Category: Regionai

  • Biržuose kelia karšto vandens temperatūrą iki 66°C: ką privalo padaryti gyventojai

    Biržuose kelia karšto vandens temperatūrą iki 66°C: ką privalo padaryti gyventojai

    Siekdami užtikrinti geriamojo vandens kokybę ir užkirsti kelią pavojingų Legionella bakterijų plitimui, nuo 2026 m. balandžio 8 d. 8.00 val. iki balandžio 10 d. 16.00 val. Biržų mieste bus atliekamas terminis vandens sistemos dezinfekavimas (termošokas).

    Legionella – bakterija, galinti sukelti legioneliozę, sunkią plaučių uždegimo formą. Šios bakterijos žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš 65°C. Termošoko metu karšto vandens temperatūra sistemose bus pakelta ne mažiau kaip iki 66°C.

    Terminis vandens sistemos dezinfekavimas bus vykdomas pastatuose, prijungtuose prie Biržų miesto centralizuotų šilumos tinklų.

    Svarbi informacija gyventojams:

    • Atsukite čiaupus: ne trumpiau kaip 5 minutėms atsukite visus buto karšto vandens čiaupus (taip pat ir dušą) ir leiskite vandeniui laisvai tekėti.
    • Būkite atsargūs: vanduo bus gerokai karštesnis nei įprastai, todėl saugokitės nusiplikymo.
    • Užtikrinkite švarą: rekomenduojama nuimti dušų ir čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti kalkių nuosėdas ir jas dezinfekuoti.

    Papildomos rekomendacijos:

    • Venkite vandens užsistovėjimo. Jei vandeniu nesinaudojote ilgiau nei kelias dienas (pavyzdžiui, po atostogų ar savaitgalio), prieš naudojimą leiskite jam nubėgti kelias minutes.
    • Reguliariai valykite ir dezinfekuokite vietas, kuriose kaupiasi drėgmė, pavyzdžiui, dušo kabinas ir vonias.
  • Diskotekos muzika staiga nutilo: Alytuje moksleiviams surengta šiurpą kelianti avarijos imitacija

    Diskotekos muzika staiga nutilo: Alytuje moksleiviams surengta šiurpą kelianti avarijos imitacija

    Daugiau nei pusantro šimto Alytaus rajono 10–12 klasių moksleivių kartu su kitų apskrities savivaldybių mokiniais dalyvavo netradiciniame saugaus eismo prevencijos renginyje „Man (ne)vienodai“. Jį organizavo Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas.

    Pirmenybė dalyvauti renginyje buvo teikiama tiems jaunuoliams, kurie ruošiasi vairuoti, jau mokosi vairuoti arba patys vairuoja įvairias transporto priemones – automobilius, motorolerius, dviračius ar elektrines mikrojudumo priemones.

    Skambant diskotekos muzikai į Alytaus kultūros centro salę rinkosi moksleiviai, tačiau netrukus nuotaika pasikeitė – įsivyravo rimtis ir susikaupimas. Pareigūnai pristatė realių eismo įvykių pavyzdžius, dalijosi patirtimi ir tuo, ką tenka išgyventi dirbant nelaimių vietose. Policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir greitosios medicinos pagalbos medikai pasakojo apie situacijas kelyje ir demonstravo, kokios skaudžios gali būti neatsakingo elgesio pasekmės.

    Renginio metu nuskambėjo ir jautri mamos, eismo įvykyje netekusios sūnaus, istorija.

    Siekiant kuo tikroviškiau perteikti nelaimės vaizdą, buvo naudojami specialūs garso ir vaizdo efektai, atkuriamos eismo įvykių vietų situacijos. Taip pat imituota avarija: ugniagesiai gelbėtojai pjaustė automobilį, iš kurio reikėjo išlaisvinti prispaustą žmogų, o medikas teikė pirmąją pagalbą ir atliko gaivinimą.

    Kadangi ne visi eismo įvykiai baigiasi laimingai, renginyje dalyvavo ir dvasininkas. Kreipdamasis į moksleivius kunigas pabrėžė, jog dažnai tiek daug jaunimo susirenka tik tuomet, kai per avariją žūsta jų draugas.

    Susirinkusiuosius pasveikino Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas Virginijus Jaruševičius. Jis ragino jaunuolius elgtis atsakingai ir po vakarėlių bei švenčių visada saugiai grįžti namo.

    Renginyje dalyvavo ir ugdymo įstaigų pedagogai bei kiti darbuotojai, savivaldybių atstovai. Tarp jų – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų koordinatorė Agnė Giršė.

    Renginio tikslas – ugdyti eismo dalyvių sąmoningumą ir atsakomybę, skatinti saugų elgesį keliuose, mažinti neblaivių vairuotojų daromų pažeidimų bei eismo įvykių, kuriuose žmonės nukenčia ar žūsta, skaičių.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Erkės jau suaktyvėjo: gydytoja įspėja, kam skiepai nemokami ir ko nedaryti gamtoje

    Erkės jau suaktyvėjo: gydytoja įspėja, kam skiepai nemokami ir ko nedaryti gamtoje

    Pasibaigus šaltajam sezonui ir atšilus orams, vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje: tvarkome sodybas, vaikštome miškuose, leidžiame laiką kiemuose, parkuose ar prie vandens telkinių. Tačiau kartu su pavasariu suaktyvėja ir po žiemos pabudusios erkės, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti savo sveikata.

    „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras“ (PSPC) vidaus ligų gydytoja Rūta Juknelienė primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkių platinamo erkinio encefalito yra skiepai. Todėl planuojant daugiau veiklos lauke verta iš anksto pasirūpinti vakcinacija ir nepamiršti pagrindinių profilaktikos priemonių.

    „Erkinis encefalitas gali sukelti itin sunkias komplikacijas – pažeisti nervų sistemą, o kai kuriais atvejais liga gali būti pavojinga gyvybei. Gyventojai neturėtų atidėlioti vakcinacijos, o leidžiant laiką gamtoje rekomenduoju rinktis šviesius, prigludusius drabužius ilgomis rankovėmis, avėti tinkamą avalynę, naudoti repelentus ir reguliariai apsižiūrėti, ar per drabužius neropoja erkės. Taip pat labai svarbu apsižiūrėti grįžus iš kiemo, pasivaikščiojimo ar iš sodybų“, – pataria medikė.

    Pasak gydytojos, rizika susidurti su pavojingas ligas platinančiomis erkėmis didesnė tiems, kurie gyvena ar dažnai lankosi pamiškėse, priemiesčiuose. Taip pat pabrėžiama, kad erkės aktyvios ne vien šiltuoju metų laiku – Laimo ligos atvejų fiksuota net žiemą, todėl budrumo neprarasti reikėtų ištisus metus.

    Praplėstas valstybės finansuojamas skiepijimas

    „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras“ primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys. Anksčiau ši galimybė buvo taikoma 50–55 metų gyventojams. Sprendimas priimtas remiantis epidemiologiniais duomenimis, rodančiais, kad būtent šioje amžiaus grupėje registruojamas didžiausias sergamumas ir sunkiausios ligos pasekmės.

    Nemokamai skiepijami 50–60 metų amžiaus „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro“ pacientai, taikant pilną skiepijimo schemą: įprastinę, pagreitintą ir palaikomąsias dozes. Jei asmuo anksčiau savo lėšomis buvo pasiskiepijęs pagal pilną schemą trimis dozėmis ir dabar patenka į 50–60 metų amžiaus grupę, jis taip pat gali nemokamai gauti palaikomąsias dozes.

    Visi kiti gyventojai, nepriklausantys šiai amžiaus grupei, gali skiepytis savo lėšomis – tiek gydymo įstaigoje, tiek kitose skiepijimą atliekančiose vietose, pavyzdžiui, vaistinėse.

    Skelbiama, kad 2025 m. „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre“ buvo suleistos 1510 erkinio encefalito vakcinos dozių, iš jų 315 – valstybės lėšomis. 2026 m. suleistos 199 dozės, iš jų 101 – valstybės lėšomis.

    Kaip registruotis skiepams?

    Registruotis skiepijimui kviečiama „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre“ (Naujoji g. 48, Alytus) telefonu +370 315 71413 arba kreipiantis į registratūrą darbo metu: I–V 7.00–19.00 val., VI 9.00–13.00 val.

    Vaikų skiepijimui rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Pacientai, besilankantys ambulatorijose, raginami registruotis darbo laiku nurodytais telefonais:

    • Daugų ambulatorija: +370 315 69230, +370 315 28574
    • Butrimonių ambulatorija: +370 315 28573
    • Simno ambulatorija: +370 315 28571
    • Krokialaukio ambulatorija: +370 315 28572
    • Miroslavo ambulatorija: +370 315 66394

    Pažymima, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje yra didžiausias Europoje. Ši erkių platinama liga išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema, o užsikrėtimo rizika egzistuoja visoje šalies teritorijoje. Nors skiepytis galima visus metus, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad iki intensyviausio erkių aktyvumo sezono organizmas spėtų suformuoti patikimą imunitetą.

    Komunikacijos skyriaus ir „Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro“ informacija

  • „Venciūnų sodiečiai“ stebina Lietuvą: jų užkandžiai atsiduria net ant Prezidentūros stalo

    „Venciūnų sodiečiai“ stebina Lietuvą: jų užkandžiai atsiduria net ant Prezidentūros stalo

    Pirmieji kaimo bendruomenės tikslai buvo aiškūs ir paprasti – suburti žmones, telkti gyventojus bendrai veiklai ir stiprinti bendruomeniškumą. Per 23 veiklos metus Alovės seniūnijoje veikianti Venciūnų kaimo visuomeninė organizacija „Venciūnų sodiečiai“ išaugo ir tapo viena stipriausių Alytaus rajono kaimo bendruomenių.

    Šiandien „Venciūnų sodiečiai“ įgyvendina projektus, gerinančius kaimo infrastruktūrą, organizuoja įvairius renginius ir padeda įgyvendinti gyventojų iniciatyvas.

    „Siekėme, kad žmonės daugiau bendrautų, vieni kitus palaikytų, kartu spręstų iškylančias problemas ir kurtų jaukią, draugišką aplinką. Norėjome, kad bendruomenė būtų ne tik susibūrimo vieta, bet ir aktyvi, matoma bei žinoma organizacija, realiai prisidedanti prie kaimo gerovės kūrimo“, – sako „Venciūnų sodiečių“ pirmininkė Daiva Putreikienė.

    Nuo idėjos iki bendruomenės verslo

    Vienas svarbiausių bendruomenės projektų – įkurtas bendruomeninis verslas ir sukurta darbo vieta. Jau dvejus metus Venciūnų bendruomenės patalpose įrengtoje virtuvėje gaminami užkandžiai, kuriuos renkasi ne tik Alytaus rajono ir Alytaus miesto gyventojai – jie neretai atsiduria ir ant Prezidentūros stalo. Su šiuo projektu bendruomenė dalyvauja Prezidento G. Nausėdos inicijuotoje programoje „Lietuvos galia“.

    Bendruomenės iniciatyva kaime taip pat įrengta vaikų žaidimų aikštelė su lauko treniruokliais, tapusi traukos vieta šeimoms, vaikams ir jaunimui.

    Projektų rengimas ir įgyvendinimas „Venciūnų sodiečiams“ tapo svarbia veiklos dalimi. Buvo metų, kai bendruomenė įgyvendino net penkias skirtingas iniciatyvas. Gavus finansavimą, rengiamos tradicinėmis tapusios Užgavėnių, sporto bei Kalėdų eglutės įžiebimo šventės ir kiti renginiai.

    „Visi projektai – ar tai būtų infrastruktūros gerinimas, renginių organizavimas, ar naujų erdvių kūrimas – mums svarbūs, nes jie gimė iš žmonių iniciatyvos, noro veikti, kurti ir prisidėti prie bendro gėrio. Jie atspindi žmonių rūpestį savo aplinka ir norą kartu kurti prasmingus pokyčius“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkė.

    Pasak D. Putreikienės, vienas reikšmingiausių pokyčių – pasikeitęs žmonių požiūris.

    „Kai matai, kad gali prisidėti, kad tavo idėjos įgyvendinamos, atsiranda pasididžiavimas savo kaimu ir noras jame gyventi, kurti, likti“, – sako ji.

    Stiprina gyventojų ir kartų ryšį

    „Venciūnų sodiečių“ pirmininkė pastebi, kad bendruomenės veikla keičia gyvenimą kaime: jis tapo gyvesnis, aktyvesnis, o žmonės – vieningesni.

    „Telkiame gyventojus, skatiname juos įsitraukti į įvairias veiklas: dalyvauti šventėse, edukacijose, išvykose. Siekiame kurti ir palaikyti ryšius tarp skirtingų kartų – nuo jauniausio bendruomenės nario iki garbaus amžiaus senjorų, kurie savo aktyvumu neretai pralenkia net jaunimą. Žmonės vis drąsiau įsitraukia į bendruomenės veiklą – daugėja iniciatyvų, noro prisidėti, siūlyti idėjas, padėti organizuojant renginius. Tai džiugina. Tačiau norisi, kad bendruomenė būtų ne kelių aktyvių žmonių rūpestis, o visų bendras kūrinys – vieta, kur kiekvienas jaustųsi reikalingas ir svarbus“, – teigia D. Putreikienė.

    Ji akcentuoja, kad bendruomeniškumas atsiskleidžia ne tik šventėse, bet ir tuomet, kai reikia susitelkti darbams, bendram problemų sprendimui, remonto ar talkų organizavimui.

    „Kartu galime daugiau nei kiekvienas atskirai. Dažnai gera idėja gimsta visai netikėtai – pasidalijus pastebėjimu, prisiminimu ar svajone, o kartais tiesiog iš drąsos svajoti. „Venciūnų sodiečiai“ svajoja apie naujas iniciatyvas, kurios stiprintų bendruomeniškumą ir kurtų jaukią, gyvą aplinką kaime. Didžiausia mūsų svajonė – kad bendruomenė būtų ne tik organizacija, bet tikra bendrystės vieta, kurioje gera būti ir veikti kartu“, – sako „Venciūnų sodiečių“ pirmininkė Daiva Putreikienė.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Atnaujintas pastatas Simne taps namais dešimtims gyventojų

    Atnaujintas pastatas Simne taps namais dešimtims gyventojų

    Alytaus rajono savivaldybė plečia socialinių būstų fondą gyventojams, kuriems tokia pagalba reikalingiausia. Įgyvendinant socialinio būsto plėtros projektą Alytaus rajone, buvęs Simno profesinės mokyklos bendrabutis bus atnaujintas ir pritaikytas patogiam gyvenimui – jame planuojama įrengti 20 šiuolaikiškų būstų gausioms šeimoms ir asmenims su negalia.

    Prieš prasidedant darbams objekte apsilankė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir savivaldybės specialistai. Jie su rangovais aptarė būsimų darbų eigą ir jų organizavimo klausimus.

    „Šis svarbus žingsnis ne tik padidins socialinių būstų skaičių, bet ir užtikrins kokybiškas gyvenimo sąlygas gerinant socialinio būsto prieinamumą Alytaus rajone. Siekiame, kad čia įkurti būstai taptų namais, kuriuose patogu ir jauku gyventi“, – sako merė Rasa Vitkauskienė.

    Keturių aukštų pastatas bus kapitaliai atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams. Numatyta sutvarkyti visą pastato išorę, siekiant pagerinti jo būklę, estetinį vaizdą ir energinį efektyvumą.

    Vidaus darbai vyks pirmame ir antrame aukštuose – čia bus įrengti nauji butai su virtuvės baldais ir reikalinga įranga, kad būsimi gyventojai turėtų patogias gyvenimo sąlygas.

    Socialinio būsto Alytaus rajone šiuo metu laukia 82 šeimos ir vieniši asmenys. Į socialinį būstą gali pretenduoti tinkamo būsto neturintys, mažas pajamas gaunantys gyventojai, jaunos ir daugiavaikės šeimos, asmenys su negalia.

    Naujuose būstuose planuojama apgyvendinti 10 daugiavaikių šeimų ir 10 pavienių asmenų su negalia arba šeimų, kuriose yra neįgaliųjų. Butai bus įvairaus dydžio – nuo vieno iki keturių kambarių, tad bus pritaikyti skirtingiems poreikiams.

    Kartu bus tvarkoma ir aplinka prie pastato. Numatoma įrengti vaikų žaidimų aikštelę, poilsio zonas, nutiesti pėsčiųjų takus, taip pat atnaujinti ir praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę.

    Planuojama, kad pirmieji gyventojai naujuose būstuose galės įsikurti iki šių metų pabaigos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Nukentėjote nuo nusikaltimo? „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ primena apie nemokamą pagalbą

    Nukentėjote nuo nusikaltimo? „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“ primena apie nemokamą pagalbą

    „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, įgyvendindama 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymą (Įstatymas) Nr. XIV-169, informuoja apie galimybes gauti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų.

    Siekiant užtikrinti, kad informacija apie pagalbą pasiektų kuo daugiau žmonių, parengta aktuali medžiaga, su kuria galima susipažinti „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ bei „Socialinių paslaugų priežiūros departamento“ prie „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ interneto svetainėse.

    Taip pat pateikiama papildoma informacija, skirta nukentėjusiems asmenims: ką svarbu žinoti patyrus nusikalstamą veiką ir kas turi teisę gauti pagalbą.

  • Klaipėda ieško kultūros magistrų: kas bus pagerbtas per miesto gimtadienį?

    Klaipėda ieško kultūros magistrų: kas bus pagerbtas per miesto gimtadienį?

    Klaipėdos miesto savivaldybė kviečia Klaipėdos kultūros organizacijas ir fizinius asmenis teikti kandidatus Klaipėdos kultūros magistro vardui.

    Klaipėdos kultūros magistras – išskirtinis Klaipėdos miesto savivaldybės įsteigtas apdovanojimas, skiriamas menininkams ir kitiems kultūros darbuotojams už nuopelnus miesto kultūrai. Apdovanojimo regalijos – Klaipėdos piliavietėje rasto renesansinio auksinio žiedo su brangakmeniais tiksli replika ir dokumentas, patvirtinantis magistro vardo suteikimą. Šis apdovanojimas Klaipėdoje teikiamas nuo 2003 metų, o iki šiol juo jau pagerbta daugiau nei 40 ryškiausių miesto kultūros ir meno kūrėjų.

    Teikiant kandidatą, būtina pateikti:

    • pretendento nuopelnų Klaipėdos miesto kultūrai aprašymą (recenzijų, straipsnių, atsiliepimų kopijas, autoriaus spausdintus darbus, rekomendacijas, kitų institucijų įvertinimus, duomenis apie apdovanojimus ir kitą medžiagą);
    • pretendento gyvenimo aprašymą.

    Teikėjas, siūlydamas kandidatą, patvirtina, kad pretendentas apie tai yra informuotas ir sutinka priimti apdovanojimą bei regalijas.

    Pretendentus vertins Klaipėdos kultūros magistro vardo suteikimo komisija, kurią sudaro Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupės nariai. Komisijai pirmininkauja meras.

    Klaipėdos kultūros magistro regalijos bus įteikiamos specialios ceremonijos metu rugpjūčio 1 dieną, per miesto gimtadienį.

    Pasiūlymai priimami ir registruojami iki 2026 m. gegužės 8 d. (imtinai) elektroniniu būdu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

    Kontaktinis asmuo – Kultūros skyriaus patarėja Germinta Patašiūtė, tel. 39 61 75, el. p. germinta.patasiute@klaipeda.lt

  • Klaipėda ir Liubekas pasirašė svarbią deklaraciją: štai ką žada stiprinti artimiausiu metu

    Klaipėda ir Liubekas pasirašė svarbią deklaraciją: štai ką žada stiprinti artimiausiu metu

    Klaipėda ir Vokietijos miestas Liubekas dar kartą patvirtino ilgametę partnerystę. Liubeke viešintis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kartu su Liubeko meru Jan Lindenau pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įtvirtinami įsipareigojimai gyvybingai, į ateitį orientuotai partnerystei.

    Deklaracijoje pabrėžiama bendra miestų atsakomybė aktyviai puoselėti partnerystę, rengti reguliarius susitikimus, skatinti institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimą.

    „Ši partnerystė yra ne tik pagarba mūsų miestų istorijai, bet ir aiškus žvilgsnis į ateitį. Poreikį bei būtinybę stiprinti ryšius išreiškė ir Liubekas, ir Klaipėda. Matome aiškias kryptis, kuriose galime bendradarbiauti, dalintis patirtimi, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Siekiame stiprinti ryšius švietimo, mokslo, kultūros, jaunimo mainų, ekonomikos, uostų saugumo, darnaus judumo, kultūros paveldo išsaugojimo bei socialinių inovacijų srityse“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Klaipėdos ir Hanzos miesto Liubeko partnerystė tęsiasi nuo 1990 metų, kai buvo pasirašyta miestų bendradarbiavimo sutartis. Šis bendradarbiavimas grindžiamas ne tik daugiau nei tris dešimtmečius trunkančiais instituciniais ryšiais, bet ir giliu istoriniu pagrindu – 1258 m. Klaipėdai suteiktomis Liubeko savivaldos teisėmis.

    Šių metų kovą Klaipėdoje vykus oficialiam Vokietijos delegacijos vizitui, kurį vedė Liubeko meras Jan Lindenau, buvo sutarta dar kartą įtvirtinti partnerystę ir praplėsti bendradarbiavimo kryptis.

    Atsakomojo vizito Vokietijoje metu Klaipėdos meras ir miesto delegacija taip pat susitiko su „Liubeko ekonomikos plėtros korporacijos“ bei Liubeko uosto atstovais. Be to, delegacija lankysis Hamburge, kur numatyti susitikimai su Ekonomikos, darbo ir inovacijų ministerijos, „Hamburgo investicijų ekonominės plėtros korporacijos“, „Hamburgo Turto ir investicijų valdymo įmonės“ bei Susisiekimo ir mobilumo pertvarkos ministerijos atstovais.

    Vizito tikslas – susipažinti su miesto valdymo modeliais, investicijų pritraukimo ir ekonominės plėtros priemonėmis, viešųjų erdvių, ypač pakrančių, transformacijos sprendimais, taip pat savivaldybių įmonių valdymo ir finansavimo modeliais.

    Miestų partnerystės skatinimas akcentuojamas ir Vyriausybės patvirtintose Lietuvos santykių su Vokietija strateginėse gairėse. Pažymima, kad ryšių su Vokietijos miestais stiprinimas ypač aktualus šiandieniame Europos Sąjungos saugumo kontekste.

  • Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis atsinaujins: savivaldybės parama pasieks virš trisdešimt pastatų

    Klaipėdos senamiestis ir naujamiestis atsinaujins: savivaldybės parama pasieks virš trisdešimt pastatų

    Klaipėdos miesto savivaldybė, siekdama išsaugoti senamiesčio ir naujamiesčio istorinį veidą, šiemet numatė reikšmingą finansavimą Fasadų rėmimo programai. Iš viso planuojama atnaujinti 38 pastatus: penki iš jų yra Klaipėdos miesto kultūros paveldo objektai, keturių pastatų fasadų tvarkymo darbai pradėti dar pernai, o likę 29 objektai į programą įtraukti šiemet – jų fasadai bus tvarkomi artimiausiu metu.

    „Rudenį miesto tarybos priimtas sprendimas išplėsti fasadų tvarkymo programos teritoriją pasiteisino su kaupu – matome, kad žmonėms to reikėjo. Paraiškų daugiau, įsitraukimo daugiau ir pats miestas nuo to tik laimi. Smagu, kad tvarkysis ne tik senamiestis, bet ir naujamiestis – vis daugiau pastatų palaipsniui atgaus savo tikrąjį veidą. Kartu tai ir apie mūsų istoriją – norisi, kad Klaipėda išlaikytų savo charakterį, savo unikalumą, ir tokie projektai prie to labai prisideda. Tikiu, kad tai įkvėps ir kitus – kuo daugiau tvarkomės, tuo gražesnėje aplinkoje gyvename patys“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

    Fasadų tvarkymui šiemet skirta 600 tūkst. eurų. Vertinant gautas paraiškas, pirmajame etape dalinis finansavimas patvirtintas 13 pastatų: Žvejų g. 2 ir 11, Turgaus a. 23, Turgaus g. 3, Baltikalnio g. 7 ir 8, Kepėjų g. 15, Tiltų g. 17, Tilžės g. 28, Galinio Pylimo g. 15 ir 18, Jono g. 8 bei Kurpių g. 11. Šiems objektams prioritetas suteiktas dėl jų matomumo svarbiausiose senamiesčio vietose arba dėl planuojamo kompleksinio sutvarkymo.

    Savivaldybė numatė ir galimybę skirti papildomų lėšų, kad parama pasiektų dar 16 pastatų, esančių prioritetinėje eilėje: Liepų g. 42, H. Manto g. 3, 5, 63, 73, 76 ir 80, J. Janonio g. 5, Puodžių g. 22, Šaulių g. 32, S. Nėries g. 12 ir 14, I. Kanto g. 6, S. Daukanto g. 27 bei K. Donelaičio g. 10 ir 13. Taip siekiama, kad nė viena tinkama paraiška neliktų be dėmesio.

    Atskira 270 tūkst. eurų lėšų dalis numatyta saugomų kultūros paveldo objektų atnaujinimui. Savivaldybės parama suplanuota penkiems projektams: Aukštoji g. 5 numatomas fasado ir stogo remontas, o H. Manto g. 37 pastatui – langų, durų ir mūro restauracija bei remontas, cokolinės dalies tvarkymas ir stogo remonto darbai. Taip pat ketinama užbaigti anksčiau pradėtus darbus Girulių pl. 4 ir K. Donelaičio g. 13, o J. Janonio g. 9 pastatui planuojama visiškai sutvarkyti stogą.

    Siekdami, kad miesto lėšos būtų naudojamos efektyviai, specialistai paraiškas vertino itin atidžiai. Kai kuriems pastatams šiemet paramos gauti nepavyko dėl reikiamų dokumentų trūkumo arba dėl neatitikimo programos tikslams.

    2025 metais Klaipėdos miesto savivaldybė užbaigė 14 senamiesčio pastatų fasadų atnaujinimo projektų. Rezultatas pasiektas užbaigus šešis dar 2024 metais pradėtus darbus, pavyzdžiui, Tiltų g. 20, Tomo g. 16 ir Bangų g. 21, taip pat visiškai sutvarkius aštuonis naujus objektus, tarp kurių – Tiltų g. 18, Tomo g. 8, Kurpių g. 3, Kepėjų g. 11 ir kiti. Be Fasadų rėmimo programos, miestas taip pat mini pernai užbaigtus tris kultūros paveldo pastatų restauravimo projektus: etapais atnaujintą Tiltų g. 1 pastatą, sutvarkytą Daržų g. 1 fachverkinį pastatą ir Sukilėlių g. 18 namo stogo remontą.

    Pernai rudenį Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą, leidžiantį dėl dalinės fasadų tvarkymo paramos kreiptis ir naujamiesčio pastatų savininkams. Kartu išplėtus programos teritoriją, buvo padidintas ir vienam objektui galimas skirti finansavimas. Maksimali parama dabar gali siekti 50 tūkst. eurų, kai tvarkomas plotas viršija 500 kv. m. Įprastai maksimali parama sudaro 30 tūkst. eurų ir gali padengti iki 70 proc. darbų vertės.

    Saugomų kultūros paveldo pastatų savininkams sudarytos dar palankesnės sąlygos: jiems gali būti skiriama iki 90 tūkst. eurų parama, apimanti ne tik fasado, bet ir kitus išsaugojimo darbus.

    Platus šių metų tvarkomų pastatų sąrašas, savivaldybės teigimu, rodo tiek miestiečių įsitraukimą, tiek nuoseklų siekį investuoti į miesto istoriją. Tikimasi, kad atnaujinti senieji pastatai suteiks Klaipėdai daugiau gyvybės ir taps svarbiu istorijos liudijimu ateities kartoms.