CP v2

Category: Regionai

  • Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Lietuvos Raudonasis Kryžius Kėdainiuose rengia civilinės saugos ekskursiją: ką išmoksite per valandą

    Gegužės 8 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena. Šia proga Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia gyventojus į nemokamą civilinės saugos ekskursiją Kėdainiuose, kurios tikslas – praktiškai ir aiškiai aptarti, kaip elgtis krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.

    Organizacija pabrėžia, kad pasirengimas krizėms šiandien tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne išimtine tema. Dažnėjant ekstremaliems orų reiškiniams, sutrikus ryšiui ar elektrai, kilus evakuacijos ar kitokio reagavimo poreikiui, daugiausia lemia ne vien institucijų veiksmai, bet ir tai, kiek pasiruošusi yra kiekviena šeima.

    Ekskursijos turinį ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai, dirbantys bendruomenėse ir padedantys žmonėms stiprinti civilinės saugos įgūdžius. Dalyviams numatoma pateikti pagrindinius žingsnius, kaip susiplanuoti veiksmus namuose, ką pasiruošti pirmosioms valandoms ir kaip priimti sprendimus, kai informacijos trūksta arba ji prieštaringa.

    Tokio formato susitikimai skirti ne tik teorijai, bet ir praktiniams klausimams, su kuriais žmonės susiduria realiose situacijose: kaip susitarti dėl šeimos ryšio plano, kur susitikti, jei neveikia telefonai, kokius daiktus verta turėti išvykimo krepšyje ir kaip pasirūpinti vaikais, senjorais ar augintiniais. Organizatoriai akcentuoja, kad pasirengimas neturi būti sudėtingas ar brangus – svarbiausia yra aiškus planas ir keli baziniai sprendimai.

    Renginys Kėdainiuose vyks 2026 metų gegužės 8 dieną 15 valandą Lietuvos sporto universiteto Kėdainių Aušros progimnazijoje. Organizatoriai nurodo, kad būtina išankstinė registracija, nes vietų skaičius gali būti ribotas.

    „Kviečiame susiburti ir stiprinti pasirengimą veikti krizės metu – žinios ir paprasti įgūdžiai gali padėti išvengti chaoso, kai situacija pasikeičia netikėtai“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

  • Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo dieną Kelmėje meras padėkojo „Bičiulio“ redaktorei ir bibliotekos vadovei

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Kelmės rajono savivaldybėje pagerbti žmonės, kurių darbas kasdien palaiko lietuvišką žodį viešojoje erdvėje. Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasveikino laikraščio „Bičiulis“ redaktorę Loretą Dirbanauskaitę ir Žemaitės viešosios bibliotekos direktorę Gintą Maziliauskienę.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena minima gegužės 7 dieną, prisimenant laikotarpį, kai po spaudos draudimo buvo sugrąžinta teisė legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu draudimu, kuris buvo tapęs vienu ryškiausių lietuviškos tapatybės ir kultūrinio pasipriešinimo simbolių.

    Kas šiandien yra laisvas žodis

    Kelmėje vykusių susitikimų metu meras dėkojo už atsakingą ir prasmingą veiklą, ilgametį darbą bei indėlį stiprinant informacijos sklaidą, skaitymo kultūrą ir bendruomeniškumą. Savivaldybės teigimu, tokios iniciatyvos primena, kad laisva spauda ir viešosios bibliotekos yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir vietos bendruomenės ryšių stiprinimo erdvė.

    Pastaraisiais metais šios dienos prasmė plečiasi ir už istorinio konteksto ribų, nes žiniasklaida ir kultūros įstaigos vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais. Prie jų priskiriamas ir mažėjantis vietos spaudos finansinis stabilumas, auditorijos įpročių kaita bei skaitmeninės informacijos srautas, kuriame sudėtingiau išlaikyti patikimumą ir kokybę.

    „Laisvas žodis, pagarba kalbai ir meilė knygai yra vertybės, kurios vienija bendruomenę ir padeda išsaugoti mūsų tapatybę. Dėkoju visiems, kurie kasdien prisideda prie šių vertybių puoselėjimo“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Vietos žiniasklaidos ir bibliotekų vaidmuo

    Tokie padėkos susitikimai išryškina vietos žiniasklaidos reikšmę, kai svarbi informacija pasiekia gyventojus apie savivaldos sprendimus, bendruomenės iniciatyvas ir regiono aktualijas. Tuo pačiu bibliotekos, be tradicinės knygų skolinimo funkcijos, vis dažniau veikia kaip kultūros renginių, edukacijų ir medijų raštingumo stiprinimo centrai.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kasmet tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir kalbėti apie dabartį, kurioje patikima informacija, kalbos kultūra ir skaitymo įpročiai išlieka visuomenės atsparumo dalimi. Kelmės rajone šiemet ši proga pažymėta dėmesiu žmonėms, kurių darbas tiesiogiai prisideda prie šių vertybių išsaugojimo.

  • Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Spaudos atgavimo dieną Kėdainiuose skelbs gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus: kiek jų liko?

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Kėdainiuose bus apdovanoti vietos konkurso, renkančio gražiausius lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, laureatai. Renginys numatytas 16 valandą Daugiakultūriame centre, jame taip pat suplanuota muzikinė ir edukacinė programa.

    Kėdainiuose toks konkursas rengiamas jau aštuntą kartą ir siekia atkreipti dėmesį į taisyklingą, prasmingą bei lietuvių kalbos tradicijas atspindinčią vardyną. Organizatorių teigimu, idėja artima Valstybinės kalbos inspekcijos iniciatyvoms, kurios skatina atsakingai rinktis juridinių asmenų pavadinimus.

    Duomenys rodo, kad 2025 metais Registrų centre buvo įregistruotos 126 Kėdainių įmonės ir įstaigos, tarp jų mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės ir viešosios įstaigos. Vertinant naujus pavadinimus, pastebėta ryški tendencija rinktis dirbtinius žodžius ir tarptautinius, dažnai angliškus, variantus.

    Pagal konkurso nuostatus reikalavimus atitiko 20 pavadinimų, o komisija balsavimu atrinko 10 gražiausių lietuviškų pavadinimų ir iš jų nustatė tris prizines vietas. Tuo pat metu į atranką įtraukti ir gyventojai, kurie balsuodami išrinko vieną, jų manymu, patį gražiausią pavadinimą.

    Renginyje žadamas dainų autoriaus ir atlikėjo Povilo Girdenio pasirodymas, o taip pat pranešimas apie pavadinimų reikšmę kalbai ir kultūrai. „Pavadinimus skaitome kaip poeziją“, – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

    Organizatoriai kviečia dalyvauti visus norinčius, o renginio partneriu įvardijama Kėdainių dailės mokykla. Konkurso rezultatai bus paskelbti apdovanojimų metu, taip simboliškai pabrėžiant lietuvių kalbos prestižą ir jos matomumą viešojoje erdvėje.

  • Salantai sužaliavo per vieną dieną: miesto centre ir parke pasodinta 200 medžių bei krūmų

    Salantuose trečiadienį pirmą kartą surengta medžių ir žydinčių krūmų sodinimo akcija. Per talką miesto centre ir parke pasodinta 200 sodinukų, taip papildant viešąsias erdves naujais želdiniais.

    Akcijos metu Salantai pasipildė liepomis, guobomis, klevais, vaismedžiais ir šermukšniais. Taip pat pasodinta įvairių krūmų ir žydinčių augalų, tarp jų lanksvų, putinų, ligustrų, pūslenių, hortenzijų ir rododendrų.

    Prie sodinimo prisidėjo Salantų ir Imbarės seniūnijų, bibliotekos, Socialinių paslaugų centro, Salantų regioninio parko darbuotojai bei kiti vietos gyventojai. Į talką žmonės rinkosi šeimomis, su draugais ar kolegomis, dalis atvyko ir po vieną.

    Ypatingas simbolinis akcentas atsirado šalia pernai vėjo neatlaikiusio, anksčiau storiausiu Lietuvoje laikyto kaštono vietos. Specialios technikos pagalba čia pasodintas naujas medelis, kuris turėtų pratęsti šios vietos istoriją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Salantuose surengta akcija yra tęsinys iniciatyvos, kuri pavasarį tradiciškai vykdavo Kretingoje miesto gimtadienio proga. Šiemet ji pirmą kartą peržengė Kretingos ribas, o Salantai tapo nauju želdinimo talkos tašku.

    Tokios iniciatyvos Lietuvoje tampa vis labiau matomos dėl kelių priežasčių: savivaldybės ieško sprendimų karščio bangų poveikiui mažinti, želdynai padeda valdyti liūčių vandenį, o miestų planavime vis daugiau dėmesio skiriama šešėliui ir biologinei įvairovei. Praktikoje tai reiškia ne tik naujus medžius, bet ir įvairesnius krūmus bei žydinčius augalus, kurie svarbūs apdulkintojams ir miesto ekosistemoms.

    Vietos bendruomenei tai ir proga sutelkti žmones bendram darbui, o pasodinti želdiniai turėtų ilgainiui pakeisti miesto vaizdą. Kad sodinukai prigytų, artimiausiu metu svarbiausia jų priežiūra, ypač laistymas sausros periodais ir apsauga nuo pažeidimų.

  • Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Joniškio vicemerė konferencijoje Resilient Medicine 2026: kaip sveikatos sistema ruošiama krizėms

    Gegužės 5–6 dienomis Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Resilient Medicine 2026. Renginyje aptarta, kaip valstybės ir savivalda gali stiprinti sveikatos sistemos atsparumą krizių ir hibridinių grėsmių metu.

    Pagrindinis konferencijos tikslas – pereiti nuo fragmentiško institucijų veikimo prie aiškiai suderintos nacionalinės sistemos, kuri ekstremaliomis aplinkybėmis galėtų veikti greitai ir prognozuojamai. Praktikoje tai reiškia vieningus sprendimų priėmimo mechanizmus, atsakomybių pasidalijimą ir iš anksto suderintas procedūras.

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kas lemia pirmųjų 72 valandų sėkmę, kai krizinė situacija dar tik vystosi, o informacija būna nepilna. Remiantis Ukrainos patirtimi, akcentuota koordinavimo svarba, aiškūs ryšio kanalai, atsparus tiekimas ir greita medicininė logistika.

    Konferencijoje nagrinėtas ir kraujo tiekimo atsparumas, strateginių medicinos priemonių rezervai bei kritinės tiekimo grandinės, kurios krizės metu gali sutrikti dėl transporto ribojimų ar infrastruktūros pažeidimų. Taip pat aptartas privataus sektoriaus įtraukimas, kai dalį paslaugų ir resursų galima mobilizuoti greičiau per iš anksto sudarytus susitarimus.

    Atskira tema tapo medicinos personalo pasirengimas darbui krizėse, pacientų evakuacijos planavimas ir nenutrūkstamos gydymo grandinės palaikymas, kad net ir esant dideliam srautui būtų užtikrinta pagalba ūmiems pacientams bei tęstinis gydymas sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tokie sprendimai savivaldybėms aktualūs ne tik karo grėsmės kontekste, bet ir pandemijų, stichinių nelaimių ar didelių infrastruktūros sutrikimų atvejais.

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė, kad dalyvavimas konferencijoje suteikė galimybę susipažinti su tarptautinėmis rekomendacijomis ir praktiniais modeliais, kuriuos galima pritaikyti planuojant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldos vaidmuo tokiose situacijose dažnai tampa kritinis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojamas pirminis reagavimas, informavimas ir dalies sveikatos paslaugų tęstinumas.

  • „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: rekordinis dalyvių skaičius ir klausimai, suklaidinę labiausiai

    Paaiškėjo septintą kartą surengto „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai. Balandžio 30 dieną vykusi iniciatyva šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000 dalyvių.

    Egzaminas kasmet kviečia pasitikrinti rūšiavimo ir atsakingo vartojimo žinias, o kartu primena, kad teisingi įpročiai formuojasi ne per vieną dieną. Organizatoriai akcentuoja, jog rūšiavimas dažnai priklauso nuo konteksto, todėl vien „iškalti taisykles“ ne visuomet pakanka.

    Didžiausią aktyvumą ir šiemet demonstravo moksleiviai: egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė apie 500 ugdymo įstaigų. Pastebima, kad įsitraukimas didėja ir už mokyklos ribų, nes savo žinias tikrinosi mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai.

    Kur dalyviai klydo dažniausiai?

    Rezultatai parodė, kad daliai dalyvių daugiausia neaiškumų kelia situacijos, kuriose reikia įvertinti, ar daiktas laikytinas pakuote, ar jau atlieka, kurią tvarkyti reikia kitaip. Vienas iš klausimų, užkliuvusių daugeliui, buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, ir į kurį konteinerį ją reikėtų išmesti.

    Skirtingose amžiaus grupėse išryškėjo nevienodi iššūkiai. Jaunesniems dalyviams daugiau klausimų sukėlė vartojimo įpročiai ir jų įtaka atliekų kiekiui, o vyresniems dažniau kliuvo teisiniai ir reglamentavimo niuansai.

    Rekordas ir aiški žinutė kitam kartui

    Nors bendras įsitraukimas augo, tobulų rezultatų buvo nedaug. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau kaip 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė vienas mokinys, o tai rodo, kad net ir aktyviai besimokančioms grupėms pritrūksta praktinių žinių.

    „Rūšiavimo žinios stiprėja per bandymus ir klaidas, todėl svarbiausia, kad žmonės nepaleidžia temos iš akiračio“, – pabrėžia egzamino organizatoriai.

    Egzaminą organizuoja „VAATC“, projektą globoja Aplinkos ministerija, o prie iniciatyvos prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad šių metų patirtis paskatins dalyvius atnaujinti žinias ir kitąmet sugrįžti dar geriau pasiruošus.

  • Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Pakruojo rajone planuojamas Petrašiūnų II dolomito telkinys: pradėtas žemės gelmių naudojimo planas

    Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė sprendimo projektą, kuriuo pradedamas Pakruojo rajono Petrašiūnų II dolomito telkinio išteklių dalies žemės gelmių naudojimo plano rengimas. Dokumentas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.

    Sprendimo projektu numatoma rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kurio tikslas – nustatyti sąlygas ir tvarką, kaip būtų naudojami telkinio ištekliai konkrečioje teritorijoje. Tokie planai paprastai apima planuojamos veiklos ribas, pagrindinius sprendinius ir derinimo procedūras.

    Su sprendimo projektu ir planavimo tikslų dokumentais gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti iki 2026 metais gegužės 14 dienos. Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus dėl planavimo tikslų Lietuvos geologijos tarnybai.

    Pasiūlymai priimami raštu Lietuvos geologijos tarnybos adresu Vilniuje arba elektroniniu paštu. Tarnyba taip pat prašo, kad informacija apie sprendimo projekto paskelbimą būtų patalpinta Pakruojo rajono savivaldybės interneto svetainėje ir apie tai būtų pranešta atsakingam asmeniui Tarnyboje.

    Specialusis planavimas žemės gelmių išteklių srityje aktualus dėl kelių priežasčių: jis padeda iš anksto įvertinti galimus konfliktus su kitais žemės naudojimo būdais, suderinti interesus su vietos bendruomene ir suplanuoti aplinkosauginius reikalavimus. Dolomitas Lietuvoje dažniausiai naudojamas statybų sektoriuje, todėl tokie planai neretai siejami su ilgalaikiu žaliavų poreikiu ir regiono ekonominiais interesais.

  • Lietuvos lėlių teatro pradžiai – 90: minėjimai Stasiui Ušinskui ir „Silvestrui Dūdelei“ Pakruojyje

    Lietuvos lėlių teatro pradžiai – 90: minėjimai Stasiui Ušinskui ir „Silvestrui Dūdelei“ Pakruojyje

    1936 metais gegužės 6 dieną Kaune publikai pristatytas pirmasis profesionalus lėlių teatro spektaklis Lietuvoje – A. Gustaičio „Silvestras Dūdelė“. Spektaklį parengė Marionečių teatras, kurį subūrė dailininkas, scenografas ir lėlininkystės pradininku laikomas Stasys Ušinskas.

    Būtent gegužės 6 diena Lietuvoje įvardijama kaip profesionalaus lėlių teatro gimimo data. 2026 metais šis įvykis įgauna papildomą prasmę, nes „Silvestrui Dūdelei“ sukanka 90 metų – proga prisiminti ne tik spektaklį, bet ir jo atsiradimo aplinkybes.

    Renginiai ir teatrų gastrolės

    Minėjimo renginiai vyks artimiausiomis dienomis, o dalis programos numatyta Pakruojyje. Organizatoriai skelbia, kad žiūrovai turės progą išvysti kelių Lietuvos lėlių teatrų pasirodymus ir susipažinti su skirtingomis šio žanro tradicijomis.

    Pakruojyje planuojami Vilniaus teatro „Lėlė“, Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ ir Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ pasirodymai. Tokia programa leidžia vienoje vietoje pamatyti, kaip per dešimtmečius kito lėlių teatro estetika, pasakojimo būdai ir sceninės technologijos.

    Kodėl ši sukaktis svarbi?

    Lėlių teatras Lietuvoje dažnai siejamas su vaikų auditorija, tačiau profesionali tradicija nuo pat pradžių buvo platesnė: ji apėmė vizualiojo meno, muzikos, dramaturgijos ir inžinerinių sprendimų derinį. Ušinsko burto Marionečių teatro veikla laikoma esminiu postūmiu, padėjusiu šiam žanrui įsitvirtinti kaip savarankiškai scenos meno sričiai.

    Sukakties renginiai tampa proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir atkreipti dėmesį į šiandieninį lėlių teatro gyvenimą regionuose. Pakruojo publikai tai reta galimybė vienu metu pamatyti kelių teatrų gastroles, o bendruomenei – įsitraukti į kultūros atmintį išlaikančius renginius.

    Renginių programa ir tikslios datos skelbiamos organizatorių kanaluose. Informacija parengta remiantis Pakruojo rajono savivaldybės pateiktais duomenimis.

  • Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajone dalins 100 dūmų detektorių: kam jie priklausys ir kaip juos gaus gyventojai

    Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Pakruojo priešgaisrine gelbėjimo tarnyba šiemet tęsia gaisrų prevencijos iniciatyvas, skirtas didesnės rizikos grupėms. Akcijų metu gyventojams bus dalinami dūmų detektoriai, o kartu suteikiamos ir praktinės konsultacijos, kaip sumažinti gaisro tikimybę namuose.

    Detektoriai bus skiriami vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, asmenims su negalia, taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, bei socialinę riziką patiriantiems gyventojams. Daugiausia dėmesio ketinama skirti tiems, kurie gyvena individualiuose namuose ar būstuose, kur gaisro rizika vertinama kaip didesnė.

    Kam skirti detektoriai?

    Planuojama išdalinti 100 dūmų detektorių ir 50 maitinimo elementų. Savivaldybė nurodo, kad šiam pirkiniui skirta 964 eurai 50 centų iš lėšų, perduotų civilinės saugos funkcijai vykdyti.

    Detektorius dalins ugniagesiai, lankydami gyventojus jų namuose. Vizitų metu bus įvertinama bendra situacija būste, aptariami pavojingiausi veiksniai, o detektoriaus įrengimas bus derinamas taip, kad įrenginys realiai veiktų ir būtų naudojamas kasdienėje buityje.

    Ką dar darys ugniagesiai?

    Per susitikimus gyventojams bus primenamos saugaus elgesio taisyklės, paaiškinama, kuo dūmų detektorius naudingas ir kokių klaidų dažniausiai daroma jį įsirengus. Taip pat bus akcentuojama, kad vien detektoriaus neužtenka, jei nesilaikoma elementarių prevencijos principų, pavyzdžiui, tvarkingos elektros instaliacijos ar saugaus šildymo prietaisų naudojimo.

    Akcijos tikslas yra ne tik išdalinti įrenginius, bet ir stiprinti gaisrinės saugos įpročius, suteikti aiškių patarimų bei paskatinti pasirūpinti būsto saugumu dar prieš nutinkant nelaimei. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie prevenciniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kuriems sudėtingiau savarankiškai įsirengti detektorių ar įvertinti rizikas namuose.

    Pakruojo rajono savivaldybės duomenimis, prevencinės priemonės ir gyvas kontaktas su ugniagesiais padeda greičiau pastebėti pavojingus trūkumus buityje. Todėl gyventojai, kuriems detektoriai bus skiriami, raginami į vizitus žiūrėti kaip į galimybę nemokamai gauti ir įrenginį, ir konkrečius, kasdienėje situacijoje pritaikomus patarimus.

  • Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Jaunimo reikalų agentūra pradėjo registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio programos vietas. Programa skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties, stiprinti kompetencijas ir prasmingai įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi šešių mėnesių savanorystės programa, kurioje dalyviai vidutiniškai savanoriauja po 40 valandų per mėnesį. Savanorystė atliekama akredituotose savanorius priimančiose organizacijose, o dalyviai taip pat reguliariai susitinka su koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi.

    Registracijos terminai ir atranka

    Registracija vyksta nuo gegužės 4 dienos iki birželio 4 dienos 23.59 valandos ir yra atvira visų savivaldybių jaunimui. Vietų skaičius ribotas, todėl kvietimai dalyvauti paprastai siunčiami atsižvelgiant į registracijos datą ir laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad su užsiregistravusiais kandidatais dažniausiai susisiekiama vidutiniškai per dvi savaites po registracijos pabaigos. Atrankos metu kandidatams gali būti pateikiami patikslinantys klausimai dėl motyvacijos, galimų veiklų ar tinkamiausios vietos savanorystei.

    Ką suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba?

    Dalyviai programoje mokosi planuoti tikslus, reflektuoti patirtį, įveikti iššūkius ir kryptingai ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Mentoriaus susitikimai padeda įsivardinti stipriąsias puses, aptarti praktines situacijas organizacijoje ir susidėlioti tolesnius žingsnius.

    Programa ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori išbandyti skirtingas veiklos sritis, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir susikurti aiškesnį karjeros ar mokymosi krypties vaizdą. Savanorystės patirtis dažnai vertinama ir stojant, ir ieškant pirmojo darbo, nes parodo iniciatyvumą bei atsakomybę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos koordinuojančias organizacijas arba rašyti el. paštu jst@jra.lt. Taip pat galima pasitikrinti organizacijų, kuriose galima savanoriauti, sąrašą ir aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

    Pakruojo rajono savivaldybėje programą koordinuoja akredituota organizacija Asociacija „Švietimas visiems“. Dėl konsultacijų galima kreiptis į savanorystės mentorę Gertą Jasiūnienę.