Category: Regionai

  • Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos švietimo vadovai suvažiavo į Panerio pradinę: nuo rudens laukia pokyčiai visame rajone

    Jonavos rajono švietimo įstaigų vadovai kas mėnesį renkasi vis kitoje mokykloje ar darželyje. Šių susitikimų tikslas – aptarti aktualius klausimus, perimti gerąsias praktikas ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

    Šį kartą susitikimas vyko Jonavos Panerio pradinėje mokykloje. Įstaigos vadovė Irma Karnusevičienė pristatė nuo rugsėjo čia įgyvendinamą visos dienos mokyklos modelį (VDM). Pasak jos, tai nėra vien ilgesnis mokinių buvimas mokykloje – kartu keičiasi požiūris į ugdymo procesą, dienos ritmą ir sudaromos platesnės galimybės vaikų augimui.

    Susitikime dalyvavo Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vijolė Šadauskienė.

    „Sistemingas vadovų bendradarbiavimas, dalijimasis realiomis praktikomis ir sprendimų testavimas skirtingose įstaigose leidžia greičiau diegti reikiamus pokyčius visame rajone ir užtikrinti jų kokybę“, – sakė vicemerė.

    Planuojama, kad nuo šių metų rugsėjo visos dienos mokyklos modelis bus diegiamas ir kitose rajono mokyklose. Vizito metu vadovai apžiūrėjo mokyklos erdves, susipažino su kasdienėmis veiklomis ir jų organizavimu.

  • Panevėžyje iki gegužės 10-osios išjungiamos dalis įkrovimo stotelių: kur krautis dabar

    Nuo balandžio 10 dienos Panevėžyje laikinai neveiks dalis elektromobilių įkrovimo stotelių. Jos bus išvežamos modernizuoti, siekiant padidinti įrangos patikimumą ir užtikrinti patogesnį bei kokybiškesnį paslaugų teikimą gyventojams ir miesto svečiams.

    Laikinai neveiks įkrovimo stotelės šiais adresais: Projektuotojų g. 12, Respublikos g. 25, Skaistakalnio parke, Nepriklausomybės a. 8, Kranto g. 28, Ukmergės g. 26 ir Ramygalos g. 14.

    Numatoma darbų trukmė – iki šių metų gegužės 10 dienos. Atnaujintos stotelės bus grąžintos į eksploataciją iškart po darbų užbaigimo.

    Šiuo laikotarpiu gyventojai kviečiami naudotis artimiausiomis veikiančiomis savivaldybės įkrovimo stotelėmis kituose miesto taškuose:

    • Parko g. 14
    • Laisvės a. 16
    • Elektros g. 9

    Taip pat elektromobilį galima įkrauti ir kitose viešai prieinamose stotelėse.

    Panevėžio miesto savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir pabrėžia, kad atnaujinimo darbai padės užtikrinti patikimesnį ir patogesnį elektromobilių įkrovimą mieste.

    Komunikacijos skyrius

  • „Atliekų kultūros“ egzaminas sugrįžta: pasitikrink žinias apie rūšiavimą balandžio 30-ąją

    Balandžio 30 dieną visos Lietuvos gyventojai kviečiami dalyvauti jau septintą kartą rengiamame „Atliekų kultūros“ egzamine. Ši iniciatyva tapo vienu geriausiai žinomų projektų šalyje, skatinančių atsakingą elgesį, tvarų požiūrį ir atliekų rūšiavimo įpročius.

    Kasmet augantis susidomėjimas rodo, kad visuomenė vis aktyviau įsitraukia į aplinkosaugines temas. Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 17 tūkstančių žmonių, o didžiausią aktyvumą demonstravo švietimo bendruomenė – mokyklos, mokytojai ir mokiniai.

    Šių metų egzaminas vyks internetu balandžio 30 d. nuo 9.00 iki 20.00 val., o jo trukmė – 45 minutės. Dalyviai testą galės atlikti jiems patogiu metu, prisijungę prie specialios egzamino platformos. Registracija jau prasidėjo.

    Organizatoriai ragina pasiruošti iš anksto – spręsti ankstesnių metų klausimus ir taip įsivertinti savo žinias.

    Egzamino klausimai apims ne tik atliekų rūšiavimą, bet ir platesnes temas: atliekų mažinimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei atsakingą vartojimą. Dalyviai turės galimybę atsakyti į praktinius klausimus, su kuriais susiduriama kasdien, pavyzdžiui:

    Į kurį konteinerį mesti picos dėžę?
    Kur išmesti sudužusį veidrodį?
    Ar visi plastikai yra perdirbami?

    Egzaminas suskirstytas pagal dalyvių amžių: 1–4 klasių mokiniams, 5–10 klasių mokiniams bei 11 klasių ir vyresniems dalyviams. Jaunesniųjų laukia 15 klausimų, vyresniųjų – 20.

    Dalyvių rezultatai bus įvertinti diplomais. Jauniausiems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus bent 6 teisingus atsakymus, „Žinovo“ – nuo 9 iki 12, o „Eksperto“ – už dar aukštesnius rezultatus. Vyresniems „Pažengusiojo“ diplomas skiriamas surinkus 11–13 teisingų atsakymų, „Žinovo“ – 13–17, o „Eksperto“ – už geriausius rezultatus.

    Geriausiai pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais.

    Organizatoriai kviečia prisijungti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius bei įmonių komandas. Pasak jų, tokios iniciatyvos padeda formuoti atsakingus kasdienius įpročius, kurie ilgainiui tampa svarbia švaresnės aplinkos kūrimo dalimi.

    Parengė Komunikacijos skyrius

  • Nauja NVO tarybų platforma atvėrė viską: kurios savivaldybės aktyvios, o kurios atsilieka

    Nauja NVO tarybų platforma atvėrė viską: kurios savivaldybės aktyvios, o kurios atsilieka

    Kaip iš tikrųjų veikia savivaldybių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos, kur bendradarbiavimas su savivalda vyksta sklandžiai, o kur dar yra erdvės pokyčiams? Atsakymus į šiuos klausimus nuo šiol galima rasti naujoje platformoje nvotarybos.lt. Joje vienoje vietoje skelbiamas interaktyvus savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas, o Zarasų rajono savivaldybė šiame žemėlapyje priskiriama prie aktyviai veikiančių.

    „Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla dažnai lieka nematoma, nors jų vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp NVO ir savivaldos yra itin svarbus. Šie duomenys parodo NVO tarybų veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis, sudaro galimybes mokytis vieniems iš kitų“, – sako „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ vadovė Jolita Petraitienė.

    Platformoje pateikiamas šviesoforo principu sudarytas NVO tarybų efektyvumo indeksas – interaktyvus žemėlapis, kuriame savivaldybės suskirstytos į tris grupes: aktyviai veikiančias, sudarytas, bet nevykdančias aktyvios veiklos, ir neturinčias veikiančios NVO tarybos. Žemėlapis atspindi bendrą NVO tarybų situaciją Lietuvoje ir leidžia stebėti atskirų savivaldybių pažangą.

    Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.

    Pasak platformos kūrėjų, indeksas nėra skirtas savivaldybėms vertinti tik per „gerai“ ar „blogai“ prizmę.

    „Raudona spalva nereiškia kritinės situacijos, ji pirmiausia rodo, kad tam tikroje savivaldybėje yra erdvės stiprinti NVO tarybos veiklą, ieškoti aktyvesnio suinteresuotų šalių įsitraukimo ir glaudesnio bendradarbiavimo. Priežastys, kodėl savivaldybė patenka į šią grupę, gali būti labai įvairios: nuo neseniai pasikeitusios tarybos sudėties ar organizacinių iššūkių iki ribotų žmogiškųjų išteklių, nepakankamo institucinio dėmesio ar neaktyvių pačių NVO. Svarbiausia, kad indeksas padėtų objektyviai įvertinti situaciją ir skatintų pokyčius“, – paaiškina J. Petraitienė.

    Viena iš aktyviausiai nevyriausybinį sektorių į vietos savivaldą įtraukianti savivaldybė – Klaipėdos rajonas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, efektyvų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir NVO tarybos dažniausiai lemia ne formalus tarybos sudarymas, o nuoseklus darbas ir dialogas, paremtas konkrečiais sprendimais ir finansavimu.

    „Mums svarbiausia užtikrinti, kad NVO taryba reguliariai rinktųsi, keltų aktualius klausimus, realiai atspindėtų organizacijų bei visuomenės poreikius, lūkesčius ir siūlytų sprendimus. Bendradarbiavimas atsiranda tada, kai savivalda ir nevyriausybinis sektorius vieni kitus vertina kaip partnerius, o ne formalius proceso dalyvius. Tam reikia pasitikėjimo, aiškios komunikacijos ir noro ieškoti bendrų sprendimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone pavyksta puoselėti ryšį su nevyriausybinėmis organizacijomis – tam tikrai skiriame didelį dėmesį“, – sako B. Markauskas.

    NVO tarybų efektyvumo indeksas yra pirmoji tyrimo dalis, parodanti savivaldybių NVO tarybų aktyvumą ir pažangą. Antroji dalis – NVO tarybų narių nuomonės apklausa – atskleidžia, kaip tarybų veiklą vertina patys jų nariai ir kokias galimybes jie mato stiprinti tarybų veiklą bei bendradarbiavimą su savivaldybių institucijomis. 2025 m. apklausoje dalyvavo 140 tarybų narių iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Pasak J. Petraitienės, siekiama, kad kasmet atnaujinama platforma veiktų ir kaip informacijos šaltinis, ir kaip pagrindas platesnei diskusijai apie savivaldybių NVO tarybų vaidmenį bei jų stiprinimą.

    Platforma sukurta įgyvendinant tarptautinį projektą „NVO vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projekto metu kartu su keturiomis nacionalinėmis NVO skėtinėmis organizacijomis – „Nacionaline NVO koalicija“, „Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu“, „Nacionaliniu švietimo NVO tinklu“ ir „Lietuvos socialinio verslo asociacija“ – atnaujinta savivaldybių NVO tarybų tyrimo metodika, o tyrimų rezultatai pateikiami patogesne forma.

    „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ inf.

  • Po dešimtmečių tylos atveriamas Stelmužės baronų mauzoliejus: kas rasta viduje?

    Po dešimtmečių tylos atveriamas Stelmužės baronų mauzoliejus: kas rasta viduje?

    Stelmužės dvaro sodyboje (u. k. 939) esantis mauzoliejus – iki šiol menkai tyrinėtas kultūros paveldo objektas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre jis įvardijamas kaip Stelmužės dvaro sodybos vertingoji savybė.

    1914 metų duomenimis, Stelmužės mauzoliejuje buvo palaidota mažiausiai 14 šeimos narių. 1924 metais čia atgulė paskutinis dvarą valdžiusios šeimos atstovas. Taigi, mauzoliejuje ilsėjosi ne mažiau kaip 15 asmenų. Dar 5 žmonės – baronų Folkerzambų giminaičiai grafai Valujevai – buvo palaidoti priešais mauzoliejų.

    Į mauzoliejų anksčiau buvo patenkama pro masyvius grotuotus vartus, už kurių buvo dvivėrės durys. Pro jas nusileidžiama į įgilintą požeminę patalpą. Jos sienose, grindų lygyje, buvo įrengtos nišos karstams, o dalis karstų stovėjo pačioje patalpoje.

    1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, baronų Folkerzambų mauzoliejus buvo apiplėštas ir suniokotas. Apie 1965–1967 metus buvo pavogti priešais mauzoliejų stovėję antkapiniai paminklai. Vėliau įėjimas į mauzoliejų buvo užmūrytas, tačiau laikui bėgant vėl pragraužtas ir praardytas.

    2025 metų rudenį Zarasų rajono savivaldybė nusprendė mauzoliejų atverti ir pritaikyti lankytojams. 2025 metų gruodžio 2 dieną savivaldybės atstovams kartu su archeologais apžiūrėjus statinį, konstatuota, kad būtina atlikti tvarkybos darbus ir išsamius tyrimus.

    Istoriniai archyviniai tyrimai leido nustatyti mauzoliejaus statybos laikotarpį ir jame palaidotų asmenų tapatybes. Archeologinių tyrimų metu surinkti patalpoje išmėtyti kaulai bei karstų liekanos. Taip pat rasti senųjų mauzoliejaus vartų fragmentai ir puošnus varinis vainikas.

    Vykdant tvarkybos darbus planuojama atkurti sunykusią durų sąramą ir duris, o išvalytą patalpą pritaikyti lankymui. Po antropologinių tyrimų Stelmužės dvarininkų šeimos palaikai bus sugrąžinti į mauzoliejų.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija. Šarūno Subatavičiaus nuotraukos.

  • Zarasų gyventojai sujudino savivaldybę: dalyvaujamojo biudžeto idėjų – net 11

    Zarasų gyventojai sujudino savivaldybę: dalyvaujamojo biudžeto idėjų – net 11

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inicijuotas dalyvaujamasis biudžetas šiemet sulaukė ypač aktyvaus gyventojų įsitraukimo – pateikta 11 mažos apimties projektų idėjų, kurių vertė siekia iki 10 000 Eur.

    Gyventojai teikė iniciatyvas, orientuotas į viešųjų erdvių tvarkymą ir infrastruktūros kūrimą. Daugiausia dėmesio skirta sprendimams, kurie prisidėtų prie laisvalaikio, poilsio, sporto ir kultūrinių veiklų plėtros.

    Šiuo metu vyksta pateiktų idėjų administracinės atitikties vertinimas ir atranka. Šį etapą sėkmingai įveikusios iniciatyvos bus teikiamos viešam balsavimui.

    Artimiausiu metu rajono gyventojai galės balsuoti ir išrinkti dvi idėjas, kurios vėliau bus įgyvendintos.

    Investicijų ir plėtros skyriaus inf.

  • Zarasuose startavo „Startuok nuo 50+“: dalyviai ieškojo savo verslo „kodėl“ ir tikslo

    Zarasuose startavo „Startuok nuo 50+“: dalyviai ieškojo savo verslo „kodėl“ ir tikslo

    Trečiadienį, balandžio 8 dieną, Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmoji programos „Startuok nuo 50+“ mokymų sesija. Jos tema – „Mano verslo istorija: nuo „Kodėl?“ iki tikslo“.

    Mokymus vedė Arvydas Plėta – ilgametę patirtį sukaupęs inovacijų ekspertas, inovatyvių verslų kūrėjas, vadovas ir investuotojas. Jis konsultuoja inovacijų kūrimo, naujų produktų ir paslaugų vystymo, verslo modelių formavimo, augimo strategijų, organizacijų transformacijos, investicijų pritraukimo bei partnerysčių plėtros temomis.

    Mokymų pradžioje dalyvius pasveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Ji tarė įžanginį žodį ir palinkėjo programos dalyviams drąsos, pasitikėjimo savo idėjomis bei ryžto nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Merės apsilankymas tapo svarbiu palaikymo ženklu visiems, pasirinkusiems verslumo kelią ir ieškantiems galimybių savo patirtį bei idėjas paversti prasminga veikla.

    Pirmą kartą Zarasuose organizuojama programa subūrė pilną grupę aktyvių ir motyvuotų Zarasų rajono gyventojų – tiek jau vystančių savo verslus, tiek brandinančių verslo ar kūrybines idėjas. Įvairi dalyvių patirtis sudarė palankias sąlygas diskusijoms, bendradarbiavimui ir tarpusavio įkvėpimui. Organizatorių teigimu, tai rodo, kad verslumo tema Zarasų rajone yra aktuali ir telkianti žmones, norinčius kurti, augti bei atrasti naujų galimybių.

    Sesijos metu dalyviai susipažino tarpusavyje, aptarė programos viziją, artimiausių savaičių veiklas ir kuriamą vertę. Pirmojo susitikimo dėmesys buvo sutelktas į asmeninės verslo motyvacijos paiešką, aiškų problemos, kurią ketinama spręsti, įvardijimą bei pirmuosius žingsnius kuriant nuoseklų ir įtaigų idėjos pristatymą.

    Mokymuose taip pat buvo nagrinėtas ir praktiškai taikytas „Golden Circle“ (Why – How – What) modelis, padedantis išsigryninti, kodėl gimsta verslo idėja, kaip ji bus įgyvendinama ir ką konkrečiai ji pasiūlys klientams. Dalyviai buvo kviečiami atsakyti į klausimą, kodėl jų verslas yra reikalingas, kam jis skirtas, ir mokėsi savo sumanymą pristatyti aiškiai bei suprantamai.

    Programa „Startuok nuo 50+“ skirta padėti vyresnio amžiaus žmonėms drąsiau žengti į verslumo kelią, stiprinti pasitikėjimą savo idėjomis ir nuosekliai pasirengti jų įgyvendinimui. Pirmoji sesija tapo pradžia kelionei, kurios metu dalyviai žingsnis po žingsnio kurs savo verslo istoriją, paremtą aiškia motyvacija, tikslingu planavimu ir praktiniu pasirengimu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

  • Nepamiršote? Iki gegužės 1 d. turite deklaruoti turtą ir pajamas – gresia pasekmės

    Nepamiršote? Iki gegužės 1 d. turite deklaruoti turtą ir pajamas – gresia pasekmės

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, asmenys ir šeimos, įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, taip pat asmenys ir šeimos, nuomojantys Zarasų rajono savivaldybės socialinį būstą, iki 2026 m. gegužės 1 d. privalo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

    Asmenys ar šeimos, įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, kurie iki nurodytos datos nepateiks turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, bus išbraukti iš šių sąrašų.

    Zarasų rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkams, kurie iki nurodytos datos nepateiks turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, bus nutraukta sudaryta socialinio būsto (gyvenamųjų patalpų) nuomos sutartis.

    Taip pat primenama, kad pasikeitus šeimos sudėčiai, gyvenamajai vietai ar kitiems asmens duomenims, informaciją prašoma pateikti Zarasų rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriui (Sėlių a. 22, Zarasai, III a., 310 kab., tel. +370 385 37 101, el. p. jolita.stasiukeniene@zarasai.lt).

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

  • 90-metį švenčianti Janina iš Dūkšto stebina energija: daržai, dainos ir rankdarbiai

    90-metį švenčianti Janina iš Dūkšto stebina energija: daržai, dainos ir rankdarbiai

    Pavasaris tarsi vėjo sparnais į Dūkšte gyvenančios Janinos Labuckienės namus atnešė garbingą gyvenimo šventę. Balandžio 7-ąją jubiliatę 90-mečio proga pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, Dūkšto seniūnas Antanas Šakalys ir Rimšės seniūnė Tatjana Jarutienė. Svečius pasitikti mamai padėjo Rimšėje gyvenanti dukra Elvyra.

    Žvaliai ir jaunatviškai atrodančiai Janinai linkėta sveikatos, artimųjų šilumos, šviesių ir ramių dienų. Kaip pasakoja šeima, šių dalykų jos gyvenime nestinga: moteris gyvena ramiai, džiaugiasi sūnų Rimanto ir Antano bei dukros Elvyros šeimomis, šešiais anūkais ir aštuoniais proanūkiais.

    Nors metai solidūs, rankos vis dar noriai imasi darbo. Janinos mezginių ir nėrinių artimieji yra gavę ne vieną, o dukra, pati žinoma dailiųjų amatų meistrė, rodė iš spintos ištrauktus margus mamos kilimėlius ir takelius. Net ir tai, kad Janina jau seniai viena akimi nemato, jos aistros rankdarbiams nesumažino.

    Moteris visą gyvenimą aktyviai dalyvavo meno mėgėjų veikloje: dainavo Dūkšto ansamblyje, nuo jaunų dienų giedojo laidotuvėse, prisidėjo prie bažnyčios choro. Šios veiklos atsisakė tik pernai, nes lipti aukštai prie vargonų darosi per sunku, o laiptai – nepatogūs.

    Prie daugiabučio Janina turi daržą, prižiūri gėlynus. Pabendravusi su drauge Aldona ji mėgsta išeiti pasivaikščioti, nuolat perskaito rajono laikraštį. Kadaise, kai augino šuniuką, į lauką išeidavo dar dažniau – net po keturis kartus per dieną. Dabar naujo augintinio nebeplanuoja ir tai paaiškina paprastai:

    „Kaip kariuomenėj atitarnavau. Gana jau, nenoriu. Dabar tik sau gyvensiu…“

    Janinos Bikulčiūtės gimtinė – Aukštakalnių kaimas. Juozo ir Teresės šeimoje augo trys seserys, o Janina buvo vyriausia. Tėvas turėjo kalvio amatą, mokėjo daug ką sumeistrauti, gamindavo valtis, grodavo vestuvėse. Šeimos namas buvęs dviejų galų: viename gyventa, kitame laikyti gyvuliai. Suplūkta asla, šviesa iš balanos ar silpno žibinto – buitis buvo sunki, tačiau žmones ji užgrūdino.

    Janina prisimena ir karo metus. Kai jai buvo apie septynerius, šeima su karve ir paršeliu pasitraukė pas dėdę į Plavėjų kaimą. Šalia daržinės jie išsikasė duobę ir joje slėpėsi nuo sprogdinimų.

    Jubiliatė dalijosi ir prisiminimais apie mažai kam žinomą žvejybos būdą – luokymą, vykdavusį ant pirmo ledo. Naktį keli žmonės eidavo ant Luodžio ežero: tėvas pirmas tempdavo rogutes, ant kurių degdavo žiezdras ir apšviesdavo ledą. Pamačius žuvį, reikėdavę greitai trenkti per ledą kūjeliu.

    Nuo paauglystės Janina dirbo kolūkyje: pradžioje laukuose, vėliau melžė karves fermoje. Pasak jos, pasitaikydavo, kad merginos po gegužinės negrįždavo namo – nakvodavo fermoje ant šiaudų, kad ryte iškart galėtų stoti prie darbo. Tose vakaronėse ji sutiko ir būsimą vyrą, sukūrė šeimą, susilaukė trijų vaikų. Gyvenime netrūko išbandymų: teko patirti ir našlystę, ir antrą santuoką, išgyventi tiek džiaugsmo, tiek nusivylimo akimirkas.

    Dešimt metų Janina dirbo Dūkšto kuro aparatūros gamykloje. Artimieji sako, kad ji visuomet buvo darbšti ir greita – spėdavo ir prie darbų, ir prie dainų.

    Sveikata, pasak pačios moters, visada buvo tarsi Dievo dovana:

    „Visą gyvenimą viską valgydavau. Ir dabar valgau, ką noriu..“

    Janina pasakojo, kad savo jubiliejų su šeima gražiai paminėjo Paliesiaus dvare. Ant stalo dar žydi gėlės, sudėti rankų darbo atvirukai, anūkų ir proanūkių dovanėlės, šalia – mielų akimirkų nuotraukų koliažas. Atsisveikindamas meras palinkėjo sulaukti šimtojo gimtadienio ir kasmet ta proga sukviesti visą šeimą, o Janina nusijuokė ir pažadėjo taip ir padaryti.

    Ilgas moters gyvenimo kelias yra stiprybės, darbštumo ir paprasto krikščioniško džiaugsmo pavyzdys, primenantis, kad tikrosios vertybės – šeima, meilė darbui ir žmonėms.

    Parengė Lina Kovalevskienė

  • Ignalinos rajone netrukus veš stambiagabarites atliekas: svarbi sąlyga ir terminas iki balandžio 30 d.

    Ignalinos rajone netrukus veš stambiagabarites atliekas: svarbi sąlyga ir terminas iki balandžio 30 d.

    SĮ „Kompata“ informuoja, kad 2026 m. gegužės mėnesį iš Ignalinos rajono gyventojų bus surenkamos didelių gabaritų atliekos.

    Šios atliekos bus paimamos tik iš tų gyventojų, kurie iš anksto užsiregistruos.

    Kas laikoma didelių gabaritų atliekomis?
    Baldai: stalai, lovos, kėdės, komodos ir pan.
    Mediniai daiktai, langų rėmai (be stiklų), čiužiniai.
    Vonios, dušo padėklai, kriauklės ir pan.

    Registracija
    Registruotis atliekų išvežimui galima iki 2026 m. balandžio 30 d.
    Tiksli surinkimo data ir kita svarbi informacija gyventojams bus pateikta po registracijos.

    Registracija ir informacija teikiama telefonu: +37068652176 (skambinti darbo dienomis 8:00–16:00 val.).

    Svarbu
    Statybos ir remonto atliekos, padangos, buitinė technika bei elektros prietaisai nepriskiriami didelių gabaritų atliekoms.

    Šias atliekas gyventojai gali nemokamai pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles:
    Švenčionių g. 31, Ignalina; tel. +37062179553
    Partizanų g. 23, Kaniūkų k., Dūkšto sen., Ignalinos r.; tel. +37069049181