Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.
„Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.
Algoritmai formuoja, ką vaikai mato
Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.
„Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.
Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.
Dezinformacija ir DI keičia taisykles
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.
Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.
Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.
Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.
Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.
Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.
