CP v2

Category: Regionai

  • Šiaulių regiono funkcinė zona 2025 metais: ką rodo 2024–2029 strategijos pažangos ataskaita

    Šiaulių regiono funkcinė zona 2025 metais: ką rodo 2024–2029 strategijos pažangos ataskaita

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracija 2025 metais pateikė viešinimui informaciją apie 2024–2029 metų Šiaulių regiono funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo pažangą. Tokios pažangos apžvalgos savivaldai ir gyventojams leidžia matyti, kaip realiai juda suplanuotos priemonės ir ar laikomasi numatytų terminų.

    Funkcinės zonos strategijos paprastai apima kelių savivaldybių bendrus sprendimus, kurie sieja darbo rinką, viešąsias paslaugas, susisiekimą ir investicijų pritraukimą. Šiaulių regione tai aktualu dėl kasdienio judėjimo tarp savivaldybių, verslo ryšių ir poreikio paslaugas planuoti ne administracinėmis, o realaus gyvenimo ribomis.

    2025 metų pažangos informacija paprastai naudojama įvertinti, ar pasiekiami tarpiniai rodikliai ir ar projektai pereina iš planavimo į įgyvendinimo etapą. Praktikoje tai reiškia dėmesį projektų pasirengimui, pirkimų eigai, darbų pradžiai bei tam, ar finansavimo ir terminų rizikos valdomos laiku.

    Regionų planavime 2024–2029 metų laikotarpiu ypač svarbi tampa projektų kokybė ir jų tarpusavio suderinamumas, kad investicijos duotų apčiuopiamą poveikį. Tai apima ne tik infrastruktūrą, bet ir paslaugų prieinamumą, gyvenimo kokybę, o taip pat sprendimus, kurie mažina atotrūkį tarp centro ir mažesnių gyvenviečių.

    Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos pateikta pažangos medžiaga viešinama kaip atskiras dokumentas. Jame, kaip įprasta tokio tipo ataskaitoms, turėtų būti aprašyta įgyvendinimo eiga, pasiekti rezultatai ir kiti reikšmingi pažangos aspektai, kurie leidžia suprasti, kas jau padaryta, o kur dar būtini sprendimai.

    Šaltiniai:
    https://www.kelme.lt/wp-content/uploads/2026/03/FZ-strategijos-2025-informacija.pdf

  • Prancūzijos ambasadorė Ukmergėje: aptarė prancūzų kalbos mokymą, kultūrą ir naujas iniciatyvas

    Ukmergės rajono savivaldybėje balandžio 17 dieną lankėsi Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan. Vizito metu savivaldybėje aptartos temos, susijusios su švietimu, kultūra ir vietos bei Prancūzijos institucijų bendradarbiavimo galimybėmis.

    Kartu su ambasadore į Ukmergę atvyko Prancūzijos ambasados ir Prancūzų instituto atstovai, dirbantys kultūros, švietimo, komunikacijos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse. Savivaldybėje svečiai susitiko su meru Dariumi Varnu, vicemeru Eugenijumi Kuodeliu, administracijos direktore Inga Pračkaile bei kitais savivaldybės ir švietimo įstaigų atstovais.

    Susitikime daug dėmesio skirta prancūzų kalbos mokymo galimybėms Ukmergės rajone ir realioms priemonėms, kurios padėtų didinti mokinių motyvaciją rinktis antrąją užsienio kalbą. Taip pat kalbėta apie kultūrinių ryšių stiprinimą ir bendras iniciatyvas, kurios galėtų apimti edukacinius renginius, partnerystes tarp įstaigų bei bendruomenės įtraukimą.

    Pasak savivaldybės atstovų, vizitas vertinamas kaip galimybė tiksliau įsivardyti prioritetus ir ieškoti praktinių sprendimų, kurie būtų naudingi vietos švietimo ir kultūros ekosistemai. Tikimasi, kad tiesioginis dialogas su ambasados ir Prancūzų instituto komanda padės lengviau planuoti ateities projektus bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Prancūzų kalba Lietuvoje išlieka viena svarbiausių Europos Sąjungos darbo kalbų, todėl savivaldybės ir švietimo įstaigų pastangos plėsti jos mokymą dažnai siejamos ne tik su kultūriniu pažinimu, bet ir su ilgalaikėmis studijų bei karjeros galimybėmis. Tokie vizitai regionuose paprastai orientuoti į konkrečių kontaktų užmezgimą ir tęstinį darbą su mokyklomis, bibliotekomis ir kultūros organizacijomis.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/

  • Socialinė parama ir pensijų išmokos: kodėl apie gautas sumas savivaldybei būtina pranešti per mėnesį

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija primena, kad piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai per vieną mėnesį turi informuoti apie materialinės padėties pasikeitimus ar naujai atsiradusias aplinkybes. Tai aktualu visais atvejais, kai pokyčiai gali turėti įtakos teisei į paramą ar jos dydžiui.

    Pareiga pranešti galioja ir tuomet, kai gyventojas gauna išmokas iš pensijų kaupimo bendrovių. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios išmokos dažnu atveju vertinamos kaip asmens ar šeimos pajamos ir turtas, todėl gali keisti socialinės paramos skyrimo sąlygas.

    Kada būtina informuoti?

    Savivaldybė nurodo, kad apie iš pensijų kaupimo bendrovių gautas išmokas reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų gavimo. Tas pats taikoma ir kitiems finansiniams pokyčiams, pavyzdžiui, naujoms pajamoms, turto įsigijimui ar kitoms reikšmingoms aplinkybėms.

    Gyventojai taip pat primenami, kad kiekvienas asmuo atsako už pateiktų duomenų teisingumą. Laiku neinformavus apie pasikeitusią finansinę situaciją, teisė į paramą gali būti nustatyta neteisingai, o vėliau tai gali sukelti pareigą grąžinti permokėtas sumas.

    Kas nutinka nepranešus laiku?

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad netekus teisės į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją, gali būti prarandamos ir susijusios lengvatos. Pavyzdžiui, kartu gali nebelikti teisės į daugiabučio namo atnaujinimui paimto kredito ir palūkanų apmokėjimą.

    Jei apie gautas išmokas ar kitus pasikeitimus nepranešama laiku, gali susidaryti ne tik piniginės socialinės paramos, bet ir kredito bei palūkanų apmokėjimo permokos. Savivaldybė pabrėžia, kad susidariusios permokos teisės aktų nustatyta tvarka yra išieškomos.

    Išimtys ir socialinės paslaugos

    Taip pat pažymima, kad ne visos išmokos automatiškai įskaitomos vertinant teisę į paramą. Savivaldybė nurodo, jog tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai išmokos skiriamos dėl sunkios ligos, negalios ar paliatyviosios pagalbos poreikio, jos gali būti neįtraukiamos į vertinimą.

    Be to, pensijų kaupimo bendrovių išmokos vertinamos ir nustatant asmens ar šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Todėl informacijos pateikimas laiku svarbus ne tik dėl pašalpų ar kompensacijų, bet ir dėl sprendimų, susijusių su socialinių paslaugų apmokėjimu.

    Kilus klausimų dėl konkrečios situacijos, savivaldybė kviečia kreiptis į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Įstaiga ragina gyventojus nedelsti ir apie pokyčius pranešti laiku, kad būtų išvengta permokų ir vėlesnių finansinių įsipareigojimų.

    Šaltiniai:
    https://www.ukmerge.lt/naujienos/del-pareigos-informuoti-apie-gautas-ismokas

  • Kazlų Rūdoje per Kovo 11-ąją vėl „Tiltas iš praeities į dabartį“: kviečia prisijungti bėgimui

    Kazlų Rūdoje per Kovo 11-ąją vėl „Tiltas iš praeities į dabartį“: kviečia prisijungti bėgimui

    Kovo 11-ąją Kazlų Rūdoje vėl vyks tradicine tapusi bėgimo akcija Tiltas iš praeities į dabartį, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius simboliškai „nuties ti“ tiltą nuo istorijos į šiandieną per bendrą judėjimą.

    Į bėgimą kviečiami visi norintys: mokiniai, šeimos, bendruomenių nariai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. Tokiose iniciatyvose svarbiausia ne rezultatas, o dalyvavimas, todėl renginys paprastai pritaikomas skirtingam fiziniam pasirengimui.

    Renginio idėja – priminti Kovo 11-osios prasmę ir kartu kurti bendrystę vietos bendruomenėje. Bėgimas tampa proga ne tik pajudėti gryname ore, bet ir drauge pažymėti valstybei svarbią datą, įtraukiant skirtingas kartas.

    Kazlų Rūdos organizatoriai pabrėžia, kad tai daugiau nei sporto renginys: tai pilietiškumo ir bendro veikimo simbolis. Tokie bendruomeniniai bėgimai Lietuvoje per valstybines šventes vis dažniau pasirenkami kaip paprastas, bet įtraukus būdas švęsti aktyviai.

    Norintieji dalyvauti raginami sekti renginio organizatorių informaciją dėl tikslaus starto laiko, maršruto ir registracijos, jei ji bus taikoma. Įprastai rekomenduojama atvykti iš anksto ir pasirūpinti patogia apranga pagal oro sąlygas.

    Kovo 11-oji: kodėl tai svarbu

    Kovo 11-oji žymi 1990 metais priimtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriuo buvo atkurta valstybės nepriklausomybė. Ši diena Lietuvoje minima kaip valstybinė šventė ir dažnai pažymima renginiais, skatinančiais istorinę atmintį ir pilietinį įsitraukimą.

    „Tai ne tik sportas, bet ir prasminga iniciatyva, primenanti mūsų istoriją, skatinanti bendrystę ir aktyvų laisvalaikį“, – teigiama kvietime prisijungti prie bėgimo Kazlų Rūdoje.

    Tokie renginiai ypač reikšmingi regionuose, kur bendruomeniškumas neretai tampa pagrindine švenčių ašimi. Bendra veikla padeda įtraukti vaikus ir jaunimą, o šventės prasmę perteikti per patirtį, o ne vien oficialius minėjimus.

    Šaltiniai:
    https://lrkt.lt/lt/valstybes-sventes/kovo-11-oji/35
    https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35365&p_k=1

  • Kovo 8-osios sveikinimai 2026: ką rašyti kolegėms, artimoms ir mokytojoms, kad skambėtų pagarbiai

    Kovo 8-osios sveikinimai 2026: ką rašyti kolegėms, artimoms ir mokytojoms, kad skambėtų pagarbiai

    Kovo 8-oji, Tarptautinė moterų solidarumo diena, daugeliui Lietuvoje vis dar yra proga pasveikinti koleges, artimąsias ir drauges. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau keliama mintis, kad svarbiausia ne formalūs žodžiai, o pagarbus tonas ir dėmesys žmogui.

    Jei ieškote trumpo sveikinimo žinutei ar atvirukui, verta vengti šablonų apie grožį ar „moteriškumą“ ir rinktis padėką už darbą, rūpestį, idėjas ar bendrystę. Toks tekstas skamba šiuolaikiškai ir tinka tiek darbovietėje, tiek šeimos rate.

    Ką parašyti, kad būtų tikra

    Neutralus ir saugus variantas kolegei ar komandai yra palinkėjimas geros dienos ir padėka už bendradarbiavimą. Pavyzdžiui: Linkiu šviesios Kovo 8-osios ir dėkoju už tavo profesionalumą bei kasdienį indėlį.

    Artimam žmogui dažnai tinka asmeniškesnis sakinys, susietas su konkrečiu dalyku: Ačiū, kad esi šalia ir įkvepi drąsiau imtis svarbių sprendimų. Gražios Kovo 8-osios.

    Ko geriau vengti

    Darbiniame kontekste gali nuskambėti nejaukiai sveikinimai, kurie akcentuoja išvaizdą ar stereotipus, pavyzdžiui, linkėjimai „būti švelniai“ ar „visada žydėti“. Jei santykis neartimas, tokios formuluotės gali būti suprastos dviprasmiškai.

    Taip pat verta prisiminti, kad ne visiems ši diena yra šventė vienodai: kai kam ji labiau siejasi su lygių teisių tema, solidarumu ir istoriniu kontekstu. Todėl universalus pasirinkimas yra pagarbus, santūrus ir konkretus palinkėjimas.

    Sveikinimo idėjos skirtingoms situacijoms

    Kolegėms ar verslo partnerėms tinka lakoniški palinkėjimai: Gražios Kovo 8-osios. Ačiū už tavo darbą, įžvalgas ir patikimumą. Linkiu sėkmingų projektų ir geros energijos.

    Mokytojoms ar dėstytojoms galima rašyti: Su Kovo 8-ąja. Dėkoju už kantrybę, žinias ir įkvėpimą. Linkiu prasmingų dienų ir mokinių, kurie vertina jūsų pastangas.

    Šeimai ir artimoms draugėms tinka šiltesni žodžiai: Su Kovo 8-ąja. Linkiu ramybės, sveikatos ir laiko sau. Ačiū, kad kuri jaukumą ir palaikai, kai to labiausiai reikia.

    Jei norite, kad sveikinimas neskambėtų formaliai, pridėkite vieną konkretų sakinį apie žmogų arba bendrą patirtį. Net trumpa detalė dažnai daro daugiau nei ilgas, bet bendrinis tekstas.

    Šaltiniai:
    https://www.un.org/en/observances/womens-day
    https://www.ilo.org/meetings-and-events/international-womens-day-2024
    https://www.europarl.europa.eu/topics/lt/article/20200227STO73519/moteru-teises-ir-lyciu-lygybe-europos-parlamento-veiksmai

  • Kovo 11-osios sveikinimas: ką šiandien reiškia laisvė ir kaip ją kasdien saugome Lietuvoje

    Kovo 11-osios sveikinimas: ką šiandien reiškia laisvė ir kaip ją kasdien saugome Lietuvoje

    Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kasmet primena, kad laisvė nėra savaime suprantama duotybė. Tai data, kai prisimename 1990 metais priimtą Aukščiausiosios Tarybos aktą ir žmonių valią grįžti į demokratinę Europos valstybių šeimą.

    Šiandien Kovo 11-osios sveikinimas dažnai skamba paprastai, tačiau jo prasmė plati: pagarba valstybei, jos institucijoms ir vieni kitiems. Laisvė kasdien matuojama ne šūkiais, o atsakomybe, pilietiškumu ir gebėjimu susitelkti, kai to reikia labiausiai.

    Kaip keičiasi laisvės kaina

    Pastaraisiais metais visuomenės dėmesys vis dažniau krypsta į saugumą, informacinę erdvę ir kritinę infrastruktūrą. Kovo 11-oji tampa proga ne tik švęsti, bet ir įvertinti, kaip valstybė bei žmonės prisitaiko prie naujų grėsmių ir kaip stiprinamas atsparumas.

    Svarbus laisvės matas yra ir demokratijos kokybė: pasitikėjimas rinkimais, žiniasklaidos patikimumu, institucijų skaidrumu. Šventinė diena primena, kad valstybę kuria ne vien sprendimai „iš viršaus“, o aktyvus visuomenės dalyvavimas ir pagarba teisės viršenybei.

    Kovo 11-oji šeimose ir bendruomenėse

    Daugeliui ši diena yra apie artumą: trispalves languose, renginius miestų aikštėse, pokalbius su vaikais apie istoriją. Kuo aiškiau perduodame Kovo 11-osios prasmę jaunajai kartai, tuo tvirtesnis tampa ryšys su valstybe ir atsparumas abejingumui.

    Gražiausias sveikinimas dažnai yra paprastas: dėkingumas už laisvę ir pagarba tiems, kurie ją kūrė. Linkėjimas šiai dienai – išlikti vieningiems, saugoti demokratiją ir kasdieniais darbais stiprinti Lietuvą.

    Trumpas sveikinimas Kovo 11-ajai

    „Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Tegul laisvė išlieka mūsų stiprybė, o atsakomybė už valstybę – kasdieniu pasirinkimu“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

    „Kovo 11-oji įpareigoja mus būti vieningus ir drąsius, kai sprendžiame Lietuvos ateities klausimus“, – sakė Seimo Pirmininkė.

    Šaltiniai:
    https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=34308&p_k=1
    https://www.lrp.lt/lt/prezidento-institucija/istorija/vasario-16-oji-ir-kovo-11-oji/36645

  • Neturite bilieto ir atėjo kontrolierius: kaip elgtis ir kokias teises turi keleivis

    Neturite bilieto ir atėjo kontrolierius: kaip elgtis ir kokias teises turi keleivis

    Kaip elgtis patikrinimo metu?

    Viešajame transporte bilietų kontrolė daugeliui kelia stresą, ypač jei bilieto nėra, jis nepažymėtas arba kyla nesusipratimas dėl lengvatų. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros komanda, į kurią įtraukti ir kolegos su intelekto negalia, parengė atmintinę lengvai suprantama kalba apie tai, kaip vyksta patikrinimas ir ko tikėtis.

    Atmintinė skirta ne tik žmonėms su intelekto negalia, bet ir vaikams, jų tėvams, mokytojams, dienos centrų darbuotojams bei visiems, kurie nori aiškiai suprasti situaciją. Ji gali būti naudinga mokantis savarankiškai arba aptariant realias kasdienes situacijas.

    Kaip bendrauja kontrolierius?

    Atmintinėje pabrėžiama, kad kontrolierius, įlipęs į autobusą ar kitą viešojo transporto priemonę, paprastai bendrauja ramiai ir lėtai, vengia pykčio bei naudoja trumpus, aiškius sakinius. Tokia komunikacija svarbi tam, kad keleivis suprastų, ko yra prašoma, ir galėtų atsakyti be papildomos įtampos.

    Kontrolierius gali paklausti, kodėl keleivis neturi bilieto, išklausyti žmogų ir atkreipti dėmesį į tai, kaip jis jaučiasi. Jei keleivis sutrinka, jam gali būti leista pasikviesti artimąjį ar pagalbininką, kad situacija būtų išspręsta sklandžiai.

    Kada gali prašyti dokumento?

    Praktikoje dažna situacija, kai kyla klausimų dėl vaiko amžiaus ar teisės į lengvatą. Atmintinėje nurodoma, kad jei vaiko amžius kontrolieriui neaiškus, jis gali paprašyti dokumento, kuris padėtų tai patikslinti.

    Taip siekiama įsitikinti, ar keleiviui taikoma konkreti bilieto kaina ar lengvata. Keleiviui naudinga turėti su savimi dokumentą ar kitą įrodymą, jeigu kelionė vyksta naudojantis lengvatomis, nes tai sumažina ginčo tikimybę patikrinimo metu.

    „Kontrolierius paaiškina, ką žmogus turi daryti“, – rašoma atmintinėje.

    Atmintinę lengvai suprantama kalba parengė Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekto Institucinės globos pertvarka komanda. Joje nuosekliai aprašomi pagrindiniai kontrolės situacijos žingsniai, kad keleivis žinotų, ko tikėtis ir kaip reaguoti.

    Šaltiniai:
    https://anta.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmenu-su-negalia-teisiu-apsauga/
    https://anta.lrv.lt/lt/naujienos/

  • Klaipėdos apskrityje ir Plungės rajone vyks NATO pratybos: numatyta pirotechnika ir dronai

    Klaipėdos apskrityje ir Plungės rajone vyks NATO pratybos: numatyta pirotechnika ir dronai

    Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas praneša, kad gegužės 4–24 dienomis Baltijos jūroje, Kuršių mariose, visoje Klaipėdos apskrityje ir Plungės rajone vyks tarptautinės karinės pratybos. Mokymai bus vykdomi tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.

    Pratybų metu Lietuvos ir NATO šalių kariai treniruosis veikti kartu su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir organizacijomis, reaguojant į skirtingo pobūdžio karines grėsmes. Tokie scenarijai paprastai skirti patikrinti ryšio, koordinavimo ir sprendimų priėmimo procedūras realiomis sąlygomis.

    Dalyvaujantys kariai ir pareigūnai gali dėvėti taktines uniformas arba civilinius drabužius, turėti šaunamuosius ginklus ir kitas karinės paskirties priemones. Vietovėse bus judama pėsčiomis ir ratinėmis transporto priemonėmis, todėl gyventojai gali dažniau pastebėti karinius konvojus ar patruliuojančias grupes.

    Atskirose mokomosiose situacijose planuojama naudoti skirtingo tipo bepiločius orlaivius, aviaciją, laivus ir kitas vandens transporto priemones. Taip pat gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, todėl kai kuriose vietose galimi garsiniai efektai.

    Kaip nurodo kariuomenė, pratybų tikslais pasitelkiami civiliniai objektai yra suderinti su jų valdytojais. Mokymai civilinėse teritorijose rengiami siekiant stiprinti kariuomenės ir civilinių institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad veiksmai būtų kuo artimesni realioms situacijoms.

    Už saugų elgesį pratybų metu, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi atsako pratybų vadovas. Kariuomenė ragina gyventojus išlikti budrius, laikytis pareigūnų nurodymų ir nepriartėti prie vykdomų mokomųjų veiksmų zonų, jei jos būtų pažymėtos vietoje.

    Kontaktinis asmuo gyventojų klausimams: +370 657 06 941.

    Šaltiniai:

    https://kariuomene.lt/kas-mes-esame/struktura/lietuvos-kariuomenes-gynybos-stabas/27

    https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_49202.htm

  • Pakruojo Pyragų šventė: per 50 kepinių ir geriausiųjų rinkimai su žinomų kulinarų komisija

    Pakruojo Pyragų šventė: per 50 kepinių ir geriausiųjų rinkimai su žinomų kulinarų komisija

    Pakruojyje vyko Pyragų šventė

    Pakruojyje surengta Pakruojo Rotary klubo organizuota Pyragų šventė subūrė vietos kepėjus ir smaližius. Renginyje pristatyta daugiau nei 50 kepinių, kuriuos ragavo ne tik vertinimo komisija, bet ir visi į šventę atvykę lankytojai.

    Organizatorių teigimu, šventės tikslas buvo ne tik išrinkti geriausius, bet ir parodyti Pakruojo krašto kepimo tradicijų įvairovę. Susirinkusiuosius sveikino Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.

    Komisija ir šventės svečiai

    Renginį vedė virtuvės šefas Gian Luco Demarco, o kepinius vertino įvairių sričių kulinarijos profesionalai. Komisijoje dirbo dekoratyvinio drožinėjimo meistrė Vita Brūzgienė, konditerė ir komunikacijos specialistė Liucina Rimgailė, taip pat Kauno technologijos universiteto docentės Dalia Čižeikienė ir Loreta Baršinskienė.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokia komisijos sudėtis leido atsižvelgti ne tik į skonį, bet ir į kepinių estetiką, pateikimą bei techninį išpildymą. Tokio formato renginiai vis dažniau tampa ir edukacine platforma vietos bendruomenėms, kai patirtis perduodama per degustacijas ir gyvą bendravimą.

    Kas pelnė prizines vietas?

    Po degustacijų ir komisijos diskusijų išrinkti nugalėtojai keliose kategorijose. Mielinių kepinių kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Lineta Šukienė, antrąją vietą užėmė Kristina Kubilickienė, trečiąją vietą pelnė Gitana Ruginienė.

    Miltinių gaminių kategorijoje pirmoji vieta skirta „Spirgei“, antroji vieta atiteko Irenai Albavičienei, o trečioji vėl skirta Gitanai Ruginienėi. Tortų kategorijoje pirmąją vietą pelnė Paulius Juozaponis, antrąją vietą užėmė Balsių kaimo bendruomenė, trečiąją vietą laimėjo Daiva Tvaskienė.

    Šventę papildė muzikinė programa, kurią renginio lankytojams dovanojo saksofonistė Greta Karnatkaitė, Pakruojo kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ir atlikėja Živilė Sitnikienė. Organizatoriai dėkojo dalyviams ir pažymėjo, kad renginys išlieka vienu ryškiausių bendruomeninių susibūrimų, telkiančių vietos kūrėjus ir smulkaus maisto verslo iniciatyvas.

    „Kiekvienas kepinys turėjo savo istoriją, o svarbiausia, kad šventė suvienijo bendruomenę ir leido pasidalyti tuo, ką geriausiai mokame“, – teigė renginio organizatoriai.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

    Šaltiniai:
    https://www.pakruojis.lt/

  • Žeimelio bendruomenės lyderė Daiva Skrupskelytė pripažinta MRU: kuo išsiskyrė jos darbai

    Žeimelio bendruomenės lyderė Daiva Skrupskelytė pripažinta MRU: kuo išsiskyrė jos darbai

    Mykolo Romerio universitete 2026 metų balandžio 21 dieną surengta respublikinio vietos bendruomenių konkurso Bendruomenė – Švyturys 2025 – kelias į sėkmę apdovanojimų ceremonija. Renginyje pagerbtos aktyviausios ir pilietiškiausios bendruomenės bei jų lyderiai iš visos Lietuvos.

    Pakruojo rajono savivaldybės teikimu nominacija Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas įteikta Žeimelio bendruomenės centro pirmininkei Daivai Skrupskelytei. Savivaldybė pabrėžia, kad šis įvertinimas svarbus ne tik asmeniškai nominantei, bet ir visam Žeimelio kraštui, kuriame bendruomeninės iniciatyvos tapo apčiuopiama kasdienybe.

    Šiemet konkurso dalyviai varžėsi devyniose nominacijose, apimančiose skirtingas bendruomeninės veiklos kryptis. Vertinta lyderystė, bendradarbiavimas su institucijomis, infrastruktūros gerinimas, sveikos gyvensenos skatinimas, taip pat dėmesys lygioms galimybėms ir įvairovei.

    Apdovanojimų ceremonijoje nominantus sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius, Mykolo Romerio universiteto vadovybė, Seimo nariai, savivaldybių merai ir vicemerai. Pakruojo rajono savivaldybės sveikinimus ir padėką D. Skrupskelytei perdavė vicemerė Simona Lipskytė ir Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Gitana Udrytė-Šichovcova.

    Renginyje akcentuota, kad D. Skrupskelytės iniciatyvos Žeimelyje prisidėjo prie realių darbo vietų kūrimo ir išlaikymo. Savivaldybės teigimu, bendruomenės veikla padeda išlaikyti 11 darbo vietų, o tai mažesniam miesteliui yra reikšmingas rodiklis, siejamas su vietos paslaugų ir socialinės infrastruktūros tęstinumu.

    Žeimelio bendruomenė yra įsteigusi senjorų namus ir du vaikų dienos centrus, kurie stiprina pagalbos šeimoms ir vyresnio amžiaus žmonėms tinklą. Tokios iniciatyvos dažnai tampa atsaku į regionams būdingus iššūkius, kai dalis paslaugų dėl atstumo ar žmogiškųjų išteklių trūkumo nėra lengvai pasiekiamos.

    Dėmesys skiriamas ir kultūrai: savivaldybė nurodo, kad Žeimelyje atgaivintas kultūrinis gyvenimas, o pernai miestelis buvo tapęs Mažąja kultūros sostine. Bendruomeninis kultūros kalendorius, parodos ir renginiai padeda išlaikyti vietos tapatybę, pritraukti lankytojų ir skatinti gyventojų įsitraukimą.

    Kasdienėje veikloje D. Skrupskelytė rūpinasi ne tik bendruomeninėmis įstaigomis, bet ir muziejumi „Žiemgala“, kuris, anot savivaldybės, tapo unikalių parodų ir renginių vieta. Taip pat pabrėžiama jos praktinė lyderystė: ekskursijos, naujų idėjų paieška ir nuoseklus bendruomenės telkimas, kad Žeimelyje būtų patogu gyventi, kurti ir grįžti.

    Tokie apdovanojimai vis dažniau vertinami kaip būdas matuoti ne vien pavienes iniciatyvas, bet ir jų vadybinę kokybę, ilgalaikį poveikį bei gebėjimą sutelkti partnerius. Žeimelio atvejis rodo, kad bendruomenės lyderystė regionuose gali būti ne simbolinė, o tiesiogiai susijusi su darbo vietomis, socialinėmis paslaugomis ir vietos kultūros gyvybingumu.

    Šaltiniai:
    https://www.pakruojis.lt/naujienos/bendruomenes-lydere-daiva-skrupskelyte-apdovanota-isskirtine-nominacija/