Category: Regionai

  • Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo kovo 31 dienos atšaukiama ekstremalioji situacija po potvynio

    Pagėgių savivaldybėje nuo 2026 metų kovo 31 dienos atšaukiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija, paskelbta dėl gamtinio įvykio – labai aukšto vandens lygio ir potvynio. Ekstremalioji situacija galiojo Pagėgių, Stoniškių, Vilkyškių ir Lumpėnų seniūnijų teritorijose.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimas susijęs su potvynio keltais pavojais žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui bei aplinkai. Taip pat buvo vertinama situacija keliuose, kai dėl apsemtų ruožų tekdavo laikinai nutraukti transporto priemonių eismą rajoniniuose keliuose, ypač tais atvejais, kai nebuvo įmanoma organizuoti apylankos.

    Potvyniai šio regiono gyvenime nėra išskirtinis reiškinys, ypač pavasarį, kai tirpstant sniegui ir gausiau lyjant kyla vandens lygis upėse bei užliejamose teritorijose. Praktikoje tokios situacijos dažniausiai lemia ne tik užliejamas pievas ar sodybas, bet ir didžiausią kasdienį nepatogumą – sutrikusį susisiekimą, kai atskiros gyvenvietės laikinai tampa sunkiau pasiekiamos.

    Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimas paprastai reiškia, kad grėsmės faktorius yra suvaldytas arba sumažėjęs iki lygio, kai pakanka įprastų institucijų veikimo priemonių. Tai nereiškia, kad rizika visiškai išnyksta, tačiau signalizuoja, jog ekstremalių veiksmų ir režimo taikymo nebereikia.

    Sprendimas įformintas 2026 metų kovo 30 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. M1-89 Dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atšaukimo. Gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti oficialią savivaldybės bei atsakingų tarnybų informaciją, ypač jei vandens lygis vėl imtų kilti ar keistųsi eismo sąlygos vietiniuose keliuose.

  • Molėtų taryba pritarė 2 000 000 eurų paskolai ir projektams: kas keisis 2026–2029 metais?

    Balandžio 30 dieną vykusiame Molėtų rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikai apsvarstė 34 klausimus – nuo finansinių sprendimų ir strateginių ataskaitų iki turto valdymo, švietimo ir infrastruktūros projektų. Dalis sprendimų tiesiogiai siejami su 2026–2029 metų investicijomis ir savivaldybės paslaugų kokybės gerinimu.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės punktų – tarybos pritarimas imti 2 000 000 eurų paskolą 10 metų laikotarpiui iš palankiausias sąlygas pasiūliusios kredito įstaigos. Numatyta, kad 650 000 eurų bus skiriama anksčiau investicijoms paimtų paskolų 2026 metų daliai grąžinti, o 1 350 000 eurų – 2026 metų strateginiame veiklos plane suplanuotiems projektams.

    Sprendime pabrėžta, kad prioritetas teikiamas projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos parama. Tai įprasta savivaldybių praktika, nes ES lėšoms dažnai būtinas savivaldybės prisidėjimas, o iš anksto suplanuotas finansavimas leidžia projektus vykdyti pagal nustatytus terminus.

    Didžiausios investicijos – švietimui ir viešosioms paslaugoms

    Taryba pritarė projektui Molėtų vandens pažinimo centro įkūrimui ir įsipareigojo prisidėti prie jo finansavimo. Projektas rengiamas pagal 2024–2029 metų funkcinės zonos Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų savivaldybėse strategiją, o planuojamas įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2026 metų trečiojo ketvirčio iki 2029 metų trečiojo ketvirčio.

    Planuojama projekto vertė siekia 8 391 691,59 euro, iš kurių 7 132 937,85 euro sudarytų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšos, o 1 258 753,74 euro – pareiškėjo dalis. Numatyta, kad centre veiktų eksperimentų erdvės, laboratorijos, mokymų salės, erdvė mažiesiems, gamtos takas ir administracinės patalpos.

    Taip pat pritarta projektui Alantos miestelyje gerinti viešąją infrastruktūrą. Preliminari vertė – 62 000 eurų, iš jų 20 000 eurų planuojama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis, o 42 000 eurų sudarytų savas įnašas, įskaitant partnerio Aukštaitijos profesinio rengimo centro dalį.

    Regioniniu lygmeniu taryba pritarė ir Anykščių, Molėtų bei Utenos savivaldybių jungtinės veiklos sutarčiai, numatančiai bendrus veiksmus įgyvendinant funkcinės zonos investicinius ir neinvesticinius sprendimus. Tokie susitarimai leidžia savivaldybėms koordinuoti projektus, kurių poveikis apima ne vieną teritoriją, ir efektyviau planuoti infrastruktūrą bei paslaugų prieinamumą.

    Sprendimai dėl įmonių, turto ir kelių

    Posėdyje priimtas sprendimas investuoti 546 993,94 euro savivaldybės biudžeto lėšų į UAB „Molėtų vanduo“ ir didinti įmonės įstatinį kapitalą tokia pačia suma. Nurodyta, kad lėšos būtų naudojamos projekto, susijusio su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Molėtų rajone, įgyvendinimui.

    Infrastruktūros klausimuose išsiskyrė sprendimas pritarti bendradarbiavimo sutarčiai dėl vietinės reikšmės kelio ruožo remonto Suginčių seniūnijoje. Numatyta, kad apie 300 metrų kelio ruožą gyventojas savo lėšomis sutvarkytų įrengdamas asfalto dangą, o savivaldybė įformintų bendradarbiavimo sąlygas.

    Taryba taip pat sprendė turto ir žemės klausimus: pritarė pirkti trijų kambarių butą Giedraičiuose savivaldybės nuosavybėn, numatė viešojo konkurso būdu nuomoti savivaldybės atrakcionų parką penkeriems metams, priėmė sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sąlygų ir terminų, taip pat perėmė savivaldybės nuosavybėn dalį valstybės turto.

    Švietimas, sveikata ir jaunimas: tvarkos ir finansavimo pokyčiai

    Posėdyje patvirtintas savivaldybės sveikatos projektų finansavimo tvarkos aprašas, kuris apima sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, prevenciją ir psichikos sveikatos stiprinimą. Savivaldybė nurodo siekianti aiškesnių taisyklių paraiškų teikimui, vertinimui, sutarčių sudarymui ir kontrolei.

    Taip pat pakeistas trūkstamų specialistų pritraukimo į švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas tvarkos aprašas: vietoje kompensavimo už praėjusius metus numatytas finansavimas einamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad parama galėtų būti teikiama stipendijos forma kas mėnesį arba apmokant studijų kainą po įstojimo į valstybės nefinansuojamas studijas kiekvieną semestrą.

    Molėtų rajono trūkstamų specialistų sąrašas papildytas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigybe Alantos gimnazijoje. Taryba koregavo ir mokinių skatinimo už pasiekimus tvarką, tiksliau apibrėždama, kokiuose konkursuose ir olimpiadose pasiekti laimėjimai suteikia pagrindą piniginiams prizams.

    Dar vienas pokytis – pripažintas netekusiu galios jaunimo savanoriškos tarnybos projektų finansavimo tvarkos aprašas. Nurodyta, kad koordinavimo paslaugos būtų perkamos viešųjų pirkimų būdu, o veikla organizuojama pagal nacionalinę programą; savivaldybės biudžete programai numatyta 4 200 eurų, o papildomą 1 260 eurų finansavimą skiria Jaunimo reikalų agentūra.

    Posėdyje taip pat patvirtintos kontrolės ir audito, strateginio planavimo ataskaitos, priimti sprendimai dėl socialinio būsto nuomos mokesčio mažinimo konkrečiu atveju, perduotas savivaldybės turtas patikėjimo teise įstaigoms bei suteikti nauji gatvių pavadinimai Luokesos ir Dubingių seniūnijų teritorijose.

  • Molėtų rajono mokyklose tikrinama pažanga: startavo „Tvari mokykla 2030“ vertinimo vizitai

    2026 metais kovo ir balandžio mėnesiais Molėtų rajono savivaldybėje vyko programos „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo vizitai. Juos atliko Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Tvarumo plėtros skyriaus specialistų komandos, aplankiusios aktyviai tvarumo iniciatyvose dalyvaujančias ugdymo įstaigas.

    Vizitų tikslas buvo įvertinti, kaip tvarumo principai realiai veikia kasdienėje mokyklų praktikoje: nuo ugdymo turinio ir bendruomenės įsitraukimo iki sprendimų, mažinančių aplinkosauginį pėdsaką. Taip pat daug dėmesio skirta tvarumo lyderystei ir bendradarbiavimui tarp mokyklų bei savivaldybės lygmens iniciatyvoms.

    Susitikimų metu kiekvienos įstaigos projekto komanda pristatė savo stiprybes, svarbiausias veiklas ir artimiausius planus. Vertintojai domėjosi, kaip tvarumas integruojamas į mokyklos kultūrą, kokiais būdais įtraukiami mokiniai, mokytojai ir tėvai, bei kaip užtikrinamas veiklų tęstinumas.

    Molėtų rajone programos darbotvarkėje šiuo metu dalyvauja 10 švietimo įstaigų, o 7 mokyklos pretenduoja į antrosios arba trečiosios pakopos įvertinimus. Ši atranka ir vertinimas mokykloms tampa ne tik patikrinimu, bet ir proga pasilyginti su nacionaliniais kriterijais bei gauti aiškesnes gaires tolesnei pažangai.

    Galutiniai vertinimo rezultatai bus skelbiami 2026 metais rugsėjo mėnesį, o mokykloms bus suteikiami „Tvarumo bruknės“ ženklai pagal pasiektas I, II arba III pakopas. Aukščiausią, trečiosios pakopos, įvertinimą pelniusios įstaigos bus kviečiamos į nacionalinį apdovanojimų renginį, planuojamą 2026 metais lapkričio mėnesį.

  • Molėtų rajone baigiamas šildymo sezonas: meras nustatė 2025–2026 metų pabaigos datą

    Molėtų rajono savivaldybė pranešė, kad baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus faktinę lauko temperatūrą ir šildymo sezono pradžią bei pabaigą reglamentuojančius teisės aktus.

    Savivaldybės mero potvarkiu 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga Molėtų rajone nustatyta 2026 metais balandžio 30 dieną. Ši data reiškia, kad nuo jos centralizuoto šilumos tiekimo režimas pereina į nešildymo laikotarpį, jei atskirais atvejais nenusprendžiama kitaip.

    Praktikoje šildymo sezono pabaiga dažniausiai siejama su tuo, kad šilumos tiekimas gyvenamiesiems ir viešiesiems pastatams stabdomas, kai kelias paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra viršija nustatytą ribą. Savivaldybės sprendimai paprastai orientuojami į gyventojų komfortą, energijos taupymą ir realias meteorologines sąlygas.

    Gyventojams svarbu įsivertinti, kad pasibaigus šildymo sezonui keičiasi šilumos suvartojimas ir sąskaitų dydžiai, o namų administratoriai bei šilumos punktus prižiūrinčios įmonės gali pradėti planuoti profilaktinius patikrinimus. Jei pastate šiluma dar reikalinga dėl specifinių sąlygų, sprendimai dažniausiai derinami atskirai pagal nustatytą tvarką.

    Molėtų rajono savivaldybė taip pat primena, kad savivaldybės interneto svetainėje naudojami slapukai, skirti statistikos ir rinkodaros tikslams. Vartotojai gali pasirinkti sutikti su slapukų naudojimu arba tęsti naršymą pagal svetainėje pateikiamas nuostatas.

  • Kas gali grįžti į visuomeninį elektros tiekimą: pažeidžiami ir mažai vartojantys iki 2030 metų

    Pagal atnaujintas Elektros energetikos įstatymo nuostatas dalis buitinių vartotojų Lietuvoje gali likti visuomeniniame elektros tiekime arba į jį sugrįžti, net jei anksčiau buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Ši galimybė aktuali tiems, kuriems svarbus aiškesnis reguliuojamas tiekimas ir paprastesnės sąlygos.

    Visuomeninis tiekimas taikomas dviem pagrindinėms gyventojų grupėms: pažeidžiamiems vartotojams ir mažai elektros energijos suvartojantiems gyventojams. Įstatyme numatyta, kad šioms grupėms visuomeninis tiekimas užtikrinamas iki 2030 metų.

    Kas laikomi pažeidžiamais vartotojais?

    Pažeidžiami vartotojai paprastai yra gyventojai, kuriems taikoma socialinė parama, taip pat asmenys su negalia ar gaunantys šalpos išmokas. Šiai grupei neprivaloma rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, todėl jie gali likti visuomeniniame tiekime arba bet kada į jį grįžti.

    Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogaus socialinis statusas pasikeitė ir jis tapo pažeidžiamu vartotoju, jis gali kreiptis dėl grįžimo į visuomeninį tiekimą. Svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju reikės pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius teisę į šį statusą.

    Mažai vartojantys: riba – 1 000 kWh

    Antra grupė yra mažai elektros energijos vartojantys gyventojai, kurių suvartojimas neviršija 1 000 kWh per metus. Toks kriterijus dažniausiai aktualus mažiems būstams, vieno asmens namų ūkiams, retai naudojamiems būstams ar sodyboms, kur elektros poreikis per metus išlieka nedidelis.

    Norint įsitikinti, ar patenkate į šią kategoriją, svarbiausia remtis faktiniu suvartojimu pagal apskaitą. Jei suvartojimas svyruoja, verta pasitikrinti kelių paskutinių laikotarpių duomenis, kad sprendimas būtų pagrįstas.

    Kaip grįžti, jei turite sutartį su nepriklausomu tiekėju?

    Grįžti į visuomeninį tiekimą galima bet kuriuo metu, net jei šiuo metu galioja sutartis su nepriklausomu tiekėju. Pirmas žingsnis yra nutraukti turimą sutartį ir tuomet pasirinkti visuomeninį tiekėją.

    Lietuvoje visuomeninį elektros tiekimą vykdo „Ignitis“. Dėl konkrečių sutarties nutraukimo terminų, galimų įsipareigojimų ir techninio perėjimo trukmės verta pasitikslinti sutartyje su nepriklausomu tiekėju ir pasirinkto tiekimo sąlygose.

    Informaciją apie elektros tiekimo pasirinkimus, vartotojų teises ir reguliavimo principus skelbia Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama įvertinti savo statusą ir realų metinį suvartojimą, kad pasirinktas tiekimo būdas atitiktų situaciją.

  • Prienų tarybos posėdis: sprendimai dėl Verslo tarybos, socialinių paslaugų ir žemės sklypų aukcionų

    Balandžio 30 dieną vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyti 29 sprendimų projektai ir pristatyta Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos 2025 metų veiklos ataskaita. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta sprendimams, tiesiogiai susijusiems su paslaugomis gyventojams, infrastruktūra ir savivaldybės turto valdymu.

    Savivaldybė informavo, kad priimti sprendimai apėmė verslo aplinkos stiprinimą, socialinės apsaugos priemones, teritorijų planavimą ir administracinius klausimus. Taryboje taip pat aptarti gyventojams aktualūs prašymai ir kai kurių anksčiau priimtų sprendimų tikslinimai.

    Verslo taryba ir biudžeto pakeitimai

    Vienas pirmųjų posėdžio sprendimų buvo Prienų rajono savivaldybės verslo tarybos patvirtinimas. Savivaldybė nurodo, kad šis žingsnis turėtų sustiprinti bendradarbiavimą su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais ir sudaryti prielaidas nuoseklesniam dialogui su vietos verslo bendruomene.

    Taryba taip pat patvirtino savivaldybės biudžeto pakeitimus. Tokie sprendimai įprastai priimami atsižvelgiant į metų eigoje tikslinamas pajamas, projektų finansavimą ir pasikeitusius poreikius, kad lėšos būtų nukreiptos ten, kur jų labiausiai reikia.

    Socialinių paslaugų išlaidų kompensacijos

    Socialinėje srityje taryba pritarė socialines paslaugas namuose teikiančių darbuotojų kelionės išlaidų kompensacijos didinimui. Vieno kilometro įkainis pakeltas nuo 0,30 euro iki 0,42 euro, motyvuojant išaugusiomis transporto išlaikymo sąnaudomis ir siekiu užtikrinti paslaugų prieinamumą visoje savivaldybėje.

    Posėdyje patvirtintos ir naujos socialinio transporto paslaugų kainos, kartu išlaikant nemokamą paslaugų teikimą hemodializės pacientams. Savivaldybės vertinimu, tai svarbu užtikrinant, kad gyventojai, kuriems būtinos reguliarios procedūros, galėtų pasiekti gydymo įstaigas be papildomos finansinės naštos.

    Taryba taip pat sudarė Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją ir patvirtino Gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles. Atnaujintas ir teisinis reguliavimas, susijęs su gyventojų telkimu visuomenei naudingai veiklai, siekiant aiškesnio praktinio taikymo.

    Sklypai, planavimas ir savivaldybės turtas

    Reikšminga posėdžio dalis buvo skirta žemės sklypų aukcionams ir teritorijų planavimo klausimams. Taryba pritarė siūlymui teikti parduoti gyvenamosios paskirties sklypus Prienuose, tarp jų Lenktojoje gatvėje 1A, Žalgirio 3-iojoje gatvėje 6A ir 8A, taip pat Lakštingalų gatvėje 7, 9, 9A ir 29.

    Pakoreguotos ir anksčiau patvirtintos sklypo Prano Bieliausko gatvėje 10 Jiezne pardavimo sąlygos. Savivaldybės praktikoje tokie pakeitimai paprastai daromi tada, kai reikia tikslinti dokumentus, sąlygas ar pritaikyti jas rinkos situacijai ir teisiniams reikalavimams.

    Verslo ir investicijų plėtrai numatyta aukcionuose siūlyti ir komercinės bei pramoninės paskirties sklypus Prienuose, tarp jų Kęstučio gatvėje 83A ir 83F bei Pramonės gatvėje 5I ir 7C. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie sprendimai siejami su investicijų pritraukimu ir teritorijų vystymu.

    Posėdyje priimti ir sprendimai dėl savivaldybės turto valdymo: dalis turto perduota rajono įstaigoms, nurašytas nebetinkamas naudoti mokyklinis autobusas, atnaujinti kai kurie panaudos bei patikėjimo teisės sprendimai. Taip pat patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas, kuris turėtų aiškiau apibrėžti, kaip identifikuojami tokie objektai ir kokie veiksmai gali sekti.

    Taryba patvirtino ir 2026 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašą. Tokie sąrašai svarbūs planuojant vietinės infrastruktūros atnaujinimą, darbų eiliškumą ir savivaldybės prioritetus skirtingose teritorijose.

    Po posėdžio vyko savivaldybės mažumos valanda, kurioje diskutuota apie sporto veiklos aktyvinimą kaimiškose vietovėse, Trečiojo amžiaus universiteto veiklų plėtrą seniūnijose, centralizuotą buhalteriją, kadrų politiką ir švietimo aktualijas. Taip pat kalbėta apie vaikų saugumą ir prevenciją mokyklose, pėsčiųjų takų plėtrą bei ateities iššūkius savivaldybei.

    Informaciją apie posėdžio sprendimus pateikė Prienų rajono savivaldybė.

  • Tauragėje gegužės 4–8 dienomis uždaroma Kosmonautų gatvė: kada vyks darbai ir kur važiuoti

    Tauragėje gegužės 4–8 dienomis uždaroma Kosmonautų gatvė: kada vyks darbai ir kur važiuoti

    Tauragės mieste gegužės 4–8 dienomis planuojami darbai Kosmonautų gatvėje, dėl kurių laikinai bus uždaromas eismas. Vairuotojai raginami iš anksto įvertinti galimus maršruto pokyčius ir numatyti daugiau laiko kelionei.

    Savivaldybė praneša, kad eismas ribojamas dėl asfaltavimo ir horizontaliojo ženklinimo darbų. Tokie darbai paprastai atliekami etapais, kad būtų atnaujinta važiuojamosios dalies danga ir atkurta aiški kelio ženklinimo sistema.

    Laikino eismo uždarymo metu gyventojai ir miesto svečiai turės rinktis alternatyvius maršrutus gretimomis gatvėmis. Dėl pasikeitusio eismo intensyvumo aplinkinėse gatvėse galimi didesni srautai, todėl rekomenduojama sekti laikinus kelio ženklus ir apvažiavimo nuorodas.

    Gyventojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus ir prašoma supratingumo. Jei darbų grafikas keistųsi dėl oro sąlygų ar technologinių priežasčių, apie tai įprastai informuojama papildomai.

  • Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragėje Pramonės gatvėje prasidės dviračių tako darbai: 565 m atkarpa ir 179 334 eurų sutartis

    Tauragės rajono savivaldybės administracija su bendrove „Dunokai“ pasirašė sutartį dėl dviračių tako ir pėsčiųjų-dviračių tako statybos Pramonės gatvėje Tauragėje. Darbai numatyti atkarpoje nuo Gedimino gatvės žiedinės sankryžos iki Pramonės gatvės sankryžos.

    Pagal projektą dešinėje Pramonės gatvės pusėje planuojama įrengti 565 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio dviračių taką. Numatyta raudonos spalvos asfalto danga, kuri įprastai naudojama takams aiškiai atskirti nuo važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų zonų.

    Kairėje gatvės pusėje suplanuota 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa. Ji sujungs esamus takus su naujai įrengiamomis atkarpomis, kad judėjimas būtų vientisas ir patogus skirtingomis kryptimis.

    Ruože taip pat numatyta įrengti LED apšvietimą, eismo saugumo tvoreles, vertikalųjį ir horizontalųjį kelio ženklinimą bei suformuoti žaliąsias zonas. Aplinka bus pritaikyta ir asmenų su negalia poreikiams, kad judėjimas būtų saugesnis ir patogesnis visiems.

    Sutartyje nurodyta darbų atlikimo trukmė – 4 mėnesiai, o sutarties vertė siekia 179 334,44 euro. Tai viena iš dalių platesnio miesto darnaus judumo projekto, kuriuo siekiama plėsti patogų susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis.

    Šie takai įsilies į projektuojamą vientisą dviračių infrastruktūros tinklą Tauragėje ir turėtų pagerinti kasdienį susisiekimą tarp miesto gatvių bei traukos taškų. Savivaldybė nurodo, kad bendra projekto vertė siekia 6 806 523,16 euro, iš jų 5 785 484 eurai – Europos Sąjungos finansavimas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ES lėšos šiuo atveju skiriamos darnaus judumo infrastruktūrai, todėl jos negali būti naudojamos gatvių asfaltavimo darbams. Savivaldybės teigimu, investicijos nukreiptos į bevariklio transporto integravimą į bendrą miesto transporto sistemą.

  • Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    Konferencija Telšiuose: švietimo bendruomenė aptarė DI, skaitmenizaciją ir nerimo priežastis

    2026 metais balandžio 29 dieną į kasmetinę konferenciją Telšiuose susirinko Tauragės rajono ir kitų Telšių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių švietimo bendruomenės atstovai. Šių metų susitikimo tema – Šimtas malonės metų. Kuriant ateitį: nerimas ar viltis?

    Renginyje dalyvavo savivaldybių Švietimo skyrių ir švietimo centrų atstovai, diskutavę apie švietimo sistemos pokyčius ir bendruomenėms kylančius iššūkius. Konferencijos akcentas buvo ne tik patirties pasidalijimas, bet ir praktinis žvilgsnis į tai, kaip mokyklos prisitaiko prie greitėjančių visuomenės bei technologijų pokyčių.

    Istorinis kontekstas ir dabarties klausimai

    Konferencijoje pristatytas pranešimas apie Telšių vyskupijos istoriją, pabrėžiant bendruomenės tapatybės ir tradicijų reikšmę permainų laikotarpiu. Pranešime taip pat buvo aptarti visuomenėje dažnai pasikartojantys reiškiniai, siejami su skirtimi tarp norimybės ir tikrovės, svajonės ir vilties.

    Pasak konferencijos dalyvių, šie terminai švietimo aplinkoje tampa ypač aktualūs, kai tenka suderinti ambicingus ugdymo tikslus su realiomis mokyklų galimybėmis, mokytojų krūviu ir mokinių emocine būkle. Diskusijose akcentuota, kad švietimo bendruomenė vis dažniau ieško ne vien greitų sprendimų, bet ir ilgalaikių susitarimų.

    Kas kelia nerimą mokyklose?

    Darbas grupėse išryškino kelias dažniausiai įvardytas įtampų priežastis: skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą ir susvetimėjimą. Dalyviai kalbėjo, kad technologiniai pokyčiai švietime suteikia naujų galimybių, tačiau kartu kelia klausimų dėl mokinių dėmesio, kritinio mąstymo ugdymo ir sąžiningo atsiskaitymo.

    Diskusijose pabrėžta, kad DI įrankių plėtra mokykloms tampa nebe ateities, o dabarties tema: išryškėja poreikis aiškesnėms naudojimo taisyklėms, mokytojų kompetencijų stiprinimui ir mokinių skaitmeninio raštingumo gilinimui. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad didėjantis bendravimas ekranuose gali silpninti gyvus ryšius klasėje ir bendruomenėje.

    Kokius sprendimus siūlo bendruomenė?

    Konferencijos dalyviai kaip vieną svarbiausių atsakų į įtampas įvardijo gyvo bendravimo stiprinimą mokyklose ir tarp institucijų. Taip pat akcentuota, kad inovacijos savaime nėra grėsmė, jei kartu auga gebėjimas jomis atsakingai naudotis ir mokyti to kitus.

    Pasak dalyvių, praktinis prioritetas turėtų būti nuoseklus mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokymasis, aiškūs susitarimai dėl skaitmeninių priemonių taikymo pamokose ir didesnis dėmesys mokinių emocinei gerovei. Konferencija tapo erdve, kurioje technologijų tema buvo aptarta ne kaip madingas šūkis, o kaip realus kasdienis iššūkis.

    Renginio akimirkas fiksavo Telšių vyskupijos kurija. Konferencijos organizatoriai tikisi, kad aptartos įžvalgos prisidės prie tvirtesnio bendradarbiavimo ir praktiškų sprendimų savivaldybių švietimo įstaigose.

  • Tauragės rajone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: atjungimas numatytas iki gegužės 5 dienos

    Tauragės rajono savivaldybėje mero potvarkiu nuo gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Savivaldybė nurodo, kad centralizuotai tiekiama šiluma vartotojams turėtų būti visiškai atjungta iki gegužės 5 dienos.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama įvertinus faktines lauko oro temperatūras ir prognozes, kad būtų išlaikytas komfortas bei nepažeistos higienos normos. Praktikoje sprendimai taip pat siejami su energijos vartojimo efektyvumu ir gyventojų sąskaitomis už šildymą pereinamuoju laikotarpiu.

    Gyventojai gali spręsti patys

    Priminta, kad šilumos vartotojai ir daugiabučių butų bei kitų patalpų savininkai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos. Tai galima padaryti suderinus sprendimą su šilumos tiekėju ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

    Tokia galimybė aktuali namams, kuriuose bendru sutarimu siekiama šildymą atjungti anksčiau arba, atvėsus orams, trumpam pratęsti šildymą. Sprendimai dažniausiai priimami įvertinus pastato būklę, šilumos mazgo reguliavimo galimybes ir gyventojų poreikius.

    Šilumos kaina ir ankstesni terminai

    Savivaldybė skelbia, kad šį šildymo sezoną tauragiškiams šilumos kaina vidutiniškai siekė 6,69 ct/kWh be PVM ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šilumos kainos šalyje paprastai kinta priklausomai nuo naudojamo kuro struktūros, rinkos kainų ir gamybos efektyvumo.

    Taip pat pateikti ankstesni terminai: praėjusiais metais šildymo sezonas Tauragėje baigtas gegužės 15 dieną, o dar metais anksčiau – balandžio 29 dieną. Savivaldybės sprendimu šiemet šildymo sezonas užbaigiamas anksčiau nei pernai, tačiau vėliau nei užpernai.