CP v2

Category: Regionai

  • Gamtos riteris atskleidė tai, ko nesitikėjo net kolegos: knyga apie erelį žuvininką sugrįžo

    Gamtos riteris atskleidė tai, ko nesitikėjo net kolegos: knyga apie erelį žuvininką sugrįžo

    Biologas, ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras, literatas ir fotografas Bronius Šablevičius, vadinamas Gamtos riteriu, geriausiai žinomas dėl retų Lietuvos paukščių tyrimų, ypač pelėdų ir erelio žuvininko stebėjimų.

    Balandžio 16 d. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje pristatyta mokslininko knyga Erelis žuvininkas. Naujoji knyga papildo 1988 metais pasirodžiusį to paties pavadinimo leidinį: joje plačiau apžvelgiami 1979–1986 metų stebėjimų duomenys, atskleidžiamos to meto realijos ir prisimenami kartu dirbę žmonės.

    Į susitikimą bibliotekoje susirinko buvę bendradarbiai iš Aukštaitijos nacionalinio parko, kolegos iš kitur, bičiuliai ir ignaliniečiai. Autorių pristatė bibliotekininkė Laima Banienė, priminusi, kad B. Šablevičius yra ir rajono literatų klubo „Lelija“ narys.

    Aukštaitijos nacionaliniame parke B. Šablevičius dirbo daugiau nei 40 metų – pradėjo 1977-aisiais. Pasak jo, per ilgus metus patirta visko, o pats autorius neretai jautėsi tarsi „balta varna“: neprisitaikė prie sistemos ir tuometinių vadų kuriamos „tvarkos“, kuriai priešinosi jo laisva dvasia. Jis pripažino visada turėjęs idėjinių oponentų, o atvirumas ir tiesus žodis kai kam gali pasirodyti per griežtas, tačiau tai – jo laikysena ir principas.

    Pristatymo metu B. Šablevičius dalijosi prisiminimais iš darbo Ažvinčių girioje, kai vienas žmogus buvo aptikęs erelio žuvininko lizdą, tačiau vietos neatskleidė, tad teko ilgai ieškoti pačiam. Retas paukštis mokslininką itin sužavėjo.

    „Buvau dar tik pradėjęs dirbti. Ažvinčių girioje vienas žmogus atrado erelio žuvininko lizdą. Nepasakė, kur. Reikėjo pačiam ilgai ieškoti. Šitas retas paukštis mane labai sužavėjo, tiesiog užkabino. Visoj Prancūzijoje jų yra vos kelios poros. Jei dabar grįžčiau į tuos laikus, dar patyrinėčiau ir erelio žuvininko psichologiją, kuri tikrai unikali…“, – sakė Bronius Šablevičius.

    Autorius pasakojo, kaip netoliese lizdo, pušyje, buvo įsirengęs stebėjimo palapinę ir ten praleisdavo ištisas dienas – nuo aušros iki sutemų. Jo teigimu, šiandien lizdą galima stebėti ir per kompiuterį, gurkšnojant kavą, tačiau toks būdas neatstoja gyvų emocijų, ypatingų išgyvenimų ir nuotykių pojūčio. Viename interviu B. Šablevičius yra sakęs, kad eidamas prie paukščių jaučiasi esąs ir įsiveržėlis, ir laikinas, o jie – amžini.

    Renginyje B. Šablevičius dėkojo bičiuliui Remigijui Noreikai – buvusiam Aukštadvario regioninio parko direktoriui, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui, o dabar Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro vadovui, kuris paskatino jį rašyti disertaciją.

    „Pažįstu Bronių nuo 15 metų. Esu jam dėkingas, nes tik šio žmogaus dėka tapau gamtininku. Tai pedagogas iš didžiosios raidės, mokantis motyvuoti, uždegti, paskatinti…“, – kalbėjo R. Noreika.

    Jis prisiminė ir B. Šablevičiaus kadaise ištartus žodžius: pasaulis esą didesnis nei Sabališkė ar Kazitiškis. Abu jie kartu dalyvavo tiriamosiose mokslinėse ekspedicijose.

    Autorių taip pat sveikino astronomas, muziejininkas ir Molėtų observatorijos įkūrėjas Gunaras Kakaras, garsus gamtos fotografas Jonas Danauskas. Prisiminimais dalijosi gamtininkas Pranas Zubrickas, miškininkas Jonas Barzdėnas, geru žodžiu minėtas buvęs Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Emanuelis Leškevičius.

    „Gamtininkai – atskira žmonių kategorija. Jie konkuruoja, jie nori būti pirmi, jie turi patirti, atrasti…“, – sakė E. Leškevičius.

    Knyga džiaugėsi ir sveikinimus autoriui skyrė kolegos, miškininkai bei gamtos fotografai iš klubo „Žalias skėtis“.

    „Tavo gyvenimas laimingas, nes visada gyvenai labai intensyviai…“, – sakė J. Danauskas.

    Ignalinos rajono viešosios bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė padėkojo už susitikimą ir bibliotekai dovanotas knygas – tiek naujausias, tiek anksčiau išleistas, taip pat palinkėjo, kad jų atsirastų ir daugiau. Renginyje nuskambėjo ir mintis, kad B. Šablevičius yra vertas tapti Ignalinos garbės piliečiu – juk, kaip buvo pasakyta, viskas prasideda nuo minties.

    Parengė Lina Kovalevskienė

  • Kas keičiasi „Eglės sanatorijoje“: Druskininkuose startuoja naujas baseinų kompleksas

    Kas keičiasi „Eglės sanatorijoje“: Druskininkuose startuoja naujas baseinų kompleksas

    Druskininkuose, „Eglės sanatorijoje“, surengta simbolinė kapsulės įkasimo ceremonija, pažymėjusi naujo vidaus ir lauko baseinų komplekso statybų pradžią. Tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto sanatorijos plėtros projektų: jis praplės sveikatinimo ir poilsio paslaugų pasiūlą, sustiprins sanatorijos pozicijas Šiaurės Europoje ir prisidės prie Druskininkų, kaip modernaus kurorto, patrauklumo.

    Naujasis kompleksas bus statomas greta jau veikiančio „Comfort“ baseinų ir pirčių komplekso, kuris ir toliau išliks svarbia „Eglės sanatorijos“ infrastruktūros dalimi. Plėtra planuojama kaip natūrali esamų erdvių tąsa, apjungianti poilsį, sveikatinimą ir šiuolaikinius technologinius sprendimus.

    Bendras naujojo komplekso plotas sieks 1 625 kv. m. Jį pastačius, „Eglės sanatorijos“ „Comfort“ baseinų kompleksu vienu metu galės naudotis apie 200 žmonių.

    „Ši plėtra mums svarbi ne tik kaip infrastruktūros atnaujinimas, bet ir kaip nuoseklus strateginis žingsnis stiprinant „Eglės sanatorijos“ pozicijas sveikatinimo rinkoje. Investuojame į kokybišką, šiuolaikišką ir ilgalaikę vertę kuriančią infrastruktūrą, kuri leis dar geriau atliepti augančius svečių lūkesčius, plėsti paslaugų spektrą ir stiprinti Druskininkų, kaip sveikatinimo krypties, patrauklumą tiek Lietuvos gyventojams, tiek svečiams iš užsienio“, – sako „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.

    Anot jo, projektas atspindi platesnę sanatorijos kryptį kurti aplinką, kurioje dera gydymas, sveikatos prevencija, poilsis ir aukšta paslaugų kokybė.

    „Matome, kad sveikatinimo paslaugų kokybei ir visapusiškai patirčiai žmonės skiria vis daugiau dėmesio. Todėl mums svarbu kurti erdves, kurios būtų ne tik funkcionalios, bet ir kurtų išskirtinę vertę žmogaus savijautai, sveikimui ir poilsiui“, – pabrėžia sanatorijos vadovas.

    Pasak „Eglės sanatorijos“ administracijos ir atitikties vadovės bei rekonstrukcijos projekto vadovės Ilonos Baranauskienės, kuriant naują kompleksą siekiama suderinti terapines ir poilsio funkcijas.

    „Vidaus erdvėse numatytas terapinis baseinas, skirtas kaklo ir stuburo tempimo pratimams, su akriliniu stiklu, per kurį kineziterapeutai galės stebėti, kaip žmogus atlieka pratimus vandenyje. Taip pat čia bus įrengta priešsrovė, dar vadinama upės efektu, kuri leis taikyti aktyvesnius vandens pratimus“, – teigia I. Baranauskienė.

    Komplekse numatyti ir sprendimai, kurių regione iki šiol nebuvo. Vienas jų – baltojo purvo baseinas, kuriame sapropelinis purvas bus maišomas su gėlu ir mineraliniu vandeniu iki tirštos, kisielių primenančios konsistencijos.

    „Tai bus vienintelis toks 10 kubinių metrų talpos baseinas Baltijos šalyse, kuriame vienu metu galės būti iki 14 žmonių. Vidaus komplekse taip pat suplanuota sūkurinė vonia ir pirtys“, – sako projekto vadovė.

    Lauko erdvėse planuojamas apie 150 kubinių metrų baseinas, veiksiantis ištisus metus. Jame bus palaikoma 32–34 laipsnių vandens temperatūra, todėl juo bus galima naudotis nepriklausomai nuo sezono. Greta numatyta įrengti sūkurinę vonią ir šildomą terasą.

    Pasak I. Baranauskienės, daug dėmesio skiriama ir pažangioms inžinerinėms sistemoms. Planuojama diegti kelių pakopų vandens paruošimo technologiją, paremtą moderniais fizikiniais ir cheminiais procesais.

    „Komplekse bus naudojama moderniausia šiuo metu rinkoje prieinama technologija. Dezinfekcija bus vykdoma vietoje generuojamu chloru iš druskos tirpalo, taip užtikrinant stabilų, tiksliai valdomą ir aplinkai draugiškesnį procesą. Mikrobiologinę apsaugą užtikrins UV spinduliai, kurie naikina chloraminus vandenyje, todėl nebus chloro kvapo ir odos dirginimo. Papildomą dezinfekciją užtikrins ozonavimas – pažangus oksidacinis metodas, efektyviai šalinantis mikroorganizmus ir organinius teršalus bei mažinantis dezinfekcijos šalutinių junginių susidarymą“, – aiškina I. Baranauskienė.

    Ji pabrėžia, kad vandens kokybė bus užtikrinama daugiapakope mechanine filtracija, pašalinančia net mikrodaleles, o vandens minkštinimo sistema padės stabilizuoti cheminę sudėtį ir prisidės prie įrangos ilgaamžiškumo. Visiška sistemos automatizacija, anot jos, leis taupyti energijos ir gamtos išteklius.

    „Šių technologijų sinergija leis pasiekti aukščiausius higienos, tvarumo ir lankytojų komforto standartus, sukuriant išskirtinės kokybės aplinką“, – teigia I. Baranauskienė.

    Naujasis kompleksas atitiks A++ energetinės klasės reikalavimus. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su architektų biuru „Unitectus“ (projekto vadovas Tumas Mazūras), generaliniu rangovu „Statybų ritmas“ ir projekto valdytoju „EIKA Development“.

    „Eglės sanatorijos“ finansiniai partneriai – „SEB bankas“, suteikęs finansavimą pagal žaliojo finansavimo kriterijus, ir „Artea bankas“, su kuriuo tęsiamas ilgalaikis bendradarbiavimas.

    Naujo baseinų komplekso statybos žymi dar vieną „Eglės sanatorijos“ atsinaujinimo etapą. Anksčiau buvo užbaigtas pirmasis rekonstrukcijos etapas, atvėręs atnaujintą „Comfort“ gydyklą su SPA centru, kur vienu metu gali būti teikiamos procedūros iki 140 klientų.

  • Ministrė Jūratė Zailskienė atvyksta į Birštoną: gyventojai kviečiami klausti apie aktualijas

    Birštono bendruomenės nariai kviečiami į susitikimą su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre bei Birštono krašto Seimo nare Jūrate Zailskiene.

    Susitikimo metu bus pristatyta naujausia informacija apie socialinės apsaugos ir darbo politikos aktualijas. Taip pat gyventojai galės užduoti rūpimus klausimus, pasidalyti pastebėjimais ir pateikti pasiūlymus.

    Data: balandžio 29 d.
    Laikas: 18 val.
    Vieta: Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2, Birštonas).

    Birštono savivaldybės informacija.

  • Birštono vicemeras Vyriausybėje išgirdo, kas regionams gresia talentų kovoje: misija įmanoma?

    Balandžio 16 d. Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras dalyvavo švietimo konferencijoje „Mokymasis visą gyvenimą: naujoji įgūdžių ekonomika“. Renginį surengė „WoW University“ kartu su Vilniaus universiteto Mokymosi visą gyvenimą centru ir asociacija „EdTech Lithuania“. Konferencija vyko Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, „WoW University“ įkūrėja ir vadovė Inga Jablonskė bei Vilniaus universiteto studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas. Renginyje įžvalgomis dalijosi tarptautiniai švietimo ekspertai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai bei švietimo technologijų kūrėjai, pristatę sprendimus, padedančius efektyvinti mokymąsi įvairiose amžiaus grupėse.

    Konferencijoje daug dėmesio skirta šiuolaikiniams švietimo iššūkiams ir galimybėms. Diskusijose aptarta, kaip inovacijos keičia mokymosi procesus, plečia mokymosi visą gyvenimą galimybes ir prisideda prie konkurencingesnės visuomenės kūrimo. Taip pat pabrėžta suaugusiųjų švietimo svarba – nuoseklus kompetencijų stiprinimas įvardytas kaip būtina sąlyga asmeninei pažangai, organizacijų augimui ir valstybės raidai.

    Renginio metu pristatytos gerosios praktikos Lietuvoje ir užsienyje, aptarti sėkmingi projektai, kurie stiprina mokymosi kultūrą.

    E. Citvaras dalyvavo ir diskusijoje „Talentai regionams: misija įmanoma ar prarasta kova“. Joje nagrinėti regionų patrauklumo didinimo, talentų pritraukimo ir išlaikymo klausimai bei savivaldybių vaidmuo kuriant palankias sąlygas gyventi, dirbti ir tobulėti.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Vilniuje nuskambėjo žinia savivaldybėms: štai kas keisis po LSA suvažiavimo

    Balandžio 16 dieną Vilniuje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų XXXIII suvažiavimas. Jame dalyvavo ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys. Susitikime aptarti svarbiausi vietos savivaldos klausimai, pristatytos tarptautinių ekspertų įžvalgos ir priimti reikšmingi sprendimai.

    Suvažiavimo dalyviams pristatytos Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijos. Jose akcentuota, kad perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos savivaldybių galimybės didinti savo pajamų šaltinius mažina jų finansinį savarankiškumą. Taip pat pažymėta, jog Lietuvoje savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro apie 17–20 proc. viso biudžeto, o likusi dalis priklauso nuo Vyriausybės ir Seimo sprendimų. Atkreiptas dėmesys ir į skolinimosi ribojimus, kuriuos siūloma peržiūrėti ir plėsti.

    Suvažiavimo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis pristatė 2025 metų veiklos ataskaitą. Ji apėmė pagrindines sritis: finansus, švietimą, socialinius reikalus, aplinkosaugą, gynybą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat pritarta 2026–2028 metų komunikacijos strategijai, pasisakė delegatai, išklausyti Revizijos ir Mandatų komisijų pranešimai.

    Renginyje priimti ir organizaciniai sprendimai: patvirtinti atnaujinti asociacijos įstatai, 2025 metų finansinė sąmata bei 2026 metų nario mokesčio planas. Naujuoju Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu patvirtintas Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Suvažiavimo metu priimtos kelios aktualios rezoliucijos. Vienoje jų keliamas merų darbo užmokesčio klausimas – pabrėžta, kad po 2023 metais įsigaliojusio naujo vietos savivaldos modelio merų atsakomybė ir darbo apimtys išaugo, tačiau atlyginimai nebuvo atitinkamai peržiūrėti. Kita rezoliucija susijusi su universalios paskirties požeminės infrastruktūros vystymu, kuri galėtų būti naudojama tiek kasdienėms reikmėms, tiek pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Pasak organizatorių, dalyvavimas suvažiavime suteikė progą aptarti savivaldybėms aktualius iššūkius, keistis patirtimi ir stiprinti bendradarbiavimą, siekiant efektyvesnės bei savarankiškesnės vietos savivaldos.

    Birštono savivaldybės informacija

  • Europos Taryba įspėja: savivaldybės Lietuvoje paliktos su trupiniais – kas stabdo pokyčius

    Europos Taryba įspėja: savivaldybės Lietuvoje paliktos su trupiniais – kas stabdo pokyčius

    Perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos galimybės didinti nuosavus pajamų šaltinius riboja Lietuvos savivaldybių finansinį savarankiškumą – jis išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai nurodoma Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso parengtose Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijose, pristatytose balandžio 16 dieną Vilniuje vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniame narių atstovų suvažiavime.

    Ataskaitą rengę Europos Tarybos ekspertai pažymi, kad savivaldybių veiklos savarankiškumą mažina perteklinis nacionalinio lygmens reguliavimas savivaldybių funkcijų srityse. Taip pat pabrėžiama, jog savivaldybės išlieka priklausomos nuo valstybės dotacijų ir gyventojų pajamų mokesčio, o joms skiriami finansiniai ištekliai ne visada atitinka pavestų funkcijų apimtį, sudėtingumą ir teisinę atsakomybę.

    „Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei stiprinti savivaldybių fiskalinį savarankiškumą ir užtikrinti, kad savivaldybių finansiniai ištekliai būtų pakankami ir proporcingi jų kompetencijoms“, – pristatydamas monitoringo išvadas teigė Lietuvoje viešintis Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso generalinis sekretorius Mathieu Mori.

    Skaičiuojama, kad savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro tik apie 17–20 proc. jų biudžetų, o likusią pajamų dalį nustato Vyriausybė ir Seimas. Tokį nuolatinį fiskalinį disbalansą fiksuoja ir Europos Sąjungos institucijos, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad, nepaisant stabilių pajamų, Lietuvos savivaldybių savarankiškos pajamos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.

    „Nors vienas esminis teigiamas pokytis įvyko – savivaldai buvo perduota teisė disponuoti valstybės žeme, likusios Europos Tarybos ekspertų išvados kartojasi ne vienerius metus. Tai rodo įsisenėjusias problemas ir sisteminį požiūrį į savivaldą, kurią neva vis dar reikia kontroliuoti nepaisant gyventojų jai suteikto pasitikėjimo mandato. Tuo tarpu didesnis savivaldybių savarankiškumas yra logiškas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir realiai stiprintų visą valstybę bei didintų pilietinį atsparumą“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

    Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, viena svarbiausių savivaldybių savarankiškumo prielaidų būtų galimybė pačioms bent iš dalies reguliuoti pagrindinį savo pajamų šaltinį – gyventojų pajamų mokestį – ir ne visiškai priklausyti nuo centrinės valdžios sprendimų. Taip pat pabrėžiama, kad valstybė turėtų pilnai finansuoti savivaldybėms deleguotų funkcijų įgyvendinimą, nes dabar šį trūkumą savivaldybės priverstos dengti iš ribotų savarankiškųjų pajamų.

    Europos Tarybos ekspertai atkreipia dėmesį ir į, jų vertinimu, nepagrįstai ribojamas savivaldybių skolinimosi galimybes – rekomenduojama šiuos ribojimus peržiūrėti ir skolinimosi potencialą didinti.

    Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šiemet Kongresas taip pat rekomenduoja suteikti Lietuvos savivaldybių asociacijai teisę kreiptis į administracinius teismus bylose, susijusiose su vietos savivaldos teisėmis. Be to, siūloma suteikti specialų teisinį statusą Vilniui, pripažįstant jo išskirtines sostinės funkcijas.

    Rekomendacijos buvo patvirtintos Strasbūre kovo 30–balandžio 2 dienomis vykusioje Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso 50-ojoje sesijoje.

    Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongresas vertina demokratijos būklę vietos ir regionų lygmeniu 46 šalyse narėse. Skelbdamas monitoringo ataskaitas, Kongresas analizuoja, kaip valstybėse įgyvendinamos Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos. Lietuvoje ši chartija ratifikuota 1999 metais.

    Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija

  • „Stop kelių gadinimui“ atskleidė etatinius pažeidėjus: baudos jiems – tik smulkmena?

    „Stop kelių gadinimui“ atskleidė etatinius pažeidėjus: baudos jiems – tik smulkmena?

    Analizuojant perkrauto krovininio transporto problemą aiškėja, kad pažeidimai Lietuvos keliuose yra sisteminiai: į kontrolės akiratį nuolat patenka tie patys vežėjai. Tokia išvada nuskambėjo tarpinstitucinės darbo grupės „Stop kelių gadinimui“ posėdyje, kuriame ieškota sprendimų, kaip pasiekti realių pokyčių kelių kontrolės srityje.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, kad matoma ryški tendencija, kai dalis vežėjų nuolat ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai viršija leistinas ribas, taip darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai.

    „Matome aiškią tendenciją: egzistuoja vadinamieji etatiniai pažeidėjai, kurie sistemingai ignoruoja reikalavimus ir sąmoningai peržengia ribas, darydami didelę žalą kelių infrastruktūrai. Esamos nuobaudos, deja, nėra pakankamai atgrasančios, todėl būtina tobulinti teisinę bazę, griežtinti baudas, kad galėtumėm veiksmingiau užkardyti piktnaudžiavimą ir apsaugoti kelius“, – sakė D. Sujetaitė.

    Praėjusiais metais „Lietuvos transporto saugos administracija“ (LTSA) patikrino 11 870 krovininių transporto priemonių. 215 atvejų nustatyti pažeidimai, susiję su leistino svorio viršijimu. LTSA duomenys rodo, kad tie patys pažeidėjai, viršijantys leistiną svorį itin reikšmingai, gali įkliūti net keliolika kartų per metus.

    Didžiausia pažeidimų koncentracija fiksuojama medienos ir su ja susijusiame transporto sektoriuje. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad reikšminga pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau dabartinis reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.

    Šiuo metu galiojančios baudos už perkrautą krovininį transportą siekia nuo 140 iki 3500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Vis dėlto praktika rodo, kad kai kuriais atvejais vežėjams finansiškai palankiau sumokėti baudą nei pašalinti viršsvorį.

    Darbo grupė svarsto kelias galimas kryptis. Viena jų – iš esmės peržiūrėti baudų dydžius. Taip pat siūloma sukurti aiškų mechanizmą, kuris leistų apskaičiuoti keliams padarytą žalą ir ją išieškoti iš pažeidėjų. Tokiu atveju viršsvoris būtų vertinamas ne tik kaip administracinis nusižengimas, bet ir kaip tiesioginė finansinė žala infrastruktūrai.

    Be to, svarstoma griežtinti reguliavimą tais atvejais, kai sąmoningai vengiama kontrolės ar trukdoma ją vykdyti, taip pat stiprinti atsakomybės taikymą užsienio vežėjams.

    Posėdyje pabrėžta, kad efektyvi kontrolė neįmanoma be platesnio institucijų įsitraukimo. Vien LTSA pajėgumų, kaip akcentuota, nepakanka – būtinas aktyvesnis policijos, muitinės pareigūnų ir kitų institucijų dalyvavimas. Todėl planuojama peržiūrėti resursų paskirstymą, taip pat svarstoma suteikti daugiau įgaliojimų savivaldai.

    Posėdyje taip pat įvertinta galiojanti sunkiasvorio transporto kontrolę reglamentuojanti teisinė bazė, aptartos inovacijų taikymo galimybės kelių kontrolės srityje, duomenų apsikeitimas europiniu lygiu ir pristatyta kitų šalių praktika.

    Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu sudarytoje darbo grupėje dirba daugiau kaip 20 atstovų iš valstybės institucijų, savivaldos, verslo ir asociacijų. Darbo grupė renkasi kas dvi savaites ir iki liepos 1 d. planuoja parengti konkretų sunkiasvorių transporto priemonių kontrolės stiprinimo planą.

  • Nacionalinis diktantas Alytaus rajone: 169 dalyviai stojo į kovą su skyryba ir rašyba

    Nacionalinis diktantas Alytaus rajone: 169 dalyviai stojo į kovą su skyryba ir rašyba

    Ketvirtadienį Lietuvoje jau šešioliktą kartą vyko Nacionalinis diktantas. Prie iniciatyvos aktyviai prisijungė ir Alytaus rajono savivaldybės bendruomenė – gimtosios kalbos puoselėtojų čia netrūko.

    Šiemet Alytaus rajone savo rašybos ir skyrybos žinias tikrinosi 169 dalyviai: 49 suaugusieji ir 120 mokinių. Diktantas daugeliui tapo ne tik proga įsivertinti lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir draugiškai pasivaržyti.

    Tekstą skaitė diktorius Marijus Žiedas, o šių metų diktantą „Pavasaris“ parengė rašytojas Gintaras Grajauskas. Dalyviai tradiciškai rinkosi rašyti visose Alytaus rajono savivaldybės gimnazijose ir jų skyriuose, viešojoje bibliotekoje bei jos filialuose, taip pat savivaldybės patalpose.

    Nacionalinio diktanto organizavimą Alytaus rajono savivaldybėje koordinavo Teisės, civilinės metrikacijos ir vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, kalbos tvarkytoja Gitana Račkauskaitė. Pasak jos, renginys kasmet suburia vis daugiau žmonių, kuriems rūpi kalba, ir virsta bendrystės švente.

    „Džiugu matyti tiek daug susikaupusių, bet kartu ir gerai nusiteikusių dalyvių – jaučiama ne įtampa, o smalsumas ir noras išbandyti save. Vieniems tai jau tapo tradicija, o kitiems – pirmas, bet, tikiu, ne paskutinis kartas. Šių metų diktantas tikrai nebuvo labai sudėtingas, tačiau, kaip ir dažnai, daugiausia iššūkių kėlė tiesioginės kalbos skyryba. Po diktanto vyravo pakili nuotaika – žmonės dalijosi įspūdžiais, šypsojosi, aptarinėjo sudėtingesnes vietas. Tokios akimirkos dar kartą primena, kad kalba mus ne tik moko, bet ir suartina. Manau, turime realią galimybę patekti į geriausiųjų šimtuką – ir to labai linkiu mūsų rajono dalyviams!“ – sakė G. Račkauskaitė.

    Diktantą rašę Alytaus rajono savivaldybės darbuotojai taip pat neslėpė gerų emocijų. Jie džiaugėsi galėję dalyvauti, pasitikrinti žinias ir pripažino, kad užduotis buvo įveikiama bei įdomi, todėl šį iššūkį norėtų pakartoti ir kitąmet. Ne vienam tai buvo pirmasis kartas, tapęs nauja ir prasminga patirtimi.

    Dalyviai pastebėjo, kad iniciatyva ne tik lavina kalbos įgūdžius, bet ir kuria ypatingą atmosferą. Vieni džiaugėsi prasmingu iššūkiu, kiti akcentavo ranka rašomo teksto žavesį, o dažniausiai minėtas sunkumas – dialogo ir tiesioginės kalbos skyryba. Kai kurie prisipažino akimirkai pasijutę lyg sugrįžę į egzaminų suolą, tačiau būtent tai ir suteikė renginiui papildomo azarto.

    Nacionalinio diktanto tekstas su rašybos ir skyrybos paaiškinimais netrukus bus paskelbtas, kad dalyviai galėtų pasitikrinti savo darbus.

    Birželį Vilniuje vyks antrasis Nacionalinio diktanto turas. Į jį bus pakviesti 100 geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių dalyvių, kurie varžysis raštingiausio mokinio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio kategorijose.

    Norintieji pasiruošti kitų metų diktantui gali pasiklausyti ir išbandyti ankstesnių metų tekstus su paaiškinimais – tai puikus būdas sustiprinti lietuvių kalbos įgūdžius.

    Nuotraukų galerijoje – Nacionalinį diktantą rašantys Alytaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai.

  • Alytaus rajone startavo pagalba, kurios ieško daugelis: atvejo vadyba palengvina kasdienybę

    Alytaus rajone startavo pagalba, kurios ieško daugelis: atvejo vadyba palengvina kasdienybę

    Žmonėms, turintiems psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią, bei jų artimiesiems kasdienybėje gali kilti įvairių iššūkių – nuo dokumentų tvarkymo iki būtinos pagalbos ar paslaugų gavimo. Dažnai pritrūksta aiškios informacijos, kokia pagalba priklauso, kur kreiptis ir kaip ją gauti. Siekiant palengvinti šių problemų sprendimą, Alytaus rajono gyventojams teikiama atvejo vadybos paslauga.

    Atvejo vadybos paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų Sostinės, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“. Projektą Alytaus rajono savivaldybės administracija vykdo kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

    Kas yra atvejo vadyba?
    Atvejo vadyba – tai pagalbos modelis, kai atvejo vadybininkas:

    • bendrauja su asmeniu ir įvertina jo gyvenimo situaciją;
    • įvertina, su kokiais sunkumais žmogus susiduria;
    • suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas;
    • sudaro individualų pagalbos planą;
    • prireikus lydi ir tarpininkauja įvairiose įstaigose;
    • padeda spręsti iškilusias problemas.

    Atvejo vadybininkas analizuoja asmens situaciją ir pateikia informaciją, kokią pagalbą žmogus gali gauti. Tai gali būti socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, teisinė pagalba, pagalba sprendžiant gyvenamosios vietos klausimus. Taip pat gali būti padedama susirasti veiklą, kuri skatintų savarankiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Pagalba skirta ne tik pačiam žmogui su negalia, bet ir juo besirūpinantiems artimiesiems. Tėvai, globėjai ar kiti artimieji gali kreiptis į atvejo vadybininką jiems rūpimais klausimais.

    Kam skirta atvejo vadybos paslauga?

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią turintys darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis, arba psichosocialinę ir (ar) intelekto negalią turintys asmenys, kuriems iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis.

    Kur kreiptis norint pasinaudoti atvejo vadybos paslauga?

    Informaciją dėl atvejo vadybos paslaugos teikia Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Džiuginta Burokė. Kreiptis galima adresu Pulko g. 21, el. paštu dziuginta.buroke@arsa.lt arba telefonu +370 650 40 781.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2024–2029 m. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • 35 metai KASP: Alytuje – iškilminga rikiuotė, sveikinimai ir laukia įspūdingos varžybos

    35 metai KASP: Alytuje – iškilminga rikiuotė, sveikinimai ir laukia įspūdingos varžybos

    Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) mini 35-ąsias įkūrimo metines. Sukakties proga Alytuje surengta KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės iškilminga karių rikiuotė ir šventinis minėjimas, kuriame dalyvavo Alytaus rajono vicemeras Aurimas Truncė.

    Po šv. Mišių Šv. Kazimiero bažnyčioje kariai, nešini Lietuvos ir Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vėliavomis, atžygiavo į miesto aikštę. Čia juos pasitiko gyventojai, savanorių artimieji bei savivaldybių atstovai.

    Šventinėje rikiuotėje dalyvavo apie 150 profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių, taip pat šaulių bei karių iš Lenkijos.

    KASP vadovybės vardu Dainavos apygardos 1-osios rinktinę pasveikino štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Mindaugas Jančiukas. Rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Skomantas Povilionis tarė sveikinimo žodį ir vardinėmis dovanomis apdovanojo tarnyboje pasižymėjusius karius.

    Po rikiuotės šventinis renginys tęsėsi minėjimu ir grupės „Žalvarinis“ koncertu miesto teatre. Ten taip pat veikia fotografijų paroda, atspindinti Dainavos apygardos 1-osios rinktinės karių tarnybą.

    Minint KASP 35-ąsias metines, balandžio 17–19 d. Lazdijuose vyks Dainavos apygardos geriausio pėstininkų skyriaus varžybos. Karių laukia rimtas iššūkis: 3 varžybų dienos, 18 skirtingų užduočių ir dešimtys kilometrų iki finišo.

    Dainavos apygardos 1-ojoje rinktinėje yra apie 1000 savanorių iš Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Varėnos, Lazdijų, Marijampolės, Kalvarijos ir Vilkaviškio.

    Šiuo metu visoje Lietuvoje KASP tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą.

    KASP įkūrimo metinės minimos nuo 1991 metų sausio 17 dienos, kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo.

    Šis įstatymas įteisino jau veikusias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę ir formuoti dalinius. 1998 metais SKAT buvo pervadinta į KASP.

    Komunikacijos skyriaus informacija