Category: Regionai

  • Varėnos mokyklose – įspūdinga transformacija: „Tūkstantmečio mokyklos II“ pakeitė viską

    Varėnos mokyklose – įspūdinga transformacija: „Tūkstantmečio mokyklos II“ pakeitė viską

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kartu su administracijos direktorės pavaduotoja Stase Bingeliene ir Švietimo skyriaus vedėja Rima Svirskiene lankėsi Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje, Varėnos „Ryto“ progimnazijoje bei Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriuje. Vizito metu apžiūrėta, kaip įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“ atnaujinta mokyklų infrastruktūra, įrengtos naujos edukacinės erdvės ir įsigyta moderni įranga.

    Susitikimų metu pristatyti svarbiausi pokyčiai, įgyvendinti kiekvienoje ugdymo įstaigoje.

    Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje buvusios senos sporto salės vietoje įrengta daugiafunkcė edukacinė ir kultūrinė erdvė, o šalia – kūrybinės dirbtuvės. Šios patalpos pritaikytos renginiams, susitikimams, paskaitoms, projektinėms veikloms, taip pat pamokoms ir neformaliajam ugdymui. Erdves papildo nauji baldai, įgarsinimo, apšvietimo bei konferencinė įranga.

    Greta jau buvusio chemijos kabineto įrengtos šiuolaikiškos gamtos mokslų laboratorijos, taip pat informacinių technologijų edukacinė erdvė. Jos aprūpintos moderniais baldais, kompiuterine technika ir priemonėmis, reikalingomis praktiniams, tiriamiesiems bei kūrybiniams darbams. Atnaujinta bazė sudaro sąlygas gerinti pamokų kokybę ir plėtoti projektinę bei neformaliojo švietimo veiklą.

    Be to, gimnazijoje įrengti atskiri kabinetai pagalbos specialistams – psichologui ir socialiniam pedagogui.

    Varėnos „Ryto“ progimnazijoje atnaujinta aktų salė pritaikyta kultūrinėms veikloms: sumontuotas naujas parketas, įrengta veidrodžių siena choreografijos pamokoms, įrengti kondicionieriai, sumontuotos žaliuzės, atnaujintas scenos apšvietimas, o šviesos ir garso valdymas kompiuterizuotas.

    Taip pat įkurta „Diskusijų parko“ erdvė: išgriovus sieną tarp dailės kabineto ir trečio aukšto fojė suformuota moderni transformuojama patalpa, kurią galima naudoti kaip vieną didelę erdvę arba, esant poreikiui, padalyti į dvi atskiras. Čia mokinių darbai pristatomi pasitelkiant išmaniąją lentą, o kūrybai naudojama projekto lėšomis įsigyta technika – fotoaparatai ir kompiuteriai. Erdvė papildomai aprūpinta naujais baldais ir kondicionieriais.

    Įtraukiajam ugdymui įrengtos lauko klasės, įsigyta nusiraminimo bei sensorinio kambario įranga.

    Projekto lėšomis progimnazija taip pat įsigijo specialią mobilią laboratoriją su visa reikalinga įranga ir priemonėmis. Ji leidžia laboratorinius darbus organizuoti įvairiose vietose, pavyzdžiui, miške ar prie upės, įsirengus lauko klasę. Ši laboratorija skirta ne tik Varėnos „Ryto“ progimnazijos, bet ir kitų Varėnos rajono mokyklų mokiniams – su ja jau supažindinti visi rajono 1–8 klasių mokiniai.

    Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyriuje suremontuota aktų salė, dailės ir muzikos kabinetai. Aktų salė aprūpinta profesionalia apšvietimo ir įgarsinimo įranga, įsigyta muzikos aparatūra, lazerinis projektorius ir ekranas, o renginių žiūrovams pastatytos naujos, patogios kėdės. Patalpa pritaikyta ir judėjimo negalią turintiems gimnazijos bei miestelio bendruomenės nariams.

    Šiame skyriuje taip pat įrengta gamtos mokslų laboratorija: įsigyti funkcionalūs laboratoriniai baldai, interaktyvus ekranas, kompiuteris, spausdintuvas, skaitmeniniai mikroskopai ir fotoaparatai.

    Logopedo ir specialiojo pedagogo kabinetas papildytas trūkstamomis priemonėmis – įsigyta metodinė medžiaga, interaktyvus ekranas, kompiuteris ir spausdintuvas, skirti darbui su mokiniais, patiriančiais ugdymosi sunkumų.

    Poilsio ir sensorinių poreikių erdvei nupirkta įvairi įranga, padedanti vaikams nusiraminti, lavinti vaizduotę bei atlikti kvėpavimo pratimus: kamuoliukų baseinas su apšvietimu, interaktyvus stalas, kvapų skydelis, magnetinis konstruktorius, „begalybės tunelis“ ir kitos priemonės.

    Taip pat įsigyta ir įrengiama lauko klasė (geokupolas).

    Bendra projekto įgyvendinimo suma siekia apie 1,5 mln. Eur. Erdvių įrengimui ir įrangai panaudota 1 032 113,8 Eur: 474 tūkst. Eur skirta infrastruktūrai, 558 tūkst. Eur – įrangai, baldams ir mokymo priemonėms.

  • Varėnos socialinės darbuotojos nustebino respublikinėje konferencijoje – jų pranešimai sulaukė dėmesio

    Varėnos socialinės darbuotojos nustebino respublikinėje konferencijoje – jų pranešimai sulaukė dėmesio

    Varėnos rajono socialinės darbuotojos aktyviai dalyvauja profesiniuose mokymuose ir nuosekliai dalijasi sukaupta patirtimi. 2026 m. balandžio 9 d. vykusioje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje Išmanūs socialinių paslaugų sprendimai: inovacijos, technologijos ir praktika jos pristatė pranešimus, skirtus aktualiems socialinio darbo klausimams.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta inovatyviems sprendimams, technologijų pritaikymui bei praktiniams metodams, padedantiems stiprinti socialinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą įvairioms gyventojų grupėms.

    Renginyje savo įžvalgomis dalijosi Matuizų seniūnijos socialinio darbo organizatorės Indrė Parapinavičiūtė ir Ona Verbickienė. Jos pristatė socialinio darbo su senyvo amžiaus asmenimis patirtį Matuizų seniūnijoje.

    Vydenių ir Jakėnų seniūnijų socialinio darbo organizatorės Jūratė Sukackaitė ir Julija Matuizienė pranešime aptarė socialinio darbo su sunkumus patiriančiais asmenimis aspektus, išskirdamos praktinius iššūkius ir sprendimų kryptis.

    Varėnos socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Barčiukienė pristatė kompleksinių terapinių metodų integracijos galimybes, siekiant stiprinti asmenų, turinčių negalią, gebėjimus. Pranešime aptarta dailės terapija, kaniterapija ir hipoterapija bei jų taikymo praktikoje nauda.

    Apie socialinių paslaugų prieinamumą suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus žmonėms Varėnos rajone pranešimą skaitė Sintija Zalanskaitė ir Danutė Stankūnienė.

    Socialinių darbuotojų dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose padeda tobulinti profesines kompetencijas ir skatina inovatyvių sprendimų diegimą kasdienėje praktikoje. Toks dalijimasis patirtimi nacionaliniu mastu stiprina institucijų bendradarbiavimą ir skatina pažangių metodų taikymą, gerinant socialinių paslaugų kokybę Varėnos rajono gyventojams.

  • Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija kelia kartelę: siekia surinkti 350 000 maisto vienetų

    Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija kelia kartelę: siekia surinkti 350 000 maisto vienetų

    Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokio kiekio per pastaruosius penkerius metus surinkti nepavyko, todėl ši akcija tampa ne tik simbolinė, bet ir ypač svarbi augant pagalbos poreikiui.

    „Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitas paramą teikiančias organizacijas, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai – siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje auga. Šiuo metu skurdo riziką patiria 22,6 proc. šalies gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės: pensininkų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, skursta neįgalieji, taip pat vaikai. Šiuo metu „Maisto bankas“ remia 232 tūkstančius gyventojų, o skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis skiriamas būtent vaikams.

    Jubiliejinė akcija vyksta ypatingu metu – šiemet „Maisto bankas“ mini 25-erių metų veiklos sukaktį. Per šį laiką organizacija tapo viena pagrindinių pagalbos teikėjų šalyje, o kartu – ir susitelkimo pavyzdžiu. Pasak organizacijos vadovo, Lietuvos žmonių ir verslo įsitraukimas nuo pat pirmųjų metų stebino net kitų Europos šalių maisto bankus.

    Kasmet prie „Maisto banko“ akcijos prisijungia vis daugiau savanorių. Šiemet tikimasi sulaukti beveik 7000 žmonių, kurie vienu metu darbuosis parduotuvėse visoje Lietuvoje. Per 25 metus ši iniciatyva į pilietines veiklas įtraukė dešimtis tūkstančių žmonių, o jos dėka tūkstančiai šeimų sulaukė pagalbos.

    „Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako, kad tai daro todėl, jog kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta, kiek daug reiškia diena, kai pietums ne vien bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį – žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – sako Simonas Gurevičius.

    Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse, 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks dar 231 nevyriausybinė organizacija.

    Penktadienį akcija vyks nuo 15 iki 20 val., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

    „350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau – tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

  • Varėnoje Meno diena virto padėkų lietumi: paskelbti ryškiausi rajono kultūros žmonės

    Varėnoje Meno diena virto padėkų lietumi: paskelbti ryškiausi rajono kultūros žmonės

    Balandžio 15 d. Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse paminėta Pasaulinė meno diena, subūrusi kultūros ir meno bendruomenę. Renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir padėkoti tiems, kurie kasdien kuria rajono kultūrinį gyvenimą.

    Susirinkusiuosius pasveikinusi renginio vedėja Giedrė Jablonskienė akcentavo, kad kultūros darbas ne visada išmatuojamas skaičiais, tačiau yra itin svarbus bendruomenės stiprinimui.

    „2025-ieji kultūros laukui nebuvo tylūs. Tai buvo metai, kai reikėjo greitai reaguoti, ieškoti formų, kurios pasiektų žmogų ten, kur jis yra šiandien. Tai buvo metai, kai kultūra dar kartą įrodė – ji yra būdas kalbėtis, suprasti, kartais – net išbūti sudėtingesnį laiką“, – kalbėjo G. Jablonskienė.

    Šventės metu sveikinimo žodį tarė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, padėkojęs kultūros darbuotojams už jų indėlį į rajono kultūros kraitę ir bendruomenės telkimą.

    „Mūsų rajone kultūra gyvena ne centruose, o žmonėse – pokalbiuose, kasdieniuose darbuose, iš kurių susideda didesnis paveikslas. Ir būtent šie tylūs, nuoseklūs veiksmai kuria gyvą, jautrų ir nuolat augantį kultūrinį gyvenimą“, – sakė A. Kašėta.

    Renginio metu įteiktos mero padėkos kultūros ir meno darbuotojams už kūrybinius pasiekimus ir ilgametį darbą.

    Už reikšmingą kūrybinę veiklą apdovanoti:

    1. Ramunė Butkienė, Varėnos kultūros centro choreografė, už sėkmingą kūrybinę veiklą dirbant su Varėnos kultūros centro moterų liaudiškų šokių grupe „Vaivora“ ir respublikiniame moterų bei vyresniųjų liaudiškų šokių konkurse „Sūduvos ratilai“ pelnytą aukščiausią įvertinimą moterų šokių grupėje – „Grand prix“.
    2. Irena Čeplikienė, Matuizų kultūros centro vadovė, už sėkmingą kūrybinę veiklą dirbant su Matuizų kultūros centro mėgėjų teatru „Giraitė“, kuris XXVII Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ regioniniame ture su spektakliu „Dar ne čėsas“ pelnė laureato vardą.
    3. Mindaugas Černiauskas, Merkinės krašto muziejaus muziejininkas-projektų vadovas, už sėkmingai įgyvendintus Merkinei ir Varėnos rajonui reikšmingus leidybos bei edukacinius projektus.
    4. Tomas Kizelis, Varėnos kultūros centro teatro studijos „Kizas“ vadovas, už sėkmingą kūrybinę veiklą dirbant su Varėnos kultūros centro teatro studija „Kizas“, kuri XXVII Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“ regioniniame ture su spektakliu „Sapnas pagal kodeksą“ pelnė diplomanto vardą.

    Už ilgametį, atsakingą ir nuoširdų darbą kultūros srityje padėkota ir gausiam būriui kultūros įstaigų darbuotojų – bibliotekininkams, kultūros centrų vadovams, meno kolektyvų vadovams bei kitiems specialistams, kurių kasdienis darbas prisideda prie kultūrinės aplinkos kūrimo.

    Už sąžiningą ir nuoširdų ilgametį darbą kultūros srityje apdovanoti:

    1. Darius Bachovas – Varėnos kultūros centro akompanuotojas.
    2. Kęstutis Breidokas – Varėnos kultūros centro meno kolektyvų vadovas.
    3. Onutė Bubnelienė – Varėnos kultūros centro Panaros kultūros centro vadovė.
    4. Laimutė Cibulskienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė.
    5. Sigutė Čaplikienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos administratorė.
    6. Nijolė Česnulevičienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Panaros teritorinio padalinio bibliotekininkė.
    7. Laimutė Jakštienė – Varėnos kultūros centro Merkinės kultūros centro meno vadovė.
    8. Ona Jauneikienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pilvingių teritorinio padalinio bibliotekininkė.
    9. Eitaras Kazimieras Krupovičius – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius.
    10. Irena Krutulienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Nedzingės teritorinio padalinio bibliotekininkė.
    11. Virginijus Leikaitis – Varėnos kultūros centro scenos technikas.
    12. Vaida Naruševičiūtė – Varėnos kultūros centro folkloristė.
    13. Nijolė Svirskienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė.
    14. Dalija Tenenienė – Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vilkiautinio teritorinio padalinio bibliotekininkė.

    Susirinkusiuosius pasveikino ir Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kviesdama šią dieną priimti kaip naujo etapo pradžią.

    „Priimkime šiandien dieną kaip atspirties tašką – dar vienam etapui, kuriame vėl reikės kūrybos, kantrybės ir drąsos. Nuoširdžiai dėkojame jums už tai, kad renkatės šį kelią“, – sakė L. Denutienė.

    Šventinę nuotaiką kūrė Varėnos J. Čiurlionytės menų mokyklos jaunieji atlikėjai. Skambėjo Kristupo Navicko atliekamas M. K. Čiurlionio „Noktiurnas fis-moll“ (mokytoja A. Jakavonienė), smuikininkių trio – Dorotėjos Kaveckaitės, Liepos Grigėnaitės ir Kotrynos Verseckaitės – atlikta K. Sen Sans „Gulbė“ (mokytoja R. Pridotkienė, koncertmeisterė E. Sinkevičienė), taip pat Roko Bachovo atliktas Balio Dvariono kūrinys „Šokis“ (mokytoja E. Sinkevičienė).

  • Kariškiai atvyksta į Varėnos rajoną: dvi dienas vyks pratybos miškuose ir prie gyvenviečių

    Kariškiai atvyksta į Varėnos rajoną: dvi dienas vyks pratybos miškuose ir prie gyvenviečių

    2026 m. balandžio 21 d. nuo 10.00 val. iki balandžio 22 d. 14.00 val. Varėnos rajone vyks Lietuvos kariuomenės pratybos.

    Pratybos bus rengiamos Valstybinių miškų urėdijos Varėnos regioninio padalinio teritorijoje: Marcinkonių, Stėgalios, Lygumos, Mančiagirės, Versminio, Viršubalės, Pilinės, Skersabalės, Baltakalnio, Viršukalnio, Samantraisčio, Luko Raistelio, Čianiškės, Žvirgždės, Dirvelės, Raisto, Gudo Kampo, Bobiškių, Lopšinės ir Šulnelio miškuose. Taip pat pratybų veiksmai vyks Marcinkonių, Puvočių, Mančiagirės ir Zervynų gyvenviečių prieigose.

    Pažymima, kad vykdant taktines užduotis nebus naudojamos mokomosios imitacijos priemonės, imitaciniai šaudmenys ar ginklai.

    Už saugą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi pratybų metu atsako pratybų vadovas.

  • Požemiai, kurie gelbės per krizę ir tarnaus kasdien: savivaldybės siūlo naują planą

    Požemiai, kurie gelbės per krizę ir tarnaus kasdien: savivaldybės siūlo naują planą

    Siekdamos stiprinti šalies gyventojų pasirengimą visuotinei gynybai, savivaldybės siūlo kurti universalios paskirties požeminę infrastruktūrą. Tokie objektai būtų pritaikomi tiek taikos metu kasdieniams poreikiams, tiek ruošiantis krizinėms situacijoms.

    Šią idėją įtvirtinanti rezoliucija priimta balandžio 16 dieną Vilniuje vykusiame „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ narių atstovų suvažiavime.

    Savivaldybės pabrėžia, kad būtina nuosekliai investuoti į gyventojų atsparumą, praktinių įgūdžių ugdymą ir kartu užtikrinti tvarų bei efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Dėl to Vyriausybė ir Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Aplinkos ir Finansų ministerijos raginamos svarstyti požeminių objektų koncepciją, kuri apimtų šaudyklas, priedangas, slėptuves, visuotinei gynybai reikalingų įgūdžių lavinimo erdves, taip pat sporto ir laisvalaikio zonas, automobilių stovėjimo aikšteles bei kitas reikalingas funkcijas.

    Pažymima, kad tokie daugiafunkciai sprendimai, kai laisvalaikio infrastruktūra derinama su saugumo ir civilinės saugos poreikiais, jau ne vienerius metus taikomi Suomijoje.

    „Turime kurti sprendimus, kurie būtų naudingi žmonėms kasdien, bet prireikus akimirksniu taptų kritiniais saugumo objektais. Tai yra ilgalaikė investicija į valstybės ir visuomenės atsparumą“, – sako Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

    Taip pat siūloma parengti integruotų požeminių objektų projektavimo sąlygas ir tipinius techninius projektus, kuriuos būtų galima pritaikyti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. „Lietuvos savivaldybių asociacija“ ragina ieškoti galimybių tokius objektus finansuoti Europos Sąjungos investicijų lėšomis ir (ar) plečiant jau veikiančias civilinės saugos bei visuotinės gynybos programas, skirtas priedangoms, pilietiškumo erdvėms, visuomenės mokymams ir kitoms reikmėms.

    Koncepcijai plėtoti ir įgyvendinti siūloma sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, į ją įtraukiant Vyriausybės, ministerijų ir „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ deleguotus atstovus.

    „Lietuvos savivaldybių asociacija“ pabrėžia, kad savivalda yra pasirengusi aktyviai prisidėti prie šio strateginio projekto vystymo ir tikisi konstruktyvaus dialogo su nacionalinėmis institucijomis.

    „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ informacija

  • Merai sukilo: atlyginimai atsilieka nuo atsakomybės, LSA ragina Seimą skubiai keisti tvarką

    Merai sukilo: atlyginimai atsilieka nuo atsakomybės, LSA ragina Seimą skubiai keisti tvarką

    Vilniuje balandžio 16 dieną vykstančiame „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ (LSA) narių atstovų suvažiavime teigiama, kad merų atlyginimai jau ne vienerius metus nebeatitinka jų atsakomybės masto. Pasak suvažiavimo dalyvių, merų darbo užmokestis dažnai yra mažesnis nei jiems pavaldžių savivaldybių įstaigų vadovų.

    Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje savivaldybių vadovai ir tarybų nariai ragina Seimą keisti, jų vertinimu, ydingą savivaldybių vadovų atlygio sistemą. Taip pat siūloma ateityje sudaryti konkurencingas sąlygas, kurios leistų vietos savivaldos lygmeniu pritraukti aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistus.

    Rezoliucijoje pabrėžiama, kad nuo 2023 metų įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, reikšmingai išaugo jo atsakomybės, pareigų apimtis, darbo krūvis ir atliekamų funkcijų spektras. Nors viešajame sektoriuje atlyginimai nuosekliai didėjo, merų darbo užmokestis, anot LSA, iš esmės liko nepakitęs.

    „Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais vidutiniškai padidėjo 65 proc., švietimo įstaigų vadovų – 49 proc. Tai – socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo“, – sako LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

    Pasak A. Klišonio, Seimas turėtų įvertinti, kokio lygio vadovus valstybė siekia pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Jo teigimu, keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus būtina užtikrinti ir atitinkamas konkurencingas atlygio sąlygas, suderintas su kitų vadovų grandžių atlygio dinamika.

    LSA taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai. Skaičiuojama, jog 59 iš 60 šalies savivaldybių merų atlyginimas yra mažesnis nei Seimo nario, o jam prilygsta tik sostinės mero darbo užmokestis.

    „Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, yra atsakingi, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos, ir kasdien sprendžia daugybę strateginių bei techninių klausimų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat, kiek Seimo nario“, – teigia A. Klišonis.

    Rezoliucijoje taip pat išskiriama merų darbo specifika: neretai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai, kaip nurodoma, negali gauti papildomo atlygio.

    LSA suvažiavimas ragina Seimą keisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti merams nuo 3,5 iki 4,3 pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, penkių didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4, o daugumai kitų merų – 3.

    Rezoliucijoje taip pat siūloma svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedą už stažą valstybės tarnyboje.

    „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ informacija

  • Neįtikėtina išvyka į Reškutėnus: dalyviai patys kepė bandeles ir drožė šaukštus

    Neįtikėtina išvyka į Reškutėnus: dalyviai patys kepė bandeles ir drožė šaukštus

    Balandžio 15 d. surengta prasminga ir turininga išvyka į Reškutėnų amatų centrą, subūrusi skirtingų savivaldybių specialistus ir paslaugų gavėjus. Joje dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos projekto „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“ atvejo vadybininkė Elmira Genienė su paslaugų gavėjais ir Pagalbos priimant sprendimus projekto dalyviais.

    Prie grupės prisijungė Elektrėnų savivaldybės administracijos atvejo vadybininkas Edvinas Gurskas su paslaugų gavėjais, taip pat Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Elektrėnų Viltis“ vadovė Kristina Čarienė kartu su bendrijos lankytojais.

    Išvykos tikslas buvo stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti socialinius ryšius ir bendravimą, o dalyviams suteikti galimybę įgyti naujų patirčių bei praktinių įgūdžių.

    Reškutėnų amatų centre dalyviai iš arčiau susipažino su tradiciniais lietuvių amatais. Kulinarinio paveldo salėje sertifikuota amatininkė Daiva Kajėnienė pristatė duonkepę krosnį, jos kūrenimo ypatumus ir naudojamus įrankius. Dalyviai patys formavo iš tešlos „bandeles-kaseles“, susipažino su tradicinių kepinių gamyba bei ingredientais.

    Medžio dirbtuvėse, padedami sertifikuoto amatininko Ričardo Polučanskio, išvykos dalyviai mokėsi medžio drožybos pagrindų – drožė šaukštus ir pažino darbo su medžiu subtilybes. Ši veikla lavino kūrybiškumą, ugdė kantrybę ir skatino susikaupimą.

    Taip pat aplankytos centro ekspozicijos: dalyviai apžiūrėjo senovinius buities daiktus, grožėjosi Marytės Martinkėnienės kurtais sodais, lankėsi Gamtos klasėje, kur susipažino su paukščių ir gyvūnų eksponatais bei apžiūrėjo įspūdingą drugelių kolekciją.

    Tokios išvykos dalyviams turi didelę reikšmę – jos skatina socialinį aktyvumą, bendravimą, stiprina savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi, suteikia naujų įgūdžių bei teigiamų emocijų. Be to, tai galimybė išbandyti naujas veiklas, atrasti pomėgius ir patirti bendrystės jausmą.

    Ši išvyka tapo pavyzdžiu, kaip bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms galima kurti prasmingas iniciatyvas, praturtinančias kasdienybę ir prisidedančias prie socialinės integracijos bei gyvenimo kokybės gerinimo.

    Švenčionių rajono savivaldybės administracijos informacija ir nuotraukos

  • Švenčionių rajone startuoja paraiškų bumas: kam ir iki kada skirs lėšas sveikatinimo projektams

    Švenčionių rajone startuoja paraiškų bumas: kam ir iki kada skirs lėšas sveikatinimo projektams

    Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius kviečia teikti paraiškas Savivaldybės bendruomenės sveikatinimo projektams. Projektai bus finansuojami Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis, patvirtintomis Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T-16.

    Projektų atranka vykdoma vadovaujantis Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-58 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Programos rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas).

    Prioritetinės projektų finansavimo sritys:

    • priklausomybių prevencija (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija);
    • neinfekcinių ir infekcinių ligų, nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencija;
    • psichikos sveikatos stiprinimas (psichologinė, emocinė ir kita sveikatinimo pagalba);
    • sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas;
    • asmens higienos priežiūros įgūdžių formavimas (vaikų burnos higienos įgūdžių ugdymas);
    • aplinkos sveikata (vandens, maudyklų, oro, triukšmo tyrimų atlikimas).

    Paraiškas gali teikti biudžetinės ir viešosios įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjų veikla turi būti susijusi su visuomenės sveikatos funkcijų vykdymu: visuomenės sveikatos stiprinimu, stebėsena ir sveikatos išsaugojimu.

    Konkursui pareiškėjas privalo pateikti projekto paraišką, pasirašytą įstaigos ar organizacijos įgalioto asmens ir patvirtintą antspaudu, jei jį privaloma turėti. Kartu su paraiška turi būti pateikiami šie dokumentai:

    – pareiškėjo (ir partnerio) įstatų (nuostatų) kopija. Religinių bendruomenių ar bendrijų įstatų (nuostatų) teikti nereikia – vietoje jų pateikiamas kanonų, statutų ar kitų normų išrašas;

    – pareiškėjo (ir partnerio) asmens, turinčio teisę veikti įstaigos ar organizacijos vardu, pasirašyta pažyma;

    – jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija, jeigu planuojama jungtinė veikla.

    Projektų paraiškos teikiamos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui adresu Vilniaus g. 19, 18117 Švenčionys, nuo 2026 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. (įskaitytinai).

    Paraiškų rengimo klausimais darbo dienomis konsultuoja Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sveikatos reikalų koordinatorė (patarėja) Evelina Žigaitė, tel. 0 (387) 66386.

    Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus informacija

  • Balandžio 30-ąją kauks sirenos ir į telefonus plūs pranešimai: ką privalu žinoti

    Balandžio 30-ąją kauks sirenos ir į telefonus plūs pranešimai: ką privalu žinoti

    „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“ informuoja, kad 2026 m. balandžio 30 d. visos valstybės mastu bus atliekamas perspėjimo sistemos patikrinimas.

    Patikrinimo metu nuo 11 val. 52 min. visoje šalies teritorijoje bus įjungiamos sirenos. Taip pat gyventojams per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus bus siunčiami pranešimai.

    „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento“ prie Vidaus reikalų ministerijos informacija.