CP v2

Category: Regionai

  • Šildymo sezono pabaiga: ką būtina žinoti gyventojams ir kaip skaičiuojamos galutinės sąskaitos

    Šildymo sezono pabaiga: ką būtina žinoti gyventojams ir kaip skaičiuojamos galutinės sąskaitos

    Daugelyje savivaldybių artėjant šiltesniems orams priimami sprendimai dėl šildymo sezono pabaigos. Nors praktikoje dažnai kalbama apie „išjungimo datą“, realiai svarbiausia yra tai, kaip konkrečiai ji nustatoma ir ką tai reiškia gyventojų sąskaitoms.

    Pagal galiojančią tvarką sprendimą baigti šildymo sezoną paprastai priima savivaldybės administracija, įvertinusi faktines oro temperatūras ir prognozes. Vertinama kelių dienų vidutinė lauko oro temperatūra, o tikslas yra užtikrinti, kad patalpose būtų palaikomos higienos normoms ir komfortui artimos sąlygos.

    Daugiabučiuose svarbi ir gyventojų iniciatyva: namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, administratorius ar bendrija gali pradėti procedūras dėl ankstesnio ar vėlesnio šildymo pabaigos, jei tam yra techninės galimybės ir priimamas teisėtas sprendimas. Tokiais atvejais aktualu įsitikinti, ar pastate subalansuota šildymo sistema ir ar veikia automatinis reguliavimas.

    Pasibaigus sezonui gyventojai dažniausiai sulaukia paskutinės sąskaitos už šilumą, o kai kuriais atvejais ji gali būti didesnė arba mažesnė nei tikėtasi. Tai priklauso nuo to, kaip pasiskirsto šilumos suvartojimas tarp mėnesių, kokia buvo faktinė šilumos kaina, taip pat nuo pastato šilumos punkto reguliavimo ir to, ar šiluma apskaitoma tiksliai pagal šilumos skaitiklius.

    Šilumos tiekėjai ir prižiūrėtojai primena, kad po sezono verta peržiūrėti šilumos ūkio sprendimus: ar radiatoriai neperkaista pereinamuoju laikotarpiu, ar temperatūra butuose neviršija poreikio, ar reikia hidraulinio balansavimo. Praktika rodo, kad automatinis šilumos punkto valdymas ir tinkamas sistemos sureguliavimas padeda sumažinti suvartojimą, ypač pavasarį ir rudenį.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl šildymo pabaigos datos, geriausia pirmiausia kreiptis į savo savivaldybę, o dėl konkretaus namo sprendimų ir techninių galimybių į administratorių, bendriją arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Tai leidžia greičiau išsiaiškinti, ar sprendimas priimtas centralizuotai, ar galimas individualus režimas konkrečiam pastatui.

    Šaltiniai:
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.254672
    – https://www.vate.lt/aktai/teises-aktai/

  • Sidabro vainikėlis Sūduvoje: 22 mokinių tautodailės darbai įvertinti, geriausi vyks į Telšius

    Sidabro vainikėlis Sūduvoje: 22 mokinių tautodailės darbai įvertinti, geriausi vyks į Telšius

    Kovo 24 dieną–balandžio 17 dieną Marijampolės kultūros centre vyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Sūduvos regiono turas. Parodoje pristatyti 22 mokinių darbai iš Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių, Šakių, Vilkaviškio bei Kauno rajono.

    Regioninis turas yra svarbi konkurso dalis, kurioje komisija atsirenka stipriausius darbus respublikiniam etapui. Vertinant akcentuojamas kruopštumas, tradicinių amatų pajauta ir kūrybiškas požiūris, išlaikant lietuvių tautodailės charakterį.

    Parodoje eksponuoti Jungėnų pagrindinės mokyklos mokinės Rugilės Adamavičiūtės pagaminti inkilai ir tos pačios mokyklos moksleivės Gustės Grinevičiūtės siuvinėta pagalvėlė. Kalvarijos gimnazijos moksleivis Jokūbas Degutis pristatė savo sumeistrautą prakartėlę.

    Rugilę Adamavičiūtę ir Gustę Grinevičiūtę konkursui rengė mokytoja Zenona Valentienė, o Jokūbo Degučio mokytojas buvo Arūnas Sinkevičius. Mokytojų indėlis šiame konkurse itin svarbus, nes mokiniai ne tik kuria, bet ir mokosi amatų technologijų, medžiagų pažinimo bei tradicijų.

    Komisija pabrėžė mokinių darbų kokybę ir pastangas, o visiems dalyviams bei jų mokytojams įteiktos padėkos. Mokiniai apdovanoti 1-osios, 2-osios arba 3-osios vietų diplomais, o Kalvarijos gimnazijos moksleivis Jokūbas Degutis pelnė 2-osios vietos diplomą.

    Pirmųjų vietų laimėtojai iš Sūduvos regiono įgijo teisę dalyvauti konkurso „Sidabro vainikėlis“ respublikiniame ture Telšiuose. Šis etapas tradiciškai sutraukia gabiausius jaunuosius kūrėjus iš visos Lietuvos ir suteikia progą jų darbams būti pastebėtiems platesniame nacionaliniame kontekste.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/naujienos/surengtas-lietuvos-mokiniu-tautodailes-konkurso-sidabro-vainikelis-sudu-vos-regiono-turas

  • Jurbarko rajonas: kodėl Nemuno kraštas vis dažniau minimas kaip patraukli vieta gyventi ir investuoti

    Jurbarko rajonas vis dažniau pristatomas kaip Nemuno kraštas, kuriame dera istorinis paveldas, gamta ir kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Vietos savivalda akcentuoja, kad teritorija patraukli ne tik trumpam apsilankymui, bet ir ilgalaikiam įsikūrimui ar verslo plėtrai.

    Regiono geografinė padėtis prie Nemuno ir greta svarbių kelių tradiciškai formavo Jurbarko, kaip susisiekimo ir prekybos taško, vaidmenį. Šiandien tai ypač svarbu vertinant logistikos, paslaugų ir turizmo verslų galimybes, kai investuotojai ieško aiškių, lengvai pasiekiamų vietų už didmiesčių ribų.

    Turizmas ir vietos tapatybė

    Jurbarko rajono patrauklumą stiprina Nemuno pakrančių kraštovaizdis ir kultūrinis maršrutų potencialas. Keliautojams vis svarbiau trumpi, savaitgalio formato maršrutai Lietuvoje, o regionai, galintys pasiūlyti gamtą ir kultūrą vienu metu, natūraliai patenka į pasirinkimų sąrašą.

    Kartu didėja vidaus turizmo reikšmė, nes žmonės dažniau planuoja keliones Lietuvoje, ieško autentiškų vietovių ir vietinių patirčių. Tokiose savivaldybėse dažniau atsiranda erdvės smulkiajam verslui, apgyvendinimo paslaugoms, maitinimui ir aktyvaus poilsio iniciatyvoms.

    Gyvenimo kokybė ir investicijos

    Gyventojų sprendimams persikelti į mažesnius miestus ar rajonus vis labiau įtaką daro būsto kaina, aplinkos kokybė ir paslaugų pasiekiamumas. Jurbarko rajono atveju dažnai pabrėžiama ramesnė gyvenimo aplinka, bendruomeniškumas ir galimybė greičiau pasiekti gamtą kasdienybėje.

    Investicijų pritraukimui svarbūs ir darbo rinkos veiksniai, ir savivaldybės pasirengimas dirbti su verslu. Lietuvos regionų plėtros politika pastaraisiais metais orientuojasi į didesnį vietos konkurencingumą, o finansavimo priemonės nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir ekonominės veiklos skatinimą.

    Regionų patrauklumas dažnai priklauso nuo konkrečių, aiškiai įvardytų privalumų: susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros, turizmo srautų ir vietos identiteto. Jurbarko rajonas šias kryptis bando sujungti į vieną žinutę apie Nemuno kraštą, tinkamą ir gyvenimui, ir lankymui, ir investicijoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.lrvalstybe.lt/regionu-politika

    – https://www.esinvesticijos.lt/

    – https://osp.stat.gov.lt/

  • Kalvarijoje moksleiviams pristatytos vasaros darbo ir „Startuolis“ galimybės: ko ieško darbdaviai

    Kalvarijoje moksleiviams pristatytos vasaros darbo ir „Startuolis“ galimybės: ko ieško darbdaviai

    Kalvarijos savivaldybėje surengtas informacinis renginys vyresniųjų klasių moksleiviams, skirtas jaunimo užimtumui ir verslumui skatinti. Susitikime aptartos realios įsidarbinimo vasarą galimybės, darbdaviams taikomos kompensacijos bei parama pradedantiems kurti savo verslą.

    Renginį „Siek svajonių“ inicijavo Kalvarijos savivaldybės administracija, o turinį pristatė Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus specialistė Edita Snapkauskienė ir jaunimo reikalų koordinatorė Viktorija Rimavičienė. Moksleiviams akcentuota, kad pirmasis darbas dažnai tampa svarbiu žingsniu renkantis studijų kryptį ar profesiją.

    Jaunuoliams pristatytos sezoninio įdarbinimo formos, dažniausiai pasitaikančios vasaros laikotarpiu, ir paaiškinta, kuo jos skiriasi atsakomybių bei įgūdžių prasme. Taip pat aptarta, kaip veikia kompensacijos darbdaviams, kai įdarbinami jauni žmonės, ir kodėl tokios priemonės padeda kurti daugiau darbo vietų regione.

    Kokios specialybės paklausiausios regione?

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialo direktorė Kristina Grigė apžvelgė situaciją regione ir atkreipė dėmesį į sritis, kuriose darbuotojų trūkumas jaučiamas labiausiai. Moksleiviams priminta, kad profesijos pasirinkimą verta grįsti ne tik pomėgiais, bet ir darbo rinkos prognozėmis bei galimybe augti pasirinktoje srityje.

    Renginyje pristatyta ir programa „Startuolis“, skirta pradedantiems verslą ir ieškantiems pradinės paramos. Tokios priemonės dažnai aktualios jauniems žmonėms, kurie nori išbandyti savarankišką veiklą dar mokyklos ar studijų metais, o verslo idėją vėliau plėtoti į tvarų pajamų šaltinį.

    Sėkmės istorija ir diskusija su darbdaviais

    Apie asmeninę patirtį pasakojo programos „Startuolis“ dalyvis, MB „Debesėlio šypsnis“ savininkas Dainius Dadurka. Jo pavyzdys moksleiviams parodė, kad verslo pradžia dažnai prasideda nuo nedidelės idėjos, o svarbiausia tampa gebėjimas nuosekliai planuoti ir ieškoti partnerių bei klientų.

    Vėliau vyko diskusija su darbdaviais ir bendruomenių atstovais, kurioje aptarti praktiniai įsidarbinimo ir verslo kūrimo iššūkiai. Pokalbyje dalyvavo Darius Vasiliauskas iš UAB „Kalvarijos statyba“, Laimis Viganauskas iš MB „Renginių sprendimai“ („Imperata“) ir MB „Orijos vilos“ („Oriana resort“), Darius Blėdis iš MB „Bleidara“, Danielė Buterlevičienė iš Kvietkinės kaimo bendruomenės bei Laimonas Žemaitis, UAB „Kalvanet“ savininkas.

    Renginyje dalyvavo ir Sangrūdos bei Jungėnų pagrindinių mokyklų 10 klasių mokiniai, kurie aktyviai domėjosi vasaros darbo pasiūlymais. Organizatoriai pabrėžė, kad vienas pagrindinių tikslų yra padėti jaunuoliams užmegzti tiesioginius kontaktus su vietos darbdaviais, užduoti rūpimus klausimus ir aiškiau suprasti, kokių gebėjimų tikimasi pirmoje darbo vietoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/informacinis-renginys-apie-jaunimo-isidarbinima-ir-versluma-kalvarijos-savivaldybeje/

    – https://www.kcci.lt/struktura-ir-kontaktai/marijampoles-filialas/

  • Prieš pereinant į „Google“: ką reiškia slapukų pasirinkimai ir kaip jie keičia paiešką bei reklamą

    Prieš naudojantis „Google“ paslaugomis, vartotojams dažnai parodomas slapukų ir duomenų naudojimo pranešimas. Jame paaiškinama, kokiais tikslais renkama informacija ir kokias galimybes žmogus turi pasirinkdamas sutikti arba atsisakyti papildomų duomenų tvarkymo.

    Slapukai yra mažos naršyklėje saugomos rinkmenos, padedančios atpažinti įrenginį, išlaikyti prisijungimą, prisiminti nustatymus ir užtikrinti paslaugų veikimą. Be slapukų dalis funkcijų gali neveikti sklandžiai, pavyzdžiui, kalbos ar saugos nustatymai, o kai kurios paslaugos gali reikalauti dažnesnio patvirtinimo.

    Pasirinkus Priimti viską, paprastai leidžiama naudoti slapukus ir kitus identifikatorius ne tik būtinoms funkcijoms, bet ir personalizavimui. Tai gali reikšti labiau pritaikytus paieškos rezultatus, rekomendacijas bei reklamą, paremta ankstesne veikla toje naršyklėje ar paskyroje, jei ji naudojama.

    Pasirinkus Atmesti viską, papildomi slapukai personalizavimui dažniausiai nėra naudojami, tačiau baziniai, paslaugai būtini duomenys gali būti tvarkomi. Tokiu atveju turinys ir reklama dažniau remiasi kontekstu, pavyzdžiui, tuo, ką žmogus žiūri tuo metu, bendra vietove ar aktyvia paieškos sesija, o ne ilgalaike naršymo istorija.

    Svarbu suprasti skirtumą tarp suasmenintos ir nesuasmenintos reklamos. Nesuasmeninta reklama vis tiek gali būti rodoma, tačiau ji parenkama pagal puslapio temą, apytikrę vietą ir momentinį kontekstą, o ne pagal individualų profilį. Suasmeninimas, savo ruožtu, gali didinti turinio aktualumą, bet kartu reiškia platesnį duomenų naudojimą.

    Vartotojai dažnai mato ir parinktį Daugiau parinkčių, kur galima detaliau valdyti kategorijas, pavyzdžiui, analitikos ar reklamos personalizavimo nustatymus. Praktikoje tai leidžia pasirinkti tarpinį variantą, kai paslaugos veikia patogiai, bet sumažinamas dalies duomenų naudojimas rinkodarai ar rekomendacijoms.

    Privatumo požiūriu verta periodiškai peržiūrėti naršyklės slapukų nustatymus, išvalyti istoriją, o prireikus apriboti trečiųjų šalių slapukus. Taip pat naudinga įsivertinti, ar naudojamas prisijungimas prie paskyros, nes jis gali lemti platesnį duomenų susiejimą tarp įrenginių, priklausomai nuo pasirinktų nustatymų.

    Šaltiniai:

    – https://policies.google.com/technologies/cookies?hl=lt

    – https://policies.google.com/privacy?hl=lt

    – https://support.google.com/accounts/answer/3118621?hl=lt

    – https://gdpr.eu/cookies/

  • Gataučių bendruomenė pelnė nacionalinį apdovanojimą: įvertintos realios vietos infrastruktūros permainos

    Gataučių bendruomenė pelnė nacionalinį apdovanojimą: įvertintos realios vietos infrastruktūros permainos

    Gataučių bendruomenė sulaukė nacionalinio pripažinimo respublikiniame konkurse Bendruomenė – Švyturys 2025 – kelias į sėkmę. Asociacija „Gataučių bendruomenė“ laimėjo nominaciją už vietos infrastruktūros gerinimą.

    Apdovanojimų renginyje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė. Pasak savivaldybės, šis įvertinimas svarbus ne tik pačiai bendruomenei, bet ir visam Joniškio rajonui.

    Konkurso tikslas – skatinti vietos bendruomenių aktyvumą, įvertinti jų rezultatus ir dalintis gerąja patirtimi. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie apdovanojimai padeda matyti, kaip gyventojų iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais vietoje.

    Ši iniciatyva apima devynias nominacijas, kurios atspindi skirtingas bendruomeninės veiklos kryptis. Tai leidžia įvertinti ne vien pavienius projektus, bet ir nuoseklų darbą, telkiant žmones bei sprendžiant konkrečius vietos poreikius.

    Konkursą organizuoja Mykolo Romerio universitetas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, informacinis partneris „Savivaldybių žinios“.

    „Džiaugiamės, kad asociacijos „Gataučių bendruomenė“ veikla ir iniciatyvos įvertintos nacionaliniu mastu“, – sakė Joniškio rajono savivaldybės vicemerė Indrė Stalnionienė.

    Pasak organizatorių, tokios iniciatyvos tampa platforma bendruomenėms pristatyti pasiektus rezultatus, o savivaldybėms ir partneriams – matyti, kur vietos lyderystė duoda didžiausią grąžą. Tikimasi, kad įvertinimas paskatins ir kitas bendruomenes aktyviau imtis infrastruktūros bei gyvenimo kokybės gerinimo projektų.

    Apdovanojimų ceremonija buvo transliuota viešai, o renginio įrašas pasiekiamas organizatorių kanaluose. Joniškio rajono savivaldybė taip pat pakvietė vietos bendruomenes domėtis konkursu ir dalyvauti ateinančiais metais.

    Šaltiniai:

    – https://www.mruni.eu

    – https://socmin.lrv.lt

    – https://vrm.lrv.lt

    – https://smsm.lrv.lt

  • Kazlų tvenkinys: skelbiamas konkursas prekybai kioskų ir priekabų vietose, startas gegužės 15 dieną

    Kazlų tvenkinys: skelbiamas konkursas prekybai kioskų ir priekabų vietose, startas gegužės 15 dieną

    Kazlų Rūdos savivaldybės administracija paskelbė viešąjį konkursą sezoninei prekybai prie Kazlų tvenkinio esančioje teritorijoje Šilo gatvėje, Kazlų I kaime. Leidimas suteiktų teisę prekiauti iš kiosko, automobilio priekabos ar specializuoto automobilio, kai prekybai skirtas plotas neviršija 12 kv. m.

    Numatoma, kad prie prekybos vietos yra įrengtas elektros įvadas, tačiau elektros energijos sąnaudas apmoka konkurso laimėtojas. Už elektros naudojimą bus atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisą, pasirašant atskirą susitarimą.

    Kas bus vertinama konkurse?

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis per mėnesį. Savivaldybė nurodo, kad siūloma suma negali būti mažesnė už nustatytą minimalų dydį, o prekybai prie Kazlų tvenkinio jis yra ne mažesnis nei 6 Eur per mėnesį.

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, leidimas prekiauti ar teikti paslaugas būtų išduodamas nuo 2026 metų gegužės 15 dienos ir galiotų iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Tai reiškia, kad konkursas orientuotas į vasaros sezono srautus, kai poilsio zonose įprastai didėja užkandžių, ledų ir nealkoholinių gėrimų paklausa.

    Terminai ir pateikimas

    Prašymai dalyvauti konkurse priimami iki 2026 metų gegužės 4 dienos 17.00 valandos. Paraiškos teikiamos elektroniniu paštu Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai.

    Kartu su prašymu konkurso dalyviai turi pateikti dokumentus, nurodytus Prekybos ir paslaugų teikimo Kazlų Rūdos savivaldybės viešosiose vietose aprašo 16 punkte. Savivaldybė pabrėžia, kad dokumentų pateikimas yra būtina sąlyga, siekiant, kad paraiška būtų vertinama.

    Kada vyks konkursas?

    Viešasis konkursas numatytas 2026 metų gegužės 6 dieną 10.00 valandos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos mažojoje salėje. Konkursas vyks Atgimimo gatvėje 12, Kazlų Rūdoje.

    Papildoma informacija dėl konkurso sąlygų, dokumentų ir procedūrų teikiama savivaldybės nurodytais kontaktais. Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad konkursą laimėjęs dalyvis turės užtikrinti prekybos organizavimą laikantis galiojančių viešosios prekybos reikalavimų.

    „Leidimas prekiauti ar teikti paslaugas išduodamas nuo 2026 metų gegužės 15 dienos ir galioja iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos“, – skelbia Kazlų Rūdos savivaldybės administracija.

    Šaltiniai:

    – https://www.kazluruda.lt

  • Joniškio rajone tvarkys melioracijos griovius: 6,362 km darbų ir 98 990 eurų projektas

    Joniškio rajone tvarkys melioracijos griovius: 6,362 km darbų ir 98 990 eurų projektas

    Joniškio rajono savivaldybės administracija pranešė, kad Ziniūnų, Pociūnėlių, Pociūnų, Krampių, Ežeikių, Jauneikių ir Ivanuvkos kaimų teritorijose bus vykdomi melioracijos griovių remonto ir priežiūros darbai. Savivaldybė teigia, jog darbais siekiama sustabdyti griovių ir jų statinių gedimus bei pagerinti sausinimo efektyvumą.

    Numatyta tvarkyti melioracijos griovius S-16-1 ir S-16-1-1, kurių būklė turi tiesioginę įtaką vandens nuvedimui iš dirbamų laukų ir žemesnių vietovių. Praktikoje tokie darbai dažniausiai padeda mažinti užmirkimų riziką ir spartina perteklinio vandens pasišalinimą po liūčių ar atlydžių.

    Projekto metu planuojama suremontuoti 6,362 km griovių, sutvarkyti 5 pralaidas ir atnaujinti 86 drenažo žiotis. Savivaldybės pateikiama projekto vertė siekia 98 990,93 euro.

    Darbų pradžia numatoma 2026 metų gegužės mėnesį, o pabaiga planuojama 2026 metų spalio mėnesį. Projektas bus finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

    Rangovu pasirinkta MB „Varanga“. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad darbų laikotarpiu atskirose atkarpose gali laikinai padidėti technikos judėjimas ir triukšmas, todėl gyventojams ir žemės naudotojams rekomenduojama sekti savivaldybės informaciją apie darbų eigą ir terminus.

    „Siekiame sustabdyti griovių ir jų statinių gedimus bei pagerinti sausinimo efektyvumą“, – sakė Joniškio rajono savivaldybės administracija.

    Šaltiniai:

    – https://www.joniskis.lt/

  • Šildymo sezono pabaiga: ką svarbu žinoti gyventojams ir kada radiatoriai Lietuvoje vėsta pirmiausia

    Šildymo sezono pabaiga: ką svarbu žinoti gyventojams ir kada radiatoriai Lietuvoje vėsta pirmiausia

    Šildymo sezono pabaiga Lietuvoje kasmet kelia tuos pačius praktinius klausimus: kada realiai bus išjungtas šildymas, nuo ko priklauso sprendimas ir kaip tai paveiks sąskaitas. Nors gyventojai dažnai laukia „vienos datos“, iš tiesų sprendimai priimami savivaldybių lygmeniu ir gali skirtis net kaimyniniuose miestuose.

    Paprastai šildymo sezono pabaigą lemia faktinė lauko temperatūra ir sinoptikų prognozės. Dažniausiai vadovaujamasi praktika šildymą baigti tada, kai kelias paras iš eilės vidutinė paros temperatūra yra pakankamai aukšta, o atšilimas laikomas tvaresniu, o ne vienadieniu.

    Sprendimą dėl centralizuoto šilumos tiekimo gyvenamuosiuose namuose įprastai skelbia savivaldybės administracija. Tuo metu daugiabučių bendrijos ar namų administratoriai gali inicijuoti šildymo išjungimą anksčiau arba vėliau, jei tam pritaria gyventojai ir yra techninės galimybės.

    Ką tai reiškia sąskaitoms?

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos sąskaitose paprastai mažėja didžiausia dalis, susijusi su patalpų šildymu. Vis dėlto kai kuriuose namuose sąskaitos gali visiškai „nenukristi iki nulio“, nes karšto vandens ruošimas ar cirkuliacija ir toliau gali būti susieta su šilumos punktu.

    Gyventojams verta įsivertinti, kaip name paskirstoma šiluma ir ar yra atlikti balansavimo darbai. Nors sezono pabaiga sumažina vartojimą, netvarkinga sistema ar neoptimizuoti šilumos punktų nustatymai gali lemti, kad pereinamuoju laikotarpiu šiluma naudojama neefektyviai.

    Kodėl vienur išjungia anksčiau?

    Skirtingi sprendimai dažniausiai susiję su vietos orais, pastatų energiniu efektyvumu ir gyventojų poreikiais. Pavyzdžiui, saulėtomis dienomis gerai apšiltintuose namuose temperatūra pakyla greičiau, o vėsesniuose rajonuose ar senesniuose daugiabučiuose komfortas gali kristi staigiau.

    Svarbu ir tai, kad šildymo sistemos išjungimas ne visada yra „momentinis“. Kai kur šilumos tiekėjai pereina prie mažesnių temperatūrų režimų, todėl radiatoriai tampa vos šilti dar iki oficialios sezono pabaigos, ypač dienomis, kai lauke šilčiau.

    Ką gyventojai gali padaryti dabar?

    Pereinamuoju laikotarpiu verta stebėti temperatūrą bute ir laiptinėje, o kilus abejonių dėl šilumos punktų darbo kreiptis į namo administratorių ar bendriją. Jei name yra galimybė lanksčiau reguliuoti šilumą, sprendimai dėl išjungimo dažnai gali būti priimami greičiau ir tiksliau atsižvelgiant į realų komfortą.

    Šildymo sezono pabaiga taip pat yra patogus metas įsivertinti, ar namui reikalingi sistemos priežiūros darbai, šilumos punkto reguliavimas ar pasirengimas kitam sezonui. Praktika rodo, kad darbai po sezono dažnai atliekami sklandžiau, nes sumažėja avarinių iškvietimų rizika ir lengviau planuoti rangovų laiką.

    Šaltiniai:

    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215910

    – https://www.lsta.lt/lt/

    – https://www.ltmeteo.lt/

  • Žygis Kalvarijos krašte: balandžio 25 dieną Liubave – 10, 19 ir 28 km maršrutai pasienyje

    Žygis Kalvarijos krašte: balandžio 25 dieną Liubave – 10, 19 ir 28 km maršrutai pasienyje

    Kalvarijos krašte balandžio 25 dieną rengiamas pėsčiųjų žygis Liubave kviečia pasirinkti 10, 19 arba 28 km trasą, vedančią per Sūduvos kraštovaizdžius. Organizatoriai žada maršrutus, kuriuose persipina Šešupės slėniai, laukų ir miškų sandūros bei rečiau lankomi takai.

    Žygio startas ir finišas numatyti Liubave, o renginio aprašyme akcentuojamas ir vietovės kultūrinis kontekstas, siejamas su Liubavo dvaru. Skirtingo sudėtingumo trasos orientuotos į įvairaus pasirengimo dalyvius, tačiau bendra idėja išlieka ta pati – ramesnis, natūralesnis ėjimas, mažiau urbanizuotose apylinkėse.

    Maršrutai ir vietovės ypatumai

    Numatyti trys atstumai leidžia planuoti laiką pagal savo tempą: 10 km labiau tinka norintiems lengvesnio pasivaikščiojimo, 19 km – ilgesnio dienos žygio, o 28 km – ieškantiems didesnio iššūkio. Trasos driekiasi Šešupės apylinkėmis ir vietomis priartėja prie Lietuvos–Lenkijos pasienio teritorijų.

    Organizatoriai pabrėžia autentišką regiono reljefą ir atviras Sūduvai būdingas erdves, kurios šiltuoju sezonu ypač patrauklios žygeiviams. Tokiose vietovėse dažnai svarbu įvertinti oro sąlygas ir dangą, nes pavasarį miško keliukai ir pakrančių ruožai gali būti drėgnesni.

    Dokumentai ir registracija

    Kadangi renginys vyksta netoli Lietuvos–Lenkijos sienos, dalyviams primenama su savimi turėti asmens dokumentą. Tai aktualu ir dėl to, kad pasienio ruožuose gali pasitaikyti patikrų, o judėjimas tam tikrose zonose turi specifinių reikalavimų.

    Bilietų kiekis į renginį ribotas, todėl registruotis rekomenduojama iš anksto. Visa registracijos informacija pateikiama organizatorių svetainėje, tačiau nuorodos šiame tekste neskelbiamos.

    „Tai žygis, ieškantiems ne tik kilometrų, bet ir autentiško kraštovaizdžio, mažai lankomų takų bei tikro buvimo gamtoje pojūčio“, – skelbiama renginio pristatyme.

    Prieš vykstant pravartu pasirūpinti tinkama avalyne, vandeniu ir papildomu viršutiniu sluoksniu nuo vėjo, ypač atviresnėse vietovėse. Taip pat verta įsivertinti, kiek laiko realiai užtruks pasirinktas atstumas, kad finišas nepasiektų sutemų.

    Šaltiniai:

    – https://www.kalvarija.lt/naujienos/zygis-kalvarijos-kraste-2026-04-25

    – https://trailmasters.lt/zygis-kalvarijos-kraste26/