Category: Regionai

Vilniaus miesto savivaldybė, kaip valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0063:430), esančio Dūmų g. 3 Vilniuje, patikėtinė, inicijuoja šio sklypo naudojimo būdo pakeitimą.

Numatoma žemės sklypo naudojimo būdą keisti iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos.

Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 10 d. iki 2026 m. balandžio 23 d.

Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima teikti raštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Pasiūlymus taip pat galima pateikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.

Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 5 211 2464 arba el. paštu giedre.avuliene@vilnius.lt.

Vilniaus miesto savivaldybė, būdama valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0034:162), esančio V. Grybo g. 30 Vilniuje, patikėtinė, inicijuoja šio sklypo naudojimo būdo pakeitimą.

Numatoma pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš gyvenamosios teritorijos (pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 10 d. iki 2026 m. balandžio 23 d.

Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) arba el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pasiūlymai gali būti teikiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.

Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 5 211 2464 arba el. paštu giedre.avuliene@vilnius.lt.

Balandžio 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje surengtos VšĮ „Pabėgėlių taryba“ dirbtuvės „Workshop on Migration, Volunteering & Refugee Experiences“. Renginį vedė organizacijos projektų vadovė Viktorija Palahniuk.

Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos darbuotojai ir Lietuvoje gyvenantys užsienio piliečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Čado, Estijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Dalyviai turėjo galimybę geriau susipažinti su migracijos procesais ir išbandyti praktinius įrankius, skirtus pagalbai teikti.

Dirbtuvių metu vyko praktinė užduotis „Kelionė į tremtį“. Ji leido priartėti prie dilemų ir sudėtingų sprendimų, su kuriais susiduria žmonės, priversti bėgti nuo pavojaus. Pasitelkiant pasakojimus, vaidmenų žaidimus ir sprendimų priėmimo užduotis, dalyviai buvo kviečiami įsijausti į asmenų, palikusių namus dėl karo, persekiojimo ar kitų grėsmių, patirtis.

Užduoties tikslas buvo ne tik suteikti žinių apie priverstinę migraciją pasaulyje, bet ir skatinti empatiją, ugdyti kritinį mąstymą bei gilesnį supratimą apie pabėgėlių patiriamus iššūkius.

Simuliacija baigėsi refleksijos ir diskusijų sesija. Jos metu dalyviai dalijosi įžvalgomis ir emocijomis, aptarė priimtus sprendimus, jų priežastis ir sąsajas su realiomis migracijos patirtimis. Taip pat kalbėta apie tai, kas labiausiai nustebino ir kokias naujas įžvalgas kiekvienas išsinešė po patirties.

Organizatoriai pabrėžė, kad tokio pobūdžio patirtinis mokymasis padeda peržengti stereotipus ir supaprastintus vertinimus apie migraciją. Įtraukdama į realias dilemas atspindinčias situacijas, simuliacija skatina supratimą ir bendros atsakomybės jausmą, o kartu kviečia apmąstyti, kaip tiek individualiai, tiek bendruomenės ar institucijų lygmeniu galima prisidėti prie atviresnės ir labiau įtraukios visuomenės kūrimo.

„Priverstinė migracija – tai tema, apie kurią kalbant pernelyg dažnai pamirštamas pats žmogus ir jo išgyvenimai. Ši praktinė užduotis – kur kas daugiau nei edukacinė veikla; tai postūmis dialogui ir apmąstymams: „O ką aš daryčiau jo ar jos vietoje?“, – apie užduotį kalbėjo užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorė Gabriela Mickevič-Jara.

Dirbtuvių metu dalyviams pristatyta mobilioji programėlė „VolEver“, skirta sujungti laikinosios apsaugos gavėjus iš Ukrainos ir padėti savanoriauti norintiems žmonėms.

Apie organizaciją „Pabėgėlių taryba“

2019 m. pabėgėlių bendruomenių atstovai iš skirtingų šalių pirmą kartą susėdo prie vieno stalo – šiuos susitikimus inicijavo ir palaikė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR). Iš šių pokalbių gimė idėja veikti kartu: nutarta prisidėti prie 2020 m. Pasaulinio pabėgėlių forumo ir įkurti savo organizaciją. 2021 m. sausį ši idėja buvo įgyvendinta.

Organizacija akcentuoja, kad Lietuvoje pabėgėlių balsas vis dar pernelyg retai girdimas sprendimų priėmimo procesuose – formuojant integracijos politiką ar kuriant programas. „Pabėgėlių taryba“ išsiskiria tuo, kad ją kuria patys pabėgėliai: jie ne tik dalyvauja, bet ir inicijuoja, priima sprendimus bei įgyvendina veiklas.

Organizacijos tikslas – suteikti žmonėms įrankius, žinias ir pasitikėjimą, kad jie galėtų kurti savo ateitį ir aktyviai prisidėti prie visuomenės. Taip pat siekiama, kad daugiau nei pusę komandos sudarytų patys pabėgėliai.

Vilniaus rajono savivaldybė šį pavasarį tęsia humanišką benamių kačių populiacijos kontrolės programą „Sugauk–sterilizuok–paleisk“ (PSP). Iniciatyvos tikslas – mažinti beglobių gyvūnų skaičių ir užtikrinti jiems saugesnes, orias gyvenimo sąlygas.

Praėjusį rudenį, kol oro sąlygos dar buvo palankios, PSP programa pirmą kartą įgyvendinta Kalvelių ir Šumsko gyvenvietėse. Savivaldybė teigia, kad šylant orams programa tęsiama ir šiemet – jau sulaukta nemažai prašymų iš skirtingų seniūnijų.

„Vilniaus rajone sterilizacijos programą vykdome pirmą kartą, ir tai yra svarbus žingsnis gyvūnų gerovės srityje. Praėjusiais metais taip pat pradėjome naminių augintinių – kačių, šunų ir šeškų – ženklinimo akciją, kad pasiklydę gyvūnai galėtų greičiau saugiai sugrįžti į savo namus.

Rūpintis gyvūnais reiškia rūpintis visais, kurie gyvena šalia mūsų. Kiekviena sterilizuota katė – tai mažiau kančios beglobiams gyvūnams ir daugiau ramybės mūsų kiemuose. Norime, kad mūsų rajone saugiai jaustųsi tiek žmonės, tiek gyvūnai, o rūpestis ir atsakomybė taptų mūsų bendruomenės kasdienybe“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Benamių kačių sterilizacijos ir kastracijos paslaugų išlaidas padengia Vilniaus rajono savivaldybė. Tuo metu gyventojai, auginantys kates, turėtų patys pasirūpinti savo augintinių sterilizacija ar kastracija.

Kaip vyksta kačių gaudymas?

Beglobių kačių gaudymas Vilniaus rajone organizuojamas pagal seniūnijų pateiktą poreikį. Katės gaudomos specialiomis, saugiomis gaudyklėmis: į jas įdedamas maistas, o gyvūnui įėjus gaudyklė automatiškai užsidaro. Taip siekiama sumažinti patiriamą stresą.

Sugautos katės vežamos į veterinarijos kliniką, kur atliekama sterilizacija arba kastracija. Po kelių dienų gyvūnai paleidžiami atgal į tą pačią aplinką, kurioje gyveno. Pažymima, kad laukinės katės į prieglaudas neperkeliamos, nes jos nepripranta gyventi uždarose patalpose – jų natūrali aplinka yra kiemai ir laukai.

Prieš atliekant procedūras kiekvienas gyvūnas patikrinamas, ar nėra paženklintas. Savivaldybė dar kartą ragina gyventojus pasirūpinti savo augintinių ženklinimu ir pabrėžia, kad paženklintos, šeimininkus turinčios katės nėra išvežamos.

Kaip atpažinti sterilizuotą katę?

Sterilizuotas kates nesunku atpažinti – jų kairės ausies galiukas būna nežymiai pakirptas. Tai tarptautinis ženklas, naudojamas daugelyje šalių, padedantis iš karto suprasti, kad katė jau sterilizuota ir jos nereikia gaudyti pakartotinai.

Ausies galiukas pakerpamas sterilizacijos procedūros metu, kai gyvūnas būna nuskausmintas, todėl skausmo nejaučia. Toks žymėjimas svarbus ir dėl to, kad leidžia katę atpažinti net iš toliau bei padeda išvengti pakartotinio gaudymo, papildomo streso ar nereikalingų procedūrų.

Kodėl tai svarbu?

Katės dauginasi labai sparčiai – viena katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų. Todėl populiacija be kontrolės gali augti itin greitai. Sterilizacija padeda suvaldyti šią problemą ir mažina gyvūnų kančią.

Savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie atsakingo požiūrio į gyvūnų gerovę ir kartu rūpintis, kad aplinka būtų saugi, jauki ir draugiška visiems – tiek žmonėms, tiek gyvūnams.

Vilniaus rajono savivaldybė žengė svarbų žingsnį naujo sporto, sveikatingumo ir rekreacijos komplekso Nemenčinėje link. Savivaldybės taryba pritarė projekto įgyvendinimui viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tikimasi, kad kompleksas taps sporto traukos centru ne tik Vilniaus rajonui, bet ir visam regionui.

Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič teigia, kad savivaldybė nuosekliai sprendžia vandens sporto infrastruktūros trūkumo problemą. Pasak jo, Rudaminos baseino projekto darbai jau įsibėgėja, o planuojamas objektas Nemenčinėje papildys rajono sporto infrastruktūrą ir užtikrins paslaugas tiek profesionalams, tiek aktyvaus laisvalaikio ieškantiems gyventojams bei šeimoms.

„Mūsų tikslas – sukurti tokią infrastruktūrą, kad Vilniaus rajono gyventojams nebereikėtų ieškoti kokybiškų sporto ar poilsio paslaugų sostinėje ar aplinkiniuose miestuose. Investuodami į šį kompleksą, mes ne tik plečiame laisvalaikio galimybes, bet ir didiname mūsų rajono konkurencingumą bei prestižą. Tai bus modernus traukos centras, kuriame augs nauja sportininkų karta, o rajono gyventojai ir svečiai ras erdvę sveikatai stiprinti ištisus metus“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

Anot mero, pasirinktas partnerystės modelis su privačiu sektoriumi turėtų padėti užtikrinti spartesnę statybų eigą, taip pat aukštus pastato priežiūros ir paslaugų kokybės standartus ateityje.

Kompleksas planuojamas įgyvendinti dviem etapais.

Pirmuoju etapu numatomas apie 5 000 kv. m ploto pastatas, kurio pagrindinis akcentas – aštuonių takelių, 50 metrų ilgio plaukimo baseinas. Skelbiama, kad jis atitiks tarptautinės vandens sporto federacijos FINA reikalavimus, todėl čia būtų galima rengti aukšto lygio varžybas.

Šalia baseino zonos planuojama maždaug 400 kv. m SPA erdvė su pirtimis, sūkurine vonia ir vaikų baseinu. Pastate taip pat būtų įrengta kavinė, funkcinių užsiėmimų salės, konferencijų erdvė bei administracinės patalpos.

Užbaigus baseino statybas, būtų pradedamas antrasis etapas – apie 2 350 kv. m ploto sporto salės pastato statyba. Sporto salę numatoma pritaikyti krepšiniui, salės futbolui, rankiniui, tinkliniui ir tenisui. Žiūrovų patogumui planuojama 500 vietų mobilių tribūnų sistema, o sportuojantiems – moderni apie 450 kv. m treniruoklių salė bei specializuotos rūbinės sportininkams, treneriams ir teisėjams.

Projektu siekiama gerinti Vilniaus rajono sporto, sveikatinimo ir laisvalaikio paslaugų kokybę, didinti baseinų infrastruktūros ir sporto salių prieinamumą rajono gyventojams, aukšto meistriškumo siekiantiems sportininkams bei svečiams.

Projekto svarbą, pasak savivaldybės, patvirtina ir profesionalų bendruomenė. Asociacija „LTU Aquatics“, vienijanti Lietuvos vandens sporto šakas ir įgyvendinanti aukšto meistriškumo sporto programas nacionaliniu lygiu, išreiškė ketinimą bendradarbiauti su Vilniaus rajono savivaldybe dėl planuojamos Nemenčinės baseino infrastruktūros panaudojimo. Skelbiama, kad „LTU Aquatics“ čia planuotų vystyti ir įgyvendinti aukšto meistriškumo sporto programas bei organizuoti varžybas, įskaitant Lietuvos plaukimo nacionalinius čempionatus (amžiaus grupių).

Projektą numatoma įgyvendinti pagal VPSP principus, pasirinkus valdžios ir privataus subjektų partnerystės (VŽPP) būdą. Konkursą laimėjęs privatus partneris būtų atsakingas už projektavimo ir inžinerines paslaugas, statybos darbus, sporto paskirties pastato įrangos diegimą ir įveiklinimą, taip pat infrastruktūros eksploatavimą, administravimą ir priežiūrą.

Per visą operavimo laikotarpį privatus partneris kasmet suteiktų 3 500 nemokamų takvalandžių baseine ir 1 248 nemokamas valandas sporto bei treniruoklių salėse savivaldybės atrinktoms tikslinėms grupėms.

Projektą planuojama pradėti įgyvendinti 2028 metais. Nurodoma, kad įgyvendinant projektą VPSP būdu projektavimo ir statybos darbams būtų skiriama iki 60 mėnesių, o operavimo laikotarpis siektų 15 metų. VŽPP sutartis galėtų galioti iki 18 metų, o pasibaigus partnerystei sukurtas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise liktų Vilniaus rajono savivaldybei.

Skelbiama, kad maksimalūs savivaldybės turtiniai įsipareigojimai šiame projekte sudarytų apie 51,4 mln. Eur (su PVM, diskontuota verte), o reali vertė siektų apie 77,1 mln. Eur. Savivaldybės metiniai mokėjimai privačiam subjektui sudarytų apie 5,46 mln. Eur su PVM (reali vertė).

Vizualizacijos: UAB „Tiksli forma“.

Balandžio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai susitiko aptarti 2024–2025 m. įgyvendintų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektų Grigaičiuose bei Nemenčinės aglomeracijoje (Nemenčinės mieste ir Pučkalaukio kaimo dalyje). Projektai iš dalies finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, todėl institucijos vertina ir pasiektus prisijungimų rodiklius – kiek gyventojų realiai prisijungė prie naujai įrengtų tinklų.

Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad centralizuotų tinklų plėtra yra būtina patogiam gyvenimui, tačiau daliai gyventojų prisijungimas vis dar tampa papildoma finansine našta.

„Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra šiandien yra būtina sąlyga patogiam gyvenimui, todėl siekiame, kad ši infrastruktūra pasiektų kuo daugiau namų ūkių. Nors gyventojai noriai jungiasi prie centralizuotų tinklų, suprantame, kad kai kuriems prisijungimas vis dar reiškia papildomą finansinę naštą, dėl kurios sprendimas kartais atidedamas. Būtent dėl to mūsų savivaldybės gyventojams numatėme kompensacijas, o socialiai jautrioms grupėms – visišką išlaidų padengimą“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

Grigaičiuose įrengta beveik 10 km vandens tiekimo ir daugiau nei 9 km nuotekų tinklų – sudaryta galimybė prisijungti 270 namų ūkių. Nemenčinės mieste ir Pučkalaukio kaimo dalyje nutiesta beveik 9 km vandens tiekimo bei beveik 9 km nuotekų tvarkymo tinklų, o prisijungti gali 138 namų ūkiai.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius ragino gyventojus neatidėlioti sprendimo ir pasinaudoti sukurta infrastruktūra.

„Sukurta infrastruktūra turi tarnauti gyventojų patogumui. Suprantame, kad prisijungimo procesas reikalauja laiko, tačiau tikime bendruomenės sąmoningumu ir kviečiame nelaukti galutinio termino. Prisijungę prie centralizuotų sistemų, ne tik užsitikrinsite patogesnę buitį bei geresnę gyvenimo kokybę, bet ir prisidėsite prie švarios aplinkos išsaugojimo“, – sako susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

Prieš įrengiant infrastruktūrą – gyventojų sutikimas ir įsipareigojimas prisijungti

Prieš inicijuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektus, savivaldybė organizuoja gyventojų apklausą ir renka sutikimus prisijungti prie planuojamų tinklų. Sutikimą pasirašęs asmuo įsipareigoja savo lėšomis ir atsakomybe tinkamai bei laiku įsirengti vandentiekio įvadą ir (arba) nuotekų išvadą, reikalingus prijungti namą prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Savivaldybė kartu su viešuoju vandens tiekėju, įvertinusi galimybes ir Europos Sąjungos finansavimą, nustato projektavimo teritoriją. Tinklai projektuojami iki gyventojui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos, o baigus statybos darbus gyventojai iki nustatyto termino turi prisijungti prie centralizuotų tinklų.

Prisijungti būtina iki šių metų spalio

Pažymima, kad iki šiol ne visi Grigaičių, Nemenčinės miesto ir Pučkalaukio kaimo dalies gyventojai, kuriems sudaryta galimybė prisijungti, pasinaudojo įrengta infrastruktūra. Gyventojai raginami nedelsti – prisijungti būtina iki šių metų spalio mėnesio.

Gyventojai, kurie planavimo metu noro neišreiškė, tačiau dabar nori prisijungti, turi kreiptis į viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją pagal priskirtą teritoriją dėl techninių sąlygų, parengti prisijungimo projektą arba schemą ir atlikti reikalingus darbus.

Centralizuoti tinklai – jau 22 gyvenvietėse

Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, savivaldybės teritorijoje infrastruktūros plėtra planuojama remiantis plėtros planu, kuriame apibrėžiamos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos ir numatomos plėtros kryptys.

Vilniaus rajono savivaldybė jau įgyvendino projektus ir sudarė galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų 22 gyvenvietėse: Maišiagaloje, Sudervėje, Avižieniuose, Nemenčinėje, Skaidiškėse, Juodšiliuose, Pagiriuose, Valčiūnuose, Nemėžyje, Kalveliuose, Rudaminoje, Zujūnuose, Didžiojoje Riešėje, Riešėje, Paberžėje, Anavilyje, Marijampolyje, Rukainiuose, Galgiuose, Grigaičiuose, Sužionyse ir Punžonyse. Taip pat šiais metais planuojama užbaigti projektus Lavoriškėse, Buivydžiuose ir Dūkštuose.

Gyventojai, kuriems galimybė prisijungti buvo sudaryta anksčiau, taip pat raginami pasinaudoti centralizuotomis paslaugomis.

Kompensacijos prisijungimo išlaidoms

Nuo šių metų Vilniaus rajono savivaldybė taiko dalinį kompensavimą už gyvenamųjų namų prijungimą prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklų. Prijungiantiems būstą gali būti skiriama kompensacija iki 1 000 eurų. Nepasiturintiems ir socialiai remtiniems Vilniaus rajono gyventojams gali būti kompensuojamos visos – 100 proc. – tinklų įrengimo išlaidos.

---

Taip pat primenama, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta administracinė atsakomybė už pareigos per nustatytą laiką sudaryti sąlygas prijungti nuosavybės teise priklausančią vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešųjų tinklų nevykdymą.

Vilniaus rajone planuojami reikšmingi švietimo infrastruktūros pokyčiai: bus rekonstruojama ir plečiama Skaidiškių mokykla-darželis, taip pat didinamos Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio erdvės. Šiais projektais siekiama pagerinti ugdymo sąlygas, padidinti vietų skaičių ir sukurti šiuolaikišką aplinką vaikams.

„Vilniaus rajonas sparčiai auga, todėl yra poreikis plėsti ugdymo sąlygas vaikams – tai suprantame. Džiaugiuosi, kad pavyksta rasti sutarimus, sprendimus ir į tai investuojame.

Skaidiškėse numatoma mokyklos-darželio plėtra – statysime naują priestatą, kuriame bus įrengtos šešios darželio grupės. Tai leis sukurti 110 papildomų vietų vaikams. Maišiagaloje planuojame naujo priestato statybą vaikų lopšelyje-darželyje. Čia bus įrengtos trys naujos darželio grupės, kuriose galės ugdytis 60 vaikų.

Šie projektai orientuoti ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į kokybę – šiuolaikiškas, saugias ir jaukias erdves, kuriose vaikams būtų gera augti, mokytis ir bendrauti, o darbuotojams – dirbti“, – sako Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

Skaidiškėse – rekonstrukcija ir plėtra, statant priestatą

Skaidiškių mokykloje-darželyje planuojama įrengti naujas vaikų darželio grupes, plečiant pastatą nauju priestatu. Jame bus suprojektuotos visos veiklai reikalingos erdvės.

Po rekonstrukcijos pastate bus aiškiai atskirtos pagrindinės funkcinės zonos: vaikų darželio grupės, universali salė, logopedo, sensorinis, psichologo ir sveikatos priežiūros kabinetai. Šios patalpos skirtos užtikrinti vaikų gerovę, visapusišką ugdymą ir raidą.

Darželio grupės bus įrengtos pirmame ir antrame aukštuose. Kiekvieną grupę sudarys žaidimų ir miego erdvė, rūbinė, sanitarinis mazgas, virtuvėlė bei pagalbinės patalpos.

Taip pat numatoma įrengti naujas automobilių stovėjimo vietas, pėsčiųjų takus, sujungiančius pastatą su darželio teritorija, bei dviračių ir paspirtukų stovėjimo vietas.

Šiuo metu įstaigą lanko 213 vaikų. Įgyvendinus plėtrą, naujame priestate bus įrengtos šešios darželio grupės: keturios po 20 vaikų ir dvi po 15 vaikų. Iš viso planuojama sukurti 110 papildomų vietų.

Šiemet bus rengiamas techninis darbo projektas, o statybos darbų pradžia numatoma 2027 m. I ketvirtį. Darbų pabaiga – 2028 m. II ketvirtį, jei projektas vyks sklandžiai.

Maišiagaloje – naujo priestato statyba

Maišiagalos vaikų lopšelyje-darželyje planuojama statyti naują priestatą, kuris padidins ugdymo vietų skaičių ir sudarys modernesnes sąlygas vaikams bei darbuotojams.

Naujajame priestate bus suformuotos pagrindinės zonos: vaikų darželio grupės ir universali salė, skirta bendruomenės veikloms, renginiams bei fiziniam aktyvumui. Prie salės numatytos rūbinės, persirengimo patalpos, sandėlis ir sanitariniai mazgai. Taip pat planuojamos darželiui reikalingos patalpos – nauja salė ir virtuvė maisto gamybai.

Vaikų darželio grupės bus įrengtos antrajame aukšte. Kiekvieną grupę sudarys žaidimų ir poilsio erdvė, rūbinė, sanitarinis mazgas, virtuvėlė ir pagalbinės patalpos.

Projekte numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, dviračių ir paspirtukų stovėjimo vietas, taip pat pėsčiųjų takus, kurie bus integruoti į esamą infrastruktūrą ir užtikrins patogų susisiekimą su svarbiausiomis teritorijos erdvėmis, įskaitant amfiteatrą ir darželio grupių kiemą.

Planuojama, kad naujajame priestate veiks trys ikimokyklinės grupės, kuriose galės ugdytis 60 vaikų. Universalia sale galės naudotis ir dalis esamo darželio bendruomenės.

Statybos darbų pradžia numatoma 2027 m. I ketvirtį. Darbų pabaiga – 2028 m. II ketvirtį, jei projektas vyks sklandžiai.

Vizualizacijos: UAB „INace“