CP v2

Category: Regionai

  • Telšių tarybos komiteto posėdyje – sprendimai dėl turto, nuomos ir projektų: kas keisis?

    Telšių tarybos komiteto posėdyje – sprendimai dėl turto, nuomos ir projektų: kas keisis?

    2026 m. balandžio 20 d. 13.00 val. vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis bus rengiamas mišriu būdu.

    Posėdis vyks Telšių rajono savivaldybės BALTOJOJE posėdžių salėje, adresu Žemaitės g. 14, Telšiai. Numatyta tiesioginė posėdžio transliacija.

    Darbotvarkėje – 13 klausimų:

    1. Dėl nekilnojamojo turto (apšvietimo bokštų) perdavimo patikėjimo teise biudžetinei įstaigai „Telšių sporto ir rekreacijos centras“ (RT-109).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    2. Dėl ilgalaikio turto (kondicionierių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-156).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    3. Dėl trumpalaikio turto (olimpiados priemonių) perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise (RT-165).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    4. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Telšiuose, Šviesos g. 15, nuomos (RT-159).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    5. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T1-310 „Dėl paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-117).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    6. Dėl pritarimo projekto „Biržuvėnų dvaro sodybos tvarto (u. K. KVR 25425), Telšių rajono sav., Luokės sen., Biržuvėnų k., Dvaro g. 3, tyrimai, tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas“ įgyvendinimui ir savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (RT-153).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    7. Dėl Telšių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos 2025 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo (RT-142).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    8. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Nerimdaičiai: krašto istorija ir žmonės“ (RT-143).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    9. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Eigirdžių miestelio bendruomenės kultūros savitumo išsaugojimas“ (RT-145).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    10. Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-155).
    Pranešėja – Laima Sadauskienė.

    11. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-214 „Dėl 2024–2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo (RT-157).
    Pranešėja – Edita Kuliešienė.

    12. Dėl pritarimo projektui „Telšių rajono savivaldybės priedangų infrastruktūros atsparumo ir prieinamumo didinimas II etapas“ (RT-167).
    Pranešėja – Agnė Vaitkienė.

    13. Dėl pritarimo Susitarimui Nr. 2 „Dėl 2025 m. birželio 25 d. Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties pakeitimo“ (RT-166).
    Pranešėja – Inesa Vaitkė.

    Kontaktai informacijai:
    Evelina Lenkauskienė, tel. 0 694 41958, el. p. [email protected]
    Rūta Šedleckienė, tel. (8 444) 56171, el. p. [email protected]

  • Telšiuose spręs dėl „Telšių šilumos tinklų“ ir sklypų pardavimo: 40 klausimų viename posėdyje

    Telšiuose spręs dėl „Telšių šilumos tinklų“ ir sklypų pardavimo: 40 klausimų viename posėdyje

    2026 m. balandžio 23 d. 14.00 val. vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto posėdis. Posėdis organizuojamas mišriu būdu, numatyta tiesioginė transliacija.

    Posėdžio vieta – Telšių rajono savivaldybės Baltoji posėdžių salė, Žemaitės g. 14, Telšiai.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti 40 klausimų.

    Numatomi darbotvarkės klausimai

    1. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių šilumos tinklai“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-125).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    2. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių autobusų parkas“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-149).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    3. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių butų ūkis“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-151).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    4. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ 2025 metų audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-152).
    Pranešėja – Alma Dauginienė.

    5. Dėl leidimo pirkti M1 klasės transporto priemonę (RT-116).
    Pranešėja – Raimonda Stanevičienė.

    6. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T1-310 „Dėl paramos senamiesčių ir istorinių miestelių statinių išorės ir jų aplinkos tvarkybai skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-117).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    7. Dėl pritarimo projekto „Biržuvėnų dvaro sodybos tvarto (u. K. KVR 25425), Telšių rajono sav., Luokės sen., Biržuvėnų k., Dvaro g. 3, tyrimai, tvarkybos (remonto, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo) darbų projektas“ įgyvendinimui ir savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (RT-153).
    Pranešėja – Giedrė Gudavičienė.

    8. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1078 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6373), esančio M. Daukšos g. 5, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-119).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    9. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0868 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6395), esančio M. Daukšos g. 8, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-120).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    10. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6601), esančio Gulbių g. 3B, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-121).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    11. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0657 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6545), esančio Gulbių g. 3C, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-122).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    12. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0786 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6835-6334), esančio Varnių g. 50, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-123).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    13. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0894 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6195), esančio K. Praniauskaitės g. 5, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-124).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    14. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0927 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6230), esančio K. Praniauskaitės g. 8, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-126).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    15. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,0946 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-6848-6240), esančio K. Praniauskaitės g. 9, Telšių m., pardavimo atviro aukciono būdu (RT-127).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    16. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,1774 ha žemės sklypo, esančio Plungės g. 59, Telšių m., teikimo išnuomoti aukcione (RT-128).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    17. Dėl patikėjimo teise valdomo kitos paskirties 0,9325 ha žemės sklypo, esančio Mastupio g. 2A, Telšių m., teikimo išnuomoti aukcione (RT-129).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    18. Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Paunšvystės g. 13, Nerimdaičių mst., Telšių r. sav., žemės dalies nuomos sutarties nutraukimo (RT-154).
    Pranešėja – Rima Burnickienė.

    19. Dėl sutikimo perimti valstybės nekilnojamąjį turtą, esantį Respublikos g. 32, Telšių m., Telšių rajono savivaldybės nuosavybėn (RT-131).
    Pranešėja – Jolanta Vasiliauskienė.

    20. Dėl savivaldybės būsto pardavimo (RT-133).
    Pranešėja – Irmina Keinytė.

    21. Dėl sprendimo pirkti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, adresu Brėvikių g. 6, Gedrimų k., Telšių r., savivaldybės nuosavybėn (RT-137).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    22. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Varniuose, Vytauto g. 2, nuomos ne konkurso būdu (RT-158).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    23. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Telšiuose, Šviesos g. 15, nuomos (RT-159).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    24. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Upynos k., Beržų g. 6, nuomos (RT-161).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    25. Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių Telšių r. Buožėnų k., Džiugo g. 3, nuomos (RT-162).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    26. Dėl pastatų, esančių Telšių m. Karaliaus Mindaugo g. 1, nuomos (RT-169).
    Pranešėja – Ernesta Jocienė.

    27. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. T1-13 „Dėl trūkstamų specialistų pritraukimo į Telšių rajoną tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-135).
    Pranešėja – Deimantė Barauskienė.

    28. Dėl Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbo užmokesčio normatyvo 2026 metams nustatymo (RT-138).
    Pranešėja – Deimantė Barauskienė.

    29. Dėl mokesčių lengvatos uždarajai akcinei bendrovei „Raiška“ (RT-139).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    30. Dėl mokesčių lengvatos akcinei bendrovei „Telteksa“ (RT-140).
    Pranešėja – Daiva Vaitkuvienė.

    31. Dėl Telšių rajono savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos 2025 metų veiklos ataskaitos patvirtinimo (RT-142).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    32. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Nerimdaičiai: krašto istorija ir žmonės“ (RT-143).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    33. Dėl pritarimo ir lėšų skyrimo projektui „Eigirdžių miestelio bendruomenės kultūros savitumo išsaugojimas“ (RT-145).
    Pranešėja – Jurgita Geidukienė.

    34. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. T1-69 „Dėl seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo (RT-150).
    Pranešėjas – Edmundas Vaitkevičius.

    35. Dėl Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2025 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo (RT-155).
    Pranešėja – Laima Sadauskienė.

    36. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-214 „Dėl 2024–2029 m. Telšių miesto tvarios plėtros strategijos patvirtinimo“ pakeitimo (RT-157).
    Pranešėja – Edita Kuliešienė.

    37. Dėl pritarimo projektui „Telšių rajono savivaldybės priedangų infrastruktūros atsparumo ir prieinamumo didinimas II etapas“ (RT-167).
    Pranešėja – Agnė Vaitkienė.

    38. Dėl pritarimo Susitarimui Nr. 2 „Dėl 2025 m. birželio 25 d. Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties pakeitimo“ (RT-166).
    Pranešėja – Inesa Vaitkė.

    39. Dėl Laikinosios Telšių šilumos ūkio koncesijos sutarties papildomų investicijų plano 2026 metams patvirtinimo ir pritarimo susitarimui (RT-170).
    Pranešėjai – Arūnas Laurinavičius, Edmundas Vaitkevičius.

    40. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ Telšių rajono savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo 2026 metams papildomos investicijos – naujų šilumos tiekimo tinklų (įvado) Birutės g. 48, Telšiai (RT-168).
    Pranešėjas – Arūnas Laurinavičius.

    Kontaktai dėl posėdžio: Rimantas Adomaitis, tel. 0 676 44211; Rūta Šedleckienė, tel. (8 444) 56171.

  • „Samaningi kilometrai“ išeina į pasaulį: partizanų takais žygiuos ir Europoje, ir JAV

    „Samaningi kilometrai“ išeina į pasaulį: partizanų takais žygiuos ir Europoje, ir JAV

    „Samanomis sąmoningi“ – tokiu šūkiu jau trečius metus lietuviai kviečiami žygiuoti partizanų takais, prisiminti kovas už laisvę ir kartu minėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Pilietinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“, kurią organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga, šiemet peržengia Lietuvos ribas ir tampa tarptautinė – žygiuoti bus galima ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

    Iniciatyvos organizatoriai ragina gegužės 16 dieną ne tik eiti prisimenant partizanus, bet ir aiškiai suvokti, kodėl tai daroma. Nesvarbu, ar žingsnis žengiamas Lietuvoje, ar svetur – svarbiausia, kad jis būtų sąmoningas.

    „Šiais metais partizanus prisiminsime žygiuodami ne tik Lietuvoje, bet ir pas mūsų sąjungininkus Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Laisvės kovotojų kelias nebuvo vien kova miškuose – tai buvo tylus, bet nepalaužiamas tikėjimas laisve ir ateities Lietuva. Šiandien, kaip ir anuomet, Lietuvai priešiškos jėgos bando perrašyti istoriją, silpninti pasitikėjimą savimi ir savo valstybe. Tačiau kiekvienas žingsnis miškų takais, kuriais kadaise ėjo partizanai, saugo tiesą, gerbia auką ir neleidžia ištrinti mūsų istorijos“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, žygiai vyks įvairiuose Lietuvos regionuose, o taip pat ir užsienyje – taip bus sutelkiamos lietuvių bendruomenės skirtingose pasaulio šalyse. Lietuvoje planuojama žygiuoti Trakų, Ukmergės–Molėtų rajonuose, Merkinėje, Kėdainiuose, Kazlų Rūdoje, taip pat Utenos, Tauragės, Radviliškio, Kretingos ir Telšių rajonuose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai reikšmingas žingsnis, plečiantis iniciatyvos geografiją ir stiprinantis pasaulyje gyvenančių lietuvių ryšį su istorine atmintimi. Tą pačią dieną skirtinguose žemynuose gyvenantys žmonės eis tais pačiais simboliniais keliais, primindami, kad istorinė atmintis ir pilietinė valia neturi sienų.

    „Partizanai ėjo ne todėl, kad patirtų nuotykių. Jie ėjo, nes neturėjo pasirinkimo sustoti – už jų buvo jų šeimos, jų namai, buvo Lietuva. Šiandien eidami jų keliais mes ne tik prisimename istoriją. Mes veiksmu parodome, kad laisvė mums vis dar svarbi, kad ją saugome, dėl jos veikiame, ir nesvarbu, kur gyvename – Lietuvoje ar už jos ribų – mus jungia tas pats ryšys su savo valstybe, mus jungia ta pati laisvė, už kurią esame pasirengę kovoti taip, kaip tai darė partizanai“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

    Pasak organizatorių, „Samaningi kilometrai“ kasmet įtraukia vis daugiau žmonių ir apima vis platesnę geografiją, o pati iniciatyva stiprėja kaip gyva, patiriama ir įtraukianti pilietiškumo forma.

    Iniciatyvos tikslas – ne tik pagerbti partizanus, bet ir padėti kiekvienam asmeniškai pajusti, ką reiškia sąmoningas žingsnis už savo šalį. Žygis čia tampa prasminga metafora: partizanams judėjimas buvo kasdienybė – tylus, pavojingas, bet kryptingas kelias per miškus, nuo vieno ryšių punkto iki kito, nuo susidūrimo iki susidūrimo. Dabar, einant jų takais, kviečiama ne tik judėti, bet ir susimąstyti, kokią kainą jie mokėjo už laisvę.

    „Eikime ten, kur vaikščiojo partizanai, ir prisiminkime, ką jie padarė – paaukojo savo gyvenimus, kad šiandien galėtume laisvai vaikščioti savo žeme. Tokie žygiai ugdo sąmoningumą, nes būtent veiksmas, o ne vien žodžiai leidžia suprasti, ką reiškia būti laisvam ir atsakingam už tą laisvę. Tai mūsų tylus pažadas – branginti laisvę taip pat, kaip jie, ir būti pasirengusiems ją ginti“, – sako projekto vadovė Rugilė Grendaitė.

    Žygių metu dalyviai ne tik keliaus, bet ir klausysis autentiškų pasakojimų, padedančių geriau suprasti to meto kasdienybę, išgyvenimus ir žmonių pasirinkimus. Kiekvienam maršrutui bus sukurtas unikalus garso takelis, paremtas ekoakustika – mokslo sritimi, tyrinėjančia aplinkos garsus. Skelbiama, kad garso takelių pagrindą sudarys būtent tose vietovėse įrašyti dirvožemio garsai, kurių dalyviai klausysis žygio metu.

    Taip pat numatoma speciali rubrika „LRT“ portale, kurioje bus galima rasti laidų, pritaikytų klausytis žygiuojant – tai suteiks galimybę ne tik sužinoti istorinius faktus, bet ir patirti juos kelionės metu.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisijungti visi: pavieniai žygeiviai, bendruomenės, draugų grupės ir kolektyvai. Skatinama burti komandas, kviesti kaimynus ir kartu kurti tradiciją – trečią gegužės savaitgalį skirti prasmingam laikui gamtoje, pažįstant laisvės kovų istoriją.

    Gegužės 17 dieną Lietuvos kariuomenė kvies susiburti Kėdainiuose ir kartu paminėti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pilietiškų žmonių tinklas yra tylioji jėga, kuri krizės ar karo akivaizdoje gali tapti realia atrama. Todėl, jų teigimu, svarbus kiekvienas sprendimas įsitraukti ir kiekvienas nueitas kilometras.

  • Priekulė keturias dienas virto scena: festivalio „Ženklai“ finalas nustebino ir apdovanojo talentą

    Priekulė keturias dienas virto scena: festivalio „Ženklai“ finalas nustebino ir apdovanojo talentą

    Priekulėje keturias dienas vykęs festivalis „Ženklai“ subūrė bendruomenę, kūrėjus ir žiūrovus bendrai kultūrinei patirčiai, kurioje susipynė istorija, menas ir šiuolaikinės interpretacijos. Balandžio 14–17 dienomis skirtingose miesto erdvėse surengti renginiai kvietė ne tik stebėti, bet ir įsitraukti, pažinti bei patirti.

    Pirmieji festivalio akcentai – istorija ir edukacijos

    Festivalis prasidėjo tvirtu istoriniu ir kultūriniu pamatu. Balandžio 14–16 dienomis Priekulės senajame pašte veikė Gropiškių bendruomenės fotoparoda „Istorijos atspindžiai“, skirta spaustuvininko J. F. Šrėderio atminimui. Čia taip pat buvo rodomas bendruomenės filmas apie šią asmenybę, o lankytojai galėjo pamatyti ir vaizdo dokumentiką „Metalo apdirbimo tradicijos“, pasakojančią apie krašto amatų paveldą.

    Programoje netrūko ir įtraukiančių edukacijų. Dvi dienas vyko šisioniškių tarmės mokymai su lektore Indre Skablauskaite – jie buvo skirti visiems, norintiems geriau pažinti Mažosios Lietuvos kalbinį savitumą. Taip pat surengta folklorinių instrumentų edukacija su Alvydu Vozgirdu, kurios metu pristatytos tradicinės muzikavimo formos ir jų skambesys šiandien.

    Trečiąją festivalio dieną Priekulės meno ir kultūros centre pristatyta knyga „Dailininko Prano Domšaičio keliais“. Leidinį pristatę galerijos atstovai kvietė iš naujo pažvelgti į menininko kūrybą ir jo sąsajas su regionu. Tą patį vakarą Priekulės senajame pašte skambėjo Agotos Danavičiūtės ir Kristijono Lučinsko koncertas, dedikuotas kanklių metams.

    Finalo diena: kultūra išėjo į miestą

    Penktadienį, paskutinę festivalio dieną, Priekulė tapo gyva kultūros scena nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Dieną dar buvo galima aplankyti parodas ir peržiūrėti dokumentinius pasakojimus, o vakarėjant renginiai persikėlė į viešąsias erdves. Ant Priekulės senojo pašto pastato fasado atgijo vaizdo projekcijos, priminusios krašto istoriją ir asmenybes, o miesto erdvės prisipildė šviesos, judesio ir gyvo garso.

    Vakarinė programa išsiskyrė renginių gausa. Šiuolaikinio šokio trupė „ULNA“ pristatė spektaklį „Balkonas“, o vėliau žiūrovai buvo pakviesti į netikėtas miesto vietas, kur laukė Ernesto Vicherto teatro lauko reginys „Šviesotamsos“. Jame architektūra tapo scenografija, o šviesa ir judesys kūrė įtraukiantį pasakojimą.

    Finalo vakarą Priekulės turgaus aikštėje Ernesto Vicherto premija „Jaunasis talentas“ įteikta Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Viltei Stankutei. Jaunoji kūrėja ir aktyvi bendruomenės narė įvertinta už pasiekimus moksle, pilietinę veiklą, lyderystę bei kūrybines iniciatyvas, kurios garsina Klaipėdos rajoną ir įkvepia bendraamžius.

    Šventinę nuotaiką sustiprino grupės „Katarsis“ koncertas, sutraukęs gausų žiūrovų būrį. Renginį papildė ir vaizdo projekcija „Projekuls“, įprasminusi jaunimo įsitraukimą į kultūrinius procesus.

    „Šis festivalis parodė, kad kultūra Priekulėje yra ne tik saugoma, bet ir gyvai kuriama. Labai svarbu, kad čia susitinka skirtingos kartos, tradicijos ir šiuolaikinės formos. Būtent tai leidžia kultūrai augti. Džiaugiuosi, kad „Ženklai“ tapo ne tik tradiciniu renginių ciklu, bet ir bendruomenę telkiančia patirtimi. Nuoširdus ačiū festivalio organizatoriams, kurie kas kartą mums primena ir parodo, kad kultūra gali būti gyva, atvira ir jungianti“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Katerinos Marcinkevičienės ir Donato Bielkausko nuotr.

  • „Europos egzaminas“ grįžta: 3 dienos, 10 klausimų ir prizas gausiausiai dalyvavusiai įmonei

    „Europos egzaminas“ grįžta: 3 dienos, 10 klausimų ir prizas gausiausiai dalyvavusiai įmonei

    Jau septynioliktus metus gegužės 9 dieną Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su „LRT“ organizuoja „Europos egzaminą“. Tai Europos dienai skirta iniciatyva, kasmet suburianti dešimtis tūkstančių dalyvių – tiek mokyklas, tiek plačiąją visuomenę. 2025 metais jame dalyvavo beveik 40 000 žmonių.

    „Europos egzaminas“ – tai daugiau nei žinių apie Europos Sąjungą patikrinimas. Tai Europos dienos solidarumo akcija, kurioje kviečiami dalyvauti visi, norintys išreikšti paramą Europos Sąjungai, jos vienybei, demokratijai ir vertybėms.

    Organizacijos taip pat kviečiamos prisijungti prie iniciatyvos ir dalyvauti „Europos egzamino“ organizacijų iššūkyje. Gausiausiai dalyvavusi organizacija ar įmonė bus apdovanota specialiu „Europos egzamino“ prizu. Organizatoriai tikisi, kad šis iššūkis taps proga prasmingai paminėti Europos dieną, sustiprinti komandinę dvasią ir smagiai praleisti laiką.

    Šiemet organizacijų ir įmonių kategorijoje bus apdovanotos gausiausiai dalyvavusios įmonės trijose grupėse:

    • mažos įmonės (iki 50 darbuotojų);
    • vidutinės įmonės (51–200 darbuotojų);
    • didelės įmonės (201 ir daugiau darbuotojų).

    Įmonės dydžio kategoriją dalyviai galės pasirinkti prieš spręsdami egzaminą, pildydami savo duomenis.

    Kaip dalyvauti „Europos egzamino“ organizacijų iššūkyje:

    • egzaminas vyks 3 dienas – nuo gegužės 8 dienos ryto iki gegužės 10 dienos 23.59 val. „LRT“ portale;
    • dalyvauti gali visi norintys – tereikia įrašyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą (jis reikalingas organizacijų iššūkiui);
    • egzaminą sudaro 10 trumpų, bet informatyvių klausimų, todėl dalyvavimas užtruks iki 10 minučių;
    • rekomenduojama informuoti kolegas ir pakviesti juos prisijungti.

    Susidomėjusios organizacijos kviečiamos užsiregistruoti – tuomet bus atsiųstas priminimas prieš gegužės 8-ąją ir pateikta naudinga informacija pasirengimui. Taip pat organizatoriai ragina pasidalyti kvietimu su kolegomis ir paskatinti juos dalyvauti.

    Kilus klausimų, galima kreiptis el. paštu: arnas.kucinskas@ext.ec.europa.eu.

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija

  • Visaginas siunčia žinutę energetikams: be jūsų nebūtų nei pažangos, nei miesto ateities

    Visaginas siunčia žinutę energetikams: be jūsų nebūtų nei pažangos, nei miesto ateities

    Mieli Visagino gyventojai, energetikai,

    Šiandien Visaginas tvirtai žengia inžinerijos, inovacijų ir pažangos keliu. Tai – natūrali tąsa to, ką kūrė ankstesnės kartos. Energetika visuomet išliks svarbioje vietoje mūsų širdyse, o sukaupta patirtis ir vertybės ir toliau įkvėps kurti modernų, augantį miestą.

    Nuoširdžiai dėkoju visiems energetikos sektoriaus darbuotojams – buvusiems ir esamiems – už jūsų indėlį, atsakomybę ir atsidavimą.

    Linkiu jums ir jūsų artimiesiems stiprios sveikatos, gerovės, saugumo ir šviesios Visagino ateities.

    Visagino savivaldybės meras
    Erlandas Galaguz

  • Vilniečiai vis dažniau gamina elektrą patys: štai kiek galima sutaupyti per metus

    Vilniečiai vis dažniau gamina elektrą patys: štai kiek galima sutaupyti per metus

    Energetikų diena – proga atkreipti dėmesį į energetikos sektoriaus pokyčius, kurie būtini siekiant mažinti miestų poveikį klimatui. Energetika yra viena svarbiausių Europos žaliojo kurso sričių, tačiau kartu – vienas taršiausių sektorių Europoje ir pasaulyje. Vis dėlto pokyčius lemia ne vien valstybių ar miestų sprendimai: vis aktyviau prisideda ir patys gyventojai, kurie vis dažniau tampa ne tik energijos vartotojais, bet ir jos gamintojais.

    Europos žaliasis kursas numato ambicingą tikslą – iki 2050 metų Europa siekia tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Vilnius – vienas iš daugiau nei šimto atrinktų miestų, nusprendęs būti šios transformacijos priešakyje. 2022 metais Europos Komisijai atrinkus Vilnių dalyvauti ES misijoje „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija“, miestas įsipareigojo iki 2030 metų reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir tapti pavyzdžiu kitiems miestams, ieškantiems veiksmingų klimato sprendimų.

    Šiam tikslui pasiekti parengtas Vilniaus miesto klimato susitarimas, apimantis aiškius veiksmus, investicinius sprendimus ir plataus masto bendradarbiavimą. Susitarimo įgyvendinimą koordinuoja savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga „Neutralus klimatui Vilnius“. Įstaigos vadovė Agnė Eigminienė pabrėžia, kad norint pasiekti užsibrėžtus tikslus svarbu, jog jų naudą tiesiogiai pajustų patys miestiečiai.

    „Vilniaus klimato tikslai įgaus prasmę tada, kai jie virs realia nauda gyventojams. Investicijos į atsinaujinančią energetiką ne tik leidžia sumažinti sąskaitas už elektros energiją, tačiau kartu prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo. Mums svarbu, kad galimybė pasigaminti elektros energiją būtų prieinama ne tik individualių namų savininkams, bet ir daugiabučių gyventojams, todėl elektros sektoriaus dekarbonizacija per gyventojų įsitraukimą tampa vienu iš svarbiausių miesto klimato tikslų įgyvendinimo priemonių“, – sako A. Eigminienė.

    Gyventojų sąmoningumas auga

    2026 metais „Neutralus klimatui Vilnius“ užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliktas Vilniaus gyventojų nuostatų ir elgsenos tyrimas dėl klimato kaitos rodo augantį sąmoningumą. Dauguma gyventojų pripažįsta, kad klimato pokyčiai vyksta, o neutralumas klimatui jiems pirmiausia siejasi su aplinkai draugiška veikla, tvarumu ir taršos mažinimu.

    Tyrimas taip pat atskleidžia augantį nerimą dėl klimato kaitos pasekmių. Vilniečiams labiausiai rūpi kasdienį gyvenimą tiesiogiai veikiantys dalykai: kylančios energijos kainos, ekstremalios oro sąlygos, poveikis sveikatai ir miestuose besikaupianti šiluma.

    Nors daugelis jau imasi paprastų veiksmų – rūšiuoja atliekas, renkasi viešąjį transportą ar dažniau vaikšto pėsčiomis – su energetika susiję sprendimai, tokie kaip daugiabučių renovacija ar žalios elektros pasirinkimas, vis dar nėra tarp svarbiausių prioritetų.

    Reali galimybė mažinti sąskaitas

    Elektros energetikos sektorius keičiasi: gyventojai tampa ne vien vartotojais, bet ir aktyviais pokyčių dalyviais, o galimybių tam daugėja. Vieni tampa gaminančiais vartotojais ir patys pasigamina elektrą savo reikmėms, taip mažindami sąskaitas bei priklausomybę nuo rinkos kainų. Kiti renkasi aktyvaus vartotojo kelią – ne tik gamina ar kaupia energiją, bet ir lanksčiai dalyvauja elektros sistemoje, prisideda prie jos stabilumo bei gali gauti papildomos ekonominės naudos. Treti jungiasi į energetines bendrijas, kuriose gyventojai bendromis pastangomis kuria, naudoja ir valdo energijos išteklius.

    Skaičiuojama, kad šiuolaikiniame 90 kv. m name su šilumos siurbliu ir įkraunamu hibridiniu automobiliu per metus vidutiniškai suvartojama apie 9 MWh elektros energijos. Įsirengus 9 kW leistinos generuoti galios ir 11,5 kW įrengtosios galios saulės elektrinę, namo savininkas per metus sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti beveik keturgubai, o į aplinką patenkančių CO₂ emisijų kiekį – 5 tonomis.

    Daugiabučiuose gyvenantys gyventojai sprendimų, kaip elektrą pasigaminti patiems, gali ieškoti kartu su kaimynais. Viena galimybė – įsirengti saulės elektrinę ant stogo, kita – įsigyti dalį nutolusio saulės parko elektrinėje. Skaičiuojama, kad namų ūkiui, per metus suvartojančiam apie 1,7 MWh elektros energijos, toks sprendimas sąskaitas galėtų sumažinti beveik trigubai ir kartu prisidėtų prie CO₂ pėdsako mažinimo.

    Energetikos transformacija – svarbi dekarbonizacijos dalis

    Energetikos sektoriaus dekarbonizavimas yra vienas Vilniaus prioritetų, siekiant mažinti miesto poveikį klimatui. Vilniuje kasmet į aplinką išmetama apie 2,5 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o beveik 40 proc. šių emisijų susidaro elektros vartojimo ir šilumos gamybos sektoriuose.

    Gyventojams padeda tiek valstybės paramos priemonės, tiek savivaldybės kuriami praktiniai įrankiai. Pavyzdžiui, interaktyvūs žemėlapiai leidžia matyti mieste įrengtų saulės elektrinių galias, metinį suvartojimą ir generaciją, taip pat įvertinti, ar konkretaus pastato stogas tinkamas saulės elektrinei. Dėl to elektros sektorius tampa sritimi, kurioje vilniečiai gali prisidėti prie klimato tikslų ne simboliškai, o konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    „Nors elektros energijos klausimai nėra priskiriami savivaldybių funkcijoms, kalbant šia tema ypač svarbus tampa gyventojų įsitraukimas ir savivaldybių vaidmuo šiame procese. Savivaldybės turi geresnes galimybes užtikrinti informacijos prieinamumą bei skatinti gyventojus pasinaudoti finansiniais instrumentais, o pokyčius įgyvendinti bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis“, – sako Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto docentė dr. Aušra Šukvietienė.

  • Naujamiestyje blogėjanti medžių būklė privertė imtis veiksmų: Naugarduko g. šalinama liepa

    Naujamiestyje blogėjanti medžių būklė privertė imtis veiksmų: Naugarduko g. šalinama liepa

    Vilniaus miesto Aplinkos apsaugos programų ir želdinių priežiūros skyrius praneša, kad Naujamiestyje, Naugarduko gatvėje, ties 8 ir 10 namais, bus vykdomi medžių tvarkymo darbai.

    Numatoma atlikti medžių genėjimą (avarinį ir sanitarinį) bei pašalinti vieną žuvusią liepą.

    Pažymima, kad šioje vietoje medžių būklė kasmet prastėja: medžiai pamažu džiūsta, todėl kasmet tenka šalinti sausas šakas.

    Taip pat informuojama, kad, esant galimybei, medžiai bus atsodinti.

  • Svarbus posėdis Vilniaus rajone: balandžio 24 d. taryba spręs aktualius klausimus

    Svarbus posėdis Vilniaus rajone: balandžio 24 d. taryba spręs aktualius klausimus

    Skelbiama artėjančio Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė. Posėdis vyks balandžio 24 d., 10.00 val.

    Su tarybos posėdžio darbotvarkės sprendimų projektais galima susipažinti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

    Posėdžio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti realiuoju laiku VRSA „YouTube“ kanale ir Vilniaus rajono savivaldybės „Facebook“ puslapyje.

  • Medininkuose šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: paaiškės, kur keliauja ketvirčių lėšos

    Medininkuose šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: paaiškės, kur keliauja ketvirčių lėšos

    Medininkų seniūnija informuoja, kad 2026 m. balandžio 23 d. 17.00 val. organizuoja išplėstinę seniūnaičių sueigą. Susitikimas vyks Medininkų seniūnijos patalpose (Medaus g. 12, Medininkų k., Vilniaus r.).

    Sueigos metu bus aptarti seniūnaičių veiklos klausimai ir kiti aktualūs bendruomenės reikalai.

    Sueigos darbotvarkė:

    1. Dėl seniūnaičių 2026 m. I–II ketv. išlaidų, susijusių su jų, kaip seniūnaičių, veikla, panaudojimo.
    2. Kiti klausimai.