Category: Regionai

Balandžio 20–26 dienomis Kaunas kviečia pasinerti į Šiaurės šalių kultūrą, idėjas ir gyvenimo būdą. Miesto gyventojų ir svečių laukia įvairiapusė programa: parodos, koncertai, kino seansai, paskaitos, edukacijos ir aktyvios veiklos. Šiaurės šalių dienos suburia kultūros, švietimo ir inovacijų bendruomenes, primindamos, kiek daug bendrų vertybių sieja su Skandinavijos regionu.

„Kauną ir Šiaurės šalių miestus sieja ne tik ilgametės partnerystės, bet ir labai panašus požiūris į miesto vystymą – orientacija į žmogų, tvarumą, inovacijas ir stiprią bendruomenę. Su partneriais Skandinavijoje nuolat dalijamės patirtimi švietimo, kultūros, urbanistikos ir socialinės politikos srityse, kartu ieškome sprendimų šiuolaikiniams miestų iššūkiams. Šiaurės šalių dienos – puiki proga šį bendradarbiavimą ne tik įprasminti, bet ir atverti jį visuomenei – parodyti, kiek daug bendrų vertybių mus jungia“, – sako Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Renginių ciklą pradės balandžio 13–26 dienomis Kauno „Akropolyje“ veiksianti vaikų piešinių konkurso „Bjaurusis ančiukas“ paroda. Joje jaunieji kūrėjai interpretuoja garsiosios Hanso Christiano Anderseno pasakos temas.

Balandžio 20-ąją V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje bus atidaryta paroda, skirta Danijos ir Lietuvos santykiams po 1990 metų. Tą pačią dieną Vytauto Didžiojo universitete startuos Šiaurės ir Baltijos šalių komiksų paroda „Mythbústers“, kurią papildys kūrybinės dirbtuvės su menininke iš Suomijos.

Programoje svarbi vieta skiriama diskusijoms ir švietimui. Balandžio 22 dieną numatyta Švedijos ambasadoriaus paskaita apie migracijos procesus Europoje bei tarptautinis švietimo forumas, kuriame ekspertai dalinsis patirtimi apie inovacijas ir šiuolaikinius ugdymo sprendimus. Jaunesniųjų dalyvių lauks ir LEGO robotikos turnyras, kviečiantis praktiškai išbandyti technologinius įgūdžius.

Ne mažiau dėmesio skiriama kultūrai. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks koncertas „Tiltai į Šiaurę“, kuriame susilies Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Kino centre „Romuva“ bus rodomas dokumentinis filmas apie samių tautos istoriją, o muzikos gerbėjai galės išgirsti skandinaviškų melodijų vakarą bei Kauno bigbendo ir švedų džiazo atlikėjo Magnus Lindgren bendrą programą.

Šiaurietišką gyvenimo būdą padės pažinti ir aktyvios veiklos: šiaurietiško ėjimo užsiėmimai bei ekskursijos „Skandinavai Kaune“, kviesiančios atrasti šio regiono pėdsakus mieste. Mažiausiųjų taip pat lauks pažintis su „Trolių Mumių“ pasauliu Ąžuolyno bibliotekos edukacijose.

Šiaurės šalių dienos Kaune – tai savaitė, kviečianti patirti, pažinti ir įsitraukti. Renginiai atviri visiems, o išsami programa skelbiama Kauno miesto informaciniuose kanaluose.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Kaunas kviečia šeimas, auginančias itin gabius mokyklinio amžiaus vaikus, registruoti juos į Tarpdisciplininę itin gabių mokinių ugdymo programą. Ji skirta papildomai stiprinti gebėjimus ir žinias matematikos, gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų, menų bei sporto srityse. Paraiškos priimamos iki gegužės 31 d. iš 3–11 klasių moksleivių ir jų tėvų.

Tarpdisciplininė itin gabių mokinių ugdymo programa kasmet sulaukia didelio susidomėjimo – ji padeda kryptingai gilinti žinias, kelti jas į aukštesnį lygį ir suteikia galimybę gabiausiems moksleiviams mokytis bei varžytis su bendraminčiais.

Į programą atrinkti 3–11 klasių mokiniai kartą per savaitę dalyvauja dviejų akademinių valandų trukmės paskaitose ar užsiėmimuose aukštosiose mokyklose ir teatruose. Užsiėmimai apima matematiką, gamtos, socialinius ir humanitarinius mokslus, taip pat menus, sportą bei asmenybės ugdymą.

Su moksleiviais dirba programos partneriai: Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus universiteto dėstytojai, taip pat Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno valstybinio muzikinio teatro bei Vilniaus dailės akademijos bendruomenių nariai.

Programa startuoja šių metų spalį. Ji suskirstyta į du pusmečius ir suderinta su bendrojo ugdymo įstaigų atostogų laikotarpiu. Per metus moksleiviai sukaupia 60 akademinių valandų patirties, o programą baigusiems išduodami baigimo pažymėjimai.

„Itin gabių vaikų ugdymo programa kruopščiai sudėliota, laiko patikrinta ir įvertinta geriausiais atsiliepimais. Ji padeda moksleiviams atrasti sritis, esančias arčiausiai jų širdies, ir kryptingai augti. Visa tai tampa tvirtu pagrindu jų ateities pasiekimams ir pasirinkimams. Daugybė jaunųjų kauniečių jau pasinaudojo šia galimybe. Tai reiškia tik vieną, kad Kaune auga smalsi, intelektuali ir ambicinga karta“, – sakė Kauno miesto vicemeras Mantas Jurgutis.

Kaip tapti programos dalimi

Šiuo metu formuojamos trys būsimų trečiokų grupės – kiekvienoje jų bus ugdoma iki 15 mokinių. Taip pat priimamos paraiškos dėl itin gabių mokinių įtraukimo į laisvų vietų turinčias 4–11 klasių grupes. Programos dalyvio mokestis – 25 eurai per mėnesį.

Norint dalyvauti programoje, būtina atitikti nustatytus reikalavimus. Teikiant paraišką privaloma pridėti individualiai atlikto „Wechslerio trumposios intelekto skalės“ testo (WISC) rezultatus. Mokinių testavimą gali atlikti tik psichologai, turintys teisę dirbti su šia testavimo metodika.

Priėmimo į 3 klasę tvarka numato, kad bendrasis intelekto koeficientas 120 IQ yra minimali riba paraiškai teikti. Vis dėlto galutinis sprendimas priklauso nuo kelių kriterijų: laisvų vietų skaičiaus klasėse, gautų paraiškų kiekio ir kiekvienos klasės intelekto koeficiento vidurkio. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, priimami 45 mokiniai, surinkę aukščiausius IQ rodiklius.

Prašymus gali pateikti mokinių tėvai, globėjai arba mokykla iki gegužės 31 d. Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriui. Apie patekimą į Tarpdisciplinę itin gabių mokinių ugdymo programą informuojama per 10 darbo dienų nuo kvietimo pabaigos.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, o kartais ir niekada. Tai ne vien statistika – tai neišgirstos istorijos, gyvenamos tyloje. Patirtys nesibaigia smurto akimirka: jos tęsiasi ir gali paveikti kasdienybę, santykius bei savivertę.

Dėl to Lietuva ir šiemet prisideda prie pasaulinės iniciatyvos – balandis skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, mažinti stigmatizaciją, skatinti kreiptis pagalbos ir keisti vis dar gajus mitus.

2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradeda nacionalinę informacinę kampaniją „Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk“. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šių metų kampanijos žinutė aiški: kreiptis pagalbos niekada nevėlu, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo patirto smurto. Kampanija siekia parodyti, kad trauma gali išlikti ilgai ir reikšmingai veikti žmogaus gyvenimą. Tylėjimas dažnai stabdo gijimo procesą, o kalbėjimas gali tapti pirmuoju žingsniu į pagalbą ir savęs susigrąžinimą.

Taip pat kampanijoje atkreipiamas dėmesys į dar vieną vis dažniau pasitaikančią, tačiau vis dar nepakankamai atpažįstamą problemą – prievartos narkotikų naudojimą. Tokiais atvejais žmogus gali ne tik nepajėgti pasipriešinti, bet ir neprisiminti, kas įvyko. Tai neretai sustiprina abejonę savimi, kaltės jausmą ir skatina tylėti.

Nemokama, konfidenciali pagalba

Tel. +370 661 69 990

Darbo dienomis 13.00–17.00 val.

Kauno rajono savivaldybėje lankėsi „Užimtumo tarnybos“ direktorė Inga Balnanosienė ir patarėjas Liudas Dapkus. Svečius priėmė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas su komanda. Susitikime apžvelgta Kauno rajono darbo rinkos situacija, įvardyti aktualiausi iššūkiai ir aptarti tolesni planai.

Pasak mero, savivaldybė per pastaruosius ketverius metus reikšmingai išaugo.

„Per 4 metus Kauno rajonas išaugo net 15 000 gyventojų, šiandien čia gyvena daugiau nei 120 000 žmonių. Esame viena jauniausių savivaldybių Lietuvoje, kurioje gyventojų amžiaus vidurkis – 40 metų. Tai patraukli vieta gyventi, kadangi čia kuriamos palankios tam sąlygos: infrastruktūros plėtra, gerai apmokamų darbo vietų pasiūla, išvystytas švietimo įstaigų tinklas, dėmesys jaunimo užimtumui – nuo modernių stadionų iki kuriamų atvirų jaunimo erdvių“, – pažymėjo Valerijus Makūnas.

Susitikimo metu taip pat pristatyti pagrindiniai Kauno rajono darbo rinkos rodikliai. Nedarbo lygis savivaldybėje siekia 7,8 proc., kai šalies vidurkis – 8,5 proc. Vidutinis darbo užmokestis yra ketvirtas Lietuvoje tarp visų savivaldybių, o rajone veikia daugiau nei 5 680 verslo subjektų. Savivaldybės teigimu, šie skaičiai atspindi nuoseklių investicijų į bendruomenę, švietimą ir verslui palankią aplinką rezultatus.

Geras tendencijas patvirtino ir „Užimtumo tarnybos“ vadovė. Lankydamasi skirtingose savivaldybėse ji pastebi, kad Kauno rajone besirengiančių darbo rinkai žmonių skaičius šiuo metu siekia 254 – tai vienas mažiausių rodiklių šalyje. Direktorės teigimu, tokie rezultatai neatsiranda savaime – jiems būtina nuosekli užimtumo politika.

Susitikime aptartos pagrindinės kryptys ir bendradarbiavimo galimybės:

Sudėtingiausioje situacijoje esančių gyventojų integracija į darbo rinką.

Duomenų mainų tarp savivaldybės ir „Užimtumo tarnybos“ stiprinimas.

Dirbtinio intelekto įrankių diegimas teikiant užimtumo paslaugas.

Jaunimo užimtumo skatinimas ir šiuolaikinių bendravimo kanalų taikymas.

Ilgalaikio nedarbo mažinimo strategijos.

Asmenų su negalia integracija į darbo rinką.

Kauno rajono savivaldybė paskelbė „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektų konkurso rezultatus. Konkursu siekta skatinti Kauno rajono gyventojų aktyvų dalyvavimą kultūrinėje veikloje, stiprinti vietos identitetą ir užtikrinti kultūrinių iniciatyvų tęstinumą.

Vertinimo komisija finansavimą skyrė tiems projektams, kurie išsiskyrė kūrybiškumu, bendruomenės įtraukimu ir ilgalaike nauda vietos gyventojams.

Kauno rajono savivaldybė dėkoja visiems projektų teikėjams už aktyvumą ir indėlį į Kauno rajono kultūros bendruomenę.

Martyno Plepio nuotr.

Penktadienį Kauno rajono savivaldybėje pasirašyta atnaujinta trišalė bendradarbiavimo sutartis, skirta dar labiau sustiprinti savivaldos, verslo ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų partnerystę.

Dokumentą pasirašė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, „Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų“ prezidentas Zigmantas Dargevičius, „Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos“ prezidentas Marius Horbačauskas bei Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ įgaliotas atstovas, „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis.

„Šiandien susirinkome pasirašyti ne naują, o atnaujintą trišalę bendradarbiavimo sutartį – dokumentą, kuris patvirtina, kad savivaldos, verslo ir darbo rinkos socialinių partnerių bendradarbiavimas mūsų krašte yra nuosekliai kuriamas ir stiprinamas. Mūsų tikslas aiškus – derinti interesus ir priimti sprendimus, kurie kurtų vertę visai bendruomenei, kad Kauno rajone būtų gera gyventi, gera dirbti ir gera kurti“, – pabrėžė meras Valerijus Makūnas.

Atnaujintoje sutartyje įtvirtintas bendras siekis nuosekliai plėtoti socialinį dialogą, stiprinti vietos ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų gerovei bei verslo plėtrai. Sutarta, kad partnerystė bus grindžiama skaidrumo, lygiavertiškumo, partnerystės ir viešojo intereso principais.

„Labai svarbu, kad Kauno rajono savivaldybė rodo trišalio bendradarbiavimo pavyzdį – kai prie vieno stalo susėda savivalda, verslas, profesinės sąjungos ir valstybės institucijos. Sprendimai gimsta kalbantis ir nors visų skirtingi interesai, būtent dialogas leidžia pasiekti bendrus sprendimus, kurie naudingi žmonėms“, – susitikime kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Trišalė taryba Kauno rajone veikia nuo 2015 metų ir per šį laiką tapo reikšminga platforma sprendžiant aktualius socialinius ir ekonominius klausimus – nuo švietimo infrastruktūros bei viešųjų paslaugų kokybės iki investicinės aplinkos, užimtumo ir verslo plėtros.

Numatyta, kad bendradarbiavimas ir toliau bus įgyvendinamas per Trišalę tarybą, kurioje dirbs savivaldybės, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai. Sutartyje įtvirtintas reguliarus konsultavimasis darbo rinkos, užimtumo, kvalifikacijų ir socialinės politikos klausimais, socialinės atsakomybės skatinimas bei aktyvus darbas didinant Kauno rajono investicinį patrauklumą.

Pasirašius sutartį, sutarta artimiausiu metu surengti pirmąjį atnaujintos sudėties Trišalės tarybos posėdį, kuriame bus aptarti veiklos prioritetai ir konkretūs tolesni žingsniai.