Category: Regionai

  • Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Kvietimas į Pagėgių miesto vietos veiklos grupės 2025 metų veiklos pristatymą: kas numatyta?

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė skelbia kvietimą dalyvauti 2025 metų veiklos įgyvendinimo pristatyme. Renginyje planuojama aptarti, kokie darbai ir projektai bus vykdomi, kokių rezultatų tikimasi ir kaip prie jų gali prisidėti bendruomenė.

    Tokie pristatymai paprastai skirti supažindinti gyventojus, nevyriausybines organizacijas ir vietos partnerius su prioritetais, finansavimo kryptimis bei svarbiausiais įgyvendinimo etapais. Dažnai pristatoma, kaip bus vertinamas planuojamų veiklų poveikis miestui ir kam teikiama pirmenybė.

    Vietos veiklos grupės modelis remiasi partneryste tarp savivaldos, bendruomenių ir kitų vietos organizacijų, todėl gyventojų įsitraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų sėkmingiems rezultatams. Pristatymo metu dalyviai paprastai turi galimybę užduoti klausimus, išsakyti poreikius ir pateikti pasiūlymus.

    Jei pristatyme bus aptariami kvietimai teikti paraiškas ar projektų atrankos kriterijai, verta iš anksto pasitikslinti, kokie reikalavimai taikomi pareiškėjams ir kokie dokumentai gali būti reikalingi. Tai ypač aktualu bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios siekia paramos viešosioms erdvėms, socialinėms ar užimtumo veikloms.

    Organizatoriai kviečia suinteresuotus Pagėgių krašto gyventojus ir partnerius sekti oficialią informaciją apie pristatymo laiką, vietą ir dalyvavimo tvarką. Patogiausia tai daryti per vietos veiklos grupės arba savivaldybės informacijos kanalus, kur paprastai skelbiami visi atnaujinimai.

  • NVSC įspėja: krentant skiepijimo apimtims didėja tymų ir kitų užkrečiamųjų ligų rizika

    Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių priemonių, padedančių apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minint Europos imunizacijos savaitę, pabrėžia, kad stabiliai aukštos skiepijimo apimtys yra būtinos ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės saugumui.

    Pasak NVSC, pastaraisiais metais Lietuvoje dalies vaikų skiepijimo rodikliai nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo 90–95 proc. lygio. Tai reiškia, kad silpnėja kolektyvinis imunitetas, o ligoms lengviau plisti bendruomenėse, ypač darželiuose ir mokyklose.

    Pagėgiuose fiksuojami svyravimai

    NVSC Tauragės departamentas nurodo, kad 2025 metais Pagėgių savivaldybėje matomos nevienodos vaikų skiepijimo tendencijos. Vienų skiepų aprėptys išlieka aukštos, tačiau kitose pozicijose stebimas mažėjimas, kuris gali didinti protrūkių tikimybę.

    Ryškesnis kritimas fiksuojamas skiepijant nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito pirmąja doze: paskiepyta 86,48 proc. dvimečių, kai 2024 metais rodiklis siekė 94,44 proc. NVSC pabrėžia, kad būtent tymų atveju aukštos aprėptys yra kritiškai svarbios, nes liga plinta itin lengvai.

    Taip pat sumažėjo skiepijimo aprėptys nuo pneumokokinės infekcijos iki 87,5 proc. Mažesni rodikliai fiksuojami ir skiepijant nuo žmogaus papilomos viruso, kai paskiepyta 57,9 proc. vienuolikos metų vaikų, bei nuo kombinuotų skiepų, saugančių nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, kur aprėptys siekia 87,5 proc.

    Kur rodikliai išlieka aukšti?

    NVSC duomenimis, aukštesnės aprėptys Pagėgių savivaldybėje fiksuojamos skiepijant nuo rotavirusinės infekcijos, kur paskiepyta 93,75 proc. vaikų. Nuo B tipo meningokokinės infekcijos paskiepyta 87,5 proc. vaikų, tačiau specialistai primena, kad net ir šis lygis ne visada užtikrina patikimą bendruomenės apsaugą.

    Tarp stabiliausiai aukštų rodiklių išskiriamos naujagimių vakcinacijos: nuo hepatito B pirma doze paskiepyta 95,24 proc., o nuo tuberkuliozės taip pat 95,24 proc. NVSC pabrėžia, kad laiku atliekamos pirmosios vakcinos yra svarbi apsaugos grandis, ypač kūdikystėje.

    Kodėl skiepijimo apimtys krenta?

    NVSC akcentuoja, kad skiepijimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo pasitikėjimo ir tikslios informacijos. Mažėjant vakcinacijos apimtims, didėja rizika, kad į Lietuvą patekus ligos atvejui, ji gali plisti greičiau, o didžiausią pavojų patiria kūdikiai, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ir tie, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti paskiepyti.

    Specialistai ragina gyventojus informaciją apie skiepus vertinti kritiškai, o kilus klausimams dėl veiksmingumo ar saugumo, pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą. NVSC primena, kad skiepijant pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo 14 infekcinių ligų, o laiku atlikti skiepai padeda išvengti sunkių komplikacijų.

    NVSC taip pat atkreipia dėmesį, kad vakcinomis valdomų ligų grįžimas dažniausiai siejamas ne su vakcinų neveiksmingumu, o su per mažomis skiepijimo apimtimis. Todėl vienas svarbiausių tikslų išlieka užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų gautų rekomenduojamas dozes laiku.

  • Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Stažuotė Nyderlanduose parodė, kaip tvari mokykla ir bendruomenė keičia miestų kasdienybę

    Pagėgių savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, dalyvaujantys Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) projekte „Tvari mokykla 2030“, stažuotėje Nyderlanduose ieškojo praktinių idėjų, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Kelionė buvo skirta ne vien teorijai: dėmesys sutelktas į tai, kaip švietimas, savivalda ir aktyvios bendruomenės kartu kuria tvarius sprendimus.

    Stažuotės dalyviai lankėsi įvairiuose objektuose Amsterdame, Hagoje, Utrechte ir kituose miestuose, kur tvarumas integruotas į kasdienį planavimą. Nuo mokyklų infrastruktūros iki gyvenamųjų kvartalų pavyzdžių matėsi, kad ilgalaikiai tikslai pasiekiami tada, kai sprendimai planuojami nuosekliai ir į juos įtraukiami gyventojai.

    Švietimo erdvės, kurios augina atsakomybę

    Stažuotės metu didelis dėmesys skirtas švietimo infrastruktūrai ir ugdymo kultūrai. Aplankyta „Amity International School“ Amsterdame ir Hagos tarptautinė mokykla ISH leido iš arti pamatyti, kaip mokyklų aplinka gali skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.

    Šiose mokyklose tvarumas suprantamas plačiai: tai ir atsakingas vartojimas, ir mokinių įtraukimas į sprendimų priėmimą, ir kasdieniai įpročiai, susieti su aplinkosauga. Praktiniai pavyzdžiai parodė, kad tvarumo ugdymas veikia geriausiai tada, kai jis tampa mokyklos gyvenimo dalimi, o ne atskiru projektu.

    Stažuotėje akcentuota ir bendruomeniškumo svarba, ypač kalbant apie vertybinį ugdymą bei globalų pilietiškumą. Dalyviai aptarė, kaip mokyklos gali stiprinti ryšius su vietos bendruomene, o iniciatyvos gali gimti iš pačių mokinių ir tėvų poreikių.

    Kaip pramonės teritorijos tampa žaliomis erdvėmis

    Nyderlandų miestų transformacijos pavyzdžiai atskleidė, kad net apleistos pramoninės teritorijos gali būti pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams. Amsterdame aplankyta „De Ceuvel“ erdvė, kur buvusi laivų statykla prikelta naujam gyvenimui: panaudotos antrinės žaliavos, o teritorijoje taikomi dirvožemio valymo sprendimai.

    Šalia to pristatyta ir „Schoonschip“ iniciatyva, laikoma vienu pažangiausių Europoje plaukiojančių kvartalų pavyzdžių. Stažuotės dalyviai susipažino su bendruomenės valdomo energijos vartojimo principais, kai gyventojai dalijasi saulės energija ir koordinuoja jos naudojimą bendrame tinkle.

    Šie pavyzdžiai parodė, kad tvarumas nėra vien technologija: svarbiausias veiksnys yra žmonių bendradarbiavimas, susitarimai ir aiškūs tikslai. Tokia patirtis ypač aktuali savivaldybėms, ieškančioms būdų, kaip įtraukti bendruomenes į pokyčius.

    Mokslas, kultūra ir tapatybė šalia tvarumo

    Kelionės programoje buvo ir erdvės, kurios priminė, kad tvari aplinka neatsiejama nuo mokslo bei kultūros. Utrechto universiteto botanikos sodo patirtis ir Leideno miesto pavyzdys išryškino, kaip biologinės įvairovės saugojimas, švietimas ir miesto tapatybė gali būti plėtojami kartu.

    Įspūdį paliko ir mokslo muziejus NEMO Amsterdame, kuriame interaktyvios erdvės skatina jaunimą domėtis technologijomis, gamtos mokslais ir tvarumo sprendimais. Stažuotės dalyviai aptarė, kad tokio pobūdžio erdvės gali būti svarbus impulsas mokinių motyvacijai, nes leidžia mokytis per patirtį.

    Emociškai reikšminga kelionės dalis tapo susitikimas su Utrechto lituanistinės mokyklos įkūrėju Pauliumi Davydavičiumi. Pokalbis priminė, kad tvarumas glaudžiai siejasi ir su socialiniu atsparumu, bendruomenės ryšiais bei kultūrinės tapatybės puoselėjimu gyvenant svetur.

    Stažuotės dalyvius lydėjo LINEŠA tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis ir specialistė Eleonora Gelažnikaitė, kurie koordinavo programą ir padėjo susieti pamatytus pavyzdžius su projekto „Tvari mokykla 2030“ tikslais. Įgytos įžvalgos, dalyvių vertinimu, gali virsti konkrečiais sprendimais mokyklų kasdienybėje ir savivaldybės iniciatyvose.

    Projekto koordinatorė Loreta Zinovjevienė

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

  • Pagėgių meras pradeda susitikimus su gyventojais: kur ir kada vyks pokalbiai artimiausiomis savaitėmis

    Pagėgių savivaldybė pranešė apie mero susitikimus su gyventojais, kurių metu bus aptariami aktualūs seniūnijų ir miesto klausimai. Tokie susitikimai paprastai skirti gyventojų problemoms išgirsti ir sprendimams pristatyti, todėl savivaldybė kviečia atvykti ir užduoti klausimus tiesiogiai.

    Gyventojams tai proga aiškiai įvardyti kasdienes problemas, nuo kelių ir apšvietimo iki viešųjų paslaugų kokybės bei planuojamų darbų. Praktika rodo, kad savivaldybėms tai taip pat būdas anksti identifikuoti konfliktines situacijas ir patikslinti prioritetus, ypač prieš didesnius infrastruktūros ar tvarkymo projektus.

    Tokie susitikimai dažniausiai vyksta seniūnijose ar bendruomenių erdvėse, o gyventojų įsitraukimas turi reikšmės sprendžiant, kurie klausimai tampa skubesni. Savivaldybė ragina sekti oficialius kanalus, kuriuose turėtų būti skelbiamos tikslios susitikimų vietos, datos, laikai ir darbotvarkės akcentai.

    Norint, kad pokalbis būtų kuo naudingesnis, gyventojams verta iš anksto pasiruošti: suformuluoti klausimus, pasiūlymus, nurodyti konkrečias vietas ar situacijas ir, jei įmanoma, turėti papildomos informacijos. Savivaldybė savo ruožtu turėtų pateikti aiškius atsakymus, terminus ir atsakingus kontaktus, kad po susitikimų būtų galima sekti pažangą.

    Pagėgių savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai yra atviri, o grįžtamasis ryšys padeda tiksliau įvertinti gyventojų poreikius ir planuoti darbus. Konkreti informacija apie susitikimų grafiką turėtų būti skelbiama savivaldybės pranešimuose ir viešuose skelbimuose.

  • Molėtų savivaldybės darbuotojai „Džinsų dieną“: simbolinis palaikymas seksualinio smurto aukoms

    Molėtų savivaldybės darbuotojai „Džinsų dieną“: simbolinis palaikymas seksualinio smurto aukoms

    Balandžio 29 dieną Molėtų rajono savivaldybės darbuotojai prisijungė prie tarptautinės „Džinsų dienos“ iniciatyvos. Šią dieną džinsai tampa ne aprangos detale, o matomu palaikymo ženklu seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms.

    Pasak savivaldybės, simbolinis veiksmas skirtas aiškiai žinutei, kad seksualinis smurtas nėra toleruotinas jokiomis aplinkybėmis. Taip pat pabrėžiama, kad saugi aplinka prasideda nuo visuomenės sąmoningumo ir neabejingumo.

    „Džinsų diena“ pasaulyje siejama su švietimu apie sutikimo svarbą ir su stereotipų, kurie neretai perkelia kaltę aukai, atpažinimu. Iniciatyvos esmė yra skatinti kalbėti apie seksualinį smurtą, reaguoti į jo apraiškas ir palaikyti tuos, kurie ryžtasi kreiptis pagalbos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus nelikti nuošalyje: pastebėjus seksualinio smurto ar priekabiavimo požymius jų netoleruoti ir ieškoti pagalbos. Ankstyvas kreipimasis į specialistus gali būti svarbus žingsnis siekiant emocinio saugumo, teisinės informacijos ir praktinės paramos.

    Nemokamą ir konfidencialią pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms Lietuvoje teikia „Prabilk“ centras. Pagalba teikiama telefonu ir nuotoliniu būdu, o prireikus nukreipiama ir į kitus reikalingus specialistus.

  • Molėtų savivaldybė ieško Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo: terminas artėja

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, susijusi su savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros sprendimų koordinavimu.

    Paraiškos priimamos iki gegužės 14 dienos. Kandidatai kviečiami iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir laiku pateikti prašymą per oficialią valstybės tarnybos atrankų sistemą.

    Tokio pobūdžio pareigose paprastai tikimasi patirties viešajame administravime, gebėjimo dirbti su teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais, taip pat įgūdžių organizuojant skyriaus darbą bei pavaduojant vadovą. Konkurso sąlygos, pareigybės aprašymas ir konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai skelbiami konkurso informacijoje.

    Dėl konkurso organizavimo ir papildomos informacijos galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Sigitą Saugūnienę telefonu.

  • Molėtų savivaldybė ieško architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo: terminas iki gegužės 11 dienos

    Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Tai karjeros valstybės tarnautojo pozicija, todėl atranka vyks pagal valstybės tarnybos konkursų tvarką.

    Kandidatai prašymus dalyvauti konkurse gali pateikti iki gegužės 11 dienos. Konkurso sąlygos, pareigų aprašymas ir prašymo pateikimo tvarka skelbiami valstybės tarnybos atrankų sistemoje.

    Šios pareigos paprastai apima skyriaus veiklos koordinavimą, dalyvavimą teritorijų planavimo ir statybos procesų administravime bei sprendimų rengime savivaldybės lygmeniu. Taip pat tikėtina, kad vedėjo pavaduotojas pavaduoja skyriaus vadovą jam nesant ir prisideda prie procedūrų kokybės bei terminų kontrolės.

    Tokie konkursai savivaldybėse dažniausiai aktualūs specialistams, turintiems patirties urbanistikos, architektūros, teritorijų planavimo ar viešojo administravimo srityse. Kandidatams svarbu įvertinti pareigų aprašyme nurodytus išsilavinimo, darbo patirties ir kompetencijų reikalavimus.

    Dėl informacijos apie konkursą galima kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėją Sigitą Saugūnienę. Savivaldybė nurodo, kad paklausimai priimami telefonu ir elektroniniu paštu.

  • „Atliekų kultūra“ egzaminas balandžio 30 dieną: kaip registruotis ir pasitikrinti rūšiavimo žinias

    Balandžio 30 dieną visoje Lietuvoje septintą kartą vyks nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas. Organizatoriai kviečia gyventojus, moksleivius ir įmones pasitikrinti žinias apie atliekų tvarkymą, rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą.

    Dalyvavimas vyksta specialioje egzamino platformoje, kur reikia užsiregistruoti ir pasirinktu metu spręsti testą. Egzamino užduotys pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, todėl dalyvauti gali ir pradinukai, ir vyresni mokiniai, ir suaugusieji.

    Testai parengti trims dalyvių grupėms: 1–4 klasėms, 5–10 klasėms bei 11 klasei ir vyresniems. Registruotis gali tiek pavieniai asmenys, tiek organizacijos, norinčios įtraukti darbuotojus ar bendruomenę į tvaresnius įpročius.

    Pasak organizatorių, susidomėjimas egzaminu kasmet auga, o aktyviausiai įsitraukia švietimo bendruomenė. Praėjusiais metais egzaminą sprendė daugiau nei 17 000 dalyvių, o tai rodo, kad aplinkosaugos ir atsakingo vartojimo temos vis dažniau persikelia į kasdienius sprendimus.

    Specialių reikalavimų dalyviams nėra, o pasiruošti kviečiama iš anksto sprendžiant ankstesnių metų klausimus egzamino archyve. Tai patogus būdas atsinaujinti žinias ir kartu suprasti, kuriose srityse dar kyla daugiausia praktinių klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis su pakuotėmis, mišriomis atliekomis ar elektronikos atliekomis.

  • Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Konferencijoje Šilutėje – kaip savivaldybės stiprina tarpžinybinį tinklą jaunimo pagalbai

    Tauragės atviros jaunimo erdvės jaunimo darbuotojai kartu su Tauragės šeimos gerovės centro Globos ir priežiūros padalinio komanda dalyvavo Šilutėje vykusioje konferencijoje apie tarpžinybinio bendradarbiavimo tinklų kūrimą. Renginyje aptarta, kaip skirtingos institucijos gali greičiau susitarti dėl pagalbos jaunam žmogui ir sumažinti atvejų „mėtymą“ tarp įstaigų.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta praktiniams bendradarbiavimo įrankiams, kurie padeda aiškiau pasiskirstyti atsakomybes ir užtikrinti tęstinumą, kai jaunuoliui reikia kelių paslaugų vienu metu. Diskusijose akcentuota, kad vien formalūs susitarimai nepadeda, jei nėra sutarto veikimo modelio ir aiškaus sprendimų priėmimo kelio savivaldybėje.

    Renginio dalyviai dalijosi gerosiomis praktikomis iš skirtingų Lietuvos savivaldybių, aptarė dažniausius iššūkius dirbant su jaunimu ir šeimomis. Tarp jų minėtos situacijos, kai pagalbos reikia skubiai, o informacijos apsikeitimą riboja procedūros, skirtingi darbo ritmai ar nevienodi prioritetai.

    Vertinga patirtimi tapo galimybė tiesiogiai pabendrauti su Klaipėdos, Šiaulių, Jurbarko, Rietavo, Šilalės, Šilutės ir Raseinių savivaldybių atstovais. Tokie kontaktai dažnai lemia, kad vėliau sudėtingesni atvejai sprendžiami greičiau, nes atsiranda aiškūs žmonės ir kanalai, per kuriuos galima koordinuoti veiksmus.

    Konferencijoje taip pat pristatytas Šiaulių miesto savivaldybės projektas „Lengvi batai“, akcentuojantis ankstyvos pagalbos ir nuoseklaus palydėjimo svarbą. Renginio dalyviai pabrėžė, kad efektyvus tarpžinybinis darbas prasideda nuo kasdienės praktikos: laiku pastebėtų signalų, susitarimo dėl veiksmų ir gebėjimo girdėti jauno žmogaus poreikius.

    Pasak konferencijoje dalyvavusių Tauragės specialistų, grįžtama ne tik su idėjomis, bet ir su aiškesniu supratimu, kaip bendradarbiavimą paversti realiais sprendimais. Tikimasi, kad pritaikius aptartus metodus bus lengviau koordinuoti pagalbą, kai vienu metu įsitraukia švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos ar kitos sritys.

  • Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragėje rekonstruos pėsčiųjų ir dviračių taką Pramonės gatvėje: sutartis už 39 216 eurų

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „Stamela“ dėl pėsčiųjų ir dviračių tako rekonstrukcijos Pramonės gatvėje. Darbai vyks atkarpoje šalia degalinės „Viada“, kuri jungia Pramonės gatvę su Tauragės industriniu parku.

    Šis etapas įgyvendinamas vykdant projektą, kuriuo siekiama sukurti vientisą dviračių takų tinklą ir geriau integruoti bevariklį transportą į bendrą Tauragės miesto susisiekimo sistemą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios jungtys svarbios kasdieniam susisiekimui į darbo vietas ir pramonines teritorijas.

    Kas bus įrengta ir per kiek laiko

    Pagal sutartį numatyta įrengti 79 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių taką su asfalto danga. Taip pat planuojamas LED apšvietimas, kuris turėtų pagerinti saugumą tamsiu paros metu.

    Darbų atlikimo terminas numatytas 2 mėnesiai. Sutarties vertė siekia 39 216,10 eurų.

    Kaip tai siejasi su ES finansavimu

    Ši tako atkarpa yra didesnio Tauragėje vykdomo projekto dalis, kuriuo plečiamas ir sujungiamas dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros tinklas. Savivaldybės pateikiamais duomenimis, bendra projekto vertė sudaro 6 806 523,16 eurų.

    Iš šios sumos 5 785 484 eurai sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad investicijos, skirtos darniam judumui ir dviračių infrastruktūrai, negali būti perskirstomos gatvių asfaltavimui, nes finansavimas taikomas konkrečiai priemonei ir jos tikslams.

    Tikimasi, kad atnaujinta jungtis pagerins patogumą ir saugumą judantiems pėsčiomis bei dviračiais, o taip pat sustiprins susisiekimą tarp Pramonės gatvės ir industrinio parko. Tokios trumpos, bet strategiškai svarbios atkarpos dažnai tampa „trūkstama grandimi“, leidžiančia takų tinklą naudoti nuosekliai, o ne fragmentiškai.