Category: Regionai

Šiauliuose 2026 m. balandį vyks renginių ciklas „Menas mieste“, skirtas Pasaulinei meno dienai. Programoje – filmų peržiūros, parodų atidarymai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos, teatro bei šokio pasirodymai, koncertai ir ekskursijos.

Balandžio 14 d.

17.30 val. – filmo „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ peržiūra ir knygos „Penzeliukas-Gerardas Bagdonavičius“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius Jonas Nekrašius. Vieta: Šiaulių turizmo informacijos centras, Vilniaus g. 213.

Balandžio 15 d.

11.00 val. – Gintarės Lukavičiūtės ir Jano Jasinovičiaus tapybos darbų parodos „Apie viską – tik gal kiek tyliau“ atidarymas. Paroda veiks iki gegužės 8 d. Vieta: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Aušros al. 62. Organizatorius – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, partneris – Šiaulių miesto savivaldybės globos namų dienos centras „Goda“.

12.00 val. – kūrybinės dirbtuvės „Pietų pertrauka galerijoje: užeik pasidaryti grafikos atspaudą“. Būtina išankstinė registracija tel. +370 659 56 545. Vieta: Šiaulių dailės galerija, Vilniaus g. 245.

12.00–16.00 val. – atvirų dirbtuvių popietė galerijoje „Meno vyksmas“. Bus galima apžiūrėti Vilijaus Žagrakalio alternatyvios fotografijos parodą „Lietuva+Latvija“. Vieta: „Šiaulių krašto“ redakcijos patalpos, Višinskio g. 26, Šiauliai.

15.00 val. – Šiaulių menų mokyklos mokinių darbų paroda. Vieta: Šiaulių atvirojo jaunimo centro kiemas, Vytauto g. 103A.

16.00–17.30 val. – susitikimas ir diskusija su tarpdisciplininio meno kūrėju Dainiumi Trumpiu. Renginio metu autorius pristatys parodą „Brangios kaukės ir kiti padarai“. Vieta: LDS Šiaulių skyriaus galerija „S_IN“, Aušros al. 41, Šiauliai.

17.30 val. – teatro studijos „Kompanija šauni“ spektaklis (skirta paaugliams ir suaugusiesiems). Vieta: Šiaulių menų mokyklos teatro studijos „Kompanija šauni“ salė, Vytauto g. 103A.

18.00 val. – koncertas, skirtas Pasaulinei meno dienai. Dalyvauja smuikininkas Philippe Quintas (JAV) ir Šiaulių miesto simfoninis orkestras „Camerata solaris“ (meno vadovas ir dirigentas Vilhelmas Čepinskis). Bilietų nebėra. Vieta: Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Tilžės g. 140, Šiauliai.

18.00 val. – dr. Dariaus Liutiko knygos „Lietuvos šventovės atvirukuose“ pristatymas. Dalyvauja knygos autorius ir Šiaulių vyskupas Darius Trijonis. Vieta: Šiaulių turizmo informacijos centras, Vilniaus g. 213.

18.30 val. – šokio spektaklis „Balkonas“. Dalyvauja šiuolaikinio šokio grupė „Ulna“. Įėjimas – su nemokamais kvietimais. Vieta: Šiaulių kultūros centras, Aušros al. 31.

Balandžio 17 d.

18.00 val. – muzikinis pasirodymas „Triominoes“. Dalyvauja muzikantai Gediminas Stepanavičius, Dovydas Šulskis ir Artūras Bumšteinas. Įėjimas – su nemokamais kvietimais. Vieta: Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namai, Energetikų g. 7.

18.00 val. – Audronės Petrašiūnaitės personalinės parodos „Dviejų vienaskaita“ atidarymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, Žemaitės g. 83.

Kita

Balandžio 15 d.

10.00–24.00 val. – testas „Ką žinai apie Šiaulių meną‘3?“ Šiaulių dailės galerijos feisbuko paskyroje.

Balandžio 18 d.

11.00–17.00 val. – nemokamas Audronės Petrašiūnaitės personalinės parodos „Dviejų vienaskaita“ lankymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro galerija „Laiptai“, Žemaitės g. 83.

11.00–17.00 val. – nemokamas Pelikso Bugailiškio etnologijos centro lankymas. Vieta: Šiaulių kultūros centro Pelikso Bugailiškio etnologijos centras, Žemaitės g. 83.

12.00 val. – ekskursija „Į svečius pas Penzeliuką“. Gidas lauks prie Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos, Tilžės g. 137. Organizatorius – Šiaulių turizmo informacijos centras.

Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.

Renginiai, jei nenurodyta kitaip, yra nemokami.

Lankytojai, dalyvaudami renginiuose, sutinka, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro interneto svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

Šiauliuose ir regione nuaidėjo XLIII tarptautinis Šiaulių miesto reprezentacinis muzikos festivalis „Resurrexit“. Nuo kovo 29 d. iki balandžio 12 d. jis subūrė klausytojus iš visos Lietuvos ir kaimyninės Latvijos į išskirtinę muzikinę bei dvasinę kelionę. Daugiau nei keturis dešimtmečius gyvuojantis renginys dar kartą patvirtino savo reikšmę: tai ne vien koncertų ciklas, bet ir svarbi kultūrinė tradicija, kasmet lydinti Velykų laikotarpį.

Šiemet festivalis vyko ne tik Šiauliuose, bet ir Šeduvoje, Truskavoje bei Palendriuose. Taip išsiplėtė jo geografija, o programa pasiekė dar platesnę regiono auditoriją.

Festivalio pradžią pažymėjo Verbų sekmadienio koncertas Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Jame pasirodė valstybinis choras „Polifonija“, diriguojamas Lino Balandžio. Koncertas buvo transliuotas bendradarbiaujant su LRT ir vėliau tapo prieinamas mediatekoje. Atidarymo vakarą Šiauliuose gausiai susirinkusi publika klausėsi Latvijos vyrų choro „LOGOS“, dar kartą pabrėžusio festivalio tarptautiškumą ir aukštą meninį lygį.

Festivalio programoje atsiskleidė plati stilistinė ir kultūrinė amplitudė. Ansamblis „Supersonus“, vienijantis atlikėjus iš Italijos, Vokietijos, Estijos ir Austrijos, pristatė programą „Rezonansai“, kurioje susipynė skirtingų epochų ir kultūrų muzikiniai sluoksniai. Jaunosios kartos atlikėjų koncerte „Virtuozas“ pasirodė smuikininkas Rokas Diržys ir pianistė Elzė Fedorcovaitė, atskleidę augančios Lietuvos scenos kartos profesionalumą.

Vargonų koncertai „Vargonų fantazijos“, surengti Šiauliuose ir Truskavoje, suteikė progą išgirsti sakralinės muzikos skambesį skirtingose erdvėse. Palendrių vienuolyne klausytojai patyrė išskirtinę atmosferą, kurioje skambėjo GŠ ansamblio atliekamos korsikietiškos giesmės.

Svarbia festivalio dalimi išliko edukacinė veikla. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje surengta penktoji tarptautinė konferencija „Religinė muzika: menas, mokslas, praktika“, subūrusi muzikologus, kompozitorius ir praktikus iš visos Lietuvos. Festivalio organizatoriai – koncertinė įstaiga „Polifonija“ – nuosekliai akcentuoja profesinio tobulėjimo ir mokymosi visą gyvenimą svarbą. Šiemet tai ypač išryškino dainininkės ir pedagogės Augustės Andrijauskaitės meistriškumo pamoka apie balso ilgaamžiškumą ir tvarią atlikėjo karjerą, kurioje dalyvavo Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios choras.

Didelio dėmesio sulaukė ir tradicinis koncertų ciklas „Skambančios Šiaulių bažnyčios“. Jame pasirodė Kauno vyrų choras „Perkūnas“, Klaipėdos mišrus choras „Cantare“, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ bei choras „Polifonija“. Šie koncertai dar kartą patvirtino, kad chorinė kultūra Lietuvoje išlieka gyvybinga ir svarbi bendruomenės bei tapatybės dalis.

Festivalio kulminacija tapo uždarymo koncertas Šiauliuose, kuriame skambėjo Felix Mendelssohn simfonija-kantata „Lobgesang“ (Šlovinimo giesmė). Kauno valstybinis choras ir Kauno simfoninis orkestras, diriguojami Roberto Šerveniko, kartu su solistais Raminta Vaicekauskaite, Gabriele Kuzmickaite ir Egidijumi Bavikinu sukūrė šviesos ir vilties kupiną muzikinį pasakojimą. Pilnutėlė bažnyčia liudijo ne tik aukštą meninį lygį, bet ir tai, kad „Resurrexit“ išlieka reikšminga Šiaulių ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo tradicija, jungianti muziką, tikėjimą ir bendruomenę.

Festivalio organizavimas nebūtų įmanomas be partnerių ir rėmėjų. Padėka skiriama pagrindiniams rėmėjams – Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir UAB „Verslavitai“.

Nors festivalis jau uždarytas, tai dar ne pabaiga: rudenį klausytojai bus pakviesti į „Resurrexit“ P. S. (post scriptum) koncertą, todėl verta ir toliau sekti koncertinės įstaigos „Polifonija“ naujienas.

Nuotraukų autorius Darius Ančerevičius

Koncertinės įstaigos „Polifonija“ informacija

Ties Spindulio g. 4 po žiemą įvykusios vandentiekio tinklų avarijos buvo įrengta laikina kelio danga. Dabar šioje vietoje bus atkuriama nuolatinė danga.

Dėl vykdomų darbų minėta gatvės atkarpa laikinai bus nepravažiuojama. Gyventojai galės patekti į kiemus – įvažiavimai nebus uždaryti.

Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

„Šiaulių vandenys“ informacija

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis teigė, kad šiuo metu galiojančioje penkerių metų koncesijos sutartyje, dėl palyginti trumpo jos laikotarpio, numatytas tik arenos valdymas, neįtraukiant investicijų į pastatą. Savivaldybė ir arenos valdytojai yra sutarę, kad šiuo laikotarpiu bus vykdomi tik būtini remonto darbai.

Pasak A. Bartulio, teismų sprendimu koncesininkas turėtų investuoti 360 tūkst. eurų į arenos šaldymo ir vėdinimo sistemų remontą, nors šiomis sistemomis per sutarties laikotarpį praktiškai nebuvo galimybės pasinaudoti. Anot jo, tokia situacija kelia abejonių dėl logikos ir teisingumo.

Administracijos direktorius priminė, kad 2026 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nepakeitė 2025 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo. Šiuo sprendimu buvo panaikintas 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio Šiauliuose, Jono Jablonskio g. 16, kapitalinio remonto darbus“. Ginčo esmė – kas turi organizuoti remonto darbus ir kas privalo už juos sumokėti.

Savivaldybės administracija, rengdama minėto sprendimo projektą, nurodė vadovavusis tuo metu galiojusiu Statybos įstatymu bei kitais teisės aktais. Anot administracijos, šios aplinkybės neneigė nei Vyriausybės atstovas, nei teisininkai.

Pagrindinis sprendimo tikslas buvo įgyvendinti koncesijos sutarties 8.10 punktą, kuriame numatyta, kad jei arenoje esantis turtas ar įranga nusidėvi taip, kad nebegali būti naudojami pagal pradinę paskirtį, koncesininkas savo sąskaita privalo tokį turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu, išskyrus pirmuosius koncesinės veiklos metus. Pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei tokios aplinkybės susidaro ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad turto suremontuoti neįmanoma, šalys klausimą turi spręsti atskiru susitarimu, aptariant ir rizikos pasidalijimą.

Pasak A. Bartulio, derybose abi sutarties šalys buvo sutarusios, kad jei perduotas turtas nebeištarnauja net pirmųjų metų ir koncesininkui neuždirba pajamų, dėl tokio turto atkūrimo bus susitarta atskirai. Anot jo, tai esą buvo savivaldybės sąžininga pozicija – prisiimti atsakomybę už turtą, kurio eksploatacinis resursas galėjo baigtis pirmaisiais koncesijos metais.

Tarybos sprendimu, pasak administracijos, ir buvo įvardinta derybinė pozicija, kad tokį turtą savo lėšomis atstatytų savivaldybė. Tačiau, A. Bartulio teigimu, prokurorui pradėjus viešojo intereso gynimo procedūrą, prie sutartyje numatyto atskiro susitarimo ir rizikos pasidalijimo taip ir nebuvo prieita.

„Įdomu tai, kad Apeliacinis teismas, kitaip aiškindamas 8.10 punkto prasmę, tarsi žino geriau, dėl ko šalys susitarė, negu pačios sutarties šalys. Prokurorui inicijavus viešojo intereso gynimo bylą ir pasikeitus Statybos įstatymui, savivaldybės administracija pati inicijavo pradinės remonto kainos sumažinimą ir galimiems kapitalinio remonto darbams paliko tik arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos remontą už preliminarią 360 tūkstančių eurų sumą, o užsitęsus teisminiam ginčui, kuriame ir pati prokuratūra keitė savo nuomonę, 2026 m. miesto biudžete iš viso nebuvo numatyta lėšų remonto darbams. Taigi turime prarastus pusantrų metų ir nepadarytus darbus. Ypač tenka apgailestauti dėl arenos šaldymo ir vėdinimo sistemos. Šios sistemos neveikimas neleidžia arenos lankytojams užtikrinti higienos normas atitinkančio mikroklimato ir temperatūrinio režimo“, – sakė A. Bartulis.

Savivaldybės administracijos vadovas taip pat įvardijo galimus tolesnius veiksmus.

1. Skųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį kasacine tvarka ir tęsti bylinėjimąsi.
2. Atsižvelgti į tai, kad dabartinės koncesijos sutarties galiojimo metu Statybos įstatymas keitėsi 10 kartų, o tai keitė sutartimi numatytą rizikos priskyrimą ar pasidalijimą. Tokiu atveju koncesininkas turėtų veikti pagal pasikeitusius teisės aktus, o savivaldybės administracija privalėtų už tai sumokėti. Jei darbai būtų atlikti 2027 m., tikėtina, kad 2024 m. planuotų 360 tūkst. eurų nepakaktų. Kartu išlieka rizika, kad gali kilti naujas ginčas, ar savivaldybės pareiga sumokėti yra pagrįsta.
3. Rengtis trečiajam Šiaulių arenos koncesijos laikotarpiui, kuriame būtų numatytos visos būtinos investicijos. Tokiu atveju visus darbus, nepriklausomai nuo to, ar tai kapitalinis, ar einamasis remontas, turėtų atlikti naujasis koncesininkas. Šiuos darbus reikėtų įgyvendinti iki 2030 m., tačiau per šį laiką neišvengiamas darbų brangimas.

„Matant šiuos pasirinkimus, nėra sudėtinga įvertinti, kiek miestui kainuos prokuroro „apgintas“ viešasis interesas“, – reziumavo A. Bartulis.