CP v2

Category: Regionai

  • Trūkinėjantys krašto kelių kraštai pagaliau tvarkomi: startuoja „dešiniojo rato“ programa

    Trūkinėjantys krašto kelių kraštai pagaliau tvarkomi: startuoja „dešiniojo rato“ programa

    Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji skirta kritinėms dangos pažaidoms šalinti intensyviausio eismo ruožuose, kur fiksuojami didžiausi krovininio transporto srautai.

    Šiemet darbai numatyti 90 krašto kelių visoje Lietuvoje. Jie apims visas savivaldybes, kuriose nustatytos atkarpos su tokio tipo dangos pažaida.

    „Ne visi vairuotojai yra girdėję apie „dešiniojo rato“ programą, bet tikrai visi yra patyrę, ką reiškia važiuoti keliu, kurio kraštas ištrupėjęs ir duobėtas. Šį sezoną imamės dar nematyto masto darbų – sutvarkysime per 2 000 km krašto kelių. Darbams bus naudojama nauja technologija, kuri leis keliams tarnauti trigubai ilgiau, o vairuotojams važiuoti saugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Skelbiama, kad šį sezoną planuojama tvarkyti daugiau nei 1 746 km krašto kelių tinklo, o darbams skiriama 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Dešiniojo rato“ programos metu ketinama sutvarkyti apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų. Darbai bus sutelkti į labiausiai deformuotas vietas, kurios labiausiai veikia eismo saugumą.

    „Šiemet „Kelių priežiūroje“ dirbama dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti darbus ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad kiekvienas sutvarkytas ruožas realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko. Šalies mastu darbai vykdomi didesniu tempu, platesnėmis apimtimis ir taikant tvaresnius sprendimus, kurie užtikrina saugesnį judėjimą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu. Būtent ten dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos. Tokiose vietose didėja vibracijos, kyla akvaplanavimo rizika, ilgėja stabdymo kelias, o dangos būklė prastėja sparčiausiai.

    Darbai atliekami pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą. Vertinamas suminės dangos būklės indeksas ir papildomi struktūrinių deformacijų kriterijai. Programai įgyvendinti naudojamos pažangios priemonės: skaitmenizuotas defektų nustatymas, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės, leidžiančios tiksliai ir efektyviai tvarkyti kritines dangos vietas.

    Ekspertų vertinimu, tokie kryptingi ir periodiški darbai yra vienas efektyviausių būdų pristabdyti dangos degradaciją ankstyvoje stadijoje. Laiku sutvarkius struktūrines pažaidas, mažėja duobių formavimosi rizika, išvengiama greito dangos irimo ir reikšmingai sumažėja ilgalaikės kelių atnaujinimo sąnaudos.

    „Dešiniojo rato“ programa įvardijama kaip nuosekli kelių priežiūros dalis, orientuota į saugesnį eismą ir patikimesnį susisiekimą visoje Lietuvoje. Pernai pagal šią programą buvo sutvarkyta daugiau nei 400 km kelių dangos. Panaši remonto praktika taikoma ir kitose Europos šalyse, tarp jų Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje.

  • Jonavoje nuskambėjo tarptautinė konferencija: kaip gabų vaiką nepamesti įtraukties labirinte

    Jonavoje nuskambėjo tarptautinė konferencija: kaip gabų vaiką nepamesti įtraukties labirinte

    2026 m. kovo 31 d. Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje, bendradarbiaujant su Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Mokytojų švietimo skyriumi, įvyko tarptautinė švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų konferencija „Gabus vaikas įtraukiojo ugdymo labirintuose“.

    Renginys subūrė pedagogus, švietimo lyderius ir ekspertus iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijos tikslas – dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip atpažinti gabius vaikus ir užtikrinti jiems tinkamas ugdymo galimybes įtraukiojo ugdymo kontekste.

    Konferenciją atidarė progimnazijos direktorė Olga Mediekšė. Ji pabrėžė, kad mokykla primena labirintą, kuriame už kiekvieno posūkio laukia ne aklavietė, o atradimas, o mokytojas tampa vedliu šiame kelyje. Direktorė priminė, kad Jonavos Justino Vareikio progimnazija turi ilgametes gabių mokinių ugdymo tradicijas: dar 2012 m. mokykloje buvo atlikti tyrimai, siekiant įvertinti, kaip ugdomi gabieji mokiniai, o 2017–2018 m. įgyvendintas projektas, orientuotas į individualių gebėjimų atpažinimą ir kryptingą aukštesnių gebėjimų turinčių vaikų ugdymą.

    O. Mediekšė pasidalijo ir tarptautinėmis įžvalgomis, sukauptomis semantis patirties Austrijoje. Ji pasakojo apie Lince veikiantį centrą, kuriame testuojami 12–13 metų mokiniai iš visų Austrijos žemių, o į specializuotą gabių vaikų ugdymo mokyklą patenka tik 2 proc. vaikų. Baigdama sveikinimo kalbą direktorė linkėjo konferencijos dalyviams nepasiklysti ugdymo labirinte ir gebėti tinkamai pritaikyti metodus, instrumentus bei žinias, reikalingas gabiems vaikams ugdyti.

    Renginio dalyvius pasveikino Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė. Ji mokytojams linkėjo kantrybės, ragino neužgniaužti gabių vaikų potencialo, nes tokie mokiniai neretai būna „nepatogūs“, ir kvietė ieškoti kelių į jų širdį, skatinti individualumą bei padėti atsiskleisti.

    Konferenciją moderavo „LRT“ laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius. Plenarinių pranešimų sesiją pradėjo progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Loreta Kazlauskienė. Ji apžvelgė mokytojų požiūrį į gabių vaikų ugdymą ir šiandieninius iššūkius, su kuriais susiduriama mokyklose.

    Kauno technologijos universiteto docentė Bronė Narkevičienė akcentavo, kad gabių vaikų ugdymas apima ne tik iššūkius, bet ir plačias galimybes. Ji analizavo Lietuvos gabių vaikų ugdymo kryptis ir perspektyvas, pabrėždama, jog gabūs mokiniai neretai skirstomi į gabius ir itin gabius, o itin gabių yra apie 2 proc. Docentės teigimu, aukštą mokymosi potencialą turintys vaikai dažnai garsina Lietuvą pasaulyje.

    „EDU Vilnius“ projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius pristatė pranešimą „Įtrauktis ar ištrauktis?“. Jis pateikė provokuojančių minčių apie įtraukųjį ugdymą, aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymus šia tema ir pabrėžė, kad įtrauktis nėra naujiena – mokytojai jau seniai dirba matydami ir gabų vaiką, ir tą, kuriam mokytis sekasi sunkiau. Pranešėjas akcentavo, kad pirmiausia svarbu mokinį „ištraukti“ iš socialinio ar kultūrinio burbulo, o tik vėliau ieškoti būdų, kaip jį įtraukti į ugdymo procesus.

    Konferenciją praturtino ir pranešimas apie gabių mokinių ugdymo sistemą Čekijoje. Nuotoliniu būdu pranešimą skaitė Čekijos mokyklos „Zakladni škola Novy“ direktorė ir švietimo konsultantė Lenka Dudaškova. Iš vokiečių kalbos vertė progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Skamaročienė.

    Apie gabų vaiką mokykloje ir namuose kalbėjo ilgametis buvęs Vilniaus „Šolom Aleichemo ORT gimnazijos“ direktorius Miša Jakobas. Jis pabrėžė šeimos ir namų aplinkos reikšmę, akcentuodamas, kad laimingas vaikas dažnai auga šeimoje, kurioje didelė vertybė teikiama mokslui. Pranešėjas taip pat šiltai prisiminė savo mokytojus ir jų įtaką gyvenimui, o kalbėdamas apie pedagogų vaidmenį išskyrė principinę nuostatą: „Gabius vaikus ugdo gabūs mokytojai“, – pabrėžė M. Jakobas.

    Antroje konferencijos dalyje vyko darbas sekcijose. Jose pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai ir švietimo lyderiai, o dalyviai dirbo šešiose grupėse.

    Švietimo pagalbos specialistų sekcijoje pranešimą „Skirtingi vaikų gabumų veidai: psichologo žvilgsnis į IQ, EQ ir neuroįvairovę“ skaitė Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė ir Kauno kolegijos docentė Valentina Demidenko.

    Menų sekcijoje Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė Rita Trimonienė pristatė pranešimą „(Ne)Gabus vaikas neformaliajame ugdyme“.

    Direktorių ir pavaduotojų ugdymui sekcijoje VDU klasikinio ugdymo licėjaus direktorė, VDU Švietimo akademijos lektorė ir partnerystės docentė Jolanta Vengalienė skaitė pranešimą „Klasikinis ugdymas – tvirtas pagrindas gabių vaikų ugdymui“.

    Ikimokyklinio ugdymo sekcijoje pristatyti du pranešimai. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ direktorė Simona Černiauskienė kalbėjo tema „Darželis, kuriame žydi visi: apie gabių vaikų įtrauktį „Pakalnutėje““. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė pristatė pranešimą „Kodas GABUS: kaip iššifruoti, kad vaiko potencialas taptų ugdymo varikliu?“

    Pradinio ugdymo sekcijoje pranešimą „Gabus vaikas pradinėje mokykloje“ skaitė Jonavos Panerio pradinės mokyklos direktorė Irma Karnusevičienė ir Jonavos „Žingsnio“ pradinės mokyklos direktorė Jolanta Macaitienė.

    Dalykinėje sekcijoje Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Aušrinė Živaitienė dalijosi įžvalgomis pranešime „Gabus vaikas – iššūkis ar dovana?“

    Konferencijos organizatoriai priminė, kad tinkamas gabių vaikų ugdymas yra investicija į ateitį: užaugę tokie vaikai tampa gydytojais, mokslininkais, muzikantais ar politiniais lyderiais, kuriančiais pridėtinę vertę visuomenei. Pedagogams tai – džiaugsmas pastebėti vaikų potencialą, jį suprasti, ugdyti ir vėliau matyti sėkmę.

    Informaciją parengė Daivutė Kloniūnienė ir Loreta Kazlauskienė.

  • Panevėžys ieško 7 vieno kambario butų: paskelbė derybas, aiškūs reikalavimai ir terminas

    Panevėžio miesto savivaldybės administracija skelbia socialinių būstų pirkimą ir kviečia teikti pasiūlymus dėl 7 vieno kambario butų įsigijimo Panevėžio mieste.

    Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kodas 288724610, Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys.

    Pirkimo objektas – 7 vieno kambario butai daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis kaip 40 kv. m. Būstas privalo turėti veikiančias inžinerines sistemas: šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, dujas ir elektrą.

    Butai, kurie nebus perkami: būstai mediniuose ar karkasiniuose namuose, taip pat butai su bendrojo naudojimo patalpomis (virtuvėmis, tualetais, dušo patalpomis) ar esantys bendrabučio tipo pastatuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose kaip bendrabučiai (taip pat bendrabučiai su prekybos, maitinimo ir paslaugų patalpomis) ir (ar) kurių paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms).

    Taip pat nebus perkami butai buvusiuose bendrabučiuose ar bendrabučio tipo namuose, įskaitant pastatus: Aukštaičių g. 66 ir 68, Marijonų g. 29, Ramygalos g. 57 ir 67, Smėlynės g. 73, Vilties g. 47. Netinkami ir tie būstai, kurie pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą patenka į pramoninės ir sandėliavimo paskirties zonas.

    Be to, nebus vertinami pasiūlymai dėl butų, kurių duomenys, nurodyti kadastro duomenų byloje, neatitinka faktinės situacijos, kai bute ar rūsyje (jei jis priklauso) atlikti pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

    Pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

    Pasiūlymai ir pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g.), 5-ojoje darbo vietoje, darbo dienomis darbo valandomis, arba siunčiami paštu. Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 22 d. 12 val.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2026 m. balandžio 22 d. 13 val. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, 104 kabinete (Laisvės a. 20, Panevėžys).

    Informacija teikiama telefonu (0 45) 501 332.

    Komunikacijos skyrius

  • Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su jautriu ir kartu sudėtingu klausimu: kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti kasdieniu gyvenimu.

    Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės – globa arba rūpyba. Nors jos dažnai painiojamos, šios priemonės skiriasi tiek taikymo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.

    Globa – kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai

    Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos ar kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

    Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių ar spręsti finansinių ir teisinių klausimų – pavyzdžiui, pirkti, parduoti ar dovanoti turtą. Teismo nustatytose srityse visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.

    Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.

    Rūpyba – kai gebėjimai apriboti tik iš dalies

    Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai siejama su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

    Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus – apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus tose srityse, kuriose teismas jo veiksnumą apribojo, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.

    Rūpyba laikoma lankstesne priemone, nes leidžia žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo.

    Taip pat rūpyba gali būti nustatoma ir veiksniam asmeniui, jeigu dėl fizinės sveikatos būklės jis negali savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų ir jam reikalinga fizinė pagalba.

    Sprendimą visais atvejais priima tik teismas

    Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, taip pat dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, visais atvejais priima tik teismas.

    Į teismą gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Jei rūpybos prašo veiksnus žmogus, į teismą jis kreipiasi pats.

    Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.

    Kokius dokumentus dažniausiai reikia pateikti teismui?

    Nors kiekviena situacija yra individuali, dažniausiai prašoma pateikti šiuos dokumentus:

    • Pareiškimą teismui, kuriame nurodomi asmens duomenys, aprašoma sveikatos būklė, elgesys, argumentuojama, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, taip pat pateikiamas siūlomas globėjo kandidatas.
    • Medicinos dokumentus – gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašą apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
    • Asmens dokumentų kopijas – pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
    • Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).
    • Duomenis apie siūlomą globėją – asmens dokumento kopiją, sveikatos pažymą, o prireikus ir charakteristiką iš darbovietės ar seniūnijos.
    • Socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

    Rengiant pareiškimą rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Tai padeda tiksliai suformuluoti prašymą, tinkamai parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.

    Svarbiausia proceso dalis – ekspertizė

    Vienas esminių etapų yra teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie įvertina žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą.

    Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi, o prireikus – ir su jo artimaisiais. Ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu teismo sprendimo pagrindu.

    Kaip priimamas teismo sprendimas?

    Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:

    • atmesti pareiškimą;
    • pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskiriant rūpintoją;
    • pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskiriant globėją ir, jei reikia, turto administratorių.

    Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.

    Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?

    Pagal įstatymus globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos, doras ir sąžiningas žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai šias pareigas prisiima artimiausi šeimos nariai.

    Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti ar rūpintis. Atsižvelgiama ir į paties asmens nuomonę, jei jis gali ją išreikšti.

    Atsakomybė – kasdienė ir reali

    Globėjo vaidmuo nėra formalus: jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.

    Globėjas organizuoja sveikatos priežiūrą (registruoja pas gydytojus, prižiūri, kad būtų vartojami paskirti vaistai), tvarko finansinius reikalus (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius. Tačiau parduoti nekilnojamąjį turtą ar priimti palikimą globėjas gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir atstovauti globotiniui institucijose, o visi sprendimai turi būti priimami globotinio naudai.

    Jei aplinkybės pasikeičia ir žmogus gali vėl veikti savarankiškai, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Dėl globėjo nušalinimo į teismą gali kreiptis pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

    Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jei jų nebegali vykdyti dėl savo ar artimųjų ligos, pablogėjusios turtinės padėties ar kitų svarbių priežasčių.

    Rūpintojo vaidmuo – padėti, o ne spręsti už žmogų

    Rūpintojas neperima visų sprendimų – jo tikslas yra padėti žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, padeda apsisaugoti nuo klaidų ir neapgalvotų veiksmų.

    Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl rūpintojo vaidmuo yra svarbus siekiant apginti žmogaus interesus.

    Kur kreiptis?

    Daugiau informacijos apie globos ar rūpybos nustatymo tvarką galima gauti Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyryje telefonu +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.

    Komunikacijos skyrius

  • Klaipėdos rajono mero Velykų linkėjimas: žinia, kuri šiemet palies daugelį

    Klaipėdos rajono mero Velykų linkėjimas: žinia, kuri šiemet palies daugelį

    Mielieji,

    šv. Velykos – tai metas, kai atsinaujina ne tik gamta, bet ir mūsų mintys. Ilgėjančios dienos, saulės šiluma ir bundanti gyvybė primena, kad po kiekvienos žiemos ateina pavasaris – kupinas vilties ir naujų galimybių.

    Tegul ši šventė atneša į jūsų namus šviesos, tikėjimo, šypsenų ir tikro buvimo kartu džiaugsmo. Skirkime laiko vieni kitiems: išgirskime, padrąsinkime ir pasidalykime tuo, kas svarbiausia – dėmesiu ir šiluma.

    Linkiu, kad šios Velykos taptų gražia pradžia naujoms idėjoms, o vis gražėjantis pavasaris kasdienybėje įkvėptų daugiau lengvumo ir geros nuotaikos.

    Jaukių šv. Velykų!

    Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

  • Klaipėdos rajonas kviečia kūrėjus: stipendija projektams, akys krypsta į Gargždų garažus

    Klaipėdos rajonas kviečia kūrėjus: stipendija projektams, akys krypsta į Gargždų garažus

    Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia menininkus ir kūrėjus teikti paraiškas Kultūros ir meno stipendijai gauti. Stipendija skiriama kūrybiniam projektui, kuris būtų įgyvendinamas Klaipėdos rajone. Paraiškos priimamos iki gegužės 8 d. 15 val.

    Teikiant paraišką ir renkantis pagrindinę veiklų įgyvendinimo vietą, raginama atkreipti dėmesį į Gargžduose, šalia Turgaus gatvės esantį garažų masyvą. Savivaldybės jau išpirkti garažai gali tapti vieša erdve meniniam įveiklinimui ir kūrybinio projekto realizavimui.

    Reikalingi pateikti dokumentai

    1. Paraiškos forma.
    2. Kūrybinio projekto veiklos pristatymo forma (joje reikia nurodyti temos pasirinkimo motyvus, planuojamas veiklas, projekto aktualumą Klaipėdos rajonui, galimą vertę visuomenei ar srities raidai ir kt.).

    Paraiškų teikimo sąlygos

    Pareiškėjas gali pateikti tik vieną tinkamai užpildytą Kultūros ir meno stipendijos skyrimo paraišką. Visi dokumentai turi būti pildomi lietuvių kalba.

    Kartu su paraiškos forma ir veiklos pristatymo forma privaloma pateikti

    1. Pretendento gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymą bei medžiagą, pristatančią ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus ir jų sklaidą (už pastaruosius 5 metus, apimtis – ne daugiau kaip 5 lapai).
    2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
    3. Meno kūrėjo statusą patvirtinančio dokumento kopiją.
    4. Jei pareiškėjas neturi meno kūrėjo statuso – dviejų meno kūrėjo statusą turinčių asmenų rekomendacijas (išskyrus literatūros kūrybinius projektus). Teikiant literatūros kūrybinį projektą ir neturint meno kūrėjo statuso, būtinos dviejų Lietuvos rašytojų sąjungos narių rekomendacijos.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraišką ir priedus reikia pateikti užklijuotame voke (pakete). Ant voko turi būti užrašyta: „KULTŪROS IR MENO STIPENDIJOS SKYRIMO PARAIŠKA“, taip pat nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė.

    Voką galima pristatyti į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrių (Gargždų kultūros centras, Klaipėdos g. 15, LT-96135 Gargždai, III aukštas), palikti Gargždų kultūros centro administracijai arba siųsti paštu ar per kurjerius.

    Stipendija neteikiama

    1. Kultūros ir meno projektų vertinimo komisijos nariams, vertinantiems paraiškas.
    2. Nepilnamečiams kultūros ir meno kūrėjams.
    3. Kultūros ar meno kūrėjams, dirbantiems Lietuvos Respublikos biudžetinėse įstaigose, veiklai, kuri nurodyta jų darbo sutartyse ar pareigybių aprašymuose.
    4. Kultūros ir meno kūrėjams, jei tai pačiai paraiškoje nurodytai veiklai finansavimas jau gautas iš kitų valstybės finansuojamų fondų stipendijų programų.

    Konsultacijas teikia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė, tel. 0 682 11874.

  • 36 metai viename muziejuje: kuo Klaipėdos rajoną nustebino Mėčislovas Raštikis

    36 metai viename muziejuje: kuo Klaipėdos rajoną nustebino Mėčislovas Raštikis

    Šiandien Savivaldybėje apsilankė ilgametis Judrėnų gyventojas, Klaipėdos krašto puoselėtojas, visuomenininkas ir aktyvistas Mėčislovas Raštikis. Už nuopelnus rajonui ir reikšmingą indėlį stiprinant pilietiškumą jam padėkojo Savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė ir Administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Kalbėdamas apie Lakūno Stepono Dariaus gimtinę–muziejų, kuriame dirba jau 36 metus, M. Raštikis pabrėžė išskirtinį jo savitumą.

    „Tai vienintelis muziejus Lietuvoje, į kurį galima ne tik atvažiuoti, bet ir atskristi“, – sako M. Raštikis.

    Nors visuomenininkas kilęs iš Plungės rajono, pasak jo, atvykęs į Judrėnų kraštą lyg širdimi pajuto, kad būtent čia yra jo vieta.

    Šių metų kovą M. Raštikiui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Jis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

    Daugiau nei tris dešimtmečius M. Raštikis aktyviai dirba su jaunimu, ugdo pilietines vertybes ir saugo Klaipėdos krašto istorinę atmintį. Jo iniciatyva atkurta lakūno Stepono Dariaus gimtinė ir įkurtas muziejus, tapęs svarbiu kultūros bei bendruomenės traukos centru. Čia kasmet rengiami „Lituanicos“ skrydžio atminimo renginiai, suburiantys skirtingas kartas.

  • Vilnius skelbia prekybos vietų konkursą: 5 metai leidimų ir 400 Eur užstatas – nepramiegok

    Vilnius skelbia prekybos vietų konkursą: 5 metai leidimų ir 400 Eur užstatas – nepramiegok

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose atrankos konkursą. Konkursas skirtas prekybai iš (nuo) laikinojo įrenginio, iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, taip pat paslaugų teikimui viešosiose miesto erdvėse.

    Konkurso vertinimo kriterijus – didžiausias dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis per mėnesį. Detalesnė informacija apie rinkliavos dydžius, leistiną prekių asortimentą ir (ar) paslaugų rūšis pateikiama prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietų sąrašuose pagal seniūnijas.

    Konkurso laimėtojas (laimėtojai) įgyja teisę prekiauti laimėtoje, nustatytoje viešojoje vietoje 5 kalendorinius metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d. Ši teisė galioja kasmet pateikus prašymą naujam leidimui gauti ir gavus atitinkamą leidimą.

    Pirmaisiais metais prašymas leidimui gauti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtinami konkurso rezultatai, dienos. Teritorijoje prie Pilies ir Didžiosios gatvių sankryžos esančiose prekybos pozicijose, kur konkurso paskelbimo metu leidimai dar galioja, leidimų išdavimo terminai nustatomi įvertinus jau išduoto leidimo galiojimo pabaigos datą.

    Minimalus prekybos ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis per kalendorinius metus – 5 mėnesiai. Išimtis taikoma teritorijoms prie Pilies ir Didžiosios gatvių sankryžos bei M. Daukšos gatvėje prie Aušros vartų: šiose vietose minimalus laikotarpis – 9 mėnesiai (išskyrus 2026 metus).

    Prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietų sąrašai skelbiami seniūnijose:

    • Antakalnio seniūnija
    • Naujamiesčio seniūnija
    • Panerių seniūnija
    • Pilaitės seniūnija
    • Senamiesčio seniūnija
    • Šnipiškių seniūnija
    • Vilkpėdės seniūnija
    • Viršuliškių seniūnija

    Konkurso dalyviai privalo pateikti dokumentus užklijuotame voke, laikydamiesi konkurso nuostatuose nustatytų reikalavimų. Ant voko neturi būti jokių žymių, leidžiančių nustatyti dalyvį.

    Ant voko turi būti užrašyta: „Prekybos ir (ar) paslaugų teikimo viešosiose vietose atrankos konkursui“.

    Voke turi būti šie dokumentai:

    • užpildyta nustatytos formos paraiška;
    • mokėjimo pavedimo kopija, patvirtinanti 400 Eur užstato (depozito) pervedimą, skirtą konkursinio pasiūlymo galiojimui užtikrinti;
    • teisės aktų reikalavimus atitinkantis dokumentas, patvirtinantis atstovavimą, jei pasiūlymą teikia dalyvio atstovas.

    Konkursiniai pasiūlymai (vokai) turi būti pateikti iki 2026 m. balandžio 28 d. 08:45 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), I a., Paslaugų skyriaus Klientų aptarnavimo poskyryje.

    Vokai su konkursiniais pasiūlymais bus atplėšiami 2026 m. balandžio 28 d. 09:00 val., 215 kab. (2 aukšte).

    Konkurso vykdymo klausimais konsultuoja savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus specialistai:

    Povilas Suchodimcovas, tel. +370 5 211 2271 arba +370 616 27514.

    Evelina Račė, tel. +370 5 211 2270.

    Licencijavimo ir leidimų skyriaus darbo laikas: I–IV 7.00–16.00, V 7.00–14.45, pietų pertrauka 11.00–11.45 val.

  • Vilniaus daugiabučiams – svarbus sprendimas: keisis administratoriai 8 adresuose, štai kur

    Vilniaus daugiabučiams – svarbus sprendimas: keisis administratoriai 8 adresuose, štai kur

    Skelbiama informacija dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo arba keitimo daugiabučiuose namuose šiais adresais: Gudų g. 20, V. Šopeno g. 6, Skroblų g. 12, Savanorių pr. 184, Krivių g. 51, Vasario 16-osios g. 2 ir Skroblų g. 14.

    Dėl nurodytų pastatų administravimo sprendimų gyventojai raginami atkreipti dėmesį į su tuo susijusias procedūras ir terminus, jei tokie taikomi.

  • Naujas Vilniaus rajono darželis Galgiuose skubiai ieško darbuotojų: siūlo darbą nuo rugsėjo

    Naujas Vilniaus rajono darželis Galgiuose skubiai ieško darbuotojų: siūlo darbą nuo rugsėjo

    Naujai steigiamas Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis „100 spalvų“ Galgių ikimokyklinio ugdymo skyrius (M. Koperniko g. 1C, Galgiai, Mickūnų sen., Vilniaus r. sav.) skelbia darbuotojų atranką. Prie formuojamo kolektyvo nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. kviečiami prisijungti motyvuoti ir atsakingi įvairių sričių specialistai.

    Įstaiga nurodo, kad ieško žmonių, turinčių reikiamą išsilavinimą ir norinčių dirbti su vaikais, gebančių su jais užmegzti ryšį. Taip pat vertinamas atsakingumas, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir gebėjimas dirbti komandoje.

    Skelbiama, kad šiuo metu ieškomi šie darbuotojai:

    • ikimokyklinio ugdymo mokytojai;
    • mokytojų padėjėjai;
    • meninio ugdymo mokytojas (0,5 etato);
    • logopedas (0,5 etato);
    • kiemsargis;
    • einamojo remonto darbininkas;
    • pagalbinis darbuotojas.

    Darbdavys siūlo darbą naujai steigiamame skyriuje, draugišką ir palaikančią darbo aplinką, galimybes tobulėti bei įgyvendinti idėjas. Taip pat nurodoma, kad darbo užmokestis bus apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.

    Atrankos pokalbiai planuojami antrąją rugpjūčio savaitę. Susidomėję kandidatai kviečiami siųsti gyvenimo aprašymą (CV) arba kreiptis dėl papildomos informacijos telefonu +370 5 237 2002 arba el. paštu info@nldsimtasspalvu.lt.