Category: Regionai

  • Po 10 metų pertraukos grįžta Moksleivių dainų šventė: Vilniuje – ir gausi Utenos delegacija

    Po 10 metų pertraukos grįžta Moksleivių dainų šventė: Vilniuje – ir gausi Utenos delegacija

    Po dešimtmečio pertraukos sugrįžtanti Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu. Kartu.“, pabrėžianti tradicijų tęstinumą ir bendrystę, šiemet suburs tūkstančius jaunųjų talentų iš visos Lietuvos. Šventė vyks liepos 3–6 d. Vilniuje.

    Į šį išskirtinį renginį pateko ir Utenos rajono kolektyvai. Atrankose puikiai pasirodė, todėl vasarą šventėje dalyvaus 11 Utenos rajono kolektyvų – 233 mokiniai ir 9 vadovai. Planuojama, kad visą delegaciją sudarys apie 260 asmenų: kolektyvų nariai ir vadovai, lydintys asmenys bei šventės organizavimo darbo grupės nariai.

    Dainų šventėje dalyvaus šie kolektyvai:

    • Utenos meno mokyklos kolektyvai: folkloro ansambliai „Sietynėlis“ ir „Sietynas“ (vadovė Rima Garsonienė), jaunučių chorai „UT RE MIO“ (vadovė Rasa Rugaitytė) ir „Zylė“ (vadovė Jūratė Katinienė)
    • Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ (vadovė Roberta Macelienė) ir kanklininkų ansamblis „Pasagėlė“ (vadovė Jolita Novikienė)
    • Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro merginų choras „Ant bangos“ (vadovė Gražina Kapčiuvienė)
    • dainavimo studijos „Decima“ jaunučių choras (vadovė Gražina Kapčiuvienė)
    • muzikinio klubo „Auštarietis“ Utenos jaunimo sutartinių giedotojų ansamblis „Dalilio“ (vadovai Aušra Rinkevičienė ir Leonardas Rinkevičius)
    • Utenos žirgyno vaikų folkloro ansamblis (vadovai Aušra Rinkevičienė ir Leonardas Rinkevičius)
    • Užpalių gimnazijos jungtinis vaikų choras (vadovė Jolita Novikienė)

  • Vokietijos kariai balandžio 20–27 d. lankysis 11 savivaldybių: ką svarbu žinoti gyventojams

    Vokietijos kariai balandžio 20–27 d. lankysis 11 savivaldybių: ką svarbu žinoti gyventojams

    Informuojame, kad 2026 m. balandžio 20–27 d. Vilniaus, Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Rokiškio rajono, Utenos, Zarasų rajonų ir Visagino miesto savivaldybių teritorijose Vokietijos kariuomenės kariai vykdys teritorijų apžiūrą.

    Vizitų metu kariai taip pat lankysis Lietuvos Respublikos pasienio ruože bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vienetuose.

    Lankymosi civilinėse teritorijose metu Vokietijos kariai dėvės karinę aprangą ir naudos lengvąsias karines transporto priemones. Kovinė technika, ginkluotė ir imitaciniai šaudmenys nebus naudojami.

    Kontaktinis asmuo – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadovybės štabo G3 vyriausiasis specialistas srž. mjr. Darius Kolodzeiskis, tel. +370 5 278 5363, +370 706 81 630.

  • Valinskas prisipažino klystantis: 3 rūšiavimo klausimai, kuriuose suklumpa dauguma

    Valinskas prisipažino klystantis: 3 rūšiavimo klausimai, kuriuose suklumpa dauguma

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo paprastas – kol neprireikia apsispręsti praktikoje. Pavyzdžiui, rankoje laikant nešvarų grietinės indelį lyg ir aišku, kad jis turėtų keliauti į plastiko konteinerį, tačiau iškart kyla klausimas: ar prieš tai būtina jį kruopščiai išplauti su plovikliu?

    Jei jaučiatės nesaugiai, nes apie rūšiavimą žinote ne viską, nenusiminkite – taip yra daugeliui.

    Televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas „15min“ tinklalaidėje „Valinskas žino“ atvirai pripažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju jo pavadinti nepavyktų. Vis dėlto, anot jo, svarbiausia yra nuoširdžios pastangos elgtis atsakingai ir rūpintis aplinka.

    Artėjant balandžio 30 dieną vyksiančiam jau septintajam „Atliekų kultūros“ egzaminui, A. Valinskas ryžosi pasitikrinti žinias. Naujausiame tinklalaidės epizode jis sulaukė trijų klausimų, kurie praėjusiais metais egzamino dalyviams sukėlė nemažai sunkumų.

    A. Valinsko atsakymai ir reakcijos atskleidžia daugeliui pažįstamą požiūrį į rūšiavimą: vienur jis bandė remtis logika, kitur – kasdiene patirtimi.

    Organizatoriai primena, kad „Atliekų kultūros“ egzaminas nėra teorinis testas su vienu vieninteliu teisingu keliu. Realiame gyvenime dažnai tenka spręsti situacijas, kai atsakymas nėra akivaizdus, o pasirinkimą lemia supratimas, įpročiai ir atsakingas požiūris.

    Pasak organizatorių, iniciatyvos tikslas nėra vertinti ar „gaudyti“ klaidas – siekiama skatinti sąmoningumą ir padėti žmonėms lengviau orientuotis kasdienėse situacijose. Vieši pavyzdžiai, tokie kaip A. Valinskas, dar kartą primena: rūšiavimas yra ne tobulas žinojimas, o nuolatinis mokymasis.

    Žinias pasitikrinti kviečiami visi – „Atliekų kultūros“ egzaminas kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos: nuo moksleivių iki įvairių sričių profesionalų. Nesvarbu, ar rūšiavime jaučiatės užtikrintai, ar vis dar turite klausimų dėl kasdienių situacijų.

    Egzaminas sukurtas taip, kad būtų įdomus, įtraukiantis ir praktiškai naudingas: jis padeda ne tik pasitikrinti žinias, bet ir sužinoti naujų dalykų, kuriuos galima pritaikyti kasdienybėje.

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną, nuo 9 iki 20 valandos. Trukmė – 45 minutės. Registracija atvira nuo balandžio 9 dienos, o dalyvauti gali visi norintys – jokių specialių reikalavimų nėra.

    Jaunesniųjų klasių mokinių lauks trumpesni testai, vyresniųjų – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prie iniciatyvos kviečiamos jungtis ir įmonės – tai galimybė pasitikrinti žinias ir įsitraukti visam kolektyvui.

    Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungti paprasta – pakanka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    Geriausiai pasirodę dalyviai bus paskatinti prizais.

    Organizatoriai tikisi, kad šis testas padės pamatyti žinių spragas, keisti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: Utenos RATC ir Utenos rajono savivaldybė, Panevėžio RATC, Klaipėdos RATC, Alytaus RATC, Marijampolės AATC, Kauno RATC, Šiaulių RATC, Tauragės RATC ir Telšių RATC.

  • Atsiėmėte II pakopos pensiją? Utenos savivaldybė įspėja: gali tekti pranešti per mėnesį

    Atsiėmėte II pakopos pensiją? Utenos savivaldybė įspėja: gali tekti pranešti per mėnesį

    Gyventojai, gaunantys socialinę kortelę maisto produktams ir būtiniausioms prekėms įsigyti, per vieną mėnesį privalo raštu informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį.

    Kur kreiptis:

    – miesto gyventojai turi kreiptis į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, Utena, 112 kab.);

    – kaimo gyventojai turi kreiptis į seniūnijose dirbančius Utenos rajono socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros padalinio socialinio darbo organizatorius.

    Įsigaliojus galimybei atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas, išmokėtos sumos priskiriamos asmens pajamoms ir turtui, išskyrus atvejus, kai sukauptos lėšos išmokėtos dėl:

    • paliatyviosios pagalbos (ypač sunkiems ligoniams skirtos sveikatos priežiūros) poreikio;
    • sunkios ligos pagal patvirtintą ligų sąrašą;
    • netekto dalyvumo (t. y. daugiau nei 70 proc. arba buvusi I invalidumo grupė).

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 389 50 460, el. paštu [email protected] arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių (Utenio a. 4, Utena), 112 kabinetą.

    Socialinės kortelės ir maisto donacijos finansuojamos 2021–2027 m. Materialinio nepritekliaus mažinimo programos Lietuvai lėšomis.

  • Valinskas pats pasitikrino: 3 klastingi klausimai, kurie suglumino „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvius

    Valinskas pats pasitikrino: 3 klastingi klausimai, kurie suglumino „Atliekų kultūros“ egzamino dalyvius

    Atliekų rūšiavimas daugeliui atrodo visai paprastas dalykas – iki tol, kol tenka su tuo susidurti kasdienybėje. Pavyzdžiui, rankoje laikote nešvarų grietinės indelį. Atrodo, akivaizdu, kad jis turėtų keliauti į plastiko atliekų konteinerį, tačiau tuomet kyla klausimas: ar prieš išmetant būtina jį kruopščiai išplauti su plovikliu?

    Jei kartais jaučiatės nesmagiai, kad ne viską apie rūšiavimą žinote iki galo, nusiminti nereikėtų – taip jaučiasi ne vienas.

    Televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Arūnas Valinskas tinklalaidėje „Valinskas žino“ prisipažino, kad pavyzdiniu rūšiuotoju savęs nepavadintų. Vis dėlto, pasak jo, svarbiausia yra nuoširdžios pastangos elgtis atsakingai ir rūpintis aplinka.

    Artėjant balandžio 30 dieną vyksiančiam jau septintajam „Atliekų kultūros“ egzaminui, A. Valinskas nutarė pasitikrinti žinias. Naujausiame tinklalaidės epizode jis gavo tris klausimus, kurie praėjusiais metais nemažai dalyvių sukėlė sunkumų.

    A. Valinsko atsakymai ir reakcijos atskleidė daugeliui pažįstamą, žemišką požiūrį į rūšiavimą: vienur jis stengėsi vadovautis logika, kitur – rėmėsi gyvenimiška patirtimi.

    Tai atspindi ir vieną pagrindinių „Atliekų kultūros“ egzamino idėjų – parodyti, kad rūšiavimas nėra sausas teorinis testas su vienu vieninteliu teisingu keliu. Praktikoje neretai tenka spręsti situacijas, kuriose atsakymas nėra akivaizdus, o pasirinkimą lemia žinios, įpročiai ir atsakingas požiūris.

    Egzamino organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyvos tikslas nėra vertinti ar „gaudyti“ klaidas. Priešingai – siekiama skatinti sąmoningumą ir padėti žmonėms lengviau orientuotis kasdienėse situacijose. Tokie vieši pavyzdžiai kaip A. Valinskas dar kartą primena: rūšiavimas yra ne tobulas žinojimas, o nuolatinis mokymasis.

    „Atliekų kultūros“ egzaminas kasmet sutraukia tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos – nuo moksleivių iki įvairių sričių profesionalų. Nesvarbu, ar rūšiavime jaučiatės tvirtai, ar vis dar turite klausimų dėl kasdienių situacijų, šis testas skirtas visiems.

    Egzaminas parengtas taip, kad būtų įdomus, įtraukiantis ir praktiškai naudingas: jis leidžia pasitikrinti žinias, sužinoti naujų dalykų ir vėliau juos pritaikyti kasdienybėje.

    Šiemet „Atliekų kultūros“ egzaminas vyks balandžio 30 dieną nuo 9 iki 20 valandos, o jo trukmė – 45 minutės. Registracija startuoja balandžio 9 dieną. Jokių specialių reikalavimų dalyviams nėra.

    Jaunesniųjų klasių mokiniams bus parengti trumpesni testai, o vyresniųjų – išsamesni klausimai, reikalaujantys platesnio supratimo. Prisijungti kviečiamos ir įmonės – tai galimybė pasitikrinti žinias ir įsitraukti visam kolektyvui.

    Egzaminas vyks internetu, specialioje egzamino svetainėje. Prisijungti paprasta: pakanka užsiregistruoti ir pasirinktu metu atlikti testą.

    Geriausių rezultatų pasiekę dalyviai bus paskatinti prizais. Organizatoriai tikisi, kad testas padės pastebėti žinių spragas, pakoreguoti kasdienius įpročius ir prisidėti prie švaresnės Lietuvos kūrimo.

    „Atliekų kultūra“ egzaminą organizuoja „VAATC“. Projektą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei šalies regioniniai atliekų tvarkymo centrai: „Utenos RATC“, „Panevėžio RATC“, „Klaipėdos RATC“, „Alytaus RATC“, „Marijampolės AATC“, „Kauno RATC“, „Šiaulių RATC“, „Tauragės RATC“ ir „Telšių RATC“.

  • Jonavos gyventojai spręs, kas taps Metų medicinos darbuotoju: balsuoti liko nedaug laiko

    Jonavos gyventojai spręs, kas taps Metų medicinos darbuotoju: balsuoti liko nedaug laiko

    Artėjant Medicinos darbuotojų dienai, Jonavos rajono savivaldybė tradiciškai kviečia gyventojus išrinkti Jonavos Metų medicinos darbuotoją.

    Šiemet Jonavos rajono gyventojai pasiūlė daugiau nei 20 kandidatų. Dėl didelio kandidatų skaičiaus į galutinį sąrašą atrinkti tie, kuriuos gyventojai paminėjo daugiau nei vieną kartą.

    Balsavimas vyksta mobiliojoje programėlėje JONAVA (apklausų skiltyje) ir interneto svetainėje www.jonava.lt, skiltyje GYVENTOJAMS -> APKLAUSOS.

    Balsuoti galima iki balandžio 23 dienos imtinai.

    Jonavos Metų medicinos darbuotojo rinkimai rengiami jau ketvirtą kartą.

  • Panevėžys sužydo: pirmieji narcizai ir krokai jau džiugina, netrukus sprogs ir tulpės

    Pavasaris Panevėžio miesto žaliosiose erdvėse įgauna vis daugiau spalvų – jau pražydo pirmieji narcizai ir krokai, o netrukus gėlynus papildys ir tulpės. Skirtingose miesto vietose augalai bunda nevienodu metu, todėl žydėjimas plečiasi palaipsniui ir kasdien tampa vis ryškesnis.

    Pirmieji narcizai pražydo P. Plechavičiaus skvere ir žaliojoje erdvėje J. Basanavičiaus bei Elektros gatvių sankirtoje. Krokai jau matomi pievoje prie Panevėžio kultūros centro ir žiedinėje sankryžoje tarp Klaipėdos, Projektuotojų, Dariaus ir Girėno gatvių.

    Jau dygsta ir tulpės – jos sužydės Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje, Vilniaus ir Ramygalos gatvių kampe, taip pat J. Janonio, Vakarinės ir Pramonės gatvių žiedinėje sankryžoje. Spalvingų gėlynų planuojama ir Ukmergės gatvėje prie prekybos centro „IKI“, prie J. Miltinio dramos teatro, S. Eidrigevičiaus menų centro, A. Jakšto gatvėje, Liepų alėjoje bei Maironio take.

    Artimiausiu metu mieste bus sodinamos baltos, rausvos ir rožinės saulutės, taip pat vėdrynai. Jie papuoš Ukmergės, Nemuno ir Klaipėdos gatves, J. Basanavičiaus ir Ukmergės gatvių sankirtą. Šie augalai pasirinkti kaip ankstyvojo sezono sprendimas, kuris užtikrina žydėjimą iki vasarinių gėlių sodinimo.

    Ruošiantis vasaros sezonui, miesto erdvėse numatoma daugiau spalvinių derinių ir įvairesnių augalų kompozicijų. Sankryžose ir pakabinamuose vazonuose planuojama sodinti įvairių spalvų pelargonijas, jas derinant su dekoratyviniais lapiniais augalais, kad gėlynai būtų įvairesni ir išliktų dekoratyvūs visą sezoną.

    Taip pat bus atnaujinami kai kurie miesto gėlynai, juose derinant daugiametes gėles ir dekoratyvinius augalus, siekiant išlaikyti vientisą ir nuoseklų miesto želdynų vaizdą. Naujas daugiamečių gėlių gėlynas planuojamas Marijonų gatvės ir Liepų alėjos sankirtoje.

    Šiemet miesto gėlynų atnaujinimui ir priežiūrai skirta 190 tūkst. eurų.

    Žydėjimas mieste tik prasideda – artimiausiomis savaitėmis Panevėžio viešosios erdvės vis labiau skleis pavasario spalvas ir kvies gyventojus bei miesto svečius jomis pasidžiaugti.

    Komunikacijos skyrius

  • Jubiliejinė 40-oji „Maisto banko“ akcija startuoja visoje Lietuvoje: kur ir ką aukoti labiausiai

    Jau šiandien visoje Lietuvoje prasideda jubiliejinė 40-oji „Maisto banko“ akcija. Ji vyks 409 parduotuvėse 75 miestuose ir miesteliuose, kur pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių. Kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Akcija truks dvi dienas: penktadienį nuo 15 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, o labiausiai reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    Surinkti produktai bus panaudoti įvairiai: dalis jų pasieks „Maisto banko“ atiduotuves, dalis bus skirta maisto gamybai labdaros valgyklose, taip pat formuojant maisto paketus nenumatytiems atvejams, kai pagalbos prireikia nedelsiant po gaisrų, stichinių nelaimių ar kitų netikėtų krizių.

    „Maisto banko“ akcija vyks prekybos tinklų „IKI“, „Lidl“, „Maxima“ ir „Rimi“ parduotuvėse.

    Neapsisprendę, ką aukoti, „IKI“ ir „Maxima“ parduotuvių pirkėjai kasoje galės nuskenuoti akcijos skrajutę ir taip paaukoti 5 eurus „Maisto banko“ veiklai. Prisidėti finansiškai galima ir skambinant trumpuoju numeriu 1343 (auka – 5 eurai) arba skiriant 1,2 proc. GPM paramą.

    Kviečiama nelikti abejingiems ir prisidėti prie bendro tikslo – padėti tiems, kuriems pagalbos šiandien reikia labiausiai.

    Parengė Komunikacijos skyrius

  • Panevėžys atvėrė piniginę kultūrai: 17 projektų – 70 tūkst. eurų, štai kas laimėjo

    Panevėžio miesto savivaldybė paskirstė dalinį finansavimą kultūros ir meno projektams: 2026 metais 17 iniciatyvų skirta 70 tūkst. eurų. Kultūros ir meno projektų vertinimo komisija iš viso sulaukė 28 paraiškų, o parama atiteko projektams, geriausiai atitinkantiems miesto kultūros politikos prioritetus.

    Vertinant paraiškas daugiausia dėmesio skirta trims kryptims: miesto viešųjų erdvių įveiklinimui, bendruomenės įtraukimui ir profesionalaus meno plėtrai. Palankiau vertinti projektai, vykstantys viešosiose erdvėse, gyvenamuosiuose rajonuose ar kultūros paveldo objektuose. Taip pat akcentuota iniciatyvų nauda bendruomenei, meninė kokybė ir inovatyvumas.

    Aukščiausiais įvertinimais išsiskyrė projektai, prisidedantys prie miesto patirties kūrimo ir plečiantys kultūrinį turinį.

    Aukščiausi įvertinimai – kultūros projektams, kuriantiems miesto patirtį

    Didžiausią finansavimą – po 5000 eurų – ir maksimalų 100 balų įvertinimą pelnė du projektai. „Stasys Museum“ įgyvendins L. Katino parodą „Dar vienas miegančiųjų apsivertimas“. Šiuo projektu siekiama praplėsti parodos filosofinį ir kultūrinį kontekstą. Numatyti šeši renginiai: ekskursija su Viktoru Liutkumi, trys paskaitos, praktinis seminaras ir filmų programa.

    Tokį pat įvertinimą gavo VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ projektas „Kultūrinio maršruto sukūrimas – Siaurukas Panevėžyje“. Planuojama sukurti turistinį maršrutą su penkiomis QR kodais pažymėtomis stotelėmis, kuriose bus pristatomas Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ir Panevėžio kultūros paveldas. Taip pat numatytas 171,5 kv. m ploto gatvės meno kūrinys, kuris turėtų tapti nauju kultūriniu traukos objektu. Projektas skatins savarankišką lankymą, edukacines veiklas, „Kultūros paso“ iniciatyvas ir prisidės prie pramoninio turizmo plėtros Panevėžyje.

    Projektai, stiprinantys bendruomenę ir kūrybinį dialogą

    4750 eurų finansavimas skirtas Panevėžio muzikinio teatro projektui „Garsai gimtajam miestui“, kuriuo siekiama suburti pripažintus menininkus ir vietos bendruomenę. Keturių kūrybos vakarų ciklu ketinama mažinti socialinę atskirtį, stiprinti kultūrinį dialogą ir atskleisti kūrėjų tapatybę.

    Dar vienai Panevėžio muzikinio teatro iniciatyvai – festivaliui „Už muziką ir vaikystę“ – taip pat skirta 4750 eurų. Penkių koncertų ciklas burs jaunuosius atlikėjus ir profesionalius teatro kolektyvus, skatins meninį augimą ir stiprins Panevėžio, kaip vaikų meninio ugdymo centro, vaidmenį.

    „Stasys Museum“ projektui „Kino ciklas „Kūnai, kurie prisimena“ skirta 4650 eurų. Tarptautinis kino ciklas pristatys eksperimentinį ir autorinį kiną, nagrinėjantį postkolonijines temas, regionų tapatybę ir atmintį. Seansus lydės diskusijos apie ekologiją, kultūrinius pokyčius ir identiteto klausimus.

    Tokia pati suma skirta kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ festivaliui „Gegužinė“, vyksiančiam Skaistakalnio parke ir skirtam Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos 100-mečiui paminėti. Programoje numatoma istorinė dalis, jaunimo ir senjorų poezijos skaitymai, pievų žiedų vainikų pynimas, vaikų kūrybinės dirbtuvės, galvos papuošalų kūrimas ir cianotipijos veiklos.

    Asociacijos „LDS Panevėžio skyrius“ projektui „Vėliava karaliui“ skirti 3053 eurai. Profesionalūs menininkai sukurs dešimt originalių vėliavų, skirtų Lietuvos karaliui Mindaugui. Liepos 6-ąją, Valstybės dienos renginių metu, vėliavos papuoš Laisvės aikštę ir Panevėžio miesto savivaldybės pastato fasadą.

    Kultūros iniciatyvos visoms kartoms

    Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos projektui „Literatūros ir meno kaleidoskopas“ skirta 4500 eurų. Renginių cikle planuojami literatūriniai susitikimai, knygų pristatymai, parodos, edukacinės programos ir kūrybinės dirbtuvės.

    Kitai tos pačios įstaigos iniciatyvai – „Metai su Elena: Elenai Mezginaitei – 85“ – skirti 4375 eurai. Numatyti poezijos renginiai, kaligrafijos, žurnalistikos ir poezijos edukacijos, parodos bei įvairios kūrybinės veiklos.

    4350 eurų skirta projektui „Mainytuvės x meilės kalba“, kuris vyks kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“. Iniciatyva orientuota į tvarumą, dalijimosi kultūrą ir bendruomeniškumą per kūrybines veiklas bei mainų renginius.

    Festivaliui „Dūdų vasara 2026“, kurį organizuoja Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija, skirti 4275 eurai. Kiekvieną penktadienį festivalis kvies į gyvus muzikos pasirodymus miesto centre.

    4116 eurų skirta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos projektui „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna „Nevėžis“. Projektas jau 14 metų ugdo jaunųjų kūrėjų bendruomenę, buria literatūrą ir vizualiuosius menus kuriančius moksleivius bei mokytojus Panevėžio mieste ir regione.

    Paveldas, tradicijos ir tarptautiškumas

    Panevėžio kraštotyros muziejaus projektui „Knygos – bibliografinės retenybės restauravimas ir pristatymas visuomenei“ skirti 1952 eurai. Bus restauruojamas retas bibliografinis leidinys – Vilniaus akademijos spaustuvėje 1797 m. išleista knyga „Uczęstnictwo y jednosc duchowna…“ („Dalyvavimas ir dvasinė vienybė…“).

    Dar vienam to paties muziejaus projektui – „Gamtos paveldo prieinamumo didinimas muziejuje“ – skirti 2799 eurai. Numatyta aktualizuoti ekspoziciją „Gamtos medija: stebėjimas, tyrinėjimas, išsaugojimas“, įtraukiant įvairias gyventojų grupes į kūrybines, edukacines ir pažintines veiklas.

    4200 eurų skirta Asociacijos „Aukštaičių kultūros draugija“ projektui „Etninės kultūros populiarinimo renginių ciklas „Etnokultūriniai mokymai Panevėžyje 2026“. Dalyviai mokysis kankliavimo, liaudies dainų, sutartinių giedojimo, folklorinių šokių, muzikavimo liaudies instrumentais, o šeimos ir vaikai bus supažindinami su kalendorinėmis šventėmis, žaidimais, rateliais ir kita.

    Asociacijos „LDS Panevėžio skyrius“ organizuojamam XXIV tarptautiniam tapytojų plenerui „Panevėžys 2026 m., skirtam Kazimierui Naruševičiui atminti“ numatyta 3850 eurų.

    Panevėžio lėlių vežimo teatro tradicinėms vasaros gastrolėms skirta 3730 eurų. Teatras organizuos 40-ąsias gastroles.

    Organizacinė informacija projektų vykdytojams

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius primena, kad finansavimą gavusios organizacijos per 30 darbo dienų turi pateikti patikslintas išlaidų sąmatas. Finansavimo sutartys bus sudaromos per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos. Projektų vykdytojai privalės laikytis atnaujintų finansavimo nuostatų.

    Skirta parama leis įgyvendinti įvairias kultūrines iniciatyvas, kurios stiprins Panevėžio kultūrinį gyvenimą, skatins kūrybiškumą ir didins kultūros prieinamumą miesto gyventojams.

    Komunikacijos skyrius

  • „Europos egzaminas“ grįžta: kas, kada ir kaip dalyvauti – apdovanos ir įmones

    „Europos egzaminas“ grįžta: kas, kada ir kaip dalyvauti – apdovanos ir įmones

    Gegužės 9-ąją minima Europos diena kasmet suburia tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje. Šia proga Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su „LRT“ jau septynioliktus metus rengia „Europos egzaminą“ – iniciatyvą, kviečiančią pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą, jos vertybes, vienybę ir demokratiją. 2025 metais egzamine dalyvavo beveik 40 tūkst. žmonių.

    Šiemet prie iniciatyvos kviečiamos prisijungti ir organizacijos bei įmonės. Gausiausiai dalyvavusios organizacijos bus apdovanotos specialiais „Europos egzamino“ prizais. Organizatoriai pabrėžia, kad tai gali tapti proga ne tik prasmingai paminėti Europos dieną, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, komandinę dvasią bei europietiškas vertybes.

    Organizacijų ir įmonių kategorijoje planuojama apdovanoti gausiausiai dalyvavusias įmones trijose grupėse:

    • mažos įmonės – iki 50 darbuotojų;
    • vidutinės įmonės – nuo 51 iki 200 darbuotojų;
    • didelės įmonės – 201 ir daugiau darbuotojų.

    „Europos egzaminas“ vyks gegužės 8–10 dienomis, iki gegužės 10 d. 23.59 val. Jį bus galima spręsti „LRT“ portale.

    Dalyvauti gali visi norintys – tereikės įrašyti vardą, pavardę, el. pašto adresą ir organizacijos pavadinimą. Egzaminą sudarys 10 trumpų klausimų, todėl jo sprendimas turėtų užtrukti ne ilgiau kaip 10 minučių.

    Organizatoriai kviečia susidomėjusias organizacijas registruotis iš anksto – užsiregistravusieji gaus priminimą prieš egzamino pradžią ir naudingos informacijos pasirengimui. Daugiau informacijos apie „Europos egzaminą“ skelbiama Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje interneto svetainėje.

    Parengta pagal Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informaciją.