Category: Regionai

  • Salantuose rengiama medžių sodinimo akcija: kur rinktis ir ką svarbu atsinešti dalyviams

    Salantų gyventojai ir miesto svečiai kviečiami prisidėti prie viešųjų erdvių žalinimo ir atvykti į medžių bei žydinčių krūmų sodinimo akciją. Ji vyks gegužės 6 dieną, trečiadienį, 18 valandą Salantų miesto centre ir dvaro parko teritorijoje.

    Organizatoriai skelbia, kad akcijos metu planuojama pasodinti įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Miestą turėtų papildyti liepos, guobos, klevai, vaismedžiai, taip pat lanksvos, putinai, ligustrai, pūsleniai, hortenzijos ir rododendrai.

    Atskiras dėmesys bus skirtas vietai, kur anksčiau augo vėjo neatlaikęs, kaip skelbta, buvęs storiausias kaštonas Lietuvoje. Šalia jo numatyta pasodinti naują kaštoną, kuris ilgainiui turėtų tapti nauju traukos tašku ir simboliškai pratęsti šios vietos žaliąją istoriją.

    Akcijos dalyvių prašoma 18 valandą rinktis prie Salantų miesto seniūnijos pastato, M. Valančiaus gatvėje 5. Iš čia žmonės bus nukreipti į sodinimo vietas miesto centre ir dvaro parke.

    Salantų miesto seniūnija pasirūpins sodinukais, tačiau dalyvių prašoma atsinešti darbo priemones. Patogiausia turėti kastuvą, pirštines ir aprangą, tinkamą darbui lauke, kad sodinimas vyktų sklandžiai ir saugiai.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: startuoja balsavimas už 8 idėjas, tarp jų – takai ir parkai

    Pakruojo rajono savivaldybėje prasidėjo dalyvaujamojo biudžeto balsavimas: gyventojai kviečiami išrinkti, kurios idėjos artimiausiu metu turėtų virsti realiais darbais mieste ir rajono gyvenvietėse. Savivaldybės administracija šiemet sulaukė 8 projektinių pasiūlymų, kurie praėjo administracinės atitikties vertinimą ir perduoti tolesniam nagrinėjimui.

    Balsavimas vyksta nuo balandžio 30 dieną 9.00 valandos iki gegužės 27 dieną 23.00 valandos. Dalyvauti gali Pakruojo rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų, o neturint galimybės balsuoti internetu, tai galima padaryti atvykus į Savivaldybės administraciją.

    Tvarka išlieka aiški: kiekvienas balsuojantis turi po vieną balsą kiekvienoje kategorijoje, todėl gali pasirinkti po vieną didelės ir mažos apimties projektą. Didelės apimties projektų vertė numatyta iki 150 000 eurų, mažos apimties – iki 30 000 eurų.

    Mažos apimties idėjos

    Tarp mažos apimties projektų siūloma įrengti šunų vedžiojimo aikštelę „Laimingų letenų zona“, kuri spręstų saugių erdvių augintiniams trūkumą ir mažintų konfliktus bendrose viešose vietose. Projekto autoriai pabrėžia, kad tokia infrastruktūra prisidėtų ir prie atsakingesnės augintinių priežiūros kultūros.

    Sporto ir aktyvaus laisvalaikio idėjas atstovauja „Pamūšis juda!“ bei „Rozalimo krepšinio aikštelė“. Vienu atveju planuojama daugiafunkcė aikštelė su kokybišku pagrindu ir gumine danga, kitu – esamos krepšinio aikštelės atnaujinimas, kad erdvė būtų saugesnė, patrauklesnė ir ilgaamžiškesnė.

    Į balsavimą įtraukta ir „Pėsčiųjų tako įrengimas Žvirblonių kaime“ idėja: siūloma įrengti apie 350 metrų ilgio ir 1,5 metro pločio asfaltuotą taką link tvenkinio, kuriuo žmonės šiltuoju sezonu naudojasi ypač dažnai. Taip pat pateiktas projektas „Sustok. Pajausk. Pabūk.“, kuriuo siekiama mokyklos teritorijoje sukurti sensorinį sodelį, skirtą poilsiui ir ugdymui.

    Didelės apimties projektai

    Didelės apimties kategorijoje gyventojams siūloma rinktis iš kelių infrastruktūrinių ir turizmo krypties idėjų. Viena jų numato daugiabučių kiemo infrastruktūros atnaujinimą: automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatvių, lietaus nuotekų sistemos ir apšvietimo sutvarkymą, siekiant aiškesnės eismo tvarkos ir saugesnio judėjimo.

    Kita idėja – „Takas į Koplyčkalnį (Paežerių Alkakalnį)“: numatoma įrengti pontoninį tiltą per tvenkinį, kad sala būtų pasiekiama ne tik žiemą, kai vanduo užšąla. Savivaldybė akcentuoja, kad patogesnis privažiavimas ir prieinamumas galėtų sustiprinti pažintinį turizmą ir edukacines veiklas.

    Trečiasis didelės apimties pasiūlymas – Triškonių sporto ir laisvalaikio parkas, kuriuo planuojama atnaujinti buvusio stadiono teritoriją ir sukurti visoms amžiaus grupėms pritaikytą erdvę. Projekto apraše numatoma guminė sporto danga, atnaujinamos aikštelės, lauko treniruokliai bei patogumai bendruomenei.

    Skelbiama, kad balsavimo rezultatai ir numatomos įgyvendinti idėjos bus paskelbti iki birželio 1 dieną. Planuojama, kad gyventojų balsavimu bus atrinkta viena didelės apimties ir trys mažos apimties idėjos.

  • Pakruojo tarybos posėdis: startuoja 60 sprendimų paketų, gyventojai gali stebėti transliaciją

    Pakruojo tarybos posėdis: startuoja 60 sprendimų paketų, gyventojai gali stebėti transliaciją

    2026 metais balandžio 30 dieną 10 valandą prasidėjo Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta svarstyti 60 sprendimo projektų, kurie apima įvairias savivaldybės veiklos sritis.

    Savivaldybė paskelbė parengtus sprendimų projektus viešai, kad gyventojai ir suinteresuotos bendruomenės galėtų iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais. Tokia praktika leidžia aiškiau suprasti, kokie klausimai bus svarstomi ir kokią įtaką jie gali turėti kasdieniams savivaldybės reikalams.

    Posėdis taip pat transliuojamas vaizdo įrašu, todėl jį galima stebėti nuotoliu. Tiesioginė transliacija suteikia galimybę gyventojams sekti diskusijas ir sprendimų priėmimo eigą realiu laiku.

    Stebint posėdžius nuotoliniu būdu didėja savivaldos sprendimų skaidrumas ir atskaitomybė. Tai ypač aktualu, kai darbotvarkėje daug klausimų, o sprendimai gali paliesti tiek biudžeto planavimą, tiek viešųjų paslaugų organizavimą.

  • Išorinė reklama Jurbarke: kur derinti projektą ir kas atsako už leidimų išdavimą savivaldybėje

    Jurbarko rajono savivaldybėje išorinės reklamos projektų derinimas vyksta per administraciją, kur atsakingi darbuotojai konsultuoja dėl reikalavimų ir leidimų išdavimo tvarkos. Kreipiantis svarbu iš anksto pasiruošti projekto medžiagą ir numatyti, kur tiksliai bus įrengiama reklama.

    Dėl išorinės reklamos rengimo projekto derinimo pagrindinis kontaktas yra Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis architektas Saulius Lapėnas. Jis konsultuoja dėl sprendinių suderinamumo su aplinka, vietos parinkimo ir kitų su projekto parengimu susijusių klausimų.

    Taip pat gyventojai ir verslo atstovai gali kreiptis į Dokumentų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausiąjį specialistą Antaną Gvildį. Šis kontaktas aktualus, kai reikia patikslinti dokumentų pateikimo eigą, derinimo terminus ar kitą administracinę informaciją.

    Tvarkant prašymus elektroniniu būdu, savivaldybės svetainėje naudojami slapukai, skirti svetainės veikimui, statistikai ir rinkodarai. Dalį funkcijų užtikrina trečiųjų šalių sprendimai, įskaitant „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti realius lankytojus nuo automatizuotų užklausų.

    Jei pildant užklausos formą kyla trikdžių, dažniausia priežastis būna ribojami našumo ar funkciniai slapukai, reikalingi apsaugos patikrai. Tokiu atveju verta peržiūrėti slapukų pasirinkimus ir leisti naudoti būtinus našumo sprendimus, kad forma veiktų sklandžiai.

  • Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajone patvirtinti 26 bendruomeniniai projektai: kaip paskirstyta 21 055,37 eurų parama

    Kaišiadorių rajono savivaldybė patvirtino bendruomeninių projektų, finansuojamų pagal rėmimo konkursą, sąrašą ir kiekvienam jų skiriamas sumas. Sprendimas įtvirtintas mero 2026 metų balandžio 27 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. V16E-362.

    Iš viso finansavimas skirtas 26 projektams, o bendra patvirtinta suma siekia 21 055,37 eurų. Daugumai iniciatyvų numatytas 800–900 eurų dydžio finansavimas, o mažiausios patvirtintos sumos siekia apie 593–595 eurus.

    Kam skirta parama?

    Didžiausia dalis finansuojamų idėjų orientuota į bendruomenės telkimą ir gyventojų užimtumą: sporto šventes, išvykas, stovyklas, renginius bei senjorų ir jaunimo veiklas. Tarp projektų matyti ir iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų organizacijų aktyvumui bei bendruomeniniam įsitraukimui stiprinti.

    Finansavimas taip pat numatytas viešųjų erdvių ir materialinės bazės gerinimui, kai tikslas yra ilgalaikė nauda vietos gyventojams. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su bendruomenių namų aplinkos tvarkymu, infrastruktūros atnaujinimu ar priemonių įsigijimu veikloms vykdyti.

    Ryškesnės iniciatyvos ir sumos

    Didžiausias patvirtintas vieno projekto finansavimas siekia 900 eurų ir skirtas kelioms iniciatyvoms, tarp jų Mikalaučiškių bendruomenės projektui Viskas bendruomenės gerovei, Kaišiadorių rajono pensininkų klubo projektui Senjorai, savaitė – jūsų, taip pat Vilūnų kaimo bendruomenės aplinkos sutvarkymo darbams.

    Taip pat 900 eurų skirta Visuotinio stalo žaidimų klubo Visažiniukas iniciatyvai, orientuotai į bendravimą ir pažinimą per stalo žaidimus, bei Žaslių krašto jaunimo bendruomenės renginių infrastruktūros stiprinimui. Kaugonių krašto bendruomenės Bendrystė projektui Kaugonių mokyklos renesansas taip pat patvirtinta 900 eurų suma.

    Tarp mažiausiai finansuojamų projektų yra Karčiupio kaimo bendruomenės Marių krantas iniciatyva Nuo įrankio iki tvoros, kuriai skirta 593,72 eurų, ir Stabintiškių bendruomenės projektas Stabintiškės: laikas ir žmonės, kuriam numatyta 594,83 eurų. Kaišiadorių krašto neįgaliųjų sąjungai projektui Būk aktyvus 2026 skirta 798,07 eurų.

    Ką tai reiškia bendruomenėms?

    Toks finansavimo modelis leidžia vienu metu palaikyti didesnį skaičių vietos iniciatyvų ir užtikrinti, kad parama pasiektų skirtingas seniūnijas bei gyventojų grupes. Praktikoje tai reiškia daugiau vietinių renginių, aktyvesnį bendruomenių gyvenimą ir geresnes sąlygas bendroms veikloms.

    Kadangi didžioji dalis sumų yra panašaus dydžio, konkursas akivaizdžiai orientuotas į mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Tokios iniciatyvos dažnai duoda apčiuopiamą rezultatą per vieną sezoną ir skatina bendruomenes teikti naujus sumanymus ateityje.

  • Kaišiadorių rajono tarybos posėdis balandžio 30 dieną: kur ir nuo kada stebėti tiesioginę transliaciją

    Kaišiadorių rajono tarybos posėdis balandžio 30 dieną: kur ir nuo kada stebėti tiesioginę transliaciją

    Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba balandžio 30 dieną renkasi į posėdį, kurį gyventojai gali stebėti nuotoliniu būdu. Tiesioginė transliacija prasidės nuo 10 valandos.

    Tokios transliacijos sudaro galimybę gyventojams realiu laiku sekti tarybos darbą, sprendimų priėmimą ir diskusijas. Tai ypač aktualu, kai svarstomi klausimai, susiję su biudžetu, vietos paslaugomis ar savivaldybės turto valdymu.

    Posėdžių transliavimas yra viena iš priemonių stiprinti savivaldos atvirumą ir gyventojų įsitraukimą. Stebint posėdžius lengviau suprasti, kaip formuojami sprendimai ir kokią poziciją svarbiais klausimais užima skirtingi tarybos nariai.

    Tiesioginės transliacijos nuoroda skelbiama Kaišiadorių rajono savivaldybės oficialiuose kanaluose. Norint stebėti posėdį, pakanka prisijungti nurodytu laiku ir atsidaryti transliacijos langą interneto naršyklėje.

  • Kaišiadorių rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: nuo gegužės 4 dienos keičiasi tvarka

    Kaišiadorių rajone baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas: nuo gegužės 4 dienos keičiasi tvarka

    Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna potvarkiu nustatė 2025–2026 metų šildymo sezono pabaigą savivaldybės teritorijoje nuo 2026 metų gegužės 4 dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, Šilumos ūkio įstatymu ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

    Nuo nurodytos datos centralizuotas šildymas baigiamas savivaldybės teritorijoje, tačiau daliai vartotojų paliekama galimybė dėl šildymo pabaigos spręsti lanksčiau. Tai aktualu įstaigoms, kurių pastatuose dėl veiklos specifikos gali reikėti išlaikyti aukštesnę vidaus temperatūrą.

    Kada šildymas baigiamas įstaigose?

    Savivaldybės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas taip pat baigiamas nuo 2026 metų gegužės 4 dienos. Tai reiškia, kad šiose įstaigose šilumos tiekimas nutraukiamas ta pačia data, kaip ir visoje savivaldybės teritorijoje.

    Kartu akcentuojama, kad šildymo režimas turi atitikti teisės aktuose nustatytas higienos normas. Jei dėl oro sąlygų ar patalpų naudojimo kyla poreikis šildymą pratęsti ar nutraukti kitu metu, sprendimai turi būti priimami atsakingai, įvertinant patalpų paskirtį.

    Ką gali nuspręsti įmonės ir daugiabučiai?

    Kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ar savivaldybės kontroliuojamų bendrovių vadovai gali nuspręsti šildymo sezoną savo pastatuose užbaigti kitu laiku. Tokiu atveju jie privalo laikytis higienos normų reikalavimų ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoti šilumos tiekėją apie priimtą sprendimą.

    Analogiška galimybė taikoma ir kitiems šilumos vartotojams, įskaitant daugiabučių namų gyventojus. Jei daugiabučio bendrija ar administratorius nusprendžia šildymą nutraukti kitu metu nei bendroji data, apie tai taip pat turi būti pranešta šilumos tiekėjui nustatyta tvarka.

    Kur bus skelbiama informacija?

    Potvarkį pavesta paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir kitomis informavimo priemonėmis. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės pranešimus ir, jei priimamas sprendimas dėl kitokios šildymo pabaigos datos, iš anksto suderinti veiksmus su pastato administratoriumi ar šilumos tiekėju.

    Praktiškai šildymo sezono pabaiga paprastai reiškia mažesnes sąskaitas už šilumą, tačiau pereinamuoju laikotarpiu daliai vartotojų svarbu įsivertinti ir karšto vandens ruošimo ypatumus, jei jis susietas su šilumos tiekimo sistema. Dėl konkrečių techninių sprendimų gyventojai įprastai konsultuojasi su šilumos tiekėju arba pastato prižiūrėtoju.

  • Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos keičiasi laikinosios vaiko globos sprendimai: kas juos priims?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos įsigalios atnaujinta Vaiko globos organizavimo nuostatų redakcija. Ji priimta atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus ir keičia, kas priima svarbiausius sprendimus dėl be tėvų globos likusio vaiko laikinosios globos.

    Esminis pokytis susijęs su atsakomybe: sprendimų priėmimas perkeliamas iš savivaldybės lygmens į nacionalinę instituciją. Iki šiol laikinoji globa dažniausiai būdavo nustatoma savivaldybės mero sprendimu, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nurodymu ir, kai taikoma, globos centro rekomendacija.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos sprendimus dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo priims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai reiškia, kad savivaldybės meras kaip sprendimą priimantis subjektas šioje procedūroje nebelieka.

    Pagal naują tvarką Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo spręs ne tik dėl laikinosios globos nustatymo, bet ir dėl laikinojo globėjo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo. Praktikoje tai apima sprendimus, kurie dažniausiai reikalingi skubiais atvejais, kai vaikas netenka tėvų globos ir būtina nedelsiant užtikrinti saugią aplinką.

    Ką tai reiškia šeimoms ir globėjams?

    Pokyčio tikslas – aiškesnė atsakomybė ir vienodesnė sprendimų praktika visoje šalyje, kai kalbama apie laikinąją vaiko globą. Kai sprendimus priima viena institucija, tikimasi mažiau skirtumų tarp savivaldybių taikomos praktikos ir aiškesnio veiksmų koordinavimo.

    Globos centrai ir toliau išlieka svarbūs vertinant situaciją ir teikiant rekomendacijas dėl globėjo parinkimo, tačiau galutinis administracinis sprendimas bus priimamas Tarnyboje. Šeimoms ir asmenims, svarstantiems tapti laikinaisiais globėjais, svarbu iš anksto pasidomėti, kaip nuo 2026 metų bus teikiami prašymai ir kokia institucija taps pagrindiniu kontaktu jų savivaldybėje.

  • Pagėgių savivaldybė startuoja su 2026 metų užimtumo didinimo programa: kas gali gauti pagalbą?

    Pagėgių savivaldybėje pradedama įgyvendinti 2026 metų užimtumo didinimo programa, skirta padėti darbo ieškantiems gyventojams sugrįžti į darbo rinką ir atnaujinti praktinius įgūdžius. Programoje numatytos tiek paslaugos, tiek laikino užimtumo galimybės, susijusios su visuomenei naudingais darbais.

    Pagrindinis programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir sudaryti sąlygas bedarbiams bei piniginės socialinės paramos gavėjams lengviau integruotis į darbo rinką. Prioritetas skiriamas asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir kuriems aktualus įgūdžių atnaujinimas bei nuoseklus pasirengimas darbui.

    Programoje taip pat keliama užduotis padidinti galimybes susirasti nuolatinį darbą, suteikiant reikalingas paslaugas tiems, kurie ruošiasi darbo rinkai. Praktikoje tai reiškia, kad pagalba orientuota į konkrečių kliūčių užimtumui mažinimą, atsižvelgiant į individualią situaciją.

    Numatyta, kad programos metu bus tvarkomos savivaldybės bendro naudojimo viešosios erdvės ir atliekami kiti vietos bendruomenei naudingi darbai. Tokie darbai dažnai padeda žmonėms palaikyti darbo ritmą, įgyti ar prisiminti kasdienius darbo įpročius ir sustiprinti motyvaciją grįžti į nuolatinį užimtumą.

    Įgyvendinant programą, iki 50 tikslinės grupės asmenų Pagėgių savivaldybėje galės gauti nemokamas paslaugas, pritaikytas pagal individualius poreikius. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos bus teikiamos asmenims, turintiems darbo rinkai besirengiančio asmens statusą, o esant poreikiui – ir kitiems asmenims, kuriems tokia parama numatyta teisės aktuose.

    Užimtumo didinimo programos savivaldybėse yra viena iš priemonių, kuri praktiniu lygmeniu jungia socialinę paramą, aktyvios darbo rinkos politiką ir vietos infrastruktūros priežiūrą. Tokios programos paprastai vertinamos pagal tai, kiek dalyvių po laikino užimtumo ar paslaugų paketo pereina į stabilesnį darbą arba įgyja aiškesnį planą, kaip toliau siekti užimtumo.

    Dėl dalyvavimo programoje ir konkrečių paslaugų apimties gyventojams aktualu sekti savivaldybės skelbiamą informaciją bei derinti veiksmus su Užimtumo tarnyba. Sprendimas dėl paslaugų ir įtraukimo dažniausiai siejamas su asmens statusu, registracija ir individualiai nustatytais poreikiais.