CP v2

Category: Regionai

  • Nacionalinis miškasodis balandžio 25 dieną: visoje Lietuvoje sodins ąžuolus, kviečia registruotis

    Nacionalinis miškasodis balandžio 25 dieną: visoje Lietuvoje sodins ąžuolus, kviečia registruotis

    Valstybinių miškų urėdija kartu su Aplinkos ministerija balandžio 25 dieną kviečia gyventojus į Nacionalinį miškasodį. Šių metų iniciatyva skiriama Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms, todėl daugelyje vietų planuojama sodinti ąžuolus.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ąžuolas Lietuvoje laikomas stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simboliu. Pasak VMU, šis pasirinkimas siejamas ir su Prezidento Valdo Adamkaus indėliu į aplinkosaugą bei tvarios plėtros idėjų stiprinimą.

    Šių metų Nacionalinio miškasodžio šūkis – „Už Lietuvą, kuri žaliuos per amžius!“. Renginio tikslas neapsiriboja vien medžių sodinimu: gyventojai kviečiami susipažinti su miškininkų darbu, sodinimo principais ir miškų atkūrimo procesu.

    Kaip ruošiami sodinukai?

    VMU nurodo, kad miškasodžio metu sodinami sodmenys auginami urėdijos medelynuose. Atrenkamos genetiškai patikimos sėklos, o sodinukų auginimui taikomos pažangios technologijos, kad jie geriau prigytų ir formuotų atsparius būsimus medynus.

    Miškų atkūrimas Lietuvoje vyksta nuosekliai, o sodinimas yra tik viena proceso dalis. Vėliau jaunuolynai prižiūrimi, saugomi nuo žvėrių daromos žalos ir, jei reikia, atsodinami, kad miškas susiformuotų kokybiškas ir tvarus ilgam laikui.

    Renginys Joniškio rajone

    Joniškio rajone Nacionalinis miškasodis vyks Skaistgirio girininkijoje. Pradžia numatyta balandžio 25 dieną 10.00 valandą, vieta nurodoma koordinatėmis 56.25148, 23.38247.

    Organizatoriai prašo dalyvių iš anksto registruotis, kad sodinimo darbai vyktų sklandžiai ir būtų suplanuotas reikalingas inventorius bei sodinukų kiekis. Dėl informacijos nurodomas kontaktinis asmuo Laimonas Marijauskas, telefono numeris +370 686 16 681.

    VMU primena, kad miškasodis paprastai vyksta bet kokiu oru, todėl verta pasirūpinti patogia, darbui miške tinkama apranga ir avalyne. Taip pat rekomenduojama atvykti laiku, nes dalyviams vietoje pristatoma sodinimo tvarka ir saugumo reikalavimai.

    Parengta pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos informaciją.

    Šaltiniai:
    – https://www.vmu.lt/

  • Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 27 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Joniškio rajone šildymo sezonas pratęstas iki balandžio 27 dienos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Joniškio rajono savivaldybė pranešė pratęsianti 2025–2026 metų šildymo sezoną savo teritorijoje iki 2026 metų balandžio 27 dienos. Tai reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas daugumai vartotojų bus tęsiamas ilgiau, nei buvo numatyta anksčiau.

    Sprendimas įtvirtintas Joniškio rajono savivaldybės mero 2026 metų balandžio 20 dienos potvarkiu Nr. M-163, kuriuo pakeistas ankstesnis 2026 metų balandžio 14 dienos potvarkis Nr. M-149 dėl šildymo sezono pabaigos. Nuo 2026 metų balandžio 27 dienos oficialiai skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga.

    Gyventojams primenama, kad daugiabučiai ir kiti pastatai šildymo sezoną gali baigti ir kitu laiku, nei nustato savivaldybė, tačiau tam taikoma nustatyta tvarka. Apie sprendimą reikia informuoti šilumos tiekėją, o šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi išduoti leidimą pastato savininkui arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui sprendimą įgyvendinti.

    Praktikoje tai aktualu bendrijoms, pastatų administratoriams ir gyventojams, kurie sprendžia, ar dėl oro sąlygų ir komforto poreikio šildymą tęsti ilgiau, ar siekiant mažinti sąskaitas jį išjungti anksčiau. Savivaldybės nustatyta pabaigos data laikoma bendra orientacine tvarka, tačiau pastatų bendruomenės gali priimti sprendimus atsižvelgdamos į savo situaciją.

    Joniškio rajone daugiabučių, kuriuos administruoja UAB „Joniškio butų ūkis“, gyventojai dėl šildymo sezono pabaigos ar kitų su administravimu susijusių klausimų turi kreiptis į bendrovę. Daugiabučiuose, kuriuose įsteigtos bendrijos, gyventojai turėtų kreiptis į bendrijos pirmininką.

    Šildymo sezonų pradžią ir pabaigą savivaldybės nustato vadovaudamosi nustatytais reikalavimais, o sprendimai dažniausiai koreguojami atsižvelgiant į faktines oro temperatūras ir socialinį poreikį. Tokie pakeitimai pavasarį nėra reti, kai kelias dienas ar savaites iš eilės vyrauja vėsesni orai, ypač naktimis.

    Gyventojams, svarstantiems dėl individualaus sprendimo, rekomenduojama pasitikslinti, kas jų name priima sprendimus dėl šilumos ūkio, ir įvertinti, ar pastato šildymo sistema leidžia lanksčiai keisti režimą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad sprendimų įgyvendinimas priklauso nuo šilumos tiekėjo nustatytos procedūros ir terminų.

    Šaltiniai:

    – https://www.joniskis.lt/

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.263252

  • Kalvarijoje startuoja paraiškos: tautinių kostiumų atnaujinimui ir jaunimo išvykoms į užsienį

    Kalvarijoje startuoja paraiškos: tautinių kostiumų atnaujinimui ir jaunimo išvykoms į užsienį

    Kalvarijos savivaldybė informuoja, kad pagal Etninės kultūros plėtros 2026–2028 metų programą juridiniai asmenys gali teikti paraiškas tautinių kostiumų įsigijimui ar atnaujinimui bei jaunimo dalyvavimo kultūros renginiuose užsienyje daliniam finansavimui.

    Programa numato, kad finansavimas gali būti skiriamas visus metus, jei atsiranda poreikis ir pateikiama motyvuota paraiška, pagrindžianti planuojamos veiklos ar reikalingų priemonių būtinybę. Paraiškas gali teikti registruoti juridiniai asmenys, vykdantys etninės kultūros veiklas.

    Tautiniai kostiumai: ką galima finansuoti

    Pagal programos nuostatas galima kreiptis dėl naujų tautinių kostiumų įsigijimo, turimų kostiumų atnaujinimo arba komplektų papildymo. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinant poreikį svarbus aiškus pagrindimas, kodėl kostiumai reikalingi vykdomai veiklai.

    Tautiniai kostiumai praktikoje yra ne tik reprezentacinė priemonė, bet ir ilgalaikė investicija į kolektyvų veiklą: jie naudojami koncertuose, valstybinėse šventėse, konkursuose bei regiono renginiuose. Dėl to paraiškoje verta tiksliai aprašyti, kaip dažnai kostiumai bus naudojami ir kokiai grupei jie skirti.

    Jaunimo išvykos į užsienį: kokios išlaidos tinkamos

    Kita finansavimo kryptis – jaunimo dalyvavimas tarptautiniuose folkloro, kultūros, muzikos ir šokio renginiuose, taip pat konkursuose ir festivaliuose. Dalinis finansavimas gali būti skiriamas kelionės, apgyvendinimo, dalyvio mokesčio ir kitoms būtinoms išlaidoms.

    Tokio pobūdžio parama dažniausiai padeda kolektyvams sumažinti finansinę naštą šeimoms ir užtikrinti, kad į užsienio renginius vyktų pasirengusi, visą sudėtį atitinkanti grupė. Paraiškoje rekomenduojama pateikti kvietimus, preliminarias sąmatas ir aiškiai nurodyti dalyvių skaičių bei kelionės tikslą.

    Kas gali teikti ir kur kreiptis

    Paraiškas gali teikti registruoti juridiniai asmenys, vykdantys etninės kultūros veiklas, pavyzdžiui, kolektyvai, kultūros įstaigos, bendruomenės ir kitos organizacijos. Paraiškos teikiamos Kalvarijos savivaldybės administracijai, o formos pateiktos programos 3 ir 4 prieduose.

    Dėl paraiškų pildymo, tinkamų išlaidų ir kitų praktinių klausimų savivaldybė kviečia konsultuotis su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Erika Stankevičienė.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/naujienos/del-galimybes-teikti-paraiskas-tautiniu-kostiumu-isigijimui-ir-jaunimo-isvyku-daliniam-finansavimui/

  • Jūrės kaime atidaryta nauja „Aibės“ parduotuvė: investicija, 5 darbo vietos ir įkrovimas elektromobiliams

    Jūrės kaime atidaryta nauja „Aibės“ parduotuvė: investicija, 5 darbo vietos ir įkrovimas elektromobiliams

    Kovo 19 dieną Jūrės kaime pradėjo veikti nauja „Aibės“ tinklo parduotuvė „Jūrės Gulbelė“. Vietos gyventojams ji žada platesnį kasdienių prekių pasirinkimą, o savivaldybei – papildomas biudžeto įplaukas iš sukurtų darbo vietų ir sumokamų mokesčių.

    Parduotuvę valdanti bendrovė „Gulbelė“ sklypą Jūrės kaime įsigijo 2024 metais, o statybos darbai startavo pernai. Per maždaug 8 mėnesius buvo sutvarkyta teritorija, pašalintos seno pastato liekanos ir pastatytas naujas 360 kvadratinių metrų ploto pastatas.

    Parduotuvėje įrengta 260 kvadratinių metrų prekybinė erdvė, kurioje diegiami šiuolaikiški sprendimai. Pirkėjams pritaikytos elektroninės prekių etiketės, įrengtos savitarnos kasos, taip pat veikia taromatas patogesniam pakuočių pridavimui.

    Prie parduotuvės įrengta 18 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, numatytos vietos elektromobiliams įkrauti. Pradėjus veiklą sukurta 5 nuolatinės darbo vietos, o bendra investicijų suma siekia apie 900 000 eurų.

    Savivaldybės prašymu prie naujos prekybos vietos taip pat įrengti du gyventojams aktualūs sprendimai. Čia atsirado širdies ritmo atstatymo aparatas, dar vadinamas defibriliatoriumi, ir dviračių bei paspirtukų remonto bei krovimo stotelė.

    Pranešama, kad šie objektai bus įtraukti į virtualų Kazlų Rūdos žemėlapį. Tai turėtų palengvinti gyventojams ir svečiams paiešką, kai reikia skubios pagalbos įrangos ar smulkaus dviračio remonto.

    Tuo pat metu bendrovė „Gulbelė“ planuoja tolesnius darbus regione. 2026 metais numatyta rekonstruoti jai priklausančias parduotuves Lietuvos Partizanų ir M. Valančiaus gatvėse, kad Kazlų Rūdos gyventojai patogiau apsipirktų ir kitose miesto vietose.

    Mažesnėms gyvenvietėms naujos prekybos vietos dažnai reiškia ne tik patogumą kasdieniams pirkiniams, bet ir papildomą paslaugų koncentraciją vienoje vietoje. Tokie projektai paprastai prisideda prie vietos infrastruktūros gerinimo ir didina konkurenciją mažmeninėje prekyboje, o tai ilgainiui gali būti naudinga pirkėjams.

    Šaltiniai:

    – https://www.aibe.lt/

    – https://map.kazluruda.lt/

  • Kazlų Rūdos vicemere paskirta Laura Starkevičiūtė–Marčiulionienė: ką žada naujame poste

    Kazlų Rūdos vicemere paskirta Laura Starkevičiūtė–Marčiulionienė: ką žada naujame poste

    Kazlų Rūdos savivaldybės taryba kovo 30 dieną vienbalsiai pritarė Lauros Starkevičiūtės–Marčiulionienės kandidatūrai ir paskyrė ją savivaldybės vicemere. Ši pozicija buvo atsilaisvinusi po to, kai iki tol vicemere dirbusi Virginija Mitrikevičienė pradėjo eiti savivaldybės administracijos direktorės pareigas.

    Sprendimas priimtas tarybai siekiant užtikrinti nepertraukiamą savivaldybės vadovybės darbą ir aiškų atsakomybių pasidalijimą administruojant kasdienes savivaldos funkcijas. Praktikoje vicemero pareigos dažnai apima konkrečių savivaldybės sričių kuruojamą darbą, gyventojų klausimų koordinavimą ir projektų priežiūrą.

    L. Starkevičiūtė–Marčiulionienė Kauno medicinos universitete yra įgijusi vaistininko magistro laipsnį. Savivaldybės pateiktais duomenimis, ji apie 15 metų dirbo vadovaujamą darbą farmacijos srityje, taip pat kurį laiką gyveno ir dirbo Norvegijoje.

    Į Kazlų Rūdą ji sugrįžo 2023 metais. Savivaldybėje pabrėžiama, kad vadovavimo patirtis ir tarptautinė darbo praktika gali būti aktuali stiprinant viešųjų paslaugų organizavimą ir bendradarbiavimą su bendruomene, ypač srityse, kur reikalingas procesų valdymas ir komandinis darbas.

    Tolesni vicemerės darbų prioritetai paprastai paaiškėja po pareigų ir kuruojamų sričių paskirstymo, kai meras ir administracija patvirtina atsakomybės laukus. Artimiausiu metu tikėtina, kad savivaldybė detaliau įvardys, kokias sritis naujoji vicemerė kuruos ir kokius tikslus kelia šiai kadencijai.

    Šaltiniai:
    – https://lrvalstybe.lt/pareigybes/vicemeras
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884

  • Kazlų Rūdoje startavo „Pušelės“ plėtra: 40 naujų vietų, 3 grupės ir STEAM erdvės per 10 mėnesių

    Kazlų Rūdoje startavo „Pušelės“ plėtra: 40 naujų vietų, 3 grupės ir STEAM erdvės per 10 mėnesių

    Kazlų Rūdoje balandžio 2 dieną simboliškai įkasta kapsulė, žyminti lopšelio-darželio „Pušelė“ naujo korpuso statybų pradžią. Projektu siekiama padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą ir sukurti papildomas vietas vaikams.

    Pagal numatytus sprendinius darželio teritorijoje esantis ūkinis pastatas rekonstruojamas ir pritaikomas atskiram lopšelio-darželio korpusui. Jame planuojama įrengti tris ikimokyklinio amžiaus grupes, iš viso 40 vietų, taip pat STEAM laboratoriją, mokytojų kabinetus ir edukacines lauko erdves.

    Bendra projekto vertė siekia 1,1 mln. eurų, o didžioji dalis finansavimo numatyta iš Europos Sąjungos lėšų. Savivaldybės teigimu, investicija orientuota ne tik į patalpas, bet ir į funkcionalias ugdymo aplinkas, leidžiančias derinti kasdienę priežiūrą su šiuolaikinėmis edukacinėmis veiklomis.

    Nuo lopšelio iki priešmokyklinio

    Rekonstruotame pastate ugdymas bus organizuojamas pagal amžiaus grupes. Pirmajame aukšte projektuojama 1–2 metų vaikų grupė, kurioje suplanuotos atskiros aktyvios ir ramios zonos, kad mažiesiems būtų lengviau adaptuotis ir saugiai tyrinėti aplinką.

    Antrajame aukšte numatyta 2–3 metų vaikų grupė, kur erdvės pritaikomos savireguliacijai ir kalbos lavinimui. Planuojami moduliniai baldai, kad patalpas būtų galima greitai keisti pagal veiklas, o ugdymas apimtų kūrybinius užsiėmimus ir judrią veiklą.

    Tame pačiame aukšte projektuojama ir 3–6 metų vaikų grupė, kurios dalis vaikų ruoštųsi priešmokykliniam ugdymui. Šiai amžiaus grupei numatytos erdvės individualiam darbui ir veikloms komandomis, o didesnė ugdymo zona leistų taikyti STEAM principus per projektines užduotis ir paprastus bandymus.

    STEAM laboratorija ir daugiafunkcė salė

    Pirmajame aukšte suplanuota STEAM laboratorija ir daugiafunkcė salė, kurias jungs stumdoma pertvara, leidžianti lanksčiai keisti patalpų paskirtį. Laboratorijoje vaikai galės tyrinėti gamtos reiškinius, konstruoti ir atlikti paprastus bandymus, o salė būtų pritaikyta muzikai, šokiui, teatrui, sportui ir bendruomenės renginiams.

    Statybos darbus „Pušelės“ teritorijoje numatyta užbaigti per maždaug 10 mėnesių. Rangovas UAB „Statybų vizija“ neatmeta galimybės, kad naujos grupės galėtų pradėti veikti 2026 metų rugsėjį, tačiau galutinis terminas priklausys nuo darbų eigos ir derinimų.

    Šaltiniai:

    – https://www.kazluruda.lt/gyventojams/projektai/6#project43

  • Joniškio darželis „Saulutė“ jungiasi prie „Tvari mokykla 2030“: ką keis tvarumo darbotvarkė

    Joniškio darželis „Saulutė“ jungiasi prie „Tvari mokykla 2030“: ką keis tvarumo darbotvarkė

    Joniškio vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“ apsilankė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistė Monika Gineitytė. Susitikimo metu aptarta, kaip ugdymo įstaigos gali praktiškai įgyvendinti tvarumo principus kasdienėje veikloje ir įtraukti bendruomenę.

    Vizito metu pristatyta „Tvari mokykla 2030“ darbotvarkė – ilgalaikė iniciatyva, skirta padėti mokykloms ir darželiams kryptingai diegti tvarumą visose srityse. Akcentuota, kad tvari ugdymo įstaiga apima ne tik aplinkosaugą, bet ir atsakingą vartojimą, bendruomeniškumą, vaikų sąmoningumo bei vertybinių nuostatų ugdymą.

    Ką reiškia tvarumas ugdyme?

    Šiuolaikinėse švietimo tendencijose vis daugiau dėmesio skiriama ne vien pavienėms akcijoms, o ilgalaikiams pokyčiams: nuo atliekų rūšiavimo ir energijos taupymo iki tvaraus maitinimo, aplinkai draugiškų pirkimų ir įtraukios bendruomenės kūrimo. Tokie sprendimai ypač svarbūs ankstyvajame ugdyme, kai formuojasi vaikų įpročiai ir kasdienės elgsenos modeliai.

    Susitikime pabrėžta, kad tvarumas ugdymo įstaigoje glaudžiai susijęs su saugia, prasminga ir patirtiniu mokymusi grįsta aplinka. Vaikams tvarumo principai tampa suprantami tada, kai jie matomi realiuose veiksmuose: prižiūrint augalus, taupant išteklius, pakartotinai panaudojant priemones ar mokantis atsakingai elgtis bendrose erdvėse.

    Vicemerė: nuo mažens ugdomos vertybės

    Renginyje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Gita Vilčiauskienė, pasveikinusi susirinkusiuosius ir akcentavusi tvarumo svarbą ugdymo įstaigose. Ji atkreipė dėmesį, kad ankstyvame amžiuje formuojamos nuostatos vėliau lemia visuomenės gebėjimą atsakingai spręsti aplinkos, vartojimo ir bendruomeniškumo klausimus.

    „Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę Joniškio miesto darželiai, tačiau šiandieninis susitikimas aiškiai parodė, kad tvarumo principai gali būti sėkmingai plėtojami ir mokyklose. Tai puiki galimybė stiprinti viso rajono švietimo įstaigų bendradarbiavimą, kuriant vaikams prasmingą, saugią ir aplinkai draugišką ugdymo aplinką“, – teigė vicemerė.

    Lauko erdvės kaip praktinių įgūdžių klasė

    Po pristatymo svečiai susipažino su darželyje įrengtomis lauko erdvėmis. Aplankytos edukacinės ir poilsio zonos, kuriose vaikai mokosi per patirtį: tyrinėja gamtą, ugdo praktinius įgūdžius ir stiprina ryšį su aplinka.

    Pažymėta, kad tokios erdvės svarbios ne tik aktyviam žaidimui, bet ir ugdymui, kuris leidžia tvarumą pažinti per kasdienius veiksmus. Tai ypač aktualu įstaigoms, siekiančioms, kad tvarumo principai taptų ne atskira tema, o natūralia ugdymo dalimi.

    Susitikime taip pat dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų atstovai, kurie planuoja prisijungti prie „Tvari mokykla 2030“ iniciatyvos. Tikimasi, kad įsitraukus daugiau įstaigų, rajone lengviau bus dalintis patirtimi, susitarti dėl bendrų tikslų ir nuosekliai vertinti pažangą.

    Šaltiniai:

    – https://www.lmnsa.lt/

    – https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374802

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar žinote, kur mesti nešvarią pakuotę?

    „Atliekų kultūros“ egzaminas balandžio 30 dieną: ar žinote, kur mesti nešvarią pakuotę?

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo aiškus, kol neprireikia spręsti kasdienių smulkmenų. Viena dažniausių situacijų – plastikinė pakuotė nuo grietinės ar jogurto: ar ją būtina kruopščiai išplauti, ar pakanka ištuštinti ir trumpai praskalauti?

    Aplinkosaugos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – pakuotę ištuštinti ir, jei įmanoma, pašalinti didesnius maisto likučius. Stipriai suteptos pakuotės teršia kitas atliekas, gali pabloginti perdirbimui tinkamos žaliavos kokybę ir apsunkinti visą rūšiavimo grandinę.

    Šį praktinį požiūrį primena ir iniciatyva „Atliekų kultūros“ egzaminas, kasmet kviečiantis gyventojus pasitikrinti žinias. Artėjant jau septintajam egzaminui, televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas tinklalaidėje Valinskas žino atvirai pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nevadintų, tačiau stengiasi elgtis atsakingiau.

    Egzamino idėja: ne teorija, o kasdienybė

    Organizatoriai akcentuoja, kad šio testo tikslas nėra gaudyti klaidas ar vertinti žmones. Pagrindinė idėja – padėti lengviau orientuotis situacijose, kuriose atsakymas ne visada akivaizdus, o sprendimą lemia įpročiai, žinios ir supratimas, kaip veikia atliekų tvarkymas.

    Tokie pavyzdžiai, kai žinomi žmonės viešai pasitikrina savo žinias, primena paprastą dalyką: rūšiavimas nėra vienkartinis išmokimas. Tai nuolatinis mokymasis ir kasdieniai sprendimai, kurie galiausiai turi įtakos ir perdirbimo rezultatams, ir aplinkos švarai.

    Kada vyks „Atliekų kultūros“ egzaminas?

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną, nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė sieks 45 minutes. Registracija dalyviams atverta nuo balandžio 9 dienos, o jokių specialių reikalavimų dalyvauti nėra.

    Mokiniams numatyti skirtingo sudėtingumo testai pagal amžių, o prie iniciatyvos kviečiami jungtis ir kolektyvai. Egzaminas vyks internetu, o geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje.

    Šaltiniai:
    – https://aam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/atlieku-tvarkymas/
    – https://www.eea.europa.eu/en/topics/in-depth/waste-and-recycling

  • Joniškio rajonas kviečia teikti mokinių atostogų programų paraiškas: iki 5 000 eurų projektui

    Joniškio rajonas kviečia teikti mokinių atostogų programų paraiškas: iki 5 000 eurų projektui

    Joniškio rajono švietimo centras papildomai kviečia teikti mokinių atostogų programų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų vykdymo paraiškas. Paraiškas numatoma priimti iki 2026 metų gegužės 6 dienos, o pavėluotai pateikti dokumentai nebus vertinami.

    Planuojama, kad mokinių vasaros atostogų programos bus įgyvendinamos 2026 metais nuo birželio iki rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas turiniui, kuris vaikams suteikia apčiuopiamą naudą ir skatina įsitraukimą.

    Kam teikiamas prioritetas 2026 metais

    Vertinant paraiškas išskiriamos programos, ugdančios socialines ir emocines kompetencijas, pilietiškumą bei kūrybiškumą. Taip pat palankiau vertinamos veiklos, kuriose numatyti aktyvūs, patyriminiai ir netradiciniai ugdymo metodai.

    Į prioritetus įtrauktas Lietuvos diasporos ir iš užsienio grįžusių vaikų įtraukimas, taip pat bendradarbiavimas su vaikų, jaunimo ar kitomis organizacijomis. Papildomas kriterijus yra efektyvumas, kai daugiau vaikų pasiekiama mažesnėmis sąnaudomis.

    Kas gali teikti paraiškas

    Paraiškas gali teikti švietimo, kultūros ir sporto įstaigos, laisvieji mokytojai, nevyriausybinės organizacijos ir kiti juridiniai asmenys, kurių veiklos dokumentuose įteisinta vaikų poilsio stovyklų veikla ir arba neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymas. Veiklas turi vykdyti asmenys, turintys teisę dirbti mokytojais pagal Švietimo įstatymo 48 straipsnio nuostatas.

    Vienas programos vykdytojas gali pateikti tik vieną paraišką, tačiau gali organizuoti neribotą skaičių stovyklos pamainų. Vienoje grupėje turi dalyvauti ne mažiau kaip 15 mokinių, pamainos trukmė gali būti nuo 5 iki 14 kalendorinių dienų, o vienos dienos veiklos trukmė turi siekti ne mažiau kaip 6 valandas.

    Finansavimo lubos ir kainos vienam vaikui

    Vienam projektui skiriama savivaldybės biudžeto lėšų suma negali viršyti 5 000 eurų. Tuo pat metu numatytos ir maksimalios kainos vienam vaikui per dieną, kai programa finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Didžiausia finansuojama kaina gali siekti 14 eurų už 6 valandų programą, 18 eurų už 8 valandų programą ir 36 eurus už programą su nakvyne. Konkrečios finansavimo sąlygos ir reikalavimai detalizuojami savivaldybės patvirtintame finansavimo tvarkos apraše.

    Dokumentus Joniškio rajono švietimo centrui galima pateikti keliais būdais, įskaitant pateikimą per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ arba elektroniniu paštu. Išsamesnę informaciją teikia Joniškio rajono švietimo centro atstovai.

    Šaltiniai:
    – https://www.sc.joniskis.lm.lt/naujienos/kvieciame-teikti-mokiniu-atostogu-programu-paraiskas2/
    – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8b201d40ac9e11eba871a26c1fc3fbc1/asr

  • Jurbarko rajono meras: nuo mokesčių inspekcijos iki regioninės plėtros tarybos pirmininko

    Jurbarko rajono savivaldybei vadovauja meras, kurio karjera išsiskiria nuosekliu perėjimu nuo inžinerijos ir teisės studijų prie ilgamečio darbo mokesčių administravimo srityje, o vėliau – prie regioninės politikos. Viešai skelbiamuose duomenyse akcentuojamas ir jo vaidmuo nacionaliniu mastu, vadovaujant regioninės plėtros institucijoms.

    Meras gimė 1965 metų gruodžio 18 dieną Smalininkuose, Jurbarko rajone. 1973–1984 metais mokėsi Smalininkų vidurinėje mokykloje, o vėliau Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją.

    Teisinį išsilavinimą jis tęsė Lietuvos teisės universitete, kur 2000–2004 metais baigė teisės programą ir įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2004–2006 metais Mykolo Romerio universitete baigė finansų teisės specializacijos magistrantūros studijas ir įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį.

    Profesinę veiklą pradėjo privačiame sektoriuje: 1991–1993 metais dirbo Skirsnemunės audimo fabrike „Liepa“ mechaniku. 1993–1995 metais jo karjera pasisuko į viešąjį sektorių – jis dirbo Jurbarko rajono policijos komisariate Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupėje.

    1995–1998 metais meras dirbo Jurbarko rajono valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur vadovavo Mokesčių išieškojimo ir prevencijos skyriui. 1999–2015 metais tęsė darbą Tauragės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, eidamas Mokestinių prievolių skyriaus Jurbarko poskyrio vedėjo pareigas.

    Į politiką jis atėjo 2015 metais, kai buvo išrinktas 2015–2019 metų kadencijos Jurbarko rajono savivaldybės meru. 2019 metais perrinktas antrai kadencijai, o 2023 metais – trečiai kadencijai, apimančiai 2023–2027 metus.

    Lygiagrečiai savivaldos darbui meras užėmė pareigas, susijusias su savivaldybių interesų atstovavimu ir regiono plėtros koordinavimu. 2019 metais išrinktas Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, o 2021 metais tapo Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininku ir Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininku.

    2022 metais jis paskirtas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komiteto nariu. 2023 metais patvirtintas ar perrinktas į kelias pareigas: Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, Tauragės regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko, taip pat tapo Lietuvos savivaldybių asociacijos Regioninės plėtros komiteto nariu.

    Viešai pateikiamoje biografijoje nurodoma ir šeimos informacija: žmona Ramutė dirba Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono konsultavimo biure ekonomikos konsultante. Taip pat minima, kad vaikai Monika, Rokas ir Gabija yra gydytojai.

    Tarp apdovanojimų išskiriami 2020 metais gauti įvertinimai už veiklą, susijusią su žydų kultūros paveldo puoselėjimu ir atminimo įprasminimu Jurbarke. Tais metais jam įteikta Lietuvos eilinio savanorio Ruvino Būno vardo premija už prasmingą veiklą ir rūpestį įamžinant Jurbarko žydų bendruomenės atminimą Sinagogų aikštės memoriale.

    2020 metais taip pat įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas už Jurbarko Sinagogų aikštės memorialo sukūrimą ir miesto erdvių pritaikymą tautinių mažumų kultūros įprasminimui. Šie įvertinimai akcentuoja savivaldos lyderystės ir kultūrinės atminties projektų sankirtą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau tampa savivaldybių darbotvarkės dalimi.

    Regioninės politikos kontekste tokios pareigos kaip regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas ar Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas yra svarbios koordinuojant strateginius projektus ir derinant savivaldybių interesus su nacionaliniais prioritetais. Tai ypač aktualu planuojant 2021–2027 metų investicijas, kuriose daug dėmesio skiriama viešųjų paslaugų prieinamumui, infrastruktūrai, ekonomikos atsparumui ir gyvenimo kokybės skirtumų tarp regionų mažinimui.

    Oficialiuose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad savivaldybė skelbia mero darbotvarkę ir kitą aktualią informaciją gyventojams. Tokia praktika laikoma vienu iš skaidrumo elementų, leidžiančių aiškiau matyti politinės vadovybės prioritetus ir planuojamus sprendimus.

    Ši biografinė informacija leidžia susidaryti vaizdą apie mero kompetencijų lauką: inžinerinis pasirengimas, teisės studijos ir ilgametė patirtis mokesčių administravime sudaro pagrindą darbui, kuriame svarbios tiek finansinės disciplinos, tiek teisinio reguliavimo išmanymas. Savivaldos ir regioninės plėtros pareigos rodo, kad jo veikla peržengia vienos savivaldybės ribas ir apima platesnį regioninį koordinavimą.

    Šaltiniai:

    – https://www.jurbarkas.lt/meras

    – https://www.lsa.lt/komitetai-ir-komisijos/sveikatos-reikalu-komitetas/

    – https://www.tauragesregionas.lt/regiono-pletros-taryba/