CP v2

Category: Regionai

  • 8 iš 10 tyli apie patirtą smurtą: kampanija „Prabilk“ primena – trauma neturi termino

    8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, o kartais ir niekada. Tai ne vien statistika, o tyloje gyvenančios istorijos, kurios dažnai lieka neišgirstos. Patirtys nesibaigia smurto momentu – jos tęsiasi, veikia kasdienybę, santykius ir savivertę. Dėl to Lietuva ir šiemet prisijungia prie pasaulinės iniciatyvos: balandis skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jo tikslas – atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, mažinti stigmatizaciją, skatinti kreiptis pagalbos ir keisti vis dar gajus mitus.

    2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradeda nacionalinę informacinę kampaniją „Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk“. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Kampanijos žinutė aiški: kreiptis pagalbos niekada nevėlu, nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo patirto smurto. Joje siekiama parodyti, kad trauma gali išlikti ilgai ir daryti įtaką žmogaus gyvenimui. Tylėjimas dažnai stabdo gijimo procesą, o kalbėjimas gali tapti pirmuoju žingsniu į pagalbą ir savęs susigrąžinimą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į vis dažniau pasitaikančią, bet vis dar nepakankamai atpažįstamą problemą – prievartos narkotikų naudojimą. Tokiais atvejais žmogus gali ne tik nesugebėti pasipriešinti, bet ir neprisiminti, kas įvyko, o tai sustiprina abejonę savimi, kaltės jausmą ir skatina tylėti.

    Visą balandžio mėnesį planuojamos įvairios komunikacijos priemonės: socialinių tinklų kampanija, kurios centre – nukentėjusiųjų istorijos, nacionalinės ir regioninės radijo laidos, vieši renginiai, informacinė kampanija apie prievartos narkotikus, edukacinis turinys bei kvalifikacijos kėlimo mokymai specialistams.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė pabrėžia, kad žmogui ryžusis prabilti, valstybė turi atsakyti ne abejonėmis, o veiksmais – greita pagalba, aiškiomis procedūromis ir realia apsauga.

    „Šiandien kryptingai stipriname bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, institucijų ir organizacijų, kad nukentėjusieji kuo sparčiau gautų reikalingą pagalbą, o smurtautojai būtų patraukiami atsakomybėn. Kartu siekiame, kad visuomenės nariai mokėtų atpažinti pavojų, gebėtų kreiptis pagalbos ir padėti vieni kitiems, o pastebėję įtartinus veiksmus, jaustų atsakomybę apie tai pranešti pagalbos tarnyboms. Labai svarbu, kad nekaltintume ir nesmerktume aukų – smerkti turime smurtą ir jį darantį žmogų, o prabilusiam – padėti“, – sako viceministrė.

    „Prabilk“ centro vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė teigia, kad dėl visuomenėje paplitusių mitų nukentėjusieji neretai kaltina save, abejoja savo patirtimi ir renkasi tylą. Vis dėlto, anot jos, tyla apsaugo tik trumpam, o sveikti padeda pokalbis, ypač tada, kai žmogus išgirstamas, suprantamas ir priimamas.

    „Kai prabyli – pradedi atgauti save. Patyrus seksualinę traumą ar jos metu, kūnas gali reaguoti ne kova ar bėgimu, o sustingimu. Tai vėliau virsta kaltės jausmu ir „kodėl nieko nedariau?“, gėda, kaltė, abejonėmis savimi. Trauma „neišsisaugo“ kaip nuoseklus pasakojimas: prisiminimai dažnai būna padriki, atsiranda įvairūs kūno pojūčiai, net žodžiais būna sunku paaiškinti, kas įvyko. Todėl labai svarbu prabilti, kalbėti su tuo, kuo gali pasitikėti, atsiverti, nes tik kalbėjimas padeda „sudėti“ patirtį į istoriją, suteikti jai prasmę, susigrąžinti prarastą kontrolės jausmą, sveikti. Nuoširdus, atviras pokalbis „atrakina“, atsakomybę grąžindamas ten, kur ji turi būti – smurtautojui“, – pabrėžia psichoterapeutė.

    Pagalbos poreikis auga

    „Prabilk“ centro duomenys rodo aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių Lietuvoje ryžtasi kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir ieškoti pagalbos. Jei 2023 metų antrąjį pusmetį fiksuoti 22 kreipimaisi, tai 2024 metais jų skaičius išaugo iki 56. Dar ryškesnis augimas matomas 2025 metais, kai užregistruoti net 176 kreipimaisi: 125 telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą.

    2026 metų pradžia rodo, kad tendencija neslūgsta: vien per sausį ir vasarį sulaukta 20 kreipimųsi. Tai leidžia manyti, kad vis daugiau žmonių išdrįsta nebetylėti ir kreiptis pagalbos net ir tuomet, kai nuo smurto yra praėję daug laiko.

    2025 metais „Prabilk“ centras suteikė 156 konsultacijas seksualinį smurtą patyrusiems ar jo riziką patiriantiems asmenims, taip pat 20 konsultacijų specialistams, dirbantiems su šia tema. Tai rodo ne tik augantį nukentėjusiųjų pasitikėjimą, bet ir didėjantį specialistų poreikį gilinti žinias bei kompetencijas.

    Vis dėlto, nepaisant augančių skaičių, didelė dalis seksualinį smurtą patyrusių žmonių vis dar nesikreipia pagalbos dėl gajų mitų, baimės būti nesuprastiems ar apkaltintiems. Tylėjimas neretai pasirenkamas kaip vienintelė išeitis.

    Džinsų diena – solidarumo ir pokyčio simbolis

    Paskutinis balandžio trečiadienis yra Džinsų diena seksualinio smurto prevencijai. Balandžio 29 d. kviečiama žmones, darbovietes ir bendruomenes mūvėti džinsus bei dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, taip išreiškiant palaikymą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims. Taip pat raginama dalintis „Prabilk“ centro kontaktais ir skatinti kreiptis nemokamos, konfidencialios emocinės bei informacinės pagalbos.

    Džinsų diena gimė kaip reakcija į vieną plačiai nuskambėjusių teismo sprendimų Europoje. Praėjusio amžiaus pabaigoje Italijoje išžaginimo byla buvo nutraukta argumentuojant, kad nukentėjusioji dėvėjo aptemptus džinsus, kurių esą nebūtų buvę įmanoma numauti be jos sutikimo. Sprendimas sukėlė pasipiktinimą ir protestus: žmonės mūvėjo džinsus kaip simbolinę žinutę, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu ar smurto pateisinimu.

    Nuo tada Džinsų diena tapo tarptautine solidarumo iniciatyva, kviečiančia kalbėti apie seksualinį smurtą ir nekaltinti aukų. Ji primena, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiam žmogui.

    „Prabilk“ renginiai

    Visą balandžio mėnesį „Prabilk“ centras ves mokymus daugiau nei 120 su seksualiniu smurtu dirbančių specialistų iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Panevėžio, Molėtų, Utenos, Jonavos ir Anykščių rajonų savivaldybių.

    Balandžio 22 d. 11.00 val. kviečiama klausyti tiesioginės Žinių radijo laidos „Ekspertai pataria“ su komike Vita Žiba ir „Prabilk“ ekspertėmis seksualinio smurto tema.

    Balandžio 27 d. 19.00–21.00 val. „Prabilk“ kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe „Tech hub“ patalpose pakvies jaunimą į protmūšį seksualinio smurto prevencijos tema. Renginio tikslas – supažindinti su pagrindiniais seksualinį smurtą palaikančiais mitais ir pagalbos galimybėmis sau bei kitiems.

    Galvoji, kad jau per vėlu kalbėti? Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk.

    Nemokama, konfidenciali pagalba
    Tel. +370 661 69 990
    Chat: www.prabilk.lt
    Darbo dienomis 13.00–17.00 val.

  • Elektrėnuose skubiai ieškoma budinčių globotojų: galite tapti žmogumi, kurio vaikui reikia šiandien

    Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centras kviečia gyventojus tapti budinčiais globotojais.

    Budintis globotojas – tai asmuo arba šeima, kurie laikinai prižiūri vaikus, netekusius tėvų globos, užtikrina jų saugumą ir kasdienę priežiūrą.

    Kviečiami atsakingi ir motyvuoti žmonės, norintys prisijungti prie globėjų (rūpintojų) bendruomenės.

    Daugiau informacijos suteiks „Elektrėnų socialinių paslaugų centro“ Globos centras.
    Adresas: Draugystės g. 3-2, Elektrėnai
    Tel. 0 683 01 092

    Tu gali tapti tuo žmogumi, kurio vaikui šiandien labiausiai reikia.

  • Vievio gimnazijos kieme atidarė naują sporto erdvę: 55 tūkst. eurų projektą išrinko gyventojai

    Sporto entuziastų svajonė tapo realybe – Vievio gimnazijos kieme oficialiai atidaryta profesionalių lauko treniruoklių aikštelė. Tai įgyvendintas 2025 metų dalyvaujamojo biudžeto projektas, kuriam Elektrėnų savivaldybė skyrė 55 tūkst. eurų.

    Praėjusiais metais „Kovinio sporto asociacijos“ pateikta idėja miesto kategorijoje sulaukė didžiausio gyventojų palaikymo. Šiandien bendruomenės pasirinkimas virto apčiuopiamu rezultatu: viešoje erdvėje įrengti šeši nauji profesionalūs treniruokliai, kuriais nemokamai galės naudotis moksleiviai, aktyvų laisvalaikį mėgstantys gyventojai ir miesto svečiai.

    Naująja sporto erdve kartu su bendruomene džiaugėsi atidaryme dalyvavę Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius ir Vievio gimnazijos direktorius Gintaras Dobilaitis. Susitikimo metu pabrėžta, kad tokios investicijos ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina bendruomeniškumą, kai patys gyventojai sprendžia, kaip gerinti savo aplinką.

    Projekto iniciatoriai – „Kovinio sporto asociacija“ ir jos vadovas Konstantin Krupa – dėkoja visiems balsavusiems ir kviečia aktyviai naudotis naująja infrastruktūra. Taip pat primenama apie atsakomybę: gyventojai raginami saugoti inventorių, kad jis tarnautų kuo ilgiau.

    Šis pavyzdys skatina ir tolesnes iniciatyvas – jau paskelbtas kvietimas teikti idėjas 2026 metų dalyvaujamajam biudžetui. Gyventojai pasiūlymus savivaldybei gali teikti iki šių metų balandžio 20 dienos, o visam procesui šiemet skirta 100 tūkst. eurų.

  • Druskininkai skyrė 20,4 tūkst. eurų sportui: 14 projektų nuo futbolo iki piklbolo

    Druskininkai skyrė 20,4 tūkst. eurų sportui: 14 projektų nuo futbolo iki piklbolo

    Druskininkų savivaldybė patvirtino sporto projektų finansavimo paskirstymą. Lėšos skiriamos iniciatyvoms, kurios skatina bendruomenės užimtumą, aktyvų laisvalaikį ir sveiką gyvenseną.

    Pasak vicemero Simono Kazakevičiaus, prioritetas teikiamas projektams, didinantiems sporto prieinamumą įvairaus amžiaus gyventojams, užimantiems vaikus ir jaunimą bei plečiantiems siūlomų sporto veiklų įvairovę.

    „Šiemet finansavimas skirtas 14 sporto projektų – nuo tradicinių komandinių žaidimų iki sparčiai populiarėjančių naujų sporto šakų iniciatyvų. Džiaugiamės matydami augantį susidomėjimą įvairiomis sporto formomis ir siekiame, kad kiekvienas gyventojas rastų sau artimą veiklą“, – sakė vicemeras S. Kazakevičius.

    Didžioji dalis šiemet finansuotų projektų orientuota į vaikų ir jaunimo užimtumą bei sporto prieinamumo didinimą. Tarp remiamų veiklų – futbolo, krepšinio, tinklinio ir rankinio plėtra, taip pat ėjimo sporto iniciatyvos, petankė, smiginis, golfas bei vis daugiau dėmesio sulaukiantis piklbolas. Taip pat numatyti bendruomeniniai renginiai ir turnyrai, skirti įtraukti skirtingo amžiaus gyventojus.

    Savivaldybė pabrėžia dėmesį tiek ilgametes tradicijas turinčioms sporto šakoms, tiek naujoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, aktyvaus laisvalaikio ir judėjimo projektams ar specializuotoms treniruočių programoms.

    Bendra projektams skirta suma siekia 20,4 tūkst. eurų. Tikimasi, kad įgyvendintos veiklos prisidės prie dar aktyvesnės ir sportiškesnės Druskininkų bendruomenės.

  • Šimtmečio sulaukusi druskininkietė Jadvyga atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį: štai ko laikėsi

    Šimtmečio sulaukusi druskininkietė Jadvyga atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį: štai ko laikėsi

    Balandžio 4 dieną Druskininkų savivaldybės gyventoja Jadvyga Ona Eidukevičienė paminėjo išskirtinę sukaktį – 100-ąjį gimtadienį.

    Garbingos sukakties proga jubiliatę pasveikinti atvyko Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, Socialinės paramos skyriaus vedėja Ligita Baranauskienė, Leipalingio seniūnijos seniūnas Antanas Krancevičius ir savivaldybės administracijos specialistai. Svečiai linkėjo stiprios sveikatos, perdavė mero Ričardo Malinausko sveikinimą ir įteikė dovanų.

    Jadvyga Ona Eidukevičienė gimė ir užaugo Savanorių kaime, Leipalingio seniūnijoje, gausioje – vienuolikos vaikų – šeimoje. Nuo mažens ji buvo pratinama prie darbo ir atsakomybės, todėl šios vertybės lydėjo visą gyvenimą.

    Jos gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Pokario metais Savanorių kaimas tapo prieglobsčiu daugeliui šeimų, nukentėjusių nuo karo. Artimųjų teigimu, būtent tuomet patirti išgyvenimai dar jaunystėje užgrūdino Jadvygos charakterį.

    Didžiąją gyvenimo dalį moteris dirbo kolūkyje. Ji rūpinosi šeima, užaugino du vaikus, šiandien džiaugiasi šešiais anūkais ir aštuoniais proanūkiais.

    Vienu gyvenimo tarpsniu Jadvyga gyveno Krosnoje, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pasinaudojo galimybe susigrąžinti tėviškės žemes ir sugrįžo į gimtąjį Savanorių kaimą, kur tęsė savo gyvenimą.

    Vienas skaudžiausių išbandymų ją ištiko 1995 metais. Vos atgavus tėviškės žemes, gaisras pasiglemžė namus ir jos vyrą. Tą dieną moteris buvo išėjusi gaudyti iš tvarto pabėgusio arklio, o grįžusi rado liepsnose skendinčius namus. Nepaisant tragedijos, ji nepalūžo – sukaupusi jėgas ir padedama artimųjų bei gerų žmonių, netrukus atstatė namus.

    Kaip pasakoja artimieji, sunkumus įveikti padėjo tikėjimas, šeimos palaikymas ir vidinė stiprybė.

    Ilgo gyvenimo paslaptimi Jadvyga laiko paprastą, kuklų gyvenimo būdą: maistą, užaugintą savo ūkyje, ir saiką. Anūkės teigimu, močiutė vis kartodavo, kad geriau atsistoti nuo stalo šiek tiek nepavalgius nei persivalgyti.

    Visą gyvenimą ją lydėjo ir išmintinga nuostata – nesijaudinti dėl to, ko negalima pakeisti. Šią mintį iki šiol prisimena ir kartoja jos anūkai bei proanūkiai.

    Net ir sulaukusi garbaus amžiaus Jadvyga išliko aktyvi. Iki 97 metų ji pati prižiūrėjo daržus, augino gėles, dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, lankydavosi bažnyčioje. Vėliau kasdienybę kiek sulėtino patirta klubo trauma, tačiau ir šiandien ji išlieka veikli – mezga, skaito net ir be akinių.

    Pasak anūkės, svarbią vietą močiutės gyvenime užėmė rankdarbiai: verpimas, mezgimas ir nėrimas. Šių amatų ji išmokė ir savo vaikus bei anūkus. Vasaromis jos dienos sukosi apie ūkį, gyvulius, daržus ir mišką, o žiemomis – apie rankdarbius ir ramius vakarus namuose.

    Jadvyga visuomet garsėjo svetingumu. Ji tikėjo, kad kiekvieną svečią reikia pasodinti prie stalo ir pavaišinti – net jei tuo metu namuose yra tik paprastas kąsnis.

    Didžiausios jos vertybės – šeima, artimieji ir tikėjimas. Anot artimųjų, tikėjimas ne kartą padėjo ištverti gyvenimo sunkumus ir išbandymus.

    Sulaukusi 100 metų Jadvyga Ona Eidukevičienė didžiausia dovana laiko tai, kad yra mylima, prižiūrima ir apsupta artimųjų. Jos gyvenimo istorija – stiprybės, ištvermės ir tikėjimo pavyzdys. Jaunajai kartai jubiliatė palinkėjo supratimo, atleidimo ir pasitikėjimo vieni kitais.

  • Druskininkuose – proveržis civilinėje saugoje: modernizuojama 10 priedangų ir griežtėja kontrolė

    Druskininkuose – proveržis civilinėje saugoje: modernizuojama 10 priedangų ir griežtėja kontrolė

    Druskininkuose įvyko Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis. Jo metu aptarta civilinės saugos situacija, įvertinti per metus atlikti darbai ir numatytos priemonės, skirtos gyventojų saugumui stiprinti.

    Pristatydamas 2025 metų rezultatus, savivaldybės administracijos patarėjas ir parengties pareigūnas Sigitas Matulevičius pažymėjo, kad savivaldybėje patvirtintas krizių ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos planas 2025–2027 metams. Taip pat nuosekliai stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas: pasirašytos sutartys dėl gyventojų evakavimo bei elektros tiekimo užtikrinimo, bendradarbiaujama su krašto apsaugos institucijomis.

    Didinamas bendradarbiavimas su „Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi“ ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Daug dėmesio skiriama savanorių rengimui ir gyventojų mokymams – pernai juose dalyvavo daugiau nei 3,3 tūkst. žmonių.

    Vienas pagrindinių posėdžio akcentų – priedangų tinklo plėtra ir jų pritaikymas gyventojų apsaugai. Šiuo metu savivaldybėje patvirtintos 33 priedangos, kurių bendras plotas viršija 27 tūkst. kv. metrų. Jose vienu metu gali prisiglausti daugiau nei 18 tūkst. gyventojų. Be to, numatyta 19 kolektyvinės apsaugos statinių.

    Priedangų modernizavimas vyksta dviem etapais. Pirmuoju etapu, kurio vertė siekia apie 200 tūkst. eurų, atnaujinamos penkios priedangos: Druskininkų „Ryto“ gimnazijoje, Druskininkų švietimo centre, Druskininkų sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje. Jose įrengiamos vėdinimo sistemos, atnaujinamas apšvietimas, diegiama dūmų signalizacija, užtikrinami evakuaciniai išėjimai ir elektros tiekimas.

    Antruoju etapu, įgyvendinant projektą Priedangos II, bus modernizuojamos dar penkios priedangos: „Druskininkų vandenys“, Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje (Vytauto g. 22A), Druskininkų lopšelyje-darželyje „Bitutė“, Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio dvare. Šiam projektui skirta dar 200 tūkst. eurų valstybės lėšų.

    Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į pavasarį dažnėjančią problemą – pernykštės žolės deginimą. Tokie gaisrai, išplitę didelėse teritorijose, kelia grėsmę žmonių gyvybei, turtui ir aplinkai. Druskininkų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Jurčiukonis informavo, kad šiemet tokių gaisrų fiksuojama daugiau: pernai Druskininkų savivaldybėje pievos degė vieną kartą, o šiemet – jau aštuonis. Vieno gaisro Viečiūnų seniūnijoje metu išdegė apie hektaras žolės.

    Siekiant užkardyti šią problemą, nuolat rengiami reidai „Nedegink žolės“. Jų metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai kartu su aplinkos apsaugos specialistais ir miškų urėdijos darbuotojais vyksta į skirtingas savivaldybės teritorijas, bendrauja su gyventojais, didina jų sąmoningumą ir skatina atsakingą elgesį gamtoje. Už žolės deginimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.

    Posėdyje pabrėžta, kad institucijų bendradarbiavimas, nuoseklus planavimas ir gyventojų įsitraukimas yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys efektyviai pasirengti galimoms ekstremalioms situacijoms.

  • Druskininkų savivaldybė ieško būsto socialiniam fondui: pasiūlymus priims iki balandžio 30 d.

    Druskininkų savivaldybė ieško būsto socialiniam fondui: pasiūlymus priims iki balandžio 30 d.

    Druskininkų savivaldybės administracija kviečia fizinius ir juridinius asmenis, norinčius ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui išnuomoti būstą socialinio būsto reikmėms, teikti prašymus savivaldybei.

    Siūlomas nuomoti būstas turi būti įrengtas, tvarkingas, švarus ir atlaisvintas.

    Prašyme prašoma nurodyti:

    – savininko vardą, pavardę ir kontaktus (el. paštą bei telefono numerį);

    – būsto adresą;

    – bendrą plotą;

    – kambarių skaičių;

    – aukštą;

    – nuomos terminą (ne trumpesnį nei 5 metai);

    – nuomos mokesčio dydį (Eur per mėnesį).

    Prašymus galima pateikti atvykus į Druskininkų savivaldybės administraciją, siunčiant paštu adresu Vilniaus al. 14, 66119 Druskininkai, arba elektroniniu paštu.

    Prašymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 30 d.

  • Primename: iki balandžio 17 d. galite teikti paraiškas kultūros projektams finansuoti

    Primename: iki balandžio 17 d. galite teikti paraiškas kultūros projektams finansuoti

    Kviečiame kultūros organizacijas, įstaigas, bendruomenes ir kūrėjus teikti paraiškas 2026 metų kultūros projektų finansavimui.

    Kaip ir kasmet, savivaldybė skiria lėšų iniciatyvoms, kurios stiprina Druskininkų kultūrinį gyvenimą, skatina bendruomeniškumą, kūrybiškumą ir prasmingas kultūrines veiklas. Paraiškos priimamos nuo vasario 18 d. iki balandžio 17 d. 15 val., todėl pareiškėjai raginami iš anksto suplanuoti projektus ir laiku pateikti visus reikalingus dokumentus.

    2026 metų kultūros projektų tema – „Ilgaamžiškumo kultūra ir sveikatingumo tradicijos Druskininkų kurorte“. Šią temą atliepiantys projektai turės didesnes galimybes gauti finansavimą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad panaikinta maksimali suma, kuri anksčiau galėjo būti skiriama vienam projektui. Nuo šiol finansavimo dydis priklausys nuo projekto apimties, turinio ir pobūdžio, todėl paraišką svarbu parengti kruopščiai, aiškiai ir argumentuotai.

    Finansuojami kultūros projektai gali apimti renginius, edukacines veiklas, kūrybines programas, leidybą, parodas, festivalius ir kitas kultūros sklaidos formas.

    Pažymima, kad sprendimą dėl finansavimo lems pateikiamos informacijos tikslumas, aiškumas ir pagrįstumas. Neteisingai užpildytos paraiškos nebus priimamos – jas reikės patikslinti. Kilus klausimų, pareiškėjai gali kreiptis konsultacijų į atsakingus specialistus.

    Visa su kultūros projektų finansavimu susijusi informacija, nuostatai ir paraiškų formos skelbiami Druskininkų savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Kultūra ir kultūros paveldas“.

    Papildomas konsultacijas teikia Druskininkų savivaldybės administracijos Turizmo, komunikacijos ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Judita Bendaravičienė, tel. +370 617 08 840.

  • Biržuose keičiasi Viešosios tvarkos skyriaus darbo laikas: patikros vyks iki 20 val.

    Biržuose keičiasi Viešosios tvarkos skyriaus darbo laikas: patikros vyks iki 20 val.

    Informuojame, kad keičiamas Biržų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistų darbo laikas. Dalis specialistų tam tikromis dienomis dirbs nuo 11.00 iki 20.00 val.

    Šis darbo grafikas nebus nuolatinis – jis bus taikomas periodiškai.

    Ilgesniu darbo laiku bus vykdomos patikros, kaip gyventojai ir įmonės laikosi švaros bei reklamos taisyklių reikalavimų, ar automobiliai statomi tam skirtose vietose, ar laikinos prekybos vietos po prekybos sutvarkomos tinkamai, taip pat bus tikrinami ir kiti su viešąja tvarka susiję aspektai.

    Dėkojame už supratingumą ir bendradarbiavimą.

  • Biržų savivaldybė tariasi su „ILTE“: nauji finansavimo instrumentai gali pakeisti planus

    Biržų savivaldybė tariasi su „ILTE“: nauji finansavimo instrumentai gali pakeisti planus

    2026 m. balandžio 7 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė susitiko su „ILTE“ atstovais. Susitikime taip pat dalyvavo Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė, Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė bei Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera.

    Susitikimo metu aptartos „ILTE“ siūlomos finansavimo galimybės viešajam sektoriui, kurios, „ILTE“ tapus nacionaliniu plėtros banku, reikšmingai išsiplėtė.

    Viena iš galimų Biržų rajono savivaldybės administracijos ir „ILTE“ bendradarbiavimo krypčių įvardyta galimybė pasinaudoti finansavimo priemonėmis atnaujinant viešosios paskirties pastatus – mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir kitus objektus – siekiant didinti jų energinį efektyvumą.

    Taip pat svarstytos galimybės pasinaudoti „ILTE“ dotacijomis Savivaldybei investuojant į elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginius. Aptartos ir papildomos „ILTE“ siūlomos finansavimo alternatyvos Savivaldybės įgyvendinamiems ar planuojamiems įgyvendinti investiciniams projektams.