Category: Regionai

Pastaruoju metu institucijos – Policija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Vaiko gerovės komisija – vis dažniau fiksuoja atvejus, kai nepilnamečiai socialiniuose tinkluose dalijasi pornografinio pobūdžio turiniu.

Specialistai pabrėžia, kad tokios situacijos paliečia įvairaus amžiaus vaikus, o pasekmės gali būti gerokai rimtesnės, nei daugeliui atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Realybė, kurią svarbu žinoti

• Į tokias situacijas patenka tiek berniukai, tiek mergaitės.
• Atvejai fiksuojami jau nuo pradinių klasių.
• Paaugliai (13–15 m.) siunčia nuogo kūno nuotraukas – kartais dėl spaudimo, smalsumo arba net už atlygį.

Vaikai dažnai nesuvokia, kad toks elgesys gali turėti nusikalstamos veikos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį (disponavimas pornografinio turinio dalykais).

Ką tėvams akcentuoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba?

• Vaikas pirmiausia yra auka. Net jei vaikas pats nusiuntė nuotrauką, neretai jis būna manipuliacijų ar spaudimo taikinyje. Tarnybos tikslas – padėti vaikui susitvarkyti su gėda, baime ir kilusiu nerimu.
• Domėjimasis vaiko telefonu nėra „sekimas“. Tai – vaiko apsauga. Kol vaikas dar nėra subrendęs, tėvams svarbu žinoti, su kuo jis bendrauja ir kokias programėles naudoja.
• Pirmiausia reikalinga pagalba, o ne bausmė. Jei šeima susiduria su tokia situacija, siūlomos priemonės (pavyzdžiui, pokalbiai su specialistais) skirtos tam, kad vaikas ateityje neįklimptų į dar didesnes problemas.
• Nuotrauka internete gali išlikti ilgam. Vaikams tai suvokti sunku, todėl suaugusieji turi aiškinti, kad viena klaida gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Kas gresia, jei vaikas įsitraukia į tokias veikas?

Dalis tėvų mano, kad tai tik „vaikų kvailiojimas“, tačiau institucijos tokias situacijas vertina labai rimtai. Praktikoje gali kilti šios pasekmės:

• Baudos tėvams. Jei nustatoma, kad vaikas internete nebuvo tinkamai prižiūrimas, gali būti taikoma atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą (tėvų valdžios nepanaudojimą), o tai fiksuojama atsakomybės istorijoje.
• Oficiali tarnybų priežiūra. Šeimai gali būti paskirtas atvejo vadybininkas, o specialistai gali lankytis namuose, vertinti situaciją ir nurodyti, kokia pagalba (psichologo konsultacijos, kursai) reikalinga vaikui ir tėvams.
• Atsakomybė nuo 16 metų. Vyresni paaugliai už tokio turinio platinimą gali atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą, o tai gali turėti įtakos ateičiai – studijoms, karjerai ir reputacijai.
• Piniginės kompensacijos. Jei vaikas paviešina kito vaiko nuotrauką ir taip jį pažemina, nukentėjusiojo tėvai gali teisme siekti moralinės žalos atlyginimo.

Kokias priemones gali taikyti tėvai?

Tėvų kontrolė nėra sekimas – tai vaiko apsauga. Tėvai gali pasitelkti tiek įrenginių nustatymus, tiek specialias programėles.

Pagrindinės priemonės:

• „Google Family Link“
• „Apple Screen Time“
• „Family Safety“

Papildomos priemonės:

• „Qustodio“
• „Bark“
• „Norton Family“
• „OurPact“

Šios priemonės paprastai leidžia:

• riboti laiką telefone;
• matyti, kokiomis programėlėmis vaikas naudojasi;
• blokuoti netinkamą turinį;
• tam tikrais atvejais matyti vaiko buvimo vietą.

Tauragės rajono savivaldybės administracija ragina tėvus bendradarbiauti ir aktyviai prisidėti prie prevencijos. Specialistai pabrėžia: neverta laukti, kol įvyks nelaimė – svarbu kalbėtis su vaiku, domėtis jo veikla internete ir aiškiai susitarti dėl ribų.

Laiku parodytas dėmesys gali apsaugoti vaiką nuo rimtų pasekmių ateityje.

Tauragėje planuojami J. V. Kalvano parko atnaujinimo darbai. Jais siekiama sustiprinti vienos svarbiausių miesto viešųjų erdvių ekologinę, rekreacinę ir estetinę vertę. Parkas centrinėje miesto dalyje yra reikšminga žaliojo karkaso dalis – čia ne tik ilsisi gyventojai, bet ir gerinama miesto aplinkos kokybė.

Rengiant projektą laikomasi nuoseklaus principo: išsaugoti tai, kas jau sukurta, ir esamą struktūrą papildyti jautriai. Brandūs parko medžiai išlieka pagrindiniu kraštovaizdžio elementu, o didžiausias dėmesys skiriamas žemesnių želdinių sluoksnių stiprinimui.

Numatoma, kad medžiai būtų šalinami tik esant būtinybei – prastos būklės ar saugumo sumetimais. Kartu planuojama formuoti naujus krūmų ir augalų masyvus, kurie didintų biologinę įvairovę, gerintų mikroklimatą ir padėtų sukurti jaukesnes, aiškiau apibrėžtas erdves parko lankytojams.

J. V. Kalvano parkas vertinamas ne tik kaip žalia zona, bet ir kaip svarbi Tauragės kultūrinės tapatybės dalis. Parke susitelkę reikšmingi objektai – Vinco Kudirkos paminklas, Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia, Vydūno ekslibrisas. Dėl to projektuojant siekiama sukurti vientisą, estetišką ir pagarbą aplinkai bei istorijai išlaikančią erdvę, neprarandant susiformavusio parko charakterio.

Atnaujinant parką numatoma aiškiai išskirti funkcines zonas, kad erdvė būtų patogi įvairiems poreikiams:

• reprezentacinė centrinė zona – ramiam poilsiui ir estetinei patirčiai, kuriant jaukius „lauko kambarius“;
• pievos erdvė – atvira zona piknikams, laisvalaikiui ir nedideliems renginiams;
• V. Kudirkos aikštė – reprezentacinė erdvė, sustiprinta želdiniais, kurie mažintų triukšmą ir taršą;
• jaunimo zona – aktyvesniam laisvalaikiui greta riedlenčių ir riedučių infrastruktūros;
• gamtinės įvairovės erdvė – pažintinis kampas su natūraliais elementais ir edukacinėmis galimybėmis;
• alėjos zona – patogiam judėjimui ir ramiam poilsiui su suolais;
• apsauginiai želdiniai – tankesnės augalų juostos, padedančios mažinti triukšmą ir taršą.

Projektu siekiama ne vien vizualinių pokyčių. Numatoma, kad nauji želdiniai būtų parenkami atsparūs miesto sąlygoms, nereikalautų didelių priežiūros kaštų ir išliktų estetiški skirtingais metų laikais.

Didelis dėmesys skiriamas biologinės įvairovės didinimui, oro kokybės gerinimui, triukšmo mažinimui bei saugios ir aiškiai suprantamos erdvės formavimui.

Atnaujintas J. V. Kalvano parkas turėtų tapti dar patrauklesne vieta kasdieniam poilsiui ir bendruomenės susibūrimams. Siekiama, kad čia darniai derėtų gamta, miesto ritmas ir žmonių poreikiai – tai dar vienas žingsnis kuriant žalesnę, jaukesnę ir gyvesnę Tauragę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir 27 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas sušaukė Tauragės rajono savivaldybės tarybos posėdį. Jis vyks 2026 m. balandžio 21 d. 10 val.

Taip pat sudarytas posėdžio darbotvarkės projektas.

1. Dėl tarybos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo.
2. Dėl ilgalaikės paskolos ėmimo.
3. Dėl įgaliojimų suteikimo balsuoti viešosios įstaigos „Tauragės ligoninė“ visuotiniame dalininkų susirinkime.
4. Dėl atleidimo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
5. Dėl Tauragės rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros objektų statybos, rekonstravimo ir taisymo (remonto) darbų prioritetinių 2026–2028 m. objektų sąrašų patvirtinimo.
6. Dėl Tauragės rajono savivaldybės kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis finansuojamų vietinės reikšmės kelių objektų sąrašo patvirtinimo (savivaldybės, viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės įmonių valdomuose keliuose).
7. Dėl pritarimo įgyvendinti projektą „Vietinės reikšmės kelio Nr. TR0111, esančio Tauragės r. sav., paprastas remontas“.
8. Dėl „UAB „Tauragės šilumos tinklai““ paraiškos įtraukimo į planuojamų statyti, rekonstruoti ir remontuoti objektų sąrašą, prisidedant fiziniams ir juridiniams asmenims.
9. Dėl Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Tauragės rajono savivaldybės administracijai.
10. Dėl inžinerinių statinių – kelių perėmimo Tauragės rajono savivaldybės nuosavybėn.
11. Dėl mokesčių lengvatų juridiniams asmenims, 2025 metais rėmusiems švietimo, kultūros ir (ar) sporto projektus Tauragės rajono savivaldybėje, suteikimo.
12. Dėl sutikimo perimti Tauragės rajono savivaldybės nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos patikėjimo teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą bei šio turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai.
13. Dėl Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Pieninės g. 32, Sartininkų k., Žygaičių sen., Tauragės r. sav., perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Tauragės rajono savivaldybės administracijai.
14. Dėl dalies negyvenamųjų patalpų, esančių Daugiafunkciniame sporto ir kultūros centre Tauragėje, Bernotiškės g. 11, viešo nuomos konkurso paskelbimo.
15. Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 1-264 „Dėl Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo pagal patikėjimo sutartis viešajai įstaigai „Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir viešajai įstaigai „Tauragės ligoninė““ pakeitimo.
16. Dėl patalpų Kudirkos g. 9, Tauragėje, perdavimo panaudos pagrindais Lietuvos Šaulių sąjungai.
17. Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir teisėtai pastatytų statinių bei įrenginių išpirkimo Tauragės rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo.
18. Dėl Tauragės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos sudėties patvirtinimo.
19. Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 1-191 „Dėl Trumpalaikės socialinės globos ir laikino atokvėpio paslaugų Tauragės r. Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centre kainų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.
20. Dėl Trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tauragės rajono policijos komisariatą tvarkos aprašo patvirtinimo.
21. Dėl Tauragės Daugiafunkcinio sporto ir kultūros centro teikiamų paslaugų įkainių patvirtinimo.
22. Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 1-81 „Dėl Tauragės rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo.
23. Dėl Tauragės r. Skaudvilės gimnazijos nuostatų patvirtinimo.
24. Dėl „Tauragės švietimo centras“ nuostatų patvirtinimo.
25. Dėl Architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje gairių patvirtinimo.
26. Dėl pavadinimo suteikimo Tauragės miesto gatvei.
27. Dėl Tauragės miesto Rydštato gatvės geografinių charakteristikų pakeitimo.
28. Dėl Tauragės miesto Naujosios gatvės geografinių charakteristikų ir gatvės pavadinimo pakeitimo.
29. Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 7755/0018:256), esančio K. Donelaičio g. 38, Tauragėje, dalių dydžių nustatymo.
30. Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 7750/0002:109), esančio Kelmės g. 27, Skaudvilėje, dalių dydžių nustatymo.
31. Dėl 2022 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 34sžn-634-(14.34.55.) pripažinimo pasibaigusia ir kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Tauragėje, Laisvės g. 96 (kadastrinis Nr. 7755/0026:278), nuomos.

Savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks jubiliejinė, 40-oji „Maisto banko“ akcija. Šiemet organizacija kelia ambicingą tikslą – surinkti 350 000 vienetų ilgo galiojimo maisto produktų. Tokios apimties per pastaruosius penkerius metus pasiekti nepavyko, todėl iniciatyva tampa ypač svarbi augant pagalbos poreikiui.

„Maisto bankas“ atkreipia dėmesį, kad maisto stygiaus problema ryškėja ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, kur žmonėms sudėtingiau pasiekti paramos atidavimo vietas ar kitas pagalbos organizacijas. Dėl to didesnis dėmesys skiriamas būtent ilgo galiojimo produktams, kuriuos galima sukaupti ir panaudoti ilgesnį laiką.

„Matome aiškią tendenciją – maisto poreikis Lietuvoje didėja, ypač regionuose ir kaimiškose vietovėse. Ten gyvenantys žmonės neretai neturi galimybių dažnai pasiekti „Maisto banko“ atiduotuvių ar kitų paramą teikiančių organizacijų, todėl jiems itin svarbūs ilgiau galiojantys produktai, kuriuos galima sukaupti ir naudoti ilgesnį laiką. Būtent dėl to šiemet keliame aukštesnį tikslą nei įprastai, siekiame ne tik surinkti daugiau maisto, bet ir didesnę jo dalį nukreipti į regionus, kur pagalbos poreikis šiandien yra didžiausias, o maisto trūksta“, – teigia „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad skurdas Lietuvoje didėja: skurdo riziką patiria 22,6 proc. gyventojų. Labiausiai pažeidžiamos išlieka senjorų ir vienišų tėvų grupės – pensininkų skurdo rizika per metus padidėjo nuo 39,9 proc. iki 43,3 proc., o vienišų tėvų – nuo 31,6 proc. iki 33,2 proc. Skurdo augimas fiksuojamas ir tarp priešpensinio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, vaikų.

Šiuo metu „Maisto bankas“ remia apie 232 tūkst. gyventojų, o skaičiuojama, kad kas ketvirtas organizacijos perduodamas paramos krepšelis tenka vaikams.

Jubiliejinė akcija vyksta ir organizacijai minint 25 metų veiklos sukaktį. Per šį laiką „Maisto bankas“ tapo viena svarbiausių pagalbos teikėjų šalyje, o iniciatyva suburia tiek visuomenę, tiek verslą ir nevyriausybines organizacijas. Organizacija pabrėžia, kad ilgainiui atsirado ir grįžtamoji pagalbos grandis – žmonės, kadaise patys gavę paramą, vėliau patys įsitraukia į aukojimą.

„Kiekvienos akcijos metu sutinkame ir žmonių, kurie aukoja nešini pilnais krepšeliais ar net vežimėliais maisto ir sako tai darantys todėl, kad kažkada patys sulaukė pagalbos. Jau užaugo ištisa karta, kurios vaikystėje pilnesnės lėkštės būdavo „Maisto banko“ dėka. Šiandien tie žmonės patys augina savo vaikus ir rodo jiems dalijimosi pavyzdį, nes kaip niekas kitas gerai supranta kiek daug reiškia storesni blynai ant stalo ar diena, kai pietums ne tik bulvės. Tai stipriausias įrodymas, kad pagalba kuria pokytį, žmonės atsistoja ant kojų ir grįžta padėti kitiems“, – dalijasi „Maisto banko“ vadovas.

Šį penktadienį ir šeštadienį „Maisto banko“ akcija vyks 409 parduotuvėse 75 Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pirkėjus pasitiks daugiau nei 7000 savanorių, o kartu su „Maisto banku“ paramą savo globojamiems žmonėms rinks ir 231 nevyriausybinė organizacija.

Penktadienį akcija vyks nuo 15 iki 20 val., šeštadienį – nuo 10 iki 19 val. Gyventojai kviečiami aukoti ilgo galiojimo maisto produktų, o ypač reikalingi mėsos ir žuvies konservai bei aliejus.

„350 000 vienetų maisto produktų mums labai svarbus tikslas, kad galėtume tikslingiau padėti gyvenantiems atokiau, tiems, kurie ne visada drįsta ar gali paprašyti pagalbos. Šiandien mes esame sunkiau gyvenančių žmonių balsu ir siekiame pasirūpinti, kad pagalba juos pasiektų laiku. Todėl jau šį penktadienį ir šeštadienį kviečiame atėjus į parduotuvę, jei tik galite nenuskriausdami savęs ar savo šeimos, paaukoti bent vieną ilgo galiojimo maisto produktą. Šis jūsų pasirinkimas taps maisto krepšeliu ar bent vakariene žmogui, kuriam šiandien sunkiau. Suteikime jam vilties“, – kviečia „Maisto banko“ vadovas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM), plėtodama gynybiniams pajėgumams reikalingą infrastruktūrą, stiprina bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos. Šioms savivaldybėms šiemet iš gynybai skiriamo biudžeto numatyta skirti daugiau nei 11 mln. eurų – lėšos bus paskirstomos proporcingai karinių teritorijų dydžiui.

Ministerija pabrėžia, kad naujasis finansavimo instrumentas leis remti savivaldybių infrastruktūrą, kuri prisidės ne tik prie efektyvesnės poligonų veiklos ir galimo neigiamo poveikio mažinimo, bet ir bus naudinga civilinėms reikmėms.

„Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasirašytame susitarime numatytos tokios savivaldybėms skiriamos sumos:

Šalčininkų rajonui – apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragei – apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.

Lėšos bus skirtos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsirandančius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų veiklos. Praktikoje tai gali reikšti investicijas į gyventojams svarbius objektus: kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešąsias erdves.

Ministerijos teigimu, tokios investicijos turėtų prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo, paslaugų prieinamumo didinimo ir glaudesnio vietos bendruomenių bendradarbiavimo su kariuomene.

„Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

KAM atkreipia dėmesį, kad į šiame instrumente numatytą finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai, kaip nurodoma, jau finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.

Poligonus turinčios savivaldybės KAM teiks poreikius finansuoti projektus, susijusius su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu. Įvertinusi pateiktų poreikių atitikimą, ministerija jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Primename, kad praėjusių metų pabaigoje KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba bus steigiami kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.