Kaip iš tikrųjų veikia savivaldybių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos, kur bendradarbiavimas su savivalda vyksta sklandžiai, o kur dar yra erdvės pokyčiams? Atsakymus į šiuos klausimus nuo šiol galima rasti naujoje platformoje nvotarybos.lt. Joje vienoje vietoje skelbiamas interaktyvus savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas, o Zarasų rajono savivaldybė šiame žemėlapyje priskiriama prie aktyviai veikiančių.
„Savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikla dažnai lieka nematoma, nors jų vaidmuo stiprinant bendradarbiavimą tarp NVO ir savivaldos yra itin svarbus. Šie duomenys parodo NVO tarybų veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis, sudaro galimybes mokytis vieniems iš kitų“, – sako „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ vadovė Jolita Petraitienė.
Platformoje pateikiamas šviesoforo principu sudarytas NVO tarybų efektyvumo indeksas – interaktyvus žemėlapis, kuriame savivaldybės suskirstytos į tris grupes: aktyviai veikiančias, sudarytas, bet nevykdančias aktyvios veiklos, ir neturinčias veikiančios NVO tarybos. Žemėlapis atspindi bendrą NVO tarybų situaciją Lietuvoje ir leidžia stebėti atskirų savivaldybių pažangą.
Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.
Pasak platformos kūrėjų, indeksas nėra skirtas savivaldybėms vertinti tik per „gerai“ ar „blogai“ prizmę.
„Raudona spalva nereiškia kritinės situacijos, ji pirmiausia rodo, kad tam tikroje savivaldybėje yra erdvės stiprinti NVO tarybos veiklą, ieškoti aktyvesnio suinteresuotų šalių įsitraukimo ir glaudesnio bendradarbiavimo. Priežastys, kodėl savivaldybė patenka į šią grupę, gali būti labai įvairios: nuo neseniai pasikeitusios tarybos sudėties ar organizacinių iššūkių iki ribotų žmogiškųjų išteklių, nepakankamo institucinio dėmesio ar neaktyvių pačių NVO. Svarbiausia, kad indeksas padėtų objektyviai įvertinti situaciją ir skatintų pokyčius“, – paaiškina J. Petraitienė.
Viena iš aktyviausiai nevyriausybinį sektorių į vietos savivaldą įtraukianti savivaldybė – Klaipėdos rajonas. Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, efektyvų bendradarbiavimą tarp savivaldybės ir NVO tarybos dažniausiai lemia ne formalus tarybos sudarymas, o nuoseklus darbas ir dialogas, paremtas konkrečiais sprendimais ir finansavimu.
„Mums svarbiausia užtikrinti, kad NVO taryba reguliariai rinktųsi, keltų aktualius klausimus, realiai atspindėtų organizacijų bei visuomenės poreikius, lūkesčius ir siūlytų sprendimus. Bendradarbiavimas atsiranda tada, kai savivalda ir nevyriausybinis sektorius vieni kitus vertina kaip partnerius, o ne formalius proceso dalyvius. Tam reikia pasitikėjimo, aiškios komunikacijos ir noro ieškoti bendrų sprendimų. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos rajone pavyksta puoselėti ryšį su nevyriausybinėmis organizacijomis – tam tikrai skiriame didelį dėmesį“, – sako B. Markauskas.
NVO tarybų efektyvumo indeksas yra pirmoji tyrimo dalis, parodanti savivaldybių NVO tarybų aktyvumą ir pažangą. Antroji dalis – NVO tarybų narių nuomonės apklausa – atskleidžia, kaip tarybų veiklą vertina patys jų nariai ir kokias galimybes jie mato stiprinti tarybų veiklą bei bendradarbiavimą su savivaldybių institucijomis. 2025 m. apklausoje dalyvavo 140 tarybų narių iš įvairių Lietuvos savivaldybių.
Pasak J. Petraitienės, siekiama, kad kasmet atnaujinama platforma veiktų ir kaip informacijos šaltinis, ir kaip pagrindas platesnei diskusijai apie savivaldybių NVO tarybų vaidmenį bei jų stiprinimą.
Platforma sukurta įgyvendinant tarptautinį projektą „NVO vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projekto metu kartu su keturiomis nacionalinėmis NVO skėtinėmis organizacijomis – „Nacionaline NVO koalicija“, „Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu“, „Nacionaliniu švietimo NVO tinklu“ ir „Lietuvos socialinio verslo asociacija“ – atnaujinta savivaldybių NVO tarybų tyrimo metodika, o tyrimų rezultatai pateikiami patogesne forma.
„Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro“ inf.
