CP v2

Category: Regionai

  • Turizmo sezonas Anykščiuose startuoja gegužės 1 dieną: paradas, Puntuko bėgimas ir pramogos

    Turizmo sezonas Anykščiuose startuoja gegužės 1 dieną: paradas, Puntuko bėgimas ir pramogos

    Anykščiai gegužės 1 dieną oficialiai atidaro turizmo sezoną ir kviečia savaitgalį planuoti ne skubant, o renkantis lėtesnį, įspūdžiais paremtą poilsį. Miestas žada derinti gamtos ramybę su aktyviomis veiklomis, kurios tradiciškai pritraukia tiek šeimas, tiek sporto entuziastus.

    Šventinė diena prasidės motociklų paradu, kuris taps ryškiu sezono starto akcentu miesto centre. Organizatoriai tikisi, kad paradas ne tik sukurs šventinį šurmulį, bet ir primins, jog Anykščiai vasarą virsta patogia baze trumpoms išvykoms po regioną.

    Dar vienas programos akcentas – tradicinis Puntuko bėgimas, kasmet sutraukiantis dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų. Šis renginys dažnai tampa proga atvykti visai dienai ar savaitgaliui, nes sportinė dalis natūraliai persipina su pasivaikščiojimais ir miesto lankytinomis vietomis.

    „Gegužės 1-oji Anykščiuose – ne tik data kalendoriuje. Tai momentas, kai miestas persijungia į kitą dažnį ir kviečia vasarą patirti visais pojūčiais“, – sako Anykščių turizmo atstovai.

    Pasak Anykščių turizmo sektoriaus atstovų, šių metų sezono kryptis išlieka aiški: daugiau patirčių gamtoje, daugiau judėjimo ir daugiau turinio šeimoms. Lankytojams primenama, kad šiltuoju metų laiku suaktyvėja vandens pramogos, o Medžių lajų takas ir Šventosios pakrančių maršrutai išlieka vieni populiariausių traukos taškų regione.

    Mieste taip pat akcentuojamas kultūros turizmas: muziejai, edukacijos ir patyriminės veiklos orientuojamos į lankytojus, kurie nori ne tik pamatyti ekspoziciją, bet ir įsitraukti. Toks modelis pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis Lietuvos kurortuose ir mažesniuose miestuose, konkuruojančiuose dėl savaitgalio turistų.

    Kartu su renginiais Anykščiai siunčia ir paprastą žinutę atvykstantiems: verta pasilikti ilgiau nei kelioms valandoms. Sezono atidarymo dieną veikianti turizmo informacijos erdvė padės susiplanuoti maršrutus, o apgyvendinimo pasiūla orientuojama į skirtingus poreikius – nuo gamtos apsuptų nakvynės vietų iki poilsiui pritaikytų kompleksų.

    „Tikroji Anykščių patirtis atsiskleidžia tada, kai nustojate žiūrėti į laikrodį ir leidžiate sau pabūti gamtoje, mieste ir renginiuose be skubėjimo“, – teigia turizmo atstovai.

  • Anykščių centre judinamas senosios ligoninės projektas: pirmasis etapas – senelių namai

    Anykščių centre judinamas senosios ligoninės projektas: pirmasis etapas – senelių namai

    Projektui – konkretūs terminai

    Anykščių rajono savivaldybėje balandžio 29 dieną aptartas miesto centre esančio apleisto senosios ligoninės pastatų komplekso likimas. Susitikime dalyvavo meras Kęstutis Tubis, administracijos direktorė Vilma Vilkickaitė, mero patarėjas Linas Šulskus ir UAB „Eres optimus“ atstovas Gytis Obelienius.

    Savivaldybė nurodo, kad šis objektas daugelį metų buvo viena jautriausių miesto tvarkymo temų dėl prastos būklės ir saugumo rizikų. Pasak savivaldybės, dabar pereinama nuo diskusijų prie planavimo ir darbų parengimo etapų.

    Kas jau padaryta vietoje

    Susitikimo metu pristatytas veiksmų planas, kaip teritorija būtų atgaivinta ir įtraukta į miesto gyvenimą. Pabrėžta, kad objekte jau atstatytas elektros tiekimas, todėl galima pradėti paruošiamuosius darbus ir tikslesnį techninių sprendimų planavimą.

    Taip pat aptartos šilumos trasų privedimo ir atnaujinimo galimybės bendradarbiaujant su savivaldybės įmone UAB „Anykščių šiluma“. Šilumos ūkio sprendimai įvardijami kaip vienas kritinių klausimų, lemsiančių būsimo pastato eksploatacijos kaštus ir efektyvumą.

    Prioritetas – socialinė paskirtis

    Savivaldybė skelbia, kad pirmasis projekto etapas numatomas socialinės paskirties – planuojama įrengti senelių namus. Teigiama, kad šiuo metu vyksta projekto derinimo procedūros, o dėl viso komplekso ateities ambicijos išlieka, tačiau pradžia siejama būtent su socialinių paslaugų poreikiu.

    Po pristatymo savivaldybės vadovai kartu su projekto atstovu apžiūrėjo teritoriją ir pastatus, įvertino jų būklę bei numatomus tvarkymo darbus. Pasak savivaldybės, vienas tikslų – kuo greičiau sumažinti rizikas gyventojams ir pagerinti centrinės miesto dalies estetinį vaizdą.

    „Miesto centre esantys apleisti pastatai ne tik gadina Anykščių įvaizdį, bet ir kelia realų pavojų. Džiugu, kad diskusijos pagaliau virsta konkrečiais projektais, kurie ne tik sutvarkys infrastruktūrą, bet ir suteiks reikalingas paslaugas rajono gyventojams“, – teigė savivaldybės vadovai.

    Savivaldybė nurodo, kad jei derinimo procedūros vyks sklandžiai ir projektui bus pritarta, statybų bei rekonstrukcijos darbus siekiama pradėti dar šiais metais. Konkretūs terminai ir apimtys priklausys nuo galutinių techninių sprendinių, leidimų ir finansavimo modelio.

  • Anykščių moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ subūrė pilną sceną ir salę

    Anykščių moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ subūrė pilną sceną ir salę

    Anykščiuose balandžio 29 dieną įvyko tradicinis miesto ir rajono moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“. Renginys į Anykščius sukvietė jaunuosius šokėjus, mokytojus ir bendruomenę, o scena prisipildė skirtingų stilių pasirodymų.

    Festivalis kasmet tampa proga moksleiviams ne tik parodyti, ką išmoko per sezoną, bet ir pasisemti įkvėpimo vieniems iš kitų. Žiūrovams tai taip pat aiškus signalas, kad rajone auga aktyvi ir kūrybiška jaunimo karta.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai

    Šventėje apsilankę Anykščių rajono savivaldybės vadovai sveikino dalyvius ir stebėjo pasirodymus. Renginyje dalyvavo meras Kęstutis Tubis ir vicemeras Dainius Žiogelis, bendravę su festivalio dalyviais bei jų mokytojais.

    Organizatorių teigimu, savivaldybės dėmesys tokiems renginiams svarbus ne tik kaip palaikymas, bet ir kaip paskata jaunimui drąsiau rinktis kūrybines veiklas. Tokie festivaliai dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes scenas ir konkursus.

    „Šokis – tai ne tik technika, tai emocija ir bendrystė. Džiugu matyti tiek daug degančių akių ir noro kurti. Tegul ši diena tampa švente, kurioje susitinka kūryba ir judesys, o ši scena – įkvėpimo šaltiniu tolimesniam jūsų keliui“, – sakė Kęstutis Tubis.

    Dėmesys mokytojams ir jauniesiems talentams

    Renginio metu išskirtas ir šokio mokytojų vaidmuo, nes būtent jie kasdien dirba su vaikais, ruošia pasirodymus ir ugdo sceninę kultūrą. Savivaldybės vadovai padėkojo mokytojams už kantrybę, profesionalumą ir nuoseklų darbą su mokiniais.

    Šventinėje programoje skambėjo skirtingi ritmai ir nuotaikos: nuo tradicinių motyvų iki šiuolaikinės choreografijos. Žiūrovų aplodismentai ir dalyvių tarpusavio palaikymas kūrė bendrystės atmosferą, kuri tokio formato renginiuose dažnai yra ne mažiau svarbi nei pats rezultatas scenoje.

    Festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ dar kartą priminė, kad šokis moksleiviams yra ne tik laisvalaikis, bet ir saviraiškos bei pasitikėjimo savimi mokykla. Anykščiuose ši tradicija toliau telkia bendruomenę ir išryškina jaunų žmonių kūrybinį potencialą.

  • „Nykščio namų“ sporto salės ateitis Anykščiuose: svarstoma pertvarka ir savivaldybės nuoma

    „Nykščio namų“ sporto salės ateitis Anykščiuose: svarstoma pertvarka ir savivaldybės nuoma

    Ieškoma sprendimo dėl salės

    Anykščiuose, UAB „Anykščių sporto ir laisvalaikio centre“, veikiančiame viešbutyje „Nykščio namai“, surengtas darbinis susitikimas dėl sporto infrastruktūros išlaikymo ir planuojamų investicijų. Pagrindinis klausimas buvo sporto salės ateitis, nes jos eksploatacija, esant dabartiniam užimtumui, tampa finansiškai nuostolinga.

    Susitikime dalyvavo Anykščių rajono savivaldybės atstovai, tarp jų meras Kęstutis Tubis, administracijos direktorė Vilma Vilkickaitė, Švietimo skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė ir mero patarėjas Linas Šulskus. Taip pat diskusijoje dalyvavo UAB „Anykščių šiluma“ direktorius Dainius Šiaučiulis bei „Ogmios grupės“ atstovai Ernestas Stiklinskas ir Rokas Krivonis, viešbučio ir SPA direktorė Aistė Senvaitienė.

    Kas siūloma daryti su erdve

    Komplekso vadovybė susitikimo metu akcentavo, kad vien komercinių užsakymų nepakanka, kad sporto salė išsilaikytų, todėl ieškoma alternatyvų. Aptartas scenarijus, pagal kurį dalis salės būtų paliekama sporto veikloms, o kita dalis pritaikoma kitoms funkcijoms, kurios padėtų subalansuoti išlaikymo kaštus.

    Vienas iš realiausiai svarstomų sprendimų yra savivaldybės įsitraukimas, nuomojantis salę bendruomenės ir sportininkų reikmėms. Toks modelis dažnai taikomas savivaldybėms siekiant užtikrinti viešą prieinamumą, kai privatūs objektai vien iš rinkos paklausos negali užtikrinti stabilaus sporto infrastruktūros finansavimo.

    Investicijos ir viešasis interesas

    „Ogmios grupės“ atstovai pristatė ir platesnius komplekso plėtros bei investicijų planus, kurie, tikimasi, didintų objekto patrauklumą ir lankytojų srautus. Kartu aptarta, su kokiais iššūkiais regionuose dažniausiai susiduria investuotojai, kai reikia suderinti komercinį veiklos tvarumą ir vietos bendruomenės lūkesčius.

    Meras Kęstutis Tubis pabrėžė, kad savivaldybei svarbu išlaikyti kokybiškas sporto erdves Anykščiuose, todėl bus ieškoma abiem pusėms priimtino sprendimo. Artimiausiu metu sprendimai turėtų aiškėti vertinant tiek galimą nuomos modelį, tiek planuojamų pertvarkų poveikį sporto paslaugų prieinamumui.

  • Krekenavoje mokiniams – atviras pokalbis apie kvaišalus, priklausomybę ir realias pasekmes

    Paauglystė ir rizikingi pasirinkimai

    Paauglystė dažnai tampa laiku, kai noras pritapti, smalsumas ir emociniai svyravimai skatina išbandyti psichoaktyviąsias medžiagas. Specialistai pabrėžia, kad šiame amžiuje ypač svarbios ankstyvos, aiškios ir faktais paremtos prevencinės žinutės.

    Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje surengto užsiėmimo metu su mokiniais kalbėta apie kvaišalų keliamą riziką, priklausomybės mechanizmus ir tai, kodėl „vienas kartas“ paaugliui gali turėti didesnę kainą nei suaugusiajam.

    Kodėl paauglių smegenys jautresnės?

    Mokiniams priminta, kad paauglių smegenys dar vystosi, todėl yra jautresnės cheminiams poveikiams. Psichoaktyviosios medžiagos gali trikdyti dėmesį, atmintį, savikontrolę ir sprendimų priėmimą, o tai tiesiogiai atsiliepia mokymosi rezultatams ir kasdieniam funkcionavimui.

    Akcentuota ir tai, kad ankstyvas vartojimas didina tikimybę greičiau pereiti nuo eksperimentavimo prie žalingo vartojimo. Priklausomybė paprastai veikia ne tik elgesį, bet ir emocinę savijautą: gali stiprėti nerimas, dirglumas, prastėti miegas, didėti konfliktų šeimoje bei mokykloje rizika.

    Mitai apie „mažiau kenksmingus“ produktus

    Užsiėmimo metu aptarta, kad dalis paauglių klaidingai vertina elektronines cigaretes ar kitus nikotino produktus kaip „saugesnę“ alternatyvą. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, jog nikotinas gali skatinti priklausomybę, o įkvepiami aerozoliai dirgina kvėpavimo takus ir gali bloginti savijautą, ypač fizinio krūvio metu.

    Taip pat kalbėta apie apsinuodijimo riziką ir neteisingą vartojimo „kontrolės“ įsivaizdavimą, kai nežinoma produkto sudėtis ar stiprumas. Pabrėžta, kad pavojus didėja, kai medžiagos maišomos tarpusavyje arba vartojamos neaiškiomis aplinkybėmis.

    „Paaugliai dažnai svarsto, ar priklausomybę sunkiau įveikti fiziškai ar psichologiškai, tačiau praktikoje šie dalykai beveik visada persipina“, – sakė Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro psichologė Berta Radvilaitė.

    Diskusijoje mokiniai aptarė abstinencijos požymius, aiškinosi, ar psichoaktyviosios medžiagos iš tiesų „nuima stresą“, ir kodėl trumpalaikis palengvėjimas neretai virsta ilgalaikiu sunkumu. Daug dėmesio skirta ir klausimui, ar medžiagos visiškai pasišalina iš organizmo nutraukus vartojimą bei kaip tai susiję su savijauta.

    Susitikimo metu nagrinėtos naujų psichotropinių medžiagų atsiradimo priežastys, jų kintanti sudėtis ir platinimo formos. Mokiniai taip pat aptarė, kokiais būdais jaunimas gali būti klaidinamas, kaip slepiamas platinimas ir kodėl kritinis mąstymas tampa vienu svarbiausių „apsaugos įrankių“ kasdienėse situacijose.

    Užsiėmimo pabaigoje akcentuota, kad prevencija neveikia be atviro dialogo. Jauni žmonės turi žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei susiduria su spaudimu, nerimu ar pasiūlymais išbandyti medžiagas, o tėvų, mokyklos ir specialistų bendradarbiavimas išlieka esminė sąlyga mažinant rizikingą elgesį.

  • Krekenavoje pedagogai ieškojo įtraukiojo ugdymo sprendimų: nuo sensorikos iki diskusijos

    Patirtys ir praktika Krekenavoje

    2026 metų balandžio 17 dieną Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“ surengta metodinė diena Įtraukiojo ugdymo sprendimai: ieškojimai ir patirtys. Renginį organizavo Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“ kartu su Panevėžio rajono švietimo centru.

    Susitikimas subūrė pedagogus, švietimo pagalbos specialistus ir mokinio padėjėjus, siekusius pasidalyti praktinėmis įžvalgomis ir aptarti, kas realiai veikia kasdienėje ugdymo aplinkoje. Dėmesys buvo sutelktas į sprendimus, padedančius į ugdymą įtraukti skirtingų poreikių vaikus ir užtikrinti jų emocinę gerovę.

    Kas padeda įtraukti kiekvieną vaiką?

    Metodinę dieną atidarė įstaigos direktorė Danutė Ropienė, pabrėžusi, kad įtraukusis ugdymas prasideda nuo bendruomenės požiūrio ir susitarimų. Vėliau pranešimais ir patirtimi dalijosi direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Sadzevičienė, specialioji pedagogė ir logopedė Kristina Paulauskienė bei mokytojos Giedrė Survilienė, Vilma Survilienė, Odeta Žukauskienė ir Margarita Stasevičienė.

    Renginio programoje pristatyti tiek ugdymo organizavimo, tiek pagalbos vaikui aspektai, akcentuojant nuoseklumą ir mažus kasdienius sprendimus. Įtraukusis ugdymas šiandien vis dažniau siejamas ne su atskiromis priemonėmis, o su visa sistema: nuo aplinkos pritaikymo iki komandinio darbo ir aiškios dienos struktūros.

    Dalyviams parodyta meninė inscenizacija Skirtingumo priėmimo istorija, kurią parengė priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Giedrė Survilienė. Po jos švietimo pagalbos specialistės pristatė pranešimą Maži žingsneliai įtraukiojo ugdymo link, kuriame išskyrė, kaip nuoseklios praktikos padeda kurti vaikui saugią ir prognozuojamą dienotvarkę.

    Atviros veiklos ir sensorinė aplinka

    Didžiausio dalyvių dėmesio sulaukė praktinės veiklos grupėse, kai buvo stebimos atviros veiklos su skirtingo amžiaus vaikais. Jose akcentuotas patyriminis ir tyrinėjimu grįstas mokymasis, kai vaikai įsitraukia per praktinius bandymus, pojūčius ir bendrą veiklą.

    Programoje pristatytos veiklos Spalvų paslaptys, Magneto galia, taip pat socialinio emocinio ugdymo programos „Siautukai“ veikla Bendro tikslo vedami. Dėmesys socialiniam emociniam ugdymui atliepia bendrą švietimo kryptį, kad vaikų savireguliacija, santykiai ir emocijų atpažinimas yra tiesiogiai susiję su mokymosi sėkme ir elgesio iššūkiais.

    Atskira dalis skirta sensorinei aplinkai, pristatant Penkių pojūčių lavinimo galimybes sensorinėje aplinkoje. Sensoriniai sprendimai ikimokykliniame ugdyme dažnai pasitelkiami ne kaip pramoga, o kaip priemonė padėti vaikui nusiraminti, susikaupti ir geriau valdyti jutiminius dirgiklius.

    Renginio metu dalyviai apžiūrėjo įstaigos ugdymo erdves ir įtraukiajam ugdymui skirtų priemonių parodėlę. Mokinio padėjėjos Audra Paulavičienė ir Rūta Eidrigevičienė pasidalijo, kokios kasdienės priemonės padeda stiprinti vaikų saugumą, palaikyti aiškią dienos struktūrą ir skatinti pozityvų elgesį.

    Metodinė diena užbaigta apskritojo stalo diskusija Ar mūsų požiūris turi įtakos įtraukiajam ugdymui?, kurioje dalyviai reflektavo patirtis ir aptarė bendruomenės vaidmenį. Diskusijoje išryškėjo bendra išvada, kad ilgalaikį pokytį lemia ne pavieniai metodai, o susitarimais grįsta kultūra, paremtą pagarba, bendradarbiavimu ir tikėjimu kiekvieno vaiko galimybėmis.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai tampa profesinio dialogo erdve, leidžiančia greičiau skleisti gerąją praktiką ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Pedagogams tai taip pat proga pasitikrinti, kaip naujos ugdymo kryptys pritaikomos realioje grupės kasdienybėje, kai svarbiausia yra vaiko poreikiai ir įsitraukimas.

    Renginio patirtys rodo, kad įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje dažniausiai kuriamas per nuoseklų komandinį darbą, aiškias taisykles, tikslingai pritaikytą aplinką ir specialistų pagalbą. Tokie praktiniai susitikimai padeda ne tik pasisemti idėjų, bet ir susitarti dėl bendrų principų, kurie vėliau atsispindi kasdienėje ugdymo kokybėje.

  • Tvarūs Nyderlandai: ką iš stažuotės parsivežė Panevėžio r. švietimo atstovės ir kodėl tai svarbu

    Stažuotė Nyderlanduose: ko ieškota

    Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Jasiūnienė ir Dembavos lopšelio-darželio „Smalsutis“ direktorė Daina Murauskienė balandžio 13–18 dienomis dalyvavo stažuotėje Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas.

    Vizito tikslas buvo praktiškai susipažinti su įstaigomis ir iniciatyvomis, kurios tvarumą diegia ne kaip atskirą projektą, o kaip kasdienę ugdymo, infrastruktūros ir bendruomenės veikimo dalį. Tokia kryptis vis dažniau siejama su kompetencijomis, kurias akcentuoja ir šiuolaikinis ugdymas: kritinis mąstymas, pilietiškumas, atsakomybė už aplinką.

    Mokyklos ir projektai, kurie veikia

    Stažuotės metu lankyta „Amsity International School“ Amsterdame, kur tvarumas integruojamas į mokymosi turinį ir mokinių kasdienybę. Ypatingas dėmesys skiriamas patirtiniam ugdymui ir praktinėms veikloms lauko erdvėse, kurios stiprina vaikų ryšį su aplinka.

    Taip pat aplankyta „International School of The Hague“, kur daugiakultūrė bendruomenė ir mokiniai įtraukiami į realių aplinkos iššūkių tyrimus. Tokie modeliai remiasi nuostata, kad tvarumo temos veiksmingiausios tada, kai mokiniai mato rezultatą ir gali patys prisidėti sprendimais.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „De Ceuvel“ Amsterdamo šiaurėje – kūrybinė ir socialinė erdvė buvusioje laivų statykloje, kuri įgyvendinta pagal žiedinės ekonomikos ir bendruomeniško valdymo principus. Čia tvarumas apima ne tik energiją ar atliekas, bet ir tai, kaip žmonės dalijasi atsakomybėmis, kuria edukacines veiklas ir prižiūri aplinką.

    Nuo pakrantės apsaugos iki miesto stogų

    Stažuotės programoje dėmesio skirta ir gamta pagrįstiems sprendimams, pavyzdžiui, Hagos paplūdimio „Zandmotor“ projektui. Tai dirbtinai suformuotas smėlio pusiasalis, kurio idėja paremta tuo, kad vėjas ir srovės laikui bėgant smėlį natūraliai paskirsto palei pakrantę, prisidedant prie apsaugos nuo erozijos.

    Tokie sprendimai pasaulyje dažnai pristatomi kaip alternatyva vien tik inžinerinėms priemonėms, kai siekiama suderinti saugumą, biologinę įvairovę ir rekreaciją. Praktiniai pavyzdžiai padeda suprasti, kaip tvarumo tikslai gali būti pasiekiami ne per draudimus, o per iš anksto suplanuotą aplinkos formavimą.

    Lankytas ir „NEMO“ mokslo muziejaus žaliasis stogas, kuriame tvarūs architektūros sprendimai sujungti su edukacija apie saulę, vėją ir vandenį. Toks formatas primena, kad net nedidelės, bet gerai suprojektuotos miesto erdvės gali tapti mokymosi laboratorija.

    Dar vienas akcentas – „Schoonschip“ Amsterdame, plūduriuojantis kvartalas, kuriame tvarumo sprendimai susieti su kasdieniu gyvenimu. Tokios gyvenvietės Europoje dažniausiai aptariamos klimato kaitos kontekste, kaip bandymai prisitaikyti prie vandens lygio svyravimų ir mažinti poveikį aplinkai.

    Bendruomenės vaidmuo ir pritaikymas Lietuvoje

    Vizito metu vyko susitikimas su lietuvių bendruomenės Nyderlandų karalystėje nariu Pauliumi Davidavičiumi. Aptarta, kaip bendruomenės susitelkimas padeda išlaikyti kultūrinį ryšį ir kartu kurti iniciatyvas, kurios remiasi savanoryste, partnerystėmis ir nuosekliu organizavimu.

    Stažuotės dalyvių vertinimu, būtent bendruomeniškumas yra esminė sąlyga, kad tvarumo idėjos nevirstų vienkartinėmis akcijomis. Kai atsakomybės pasidalijamos, o rezultatai matomi kasdienėje aplinkoje, tvarumo praktikos tampa natūralia ugdymo ir organizacijos kultūros dalimi.

    Įgyta patirtis, pasak dalyvių, paskatino permąstyti, kaip aktyviau įtraukti mokyklas, vaikus ir tėvus į veiklas, kurios augina aplinkosauginį raštingumą. Tokios iniciatyvos vis dažniau siejamos ne tik su ekologija, bet ir su vaikų savarankiškumu, atsakomybe bei gebėjimu veikti komandoje.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.

  • Lietuvos motokroso čempionatas baigtas: 12-metis Rojus Zaborskis debiutavo 85 cc ir iškovojo bronzą

    Sezonas su nauja motociklo klase

    Pasibaigus 2023 metais vykusiam Lietuvos motokroso čempionatui paaiškėjo galutinė įskaita, kurioje tarp prizininkų atsidūrė ir dvylikametis Paliūniškio sportininkas Rojus Zaborskis. Tai buvo jo pirmasis pilnas sezonas 85 cc klasėje, į kurią sportininkai paprastai pereina iš silpnesnių, vaikams skirtų klasių.

    Galingesnis motociklas reiškia ne tik didesnį greitį, bet ir aukštesnius reikalavimus fiziniam pasirengimui, technikai bei taktikai. Šioje klasėje ypač svarbus stabilumas per visą sezoną, nes keli nesėkmingi važiavimai gali stipriai pakeisti bendrą čempionato lentelę.

    Penki etapai skirtinguose miestuose

    2023 metų Lietuvos motokroso čempionatą sudarė penki etapai, vykę Anykščiuose, Biržuose, Rokiškyje, Utenoje ir Šiauliuose. Skirtingos trasos paprastai išryškina ne vien greitį, bet ir gebėjimą prisitaikyti prie dangos, reljefo, šuolių bei posūkių konfigūracijos.

    Galutinė rikiuotė buvo sudaryta susumavus visų etapų rezultatus, todėl svarbia tapo ne vienkartinė sėkmė, o nuoseklus taškų rinkimas. Pagal bendrą sezono įskaitą Rojus Zaborskis 85 cc klasėje iškovojo trečiąją vietą.

    Patirtis ir tarptautiniuose startuose

    Be Lietuvos čempionato, sportininkas dalyvavo ir Europos bei pasaulio vaikų čempionatų varžybose. Tokie startai jauniesiems lenktynininkams dažnai tampa svarbia patirties mokykla, nes tenka varžytis su didesne konkurencija ir skirtingų šalių motociklų sporto mokyklomis.

    Motokrose tarptautinė patirtis vertinga ir dėl kitokio varžybų tempo, ir dėl įvairių trasų, kurios paruošia sportininką sudėtingesniems sezonams ateityje. Trečia vieta nacionalinėje įskaitoje po debiutinio sezono 85 cc klasėje rodo, kad pereinamoji pakopa į aukštesnį lygį įveikta sėkmingai.

  • Varėnoje paminėta Medicinos darbuotojų diena: už pašaukimą padėti įteikti mero padėkos

    Varėnos kultūros centre surengtas Medicinos darbuotojų dienos minėjimas, skirtas rajono sveikatos priežiūros ir globos įstaigų specialistams. Renginyje akcentuota kasdienė medikų atsakomybė ir tai, kad jų darbas dažnai lieka nepastebimas, nors tiesiogiai lemia žmonių savijautą ir saugumą.

    Varėnos rajono meras Algis Kašėta dėkojo gydytojams, slaugytojams, paramedikams, laboratorijų darbuotojams ir kitiems specialistams už profesinį atsidavimą. Pasak jo, pašaukimas padėti žmogui prasideda nuo kompetencijos, tačiau ilgainiui virsta nuolatiniu rūpesčiu bendruomene.

    „Jūsų darbas yra daugiau nei profesija. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam medicinos darbuotojui, kurio tylus ir atsakingas darbas kasdien saugo mūsų sveikatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Šventinio vakaro metu mero padėkos raštais pagerbti išskirtiniu profesionalumu ir jautrumu pasižymintys darbuotojai iš Varėnos sveikatos centro, senjorų namų „Pušelė“, Varėnos ir Merkinės globos namų. Tarp jų buvo psichiatrė, medicinos gydytojai, burnos higienistė, vidaus medicininio audito padalinio vadovė, masažo specialistas, IT specialistas, slaugytojos ir slaugytojų padėjėjai bei individualios priežiūros darbuotoja.

    Renginį vedusi Varėnos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė pabrėžė, kad medikų darbas apima ne tik gydymą, bet ir nuoseklią pacientų priežiūrą, komunikaciją su artimaisiais bei emocinę paramą. Ši kasdienė, dažnai nematoma darbo dalis ypač svarbi mažesnėse savivaldybėse, kur sveikatos paslaugų prieinamumas ir žmogiškas ryšys neretai tampa pagrindiniu pasitikėjimo sistemos tvarumu veiksniu.

    Varėnos sveikatos centro direktorius Dmitrijus Kačiurinas priminė, kad gegužės 1 dieną įstaiga minės pirmąsias veiklos metines po reorganizacijos. Jo teigimu, pokyčių laikotarpis pareikalavo susitelkimo, o rezultatai labiausiai priklausė nuo komandos gebėjimo dirbti kartu ir išlaikyti paslaugų tęstinumą.

    Vakaro atmosferą papildė atlikėjo Merūno Vitulskio koncertas, kuris tapo simboline padėkos dalimi žmonėms, kasdien dirbantiems su skausmu, nerimu ir sudėtingais sprendimais. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip įvertinimas, bet ir kaip proga sustiprinti bendruomeniškumą tarp skirtingų sričių specialistų.

    Medicinos darbuotojų dienos minėjimas Varėnoje tapo priminimu, kad sveikatos sistema remiasi ne vien technologijomis ar procedūromis, bet ir žmonėmis, kurie užtikrina pagalbos kokybę nuo registratūros iki slaugos palatos. Savivaldybė pažymėjo sieksianti, kad padėka medikams virstų ir nuosekliu dėmesiu darbo sąlygoms, paslaugų prieinamumui bei specialistų pritraukimui regione.