinti vaikų savisaugos įgūdžius ir sumažinti nelaimių prie vandens riziką artėjant šiltajam sezonui.

    Mokymus organizuoja Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kartu su VšĮ Alytaus sporto centru ir Alytaus miesto savivaldybės Švietimo ir sporto skyriumi. Užsiėmimuose dėmesys bus skiriamas tiek žinioms, tiek praktikai, kad mokiniai suprastų, kaip elgtis realiose situacijose.

    Ką mokiniai išmoks?

    Užsiėmimų metu mokiniai bus supažindinami su pagrindinėmis taisyklėmis, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir baseine. Taip pat bus aiškinama, kaip atpažinti pavojų, įvertinti situaciją ir priimti sprendimus, kurie padeda išvengti skendimo ar traumų.

    Praktinė dalis orientuota į gebėjimus, kurie svarbūs nelaimės atveju: kaip išsikviesti pagalbą, kaip padėti kitam nepatiriant rizikos pačiam, kodėl pavojinga šokti gelbėti neįvertinus aplinkybių. Tokie mokymai ypač aktualūs, nes realiose situacijose dažnai nukenčia ir gelbėti bandantys žmonės.

    Kada ir kur vyks užsiėmimai?

    Užsiėmimai vyks Alytaus sporto centro baseine balandžio 21–23 dienomis ir balandžio 28–29 dienomis, nuo 9.00 iki 12.00 valandos. Vienai klasei bus skiriama viena akademinė valanda.

    Į mokymus registruojasi įvairių Alytaus miesto švietimo įstaigų mokiniai: Šaltinių, Likiškėlių, Panemunės, Dainavos, Piliakalnio ir „Volungės“ progimnazijų, taip pat Dzūkijos ir Vidzgirio mokyklų bendruomenės. Moksleivius lydės mokytojai, kurie taip pat galės atnaujinti žinias apie saugų elgesį vandenyje.

    Registracija dar vyksta

    Organizatoriai kviečia prisijungti ir dar neužsiregistravusias klases, pabrėždami, kad mokymai naudingi ne tik klasių vadovams, bet ir kitų dalykų mokytojams bei karjeros specialistams. Dėl papildomos informacijos ir registracijos galima kreiptis į Martyną Valaitį telefonu 0 650 95 467.

    Specialistai primena, kad sauga vandenyje prasideda nuo paprastų principų: nesimaudyti vieniems, nešokti į nežinomą gylį, vengti rizikingų iššūkių, o pamačius nelaimę pirmiausia kviesti pagalbą telefonu 112. Tokie mokymai prisideda prie saugesnės bendruomenės ir formuoja įprotį atsakingai elgtis tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliose situacijose.

    Alytaus sporto centro informacija

    Šaltiniai:
    https://www.lt72.lt/
    https://pagd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/civiline-sauga/prevencija/
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/drowning

  • Alytaus mokinių varžytuvės Iš senolių lobynų: kaip šeimos relikvijos prakalbino etninę kultūrą

    Alytaus mokinių varžytuvės Iš senolių lobynų: kaip šeimos relikvijos prakalbino etninę kultūrą

    Kaip sudominti paauglius tautos praeitimi, kai dėmesį kasdien sklaido ekranai ir greitas turinys? Alytuje atsakymas ieškotas ne teorijoje, o gyvoje patirtyje: mokiniai į mokyklą atsinešė daiktus, kurie saugo šeimų atmintį ir pasakoja asmenines istorijas.

    Balandžio 23 dieną Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, minint Jurgines, surengtos miesto mokinių etnografinės kūrybinės varžytuvės Iš senolių lobynų. Jose dalyvavo Alytaus miesto mokyklų 5–12 klasių mokiniai, kurių pasirengime, kaip ir dažnai etninės kultūros tyrinėjimuose, svarbų vaidmenį suvaidino artimųjų pasakojimai bei namuose saugomi eksponatai.

    Dalyviai pristatė senovinius buities ir kultūros objektus, tarp jų žibalinę lempą, molinį ąsotį, tautinį kostiumą, kankles, austus divonus ir kitus tradicinius dirbinius. Esminė varžytuvių dalis buvo ne vien daikto parodymas, bet jo „prakalbinimas“: mokiniai aiškino kilmę, paskirtį, šeimos ryšį, simboliką ir tai, kodėl daiktas išliko svarbus iki šių dienų.

    Tokio formato renginiai atliepia ir platesnę ugdymo kryptį, kai etninė kultūra į mokyklą ateina per patirtį, pasakojimą ir kūrybą. Kai daiktas tampa ne muziejine etikete, o asmeniniu liudijimu, mokiniui lengviau suprasti, kad paveldas yra kasdienybės dalis, o ne atskira, nuo dabarties atitolusi tema.

    Komisija ir vertinimo kriterijai

    Mokinių pristatymus vertino komisija, kurią sudarė Virginija Vitunskaitė, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos direktorė, Gintarė Markevičienė, Alytaus kraštotyros muziejaus tautodailininkė, Danutė Račkauskienė, gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė, ir Liveta Kuncaitė, gimnazijos mokinių tarybos atstovė.

    Vertinant buvo atsižvelgta į daikto metriką, pristatymo meniškumą, vaizdingumą ir gebėjimą aiškiai perteikti objekto kontekstą. Tokie kriterijai skatina mokinius ne tik rinkti faktus, bet ir suprantamai komunikuoti, atsiremti į šeimos pasakojimą bei atsakingai interpretuoti tradicijas.

    Nugalėtojai ir ryškiausios istorijos

    Po komisijos diskusijų skirtos dvi pirmosios vietos. „Volungės“ progimnazijos šeštokė Danielė Gudaitytė, kurią ruošė mokytoja Germina Jasinskaitė-Gurskienė, įvertinta už išradingą molinio ąsočio pristatymą.

    Pirmąją vietą taip pat pelnė Putinų gimnazijos komanda, ruošta mokytojų Irenos Sakalauskienės ir Gintarės Vitko, kuri pristatyme įtaigiai sujungė liaudies dainą ir močiutės austų divonų raštų prasmę. Komisijai svarbus pasirodė gebėjimas tradicinį audinį parodyti kaip gyvą pasakojimą, o ne vien dekoratyvų artefaktą.

    Antroji vieta atiteko Dzūkijos mokyklos šeštokei Lėjai Jarmalavičiūtei, kurią ruošė mokytoja Renata Dudzinskienė. Mokinė pristatė žibalinę lempą, įvardytą kaip šeimos relikviją ir kelių kartų atminimo ženklą.

    Trečioji vieta skirta šv. Benedikto gimnazijos aštuntokėms Eleonorai Leonavičiūtei, Saulei Šimeliauskaitei ir Gustei Tuminauskaitei, ruoštoms mokytojos Irenos Leščinskienės. Jų tautinio kostiumo pristatymas įvertintas už originalumą ir išsamumą.

    Ką parodė varžytuvės?

    Visiems dalyviams įteikti padėkos raštai ir saldžios dovanos, o mokytojoms įteiktos knygos apie tradicines lietuviškas austines juostas. Šis simbolinis akcentas tarsi pratęsė renginio idėją, kad etninė kultūra nėra vienkartinis pasirodymas, o tęstinis pažinimo procesas.

    Varžytuves organizavo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Janė Zelenienė ir Rita Vaitkevičienė, renginį vedė IV f klasės mokinė Liucija Bernatavičiūtė. Nuotaiką kūrė mokytojos Juretos Šametienės vadovaujamas merginų ansamblis, atlikęs liaudies dainas.

    Renginys dar kartą priminė paprastą, bet dažnai pasitvirtinančią taisyklę: etninė kultūra jaunam žmogui tampa artima tada, kai jis ją atranda pats. Per šeimos istorijas, kūrybą ir gyvą patirtį senolių „lobynai“ atsiveria kaip šiandienai aktuali vertybė, kurią norisi saugoti ir perduoti toliau.

    „Etninė kultūra jaunam žmogui tampa artima tuomet, kai jis pats ją atranda per šeimos istorijas, kūrybą ir gyvą patirtį“, – sakė Rita Vaitkevičienė.

    Rita Vaitkevičienė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vyresnioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

    Šaltiniai:

    https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/etnine-kultura/

    https://www.llkc.lt/

    https://www.alytausmuziejus.lt/