CP v2

Category: Regionai

  • Vilniaus rajono taryba balandį: 510 tūkst. eurų šeimos gydytojams, pokyčiai mokyklose ir gatvėse

    Vilniaus rajono taryba balandį: 510 tūkst. eurų šeimos gydytojams, pokyčiai mokyklose ir gatvėse

    Balandžio 24 dieną vykusiame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta viešųjų paslaugų prieinamumui ir savivaldybės turto bei infrastruktūros valdymui. Taryba priėmė sprendimus socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos, sporto infrastruktūros, verslo rėmimo ir teritorijų planavimo srityse.

    Posėdžio pradžioje meras Robert Duchnevič tarybai perdavė Chersono srities partnerių padėką už bendradarbiavimą ir paramą Ukrainai, kurią savivaldybė nuosekliai organizuoja nuo 2025 metų pabaigos. Taip pat pagerbti Vilniaus rajono sportininkai ir treneriai, kuriems pagal savivaldybės patvirtintą tvarką skirtos premijos už pasiektus rezultatus.

    Sprendimai: nuo gydytojų iki infrastruktūros

    Vienas reikšmingiausių posėdžio sprendimų – 2026 metų šeimos gydytojų paslaugų prieinamumo gerinimo programa, kuriai skirta 510 000 eurų. Lėšos numatytos Vilniaus rajono poliklinikai (434 400 eurų) ir Nemenčinės poliklinikai (75 600 eurų), siekiant mažinti eiles, stiprinti komandų darbą ir pritraukti medikus bei rezidentus.

    Šis sprendimas atspindi platesnę Lietuvos sveikatos sistemos problemą – netolygų specialistų pasiskirstymą ir šeimos gydytojų trūkumą kai kuriose savivaldybėse. Tarybos patvirtinta programa orientuota į praktinius instrumentus: paslaugų organizavimą, motyvaciją ir papildomų pajėgumų pritraukimą.

    Švietimo srityje pritarta dviem ikimokyklinių įstaigų reorganizacijoms. Numatyta iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos Vilniaus r. Kalvelių vaikų lopšelį-darželį prijungti prie Šumsko pagrindinės mokyklos, o Vilniaus r. Kabiškių vaikų lopšelį-darželį – prie Eitminiškių pagrindinės mokyklos, steigiant ikimokyklinio ugdymo skyrius.

    Kalvelių seniūnijoje taip pat pritarta papildomų patalpų Mokyklos g. 3 įsigijimui, kad būtų sprendžiamas gimnazijų patalpų trūkumas. Preliminari įsigyjamo turto vertė siekia apie 100 000 eurų, o lėšos numatytos 2026 metų savivaldybės biudžete; patalpas planuojama pritaikyti technologijų ir muzikos kabinetams, priešmokykliniam ugdymui ir visos dienos mokyklos veikloms.

    Verslo parama, sportas ir planavimas

    Verslo skatinimui taryba patvirtino atnaujintas smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatas: 2026 metais paramai numatyta 130 000 eurų. Įvesta 100 balų vertinimo sistema, nustatant minimalią 45 balų ribą, o prioritetai siejami su pasienio seniūnijomis, ekologiniais sprendimais, gamyba ir darbo vietų kūrimu kaimiškose vietovėse.

    Sporto infrastruktūros valdyme pritarta Vilniaus rajono sporto centro nuostatų atnaujinimui, įtvirtinant centralizuotą stadionų ir sporto aikštynų su dirbtine danga priežiūrą. Savivaldybės teigimu, tai turėtų didinti saugumą, prailginti dangų tarnavimo laiką ir racionaliau naudoti viešąsias lėšas, o sportininkų ugdyme įvedama papildoma pakopa – meistriškumo ugdymas.

    Teritorijų planavimo klausimu Avižienių seniūnijoje nuspręsta pratęsti Gailašių ir Kelpių gatvių trasas, o jų pavadinimus Tarandės kaimo teritorijoje panaikinti, nes Vyriausybės nutarimu panaikintas Tarandės kaimas ir pakoreguotos gyvenamųjų vietovių ribos. Taip pat pakoreguotos Ryto gatvės geografinės charakteristikos, ją priskiriant Avižienių miesteliui.

    Avižienių seniūnijoje pritarta ir visuomeninės paskirties sklypo formavimui Pikutiškių kaime: sklypo plotas didinamas iki 2,12 hektaro, siekiant jį pritaikyti bendrojo naudojimo reikmėms pagal aktualius planavimo sprendinius. Savivaldybė nurodo, kad procedūros buvo pradėtos dar 2018 metais, tačiau iki šiol nebuvo užbaigtos.

    Kompensacijos ir strateginio plano korekcijos

    Taryba atnaujino kompensacijų už prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką, išplėsdama galimybę kreiptis ir daugiabučių gyventojams. Taip pat patikslintos sąvokos, supaprastintas dokumentų teikimas ir aiškiau apibrėžti atvejai, kai galima 100 proc. kompensacija, siekiant paskatinti prisijungimus ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Patikslintas ir 2026–2028 metų Vilniaus rajono strateginis veiklos planas: savivaldybės biudžetas didintas 475 500 eurų, dar 358 400 eurų perskirstyta tarp priemonių. Savivaldybė nurodo, kad korekcijos susijusios su papildomai pritrauktomis valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis bei investicijų perplanavimu švietimo, socialinių paslaugų, infrastruktūros ir sveikatos projektuose.

    Posėdyje pristatyti ir sprendimų projektai pateikimo stadijoje: svarstoma atverti nenaudojamas švietimo įstaigų patalpas bendruomenėms, atnaujinti mokesčių lengvatų teikimo taisykles, keisti kompensavimo tvarką individualiems buitinių nuotekų valymo įrenginiams, plėsti savivaldybės stipendijų prioritetinių specialybių sąrašą ir atnaujinti mokinių priėmimo į neformaliojo ugdymo mokyklas tvarką. Jei taryba pritars, projektai bus toliau nagrinėjami komitetuose ir galutinai teikiami balsavimui kitame posėdyje.

    Šaltiniai:
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/8460a252399211f1b8c7b769f825df26
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/35df87101bb811f199c6aa78b7fb0d96
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/48d44a50236411f199c6aa78b7fb0d96
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/dbf43d90238711f199c6aa78b7fb0d96
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/16988bb3395711f1806d92b9b35aed3b
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4282ae70389111f19c389aefab77fb47

  • Invazinės rūšys Vilniaus rajone: mokymai, INVA sistema ir konkreti barščių bei šliužų kontrolė

    Invazinės rūšys Vilniaus rajone: mokymai, INVA sistema ir konkreti barščių bei šliužų kontrolė

    Vilniaus rajono savivaldybėje surengti invazinių rūšių reguliavimo mokymai seniūnijų specialistams. Juose aptarti praktiniai veiksmai, kaip greičiau identifikuoti židinius, pasirinkti tinkamus naikinimo metodus ir užtikrinti tęstinę kontrolę bei prevenciją.

    Renginį atidaręs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad invazinės rūšys plinta greitai, todėl vienkartinės akcijos neduoda ilgalaikio efekto. Pasak savivaldybės, rezultatus lemia nuoseklus institucijų darbas ir gyventojų įsitraukimas, ypač tvarkant privačias teritorijas.

    „Jei delsime, rytoj mokėsime kur kas didesnę kainą – nyks vietinės kilmės biologinė įvairovė, retos bei saugomos rūšys“, – sakė Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius.

    Barščių, rykštenių ir šliužų kontrolė

    Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė mokymuose akcentavo, kad Sosnovskio ir Mantegacio barščių naikinimo sėkmę dažniausiai lemia laikas ir metodo parinkimas. Viena iš pabrėžtų praktinių taisyklių: po cheminio apdorojimo augalų negalima šienauti, kol jie visiškai nesunyks, nes taip gali būti sumažinamas priemonių efektyvumas.

    Taip pat aptartos ir kitos dažnai Lietuvoje fiksuojamos invazinės rūšys, tarp jų ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir bitinė sprigė. Pastaroji ypač sparčiai plinta pakrančių buveinėse ir, nors vizualiai patraukli, stelbia vietinę augaliją bei keičia natūralių ekosistemų struktūrą.

    Praktinę patirtį pristatė kenkėjų kontrolės įmonės UAB „Naikinta“ vadovas Domas Zastartas, apžvelgęs 2024 metais Bukiškio gyvenvietėje vykdytus ispaninio ariono kontrolės darbus. Per 7 mėnesius stebėta ir tvarkyta apie 19 hektarų teritorijos, iš jų 17 hektarų taikytas cheminis apdorojimas, taip pat atlikta 192 valandos rankinio rinkimo ir 96 valandos gaudyklių priežiūros bei duomenų surinkimo.

    Mokymuose pabrėžta, kad invazinių rūšių kontrolė dažnai žlunga ten, kur lieka netvarkomi sklypai, neprižiūrimas kompostas ar paliekamos žaliosios atliekos. Tokios vietos tampa nuolatiniais židiniais, iš kurių rūšys vėl plinta į sutvarkytas teritorijas, todėl gyventojų elgsena laikoma esminiu sėkmės veiksniu.

    Teisiniai reikalavimai ir INVA sistema

    Mokymų dalyviams pristatyta invazinių rūšių teisinė bazė ir aktualūs sąrašai. Nurodyta, kad Lietuvoje invazinių rūšių sąraše yra 35 gyvūnų ir augalų rūšys, o Europos Sąjungos mastu – 114; 2025 metais ES sąrašas papildytas dar keturiomis rūšimis.

    Kaip viena svarbiausių praktinių priemonių paminėta invazinių rūšių informacinė sistema INVA, skirta fiksuoti radavietes ir stebėti plitimą. Mokymuose akcentuota, kad kokybiški duomenys leidžia tiksliau planuoti naikinimo darbus, vertinti priemonių poveikį ir išvengti situacijų, kai kontrolė vykdoma fragmentiškai.

    Taip pat pristatytas Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas, kuriuo numatyta invazines rūšis naikinti ir kontroliuoti daugiau nei 1 600 hektarų plote. Projekte dalyvaus ir dvi Vilniaus rajono seniūnijos: Dūkštų ir Paberžės, kuriose bus tęsiami Sosnovskio barščio tvarkymo darbai.

    Prevencija, atliekos ir savivaldybės taisyklės

    Mokymų pabaigoje aptarti žaliųjų atliekų tvarkymo ir kompostavimo reikalavimai bei galimybės naudotis regioninėmis atliekų surinkimo aikštelėmis. Pabrėžta, kad netinkamai tvarkomos žaliosios atliekos gali prisidėti prie invazinių augalų platinimo, jei su jomis pervežamos sėklos ar augalų dalys.

    Viešosios tvarkos skyriaus atstovai pristatė atnaujintas švaros ir tvarkymo taisykles Vilniaus rajone. Jose numatyta, kad sklypai turi būti tvarkomi ne rečiau kaip kartą per metus, o invazinių rūšių naikinimo tvarka apibrėžta aiškiau; už reikalavimų nesilaikymą gali grėsti administracinė atsakomybė.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad invazinių rūšių valdymas yra ilgalaikis procesas, kuriame svarbiausi trys elementai: ankstyvas židinių aptikimas, teisingai parinktos priemonės ir nuolatinė priežiūra. Mokymų tikslas – kad šie principai taptų kasdiene seniūnijų praktika, o kontrolė būtų vykdoma vienodai visame rajone.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg_impl/2016/1141/oj
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2014/1143/oj
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395874

  • Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė TAIS, transliacija „Youtube“

    Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė TAIS, transliacija „Youtube“

    2026 metais balandžio 30 dieną Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį. Jis vyks 9.00 valandą Tarybos posėdžių salėje Rinktinės g. 50, Vilniuje.

    Savivaldybė nurodo, kad paskelbus darbotvarkę gyventojai galės susipažinti su sprendimų projektais ir lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje. Tokiu būdu viešai matomi tiek planuojami sprendimai, tiek jų pakeitimai ar priedai, kurie dažniausiai ir turi didžiausią praktinę reikšmę.

    Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai savivaldybės transliacijoje „Youtube“ platformoje. Tiesioginės transliacijos leidžia gyventojams realiuoju laiku sekti diskusijas ir balsavimus, o vėliau dažnai tampa patogia priemone grįžti prie konkrečių klausimų ir sprendimų motyvų.

    Tarybos posėdžiuose paprastai svarstomi savivaldybės biudžeto, infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų, teritorijų planavimo ir vietinių rinkliavų klausimai. Konkreti balandžio 30 dienos darbotvarkė paaiškės ją oficialiai paskelbus TAIS.

    Kur rasti darbotvarkę ir projektus?

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai skelbiami TAIS, kur galima atlikti paiešką pagal instituciją ir dokumento tipą. Tai patikimiausias šaltinis norint pamatyti galutinę projektų redakciją, aiškinamuosius raštus ir priedus.

    Tiesioginė transliacija bus pasiekiama savivaldybės „Youtube“ kanale. Prieš posėdį verta pasitikrinti kanalo skiltį su suplanuotomis transliacijomis, kur paprastai iš anksto paskelbiamas laukiamas posėdis.

    Šaltiniai:

    https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt

    https://www.vrsa.lt/naujienos/

  • Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė, projektai ir transliacija

    Vilniaus rajono taryba posėdžiaus balandžio 30 dieną: darbotvarkė, projektai ir transliacija

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną rengia posėdį, kurio pradžia numatyta 9.00 valandą. Savivaldybė paskelbė darbotvarkę ir informuoja, kur gyventojai gali rasti su klausimais susijusius dokumentus.

    Darbotvarkė pateikiama atskiruose failuose, todėl ją galima peržiūrėti ir atsisiųsti patogiu formatu. Savivaldybė nurodo, kad kartu skelbiami ir posėdžio sprendimų projektai, kuriuos svarstant paprastai priimami konkretūs tarybos sprendimai.

    Su sprendimų projektais ir lydimaisiais dokumentais galima susipažinti Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje sistemoje viešinami projektai ir susiję dokumentai, todėl gyventojai gali iš anksto įvertinti planuojamus sprendimus ir jų argumentus.

    Tiesioginė posėdžio transliacija bus prieinama realiuoju laiku savivaldybės VRSA „Youtube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Tai leidžia stebėti posėdį nuotoliu, net jei nėra galimybės atvykti į savivaldybę.

    Tokio tipo transliacijos ir iš anksto skelbiami dokumentai yra svarbūs savivaldos skaidrumui ir gyventojų įsitraukimui. Sekant darbotvarkę ir sprendimų projektus, lengviau suprasti, kokie klausimai svarstomi ir kaip jie gali paveikti vietos bendruomenes.

    Šaltiniai:
    https://vrsa.lt/taryba/posedziai/96
    https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt

  • Vilniaus rajonas paskirstė 120 000 eurų sportui: finansavimą gaus 35 iniciatyvos

    Vilniaus rajonas paskirstė 120 000 eurų sportui: finansavimą gaus 35 iniciatyvos

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė 2026 metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto projektų konkurso rezultatus. Iš viso 120 000 eurų bus paskirstyta 35 sporto organizacijų iniciatyvoms, siekiant didinti sporto prieinamumą ir gyventojų fizinį aktyvumą.

    Savivaldybė nurodo, kad šių metų finansavimas orientuotas į vietos bendruomenių stiprinimą ir tęstinių veiklų plėtrą arčiau gyventojų namų. Projektai atrinkti vertinant jų kokybę, naudą bendruomenei, pasiekiamumą ir veiklų tęstinumą.

    „Vilniaus rajono savivaldybė nuosekliai investuoja į gyventojų fizinį aktyvumą ir sveikatingumą. Parama aktyvaus laisvalaikio iniciatyvoms leis rajone veikiančioms organizacijoms ne tik efektyviau plėsti veiklą, bet ir pasiūlyti mūsų bendruomenei dar platesnį kokybiškų treniruočių, renginių bei sporto paslaugų spektrą arčiau jų namų“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Finansuojamų projektų sąrašas patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 23 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M22-417(2.1 E). Savivaldybė pažymi, kad šiemet sulaukta didesnio pareiškėjų aktyvumo: iš 42 pateiktų paraiškų finansavimas skirtas 35 iniciatyvoms.

    „Augantis aktyvumas patvirtina, kad ši savivaldybės parama yra laukiama ir reikalinga – šiemet iš 42 gautų paraiškų finansavimas pasieks net 35 skirtingas sporto iniciatyvas. Didžiausią dėmesį skiriame tam, kad kokybiškos ir tęstinės veiklos būtų pasiekiamos įvairaus amžiaus gyventojams ir skatintų jų įsitraukimą visame Vilniaus rajone“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Dvi finansavimo kryptys

    Savivaldybės lėšos skiriamos dviem veiklos sritims. Pirmoji kryptis apima Vilniaus rajono komandinių sporto šakų plėtotę, kuri šiame kvietime numatyta krepšiniui, vienam projektui skiriant iki 10 000 eurų.

    Antroji kryptis skirta fizinio aktyvumo veikloms ir sporto renginių organizavimui, apimant visas kitas sporto šakas. Šioje kategorijoje vienam projektui gali būti skiriama iki 5 000 eurų.

    Ką turi padaryti finansavimo gavėjai

    Atrinktų projektų vykdytojai per 20 darbo dienų nuo sąrašo paskelbimo dienos turi pateikti pasirašytas sutartis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Taip pat nurodoma, jog projekto administratorius artimiausiu metu susisieks su finansavimo gavėjais ir pateiks detalesnę informaciją apie įgyvendinimo bei atsiskaitymo tvarką. Vykdytojai įsipareigoja viešinimo medžiagoje nurodyti Vilniaus rajono savivaldybę kaip projekto rėmėją ir naudoti oficialią savivaldybės simboliką.

    Konsultacijas dėl sporto projektų konkurso teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyrius.

    Šaltiniai:

    https://vrsa.lt/ (Vilniaus rajono savivaldybės informacija apie 2026 metų sporto projektų finansavimo rezultatus)

  • Zapyškyje startuoja 3,3 mln. eurų prieplauka: ką žada informacijos centras prie bažnyčios

    Zapyškyje startuoja 3,3 mln. eurų prieplauka: ką žada informacijos centras prie bažnyčios

    Zapyškyje, šalia Senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, oficialiai pradėtos modernios prieplaukos ir informacijos centro statybos. Projekto startą simboliškai pažymėjo įkasta laiko kapsulė.

    Ceremonijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bei kiti valstybės ir savivaldos, taip pat projekto rengėjų atstovai. Į renginį įsitraukė ir Vidaus vandens kelių direkcijos bei Kultūros paveldo departamento atstovai.

    Nauja prieplauka Nemuno pakrantėje

    Įgyvendinus projektą, Zapyškyje planuojama įrengti modernią prieplauką su dviem krantinėmis. Viena jų būtų skirta maršrutiniams laivams, kita – mažųjų laivelių švartavimui ir stovėjimui.

    Greta numatytas informacijos centras, kuris turėtų tapti lankytojų orientaciniu tašku ir „vartais“ į Kauno rajono kurortinę teritoriją. Teritorijoje suplanuoti pėsčiųjų takai, pritaikyti žmonėms su negalia, apželdinimas, apšvietimas, mažosios architektūros elementai ir vaizdo stebėjimo sistema.

    Inžinerija ir jungtys su takais

    Projektas apima ir inžinerinius sprendimus, kurie svarbūs realiam prieplaukos veikimui, o ne tik jos vaizdui. Numatyta laivų prijungimo prie elektros tinklų infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas, patogus privažiavimas specialiajam transportui.

    Taip pat planuojama sujungti naują teritoriją su esamais dviračių ir pėsčiųjų takais. Tai reikšminga ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judumui, nes Nemuno pakrantės maršrutai jau dabar pritraukia didelius srautus.

    3,3 mln. eurų vertės projektas

    Bendra projekto vertė siekia apie 3,3 mln. eurų. Iš jų 2,2 mln. eurų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o 1,1 mln. eurų skiriama iš Kauno rajono savivaldybės biudžeto.

    Laiko kapsulėje paliktas laiškas ateities kartoms, kurį pasirašė Ministrė Pirmininkė, Kauno rajono meras bei projekto architektai. Kapsulė į vietą atplukdyta Nemunu, pabrėžiant vandens kelio svarbą šios teritorijos tapatybei ir vystymuisi.

    „Daugiau nei prieš šimtą metų ši vieta tarnavo krašto ūkiui. Iš Ežerėlio durpyno nutiestas siaurasis geležinkelis jungė Zapyškį su platesniu pasauliu – durpės keliavo Nemunu, pasiekdamos Vokietiją. Šiandien mes kuriame naują istoriją“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

    „Neabejoju, kad atnaujinta prieplauka padės atrasti Zapyškio ir jo apylinkių grožį daugybei iki šiol čia nesilankiusių žmonių, o jis tikrai to vertas“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

    Augantį vietos potencialą rodo lankytojų srautai: 2025 metais Zapyškio–Kulautuvos maršrutu kursavusiu keltu pasinaudojo daugiau kaip 10 000 žmonių, o dviračių takais – per 100 000. Savivaldybė tikisi, kad naujoji prieplauka taps ne tik transporto infrastruktūra, bet ir gyva bendruomenės bei kultūros erdve.

    Šaltiniai:

    https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/themes/urban-development/tourism_en

    https://vkd.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vidaus-vandens-keliai/

  • Kaunas kviečia atnaujinti fasadus: paraiškos miesto įvaizdžio ir paveldotvarkos finansavimui

    Kaunas kviečia atnaujinti fasadus: paraiškos miesto įvaizdžio ir paveldotvarkos finansavimui

    Kauno miesto savivaldybė pradeda naują kvietimą pastatų savininkams ir valdytojams, norintiems atnaujinti fasadus bei kitus išorės elementus. Parama numatyta per dvi kryptis: Miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą ir Paveldotvarkos programą.

    Abiem atvejais tikslas tas pats: tvarkingesni, vizualiai vientisesni miesto pastatai ir išsaugotos kultūros paveldo vertybės. Savivaldybė nurodo, kad finansavimas gali būti skiriamas visiškai arba iš dalies, priklausomai nuo objekto ir darbų apimties.

    Iki kada ir kam skirtas kvietimas

    Paraiškų į Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programą laukiama iki gegužės 29 dienos 15.30 valandos. Ši programa skirta pastatams strategiškai matomose vietose, kurios formuoja bendrą urbanistinį miesto identitetą.

    Į pretendentų sąrašą patenka gatvės UNESCO pasaulio paveldo teritorijoje ir apsaugos zonoje. Taip pat numatytos ir kitos miesto arterijos bei alėjos, kuriose esantys nepaveldiniai pastatai gali pretenduoti į paramą, jei atitinka programos kriterijus.

    Finansuojami fasadų ir kitų išorės tvarkymo darbai, taip pat dekoratyvinio apšvietimo įrengimas. Dažniausiai parama orientuota į pastatus pirmoje linijoje, šalia gatvės, todėl pokytis būtų pastebimas didžiausiam miestiečių ir svečių srautui.

    Paveldotvarka: paraiškos priimamos visus metus

    Paveldotvarkos programa Kaune veikia nuo 2015 metų ir skirta nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkams, bendraturčiams, gyventojams bei įmonėms. Savivaldybė nurodo, kad paraiškos dėl paveldinių objektų ar pastatų tam tikrose teritorijose priimamos ištisus metus.

    Tarp teritorijų įvardijami Kauno senamiestis, Naujamiestis, Žaliakalnis, Žemieji Šančiai, taip pat UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti teritorija Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 ir jos apsaugos zona. Programos logika grindžiama tuo, kad paveldą dažnai reikia prižiūrėti ne sezoniškai, o tada, kai tam pasirengia savininkai ir leidžia techninė būklė.

    Programoje finansuojami avarinės būklės šalinimo, konservavimo ir restauravimo darbai, fasadų elementų atnaujinimas, techninės būklės gerinimas, dekoratyvinio apšvietimo įrengimas. Taip pat gali būti apmokami tyrimai, projektavimo darbai ir pastatų pritaikymas žmonėms su negalia, jei tai dera su paveldo apsaugos reikalavimais.

    Koks finansavimas numatytas

    Savivaldybė nurodo, kad finansavimo intensyvumas priklauso nuo objekto tipo ir darbų apimties. Mūriniams pastatams gali būti skiriama iki 50 proc. darbų vertės, o mediniams pastatams iki 75 proc., siekiant išsaugoti nykstantį medinį paveldą.

    Išskirtinio reikšmingumo objektams gali būti taikomas ir 100 proc. finansavimas. Nuo programos pradžios Kaune finansuota 250 paraiškų už daugiau kaip 5,8 milijono eurų.

    Paraiškas gali teikti statinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo, daugiabučio namo savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba administratorius. Dokumentai priimami savivaldybėje, taip pat gali būti siunčiami paštu ar per kurjerį.

    Kauno savivaldybė pabrėžia, kad tiek įvaizdžio programos, tiek paveldotvarkos atveju svarbiausia yra aiškiai suplanuoti darbus, pateikti tvarkingus dokumentus ir laikytis reikalavimų. Tai leidžia greičiau įvertinti paraiškas ir tiksliau planuoti miesto biudžeto lėšas, skiriamas pastatų atnaujinimui.

    „Svarbiausias tikslas – išsaugoti ir atkurti autentišką pastatų išvaizdą bei vertybes“, – nurodo savivaldybė.

    Šaltiniai:

    Pradinis puslapis

    https://ivaizdis.kaunas.lt

    https://paveldotvarka.kaunas.lt

  • Investuotojai gręžiasi į regionus: kuria darbo vietas, būstą ir „Resta“ forume ieško augimo taškų

    Investuotojai gręžiasi į regionus: kuria darbo vietas, būstą ir „Resta“ forume ieško augimo taškų

    Lietuvos regionų ateitis vis dažniau sprendžiama ne vien demografijos statistikoje, o investicijų ir būsto pasiūlos dinamikoje. Balandžio 23 dieną parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje vykusiame Savivaldybių investicijų forume, surengtame parodos „Resta“ metu, diskutuota, kodėl vieni miesteliai traukiasi, o kiti vėl tampa patrauklūs gyventi ir dirbti.

    Diskusiją organizavo „Litexpo“ kartu su Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacija ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Forumo dalyviai akcentavo, kad regionų gyvybingumą lemia trys praktiniai dalykai: darbo vietos, kasdienio gyvenimo paslaugos ir galimybė patogiai įsikurti, įskaitant naują būstą bei infrastruktūrą.

    „Ten, kur susijungia darbas, gyvenimo kokybė ir būstas, regionai pradeda klestėti“, – sakė Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

    Kauno rajono pavyzdys

    Viena dažniausiai minimų sėkmės istorijų forume tapo Kauno rajono savivaldybės plėtra. Meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad savivaldybė per Nepriklausomybės laikotarpį nuosekliai transformavosi iš agrarinio krašto į modernią, investicijoms patrauklią teritoriją, kartu išlaikydama žemės ūkio tradicijas.

    Pasak mero, savivaldybėje vystomos penkios verslo zonos, o lygiagrečiai stiprinama kurortinė kryptis ir viešoji infrastruktūra. Toks modelis, kai ekonominė plėtra derinama su gyvenimo aplinkos kokybe, tampa vis svarbesnis savivaldybėms, siekiančioms pritraukti tiek investuotojus, tiek naujakurius.

    Kauno rajonas išsiskiria ir statybų aktyvumu. Pagal išduodamų statybos leidimų skaičių savivaldybė minima tarp lyderių, o tai signalizuoja rinkai apie augantį būsto poreikį bei plėtros potencialą.

    „Mums verslas yra strateginis partneris, todėl savivaldybė aktyviai dirba su investuotojais: užtikrina operatyvų dokumentų tvarkymą, vykdo palankią mokesčių politiką, padeda kurti infrastruktūrą“, – sakė V. Makūnas.

    Kas traukia investuotojus ir gyventojus

    Forume pabrėžta, kad šiandien investuotojai vertina ne tik sklypo kainą ar logistinius privalumus, bet ir tai, ar teritorija gali išlaikyti darbuotojus. Praktikoje tai reiškia darželius, mokyklas, paslaugų prieinamumą, patogų susisiekimą ir realų, įperkamo būsto pasirinkimą.

    Mindaugas Statulevičius atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais regionuose daugėja atvejų, kai statomi nauji daugiabučiai, o tai keičia mažesnių miestų perspektyvą. Pasak jo, miestelių ateitį lemia ne deklaracijos, o konkretūs projektai, kurie sukuria nuolatinius gyventojų srautus ir paklausą vietos paslaugoms.

    Kauno rajone, anot mero, verslo subjektų skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau kaip du kartus ir šiuo metu siekia 5 680. Jis taip pat teigė, kad tiesioginės užsienio investicijos savivaldybėje nuo 2015 metais buvusių 116 mln. eurų augo ir 2024 metais sudarė beveik 1 000 000 000 eurų.

    Nekilnojamo turto rinka ir regionų kryptis

    Diskusijoje aptartos ir platesnės nekilnojamo turto rinkos tendencijos. Remiantis Registrų centro skelbiamais sandorių duomenimis, būsto įsigijimų aktyvumas išlieka svarbiu indikatoriumi tiek didmiesčiams, tiek sparčiau augantiems priemiesčiams ir regionams.

    Ekspertų vertinimu, regionų nekilnojamo turto segmentui vis didesnę įtaką daro gyventojų lūkestis ne vien kvadratiniams metrams, o gyvenimo būdui. Žmonės renkasi vietas, kur kasdieniai sprendimai nereikalauja ilgo važiavimo iki darbo ar ugdymo įstaigų, o tai savivaldybėms reiškia aiškų uždavinį: kartu planuoti darbo vietas, būstą ir socialinę infrastruktūrą.

    Forumo išvada paprasta: regionai atgyja ten, kur savivaldybės sugeba veikti kaip partnerės investuotojams, o investicijos materializuojasi ne tik pramonės ar paslaugų objektuose, bet ir gyvenamuosiuose projektuose bei patogioje aplinkoje gyventojams.

    Šaltiniai:

    https://www.registrucentras.lt/p/1189

    Homepage

    Pradžia

    https://www.litexpo.lt/lt/

  • Kauno gimnazistų dovana Valdui Adamkui: 2,7 hektaro giraitėje pasodinta 7 300 medelių

    Kauno gimnazistų dovana Valdui Adamkui: 2,7 hektaro giraitėje pasodinta 7 300 medelių

    Kaune balandžio 24 dieną surengta bendruomenės akcija, skirta artėjančiam Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiui. Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio miškuose įkurta Prezidento Valdo Adamkaus vardo giraitė, kurioje pasodinta daugiau kaip 7 300 medelių.

    Iniciatyvą įgyvendino Kauno Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos bendruomenė: medžius sodino mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir kviestiniai svečiai. Iš viso prie darbų prisidėjo daugiau kaip 1 500 dalyvių, o giraitė užima 2,7 hektaro plotą.

    Gyvas palikimas šimtmečiui

    Gimnazijos direktorė Rita Mikalauskienė pabrėžė, kad gimnazijai Prezidento vardas reiškia ne tik garbę, bet ir pareigą ugdyti vertybes, kurias jis nuosekliai gynė viešajame gyvenime. Pasak jos, giraitė pasirinkta kaip ilgalaikis, apčiuopiamas darbas, kuris laikui bėgant taps „gyvu simboliu“ ir sugrįžimų vieta buvusiems mokiniams.

    „Prezidento Valdo Adamkaus vardas gimnazijai yra ne tik garbingas įvertinimas, bet ir atsakingas įsipareigojimas puoselėti vertybes: pagarbą gamtai, atsakomybę už aplinką, pilietiškumą ir bendruomeniškumą“, – sakė R. Mikalauskienė.

    Pasodinta giraitė įprasmina ir paties Prezidento biografijos akcentus: jis ilgus metus viešai rėmė gamtosaugines iniciatyvas, o aplinkosaugos tema Lietuvoje jam išliko svarbi tiek politinėje darbotvarkėje, tiek pilietinėje veikloje.

    Kaip vyko sodinimas

    Kad akcija vyktų sklandžiai, dalyvių srautai buvo suplanuoti iš anksto. Mokiniai į sodinimo vietą vyko užsakytais autobusais, darbai startavo ryte, o sodinimas vyko etapais pagal klasių grupes.

    Iki 14 valandos medelius sodino 7–12 klasių mokiniai, vėliau prisijungė 1–6 klasių mokiniai su tėvais. Organizatoriai pabrėžia, kad toks grafikas leido išvengti spūsčių ir užtikrinti, jog kiekvienas dalyvis gautų instrukcijas bei priemones.

    Miškininkų vaidmuo ir tolesnė priežiūra

    Vieta girai parinkta kartu su Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio specialistais. Miškininkai konsultavo dėl dirvožemio, rūšių parinkimo ir sodinimo technologijos, kad pasodinti medeliai turėtų kuo didesnę prigijimo tikimybę.

    „Nuoširdžiai dėkojame visos bendruomenės vardu Dubravos regioninio padalinio specialistams. Girininkijos darbuotojai mums išskyrė miško plotą, medelių sodinukus ir kantriai aiškino dalyviams, kaip teisingai pasodinti medelius“, – sakė R. Mikalauskienė.

    Organizatorių teigimu, tikimasi, kad visi pasodinti medeliai sėkmingai prigis ir per ateinančius dešimtmečius suaugs į tvirtą, vientisą miško masyvą. Prezidentas Valdas Adamkus 100-ąjį gimtadienį minės lapkričio 3 dieną.

    Šaltiniai:
    https://www.kaunas.lt/naujienos/kauno-gimnazistai-artejanti-prezidento-valdo-adamkaus-simtmeti-iprasmino-sodindami-jo-vardo-giraite/
    https://vmu.lt/apie-mus/struktura/dubravos-regioninis-padalinys/

  • Kauno rajone atnaujinamas vaizdo stebėjimas: 80 naujų kamerų diegiamos visose seniūnijose

    Kauno rajone atnaujinamas vaizdo stebėjimas: 80 naujų kamerų diegiamos visose seniūnijose

    Kauno rajono savivaldybės teritorijoje pradedami vaizdo stebėjimo kamerų sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, siekiant, kad vaizdo duomenys realiai padėtų kasdienėje prevencijoje ir reagavime.

    Pasak savivaldybės, modernizuojama infrastruktūra turėtų prisidėti prie viešosios tvarkos užtikrinimo, eismo saugumo ir greitesnio reagavimo į pažeidimus. Praktikoje tai reiškia daugiau galimybių operatyviai patikrinti situaciją probleminėse vietose ir tiksliau nukreipti tarnybų pajėgas.

    Numatyta įrengti 80 naujų vaizdo stebėjimo kamerų, kurios bus diegiamos etapais visose seniūnijose. Šiuo metu jau vyksta montavimo darbai, o įrengimas planuojamas taip, kad apimtų tiek intensyvaus eismo zonas, tiek viešąsias erdves, kuriose fiksuojama daugiau incidentų.

    Kur planuojama įrengti kameras?

    Daugiausia naujų kamerų planuojama Ringaudų seniūnijoje, kur numatyta įrengti 10 įrenginių. Babtų seniūnijoje planuojamos 8 kameros, o Garliavos ir Karmėlavos seniūnijose po 6.

    Domeikavos seniūnijoje planuojamos 5 kameros. Alšėnų, Garliavos apylinkių, Užliedžių ir Vilkijos apylinkių seniūnijose numatyta įrengti po 4 kameras, o Lapių ir Raudondvario seniūnijose po 3.

    Po 2 kameras planuojama įrengti Akademijos, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Rokų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Vilkijos ir Zapyškio seniūnijose. Po 1 kamerą numatyta Kulautuvos, Neveronių ir Samylų seniūnijose.

    Ką tai keičia gyventojams?

    Tokie projektai dažniausiai orientuoti į prevenciją: matomos kameros viešose vietose gali mažinti smulkių pažeidimų riziką, o fiksuojami vaizdai padeda greičiau nustatyti įvykių aplinkybes. Eismo saugumo kontekste tai gali būti aktualu vertinant pavojingus manevrus, incidentus sankryžose ar probleminėse atkarpose.

    Kartu savivaldybėms svarbu užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, aiškiai apibrėžiant stebėjimo tikslus, duomenų saugojimo terminus ir prieigos tvarką. Tokios taisyklės padeda suderinti visuomenės saugumo interesą ir gyventojų teisę į privatumą.

    Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad plėtra vyks etapais, todėl artimiausiu metu gyventojai skirtingose seniūnijose gali pastebėti montavimo darbus ir naujai atsirandančius vaizdo stebėjimo įrenginius. Tikimasi, kad atnaujintas tinklas sustiprins saugumo jausmą ir pagerins incidentų valdymą visame rajone.

    Šaltiniai:
    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj
    https://vdai.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-duomenu-apsauga/vaizdo-stebejimas/