Category: Regionai

  • Alytaus rajonas ryžosi žingsniui, kurio laukė verslas: NT mokestis mažėja trečdaliu

    Alytaus rajonas ryžosi žingsniui, kurio laukė verslas: NT mokestis mažėja trečdaliu

    Alytaus rajono savivaldybė sulaukė reikšmingo įvertinimo – Lietuvos verslo konfederacija jai skyrė padėką „Už teisingus sprendimus verslui“. Padėką ir statulėlę, simbolizuojančią verslo ir savivaldos partnerystę, merei Rasai Vitkauskienei įteikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Šis įvertinimas skirtas už sprendimą reikšmingai sumažinti nekilnojamojo turto mokestį verslui.

    „Kai toks sprendimas buvo priimtas, apie jokius apdovanojimus net nesvajojome. Svarbiausia buvo sumažinti finansinę naštą verslui ir sudaryti daugiau galimybių augti, investuoti ir kurti naujas darbo vietas čia, Alytaus rajone. Todėl nuoširdžiai dėkoju visai savo komandai ir tarybos nariams, palaikiusiems šią idėją, bei Lietuvos verslo konfederacijai už tokį garbingą įvertinimą. Tai didžiulis įkvėpimas nesustoti ir dirbti toliau, kad čia būtų gera gyventi ir kurti!“ – sako Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė.

    Siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas kurti ir investuoti Alytaus rajone, savivaldybė nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui sumažino trečdaliu – nuo 1 iki 0,7 proc.

    „Praėjusiais metais mokesčiai augo, o mokestinė našta verslui didėjo, todėl Alytaus rajono savivaldybės sprendimas sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui įgauna dar didesnę prasmę. Tai – žingsnis, kuris stiprina verslo ir savivaldos bendradarbiavimą, kuria labiau prognozuojamą mokestinę aplinką ir siunčia aiškią žinutę, kad savivaldybė atsakingai vertina priimamų sprendimų poveikį vietos verslui. Mažesni mokesčiai – mažesnė mokestinė našta verslui. Tai reiškia galimybę verslui veikti ir klestėti“, – kalbėjo Andrius Romanovskis.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Atrodytų nekaltos nuolaidos ir algos: Konkurencijos taryba įspėja dėl rimtų pažeidimų

    Atrodytų nekaltos nuolaidos ir algos: Konkurencijos taryba įspėja dėl rimtų pažeidimų

    Kainos, nuolaidos, darbuotojai: kada tai gali tapti konkurencijos pažeidimu? Šia trumpa atmintine dalijasi Konkurencijos taryba, siekdama padėti verslo įmonėms ir jas vienijančioms organizacijoms lengviau atpažinti situacijas, kuriose gali kilti konkurencijos pažeidimų rizika.

    Konkurencijos pažeidimai daro tiesioginę žalą sąžiningai veikiančiam verslui ir vartotojams. Tarptautinė praktika rodo, kad karteliniai susitarimai kainas dažniausiai padidina 10–20 proc., o viešuosiuose pirkimuose, kai konkurentai suderina savo pasiūlymus konkursuose, kainos gali išaugti net iki 30 proc. Todėl svarbu, kad verslas žinotų pagrindines konkurencijos taisykles ir stengtųsi jų nepažeisti.

    Sprendimus priimkite savarankiškai.

    Konkurencijos taryba primena, kad su konkurentais negalima:

    • susitarti dėl kainų ar nuolaidų dydžio;
    • pasidalyti klientus ar rinkas, nustatyti gamybos ar prekybos kiekius;
    • derinti veiksmus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose;
    • keistis komerciškai jautria informacija;
    • bendrai priimti svarbius strateginius sprendimus dėl elgesio rinkoje;
    • susitarti nevilioti darbuotojų arba nekelti jiems atlyginimų.

    Taip pat pabrėžiama, kad prekių tiekėjams ir prekių platintojams draudžiama tartis dėl galutiniams vartotojams parduodamų prekių kainų.

    Svarbu įsidėmėti, kad net ir neformalūs pokalbiai apie įmonių savarankiškai planuojamas taikyti kainas, atlyginimus ar kitus strategiškai svarbius sprendimus gali sukelti konkurencijos pažeidimų riziką.

    Jeigu susitarėte, reaguokite laiku.

    Susidūrus su galimai neteisėtu pasiūlymu iš kitų verslo bendruomenės narių, svarbu aiškiai nepritarti ir neįsitraukti.

    Konkurencijos taryba nurodo, kad apie įtariamus pažeidimus galima pranešti jai tiesiogiai. Įmonės, pirmos pranešusios apie sudarytą konkurenciją ribojantį susitarimą, gali būti visiškai atleistos nuo baudos.

    Asmenims, pateikusiems vertingos informacijos apie susitarimus, gali būti skiriamas iki 100 000 eurų atlygis, užtikrinant konfidencialumą.

    Kviečiame stiprinti žinias.

    Verslo ir viešojo sektoriaus atstovams sukurta patogi mokymosi platforma, kurioje galima:

    • susipažinti su pagrindinėmis konkurencijos taisyklėmis;
    • išmokti atpažinti rizikingas situacijas;
    • atlikti trumpus testus ir pasitikrinti žinias.

    Kuo geriau suprantamos konkurencijos taisyklės, tuo lengviau jų laikytis kasdienėje veikloje.

    Daugiau informacijos galima rasti Konkurencijos tarybos svetainėje, skiltyje „Konkurenciją ribojantys susitarimai“.

    Tel. +370 5 231 3627
    El. paštu praneskmums@kt.gov.lt

  • Netektis Varėnos kraštui: mirė bendruomenės telkėjas ir kultūros žmogus Tautvydas Prieskienis

    Netektis Varėnos kraštui: mirė bendruomenės telkėjas ir kultūros žmogus Tautvydas Prieskienis

    Su giliu liūdesiu pranešame, kad mirė Tautvydas Prieskienis – žmogus, kurio gyvenimas buvo neatsiejamas nuo kultūros, bendruomenės ir nuoširdaus rūpesčio savo kraštu.

    T. Prieskienis gimė 1958 m. gegužės 2 d. Kultūros srityje jis pradėjo dirbti 1997 metais Vilkiautinio kultūros namuose, kur ėjo meno vadovo pareigas. Nuo 1999-ųjų tapo Kibyšių laisvalaikio centro direktoriumi. Jo veikla neapsiribojo formaliomis pareigomis – jis buvo bendruomenės telkėjas, ne tik organizavęs renginius, bet ir įkvėpęs žmones veikti kartu.

    Ilgus metus T. Prieskienis aktyviai dalyvavo Kibyšių kaimo bendruomenės veikloje, vėliau tapo ir jos pirmininku. Nuo 1996 metų vadovavo folkloro ansambliui, subūrė kaimo kapelą „Senas sodžius“, puoselėjo tradicijas, kurios gyvos iki šiol.

    Ypatingą vietą jo darbuose užėmė bendruomenės šventės: Oninės, rudens šventė „Po darbų“, taip pat Velykų lalavimo tradicija, kuri ne kartą buvo įamžinta ir LRT.

    Per daugelį metų jis suorganizavo daugybę renginių, su kolektyvais garsino Varėnos kraštą visoje Lietuvoje ir visada išliko arti žmonių – paprastas, šiltas ir nuoširdus.

    Netekome žmogaus, kuris savo darbais ir širdimi kūrė bendruomenę. Jo šviesa, atsidavimas ir meilė kultūrai dar ilgai išliks žmonių prisiminimuose.

    Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, artimuosius, bendruomenę ir visus, pažinojusius T. Prieskienį.

  • Varėnoje atidaryta „DermArs“ paroda: odos menas nustebins net mačiusius visko

    Varėnoje atidaryta „DermArs“ paroda: odos menas nustebins net mačiusius visko

    Balandžio 3 dieną Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse atidaryta paroda „Gyvenimas meno formose“.

    Retrospektyvinė grupės „DermArs“ odinių objektų ekspozicija kviečia iš naujo atrasti odos meną kaip gyvą, nuolat kintančią ir šiandienos kūrybai atvirą raišką. Oda, viena seniausių žmogų lydėjusių medžiagų, menininkų rankose įgauna naujų pavidalų, sujungdama tradiciją, meistrystę ir šiuolaikinį požiūrį.

    Parodą ir jos kūrėjus susirinkusiesiems pristatė Varėnos kultūros centro kino ir parodų administratorė Ramunė Kašėtienė. Ji supažindino su eksponuojamų darbų idėjomis bei jų atsiradimo kontekstu.

    Savo kūrybą parodoje pristato menininkės Gražina Kuprevičienė, Rasa Mačiulienė, Jūratė Armonavičiūtė, Lolita Grabauskienė, Danutė Gajauskienė, Relita Mielė, Ramutė Toliušytė, Sigutė Bronickienė ir Jolanta Dambrauskienė. Jų darbai atskleidžia odos meno galimybių įvairovę – nuo tradicinių formų iki šiuolaikinių meninių sprendimų.

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta padėkojo į parodos atidarymą atvykusioms kūrėjų komandos atstovėms Gražinai Kuprevičienei ir Relitai Mielei už išskirtinę ekspoziciją, pabrėždamas, kad ji paliks stiprų įspūdį lankytojams ir praturtins krašto kultūrinį gyvenimą. Menininkes taip pat pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas ir administracijos direktorės pavaduotoja Stasė Bingelienė, padėkoję už kūrybinį indėlį ir palinkėję parodai didelio lankytojų susidomėjimo.

    Parodos atidarymą praturtino kompozitoriaus ir pedagogo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kuprevičiaus muzikinė programa.

    Paroda veiks iki balandžio 30 dienos.

    Kviečiame apsilankyti ir patirti unikalią meno ir kūrybos dermę Varėnos kultūros centre.

  • Netikėtas Varėnos rajono mero Velykų sveikinimas: žinia, kurią verta perskaityti visiems

    Netikėtas Varėnos rajono mero Velykų sveikinimas: žinia, kurią verta perskaityti visiems

    Sveikinimas

    Varėnos rajono savivaldybės meras sveikina visus su šv. Velykomis.

  • Paskutinė proga išvengti baudų: iki birželio 30 d. įteisinkite nelegalius vandens gręžinius

    Paskutinė proga išvengti baudų: iki birželio 30 d. įteisinkite nelegalius vandens gręžinius

    Artėja terminas įteisinti neįregistruotus gėlo požeminio vandens gręžinius. Rajono gyventojai raginami nedelsti ir neatidėlioti šios įstatymu nustatytos prievolės iki paskutinės dienos.

    Neįregistruotų gręžinių savininkai kviečiami Savivaldybėje apsilankyti ne vėliau kaip iki šių metų birželio 30 d. ir pateikti paraišką, kad būtų gautas pritarimas naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį. Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Architektūros skyriaus vyriausiąją specialistę Eriką Zaleskienę telefonu +370 310 32 025.

    Gavus Savivaldybės pritarimą, kitas žingsnis – sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką.

    Trečiasis etapas – gavus Savivaldybės pritarimą ir sumokėjus įmoką, Lietuvos geologijos tarnybai pateikti visus duomenis ir dokumentus, reikalingus gręžiniui įteisinti ir užregistruoti Žemės gelmių registre. Tai būtina padaryti iki 2026 m. liepos 31 d.

    Primename, kad ankstesniu įteisinimo laikotarpiu dalis gyventojų neįvertino terminų ir nespėjo laiku susitvarkyti dokumentų. Nesuspėjus to padaryti dabar, asmuo nebus atleidžiamas nuo administracinių ir ekonominių sankcijų.

  • Švenčionyse įteikti mero padėkos raštai: pagerbti dešimtys kultūros žmonių

    Švenčionyse įteikti mero padėkos raštai: pagerbti dešimtys kultūros žmonių

    Kultūra yra visuomenės pamatas, jungiantis žmones, saugantis tradicijas ir įkvepiantis kurti. Ji formuoja mūsų tapatybę, stiprina bendruomeniškumą ir padeda kiekvienam atrasti savo vietą pasaulyje. Todėl kultūros puoselėjimas ir jos kūrėjų įvertinimas yra ne tik svarbus, bet ir būtinas.

    Balandžio 15 d., minint Pasaulinę kultūros dieną, pagerbti Švenčionių rajono kultūros darbuotojai. Savivaldybės meras Rimantas Klipčius už ilgametį darbą kultūros srityje, kūrybiškumą ir pasiektus rezultatus jiems įteikė padėkos raštus. Tai žmonės, kurie kasdieniu, dažnai nepastebimu, tačiau prasmingu darbu kuria bendruomenės kultūrinį gyvenimą.

    Padėkos raštai įteikti:

    • Agnei Paulavičienei, Švenčionių miesto kultūros centro choreografei, už reikšmingus nuopelnus puoselėjant ir skleidžiant kultūrą, profesionalumą, atsakingą darbą ir atsidavimą, prisidedant prie tautinio paveldo išsaugojimo bei jo perdavimo ateities kartoms;
    • Alicijai Sondor, Prienų bibliotekos bibliotekininkei, 25 metų darbo sukakties proga – už skaitymo skatinimo ir užimtumo veiklas bendruomenėje;
    • Alytei Čečiurkienei, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus vedėjai, už „Versmės“ reikšmingą veiklą, skaitymo skatinimo, pažintines ir kultūrines veiklas bendruomenėje;
    • Astai Podnebesnovai, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografei, už pasiektus kraštotyros rezultatus kuriant elektroninę duomenų bazę „Bičių korys. Bendruomenių kraštotyra“, krašto savitumo ir asmenybių atminties išsaugojimą bei sklaidą;
    • Aurimui Baliukoniui, Švenčionių miesto kultūros centro direktoriui, 30 metų darbo sukakties proga – už ilgametį, kūrybišką darbą ir svarų indėlį kultūros srityje;
    • Daivai Kajėnienei, Reškutėnų tradicinių amatų centro darbuotojai, už atsakingą ilgametį darbą, aktyvią ir kūrybišką kultūrinę veiklą bei etnokultūros tradicijų puoselėjimą;
    • Daliai Basiūnienei, Švenčionėlių miesto kultūros centro Pašaminės skyriaus renginių organizatorei, už aktyvų bendruomenės telkimą Pašaminėje, kultūrinės veiklos puoselėjimą ir iniciatyvas kaimiškoje vietovėje, edukacijų ir būrelių organizavimą bei nuoširdų darbą stiprinant bendruomeniškumą;
    • Dianai Raginienei, Švenčionių miesto kultūros centro dailininkei apipavidalintojai, 15 metų darbo sukakties proga – už ilgametį, kūrybišką darbą ir svarų indėlį kultūros srityje;
    • Janei Petkūnienei, Reškutėnų tradicinių amatų centro etnologei, už atsakingą ilgametį darbą, aktyvią ir kūrybišką kultūrinę veiklą bei etnokultūros tradicijų puoselėjimą;
    • Joanai Skuolienei, Švenčionėlių miesto kultūros centro edukatorei, už aktyvią ir kūrybišką veiklą neformaliojo vaikų švietimo srityje, įtraukiančias edukacijas, gebėjimą sudominti ir įkvėpti vaikus bei reikšmingą indėlį į bendruomenės kultūrinį gyvenimą;
    • Jolantai Andraikėnienei, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografei, 20 metų darbo sukakties proga – už iniciatyvos „Biblioteka visiems“ paslaugų prieinamumo veiklas;
    • Jolantai Razmienei, Švenčionių miesto kultūros centro choreografei, už reikšmingus nuopelnus puoselėjant ir skleidžiant kultūrą, profesionalumą, atsakingą darbą ir atsidavimą, prisidedant prie tautinio paveldo išsaugojimo bei jo perdavimo ateities kartoms;
    • Julijai Seikinai, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro turizmo vadybininkei, už ilgametį profesionalų ir atsidavusį darbą turizmo srityje, kryptingą turizmo informacijos sklaidą bei sėkmingą Švenčionių krašto reprezentavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu;
    • Laimai Strakšienei, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėjai, 20 metų darbo sukakties proga – už vaikų skaitymo ir kūrybinių įgūdžių ugdymą bei laisvalaikio užimtumą;
    • Laurynui Jakštui, Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro verslo vadybininkui, už iniciatyvumą, atsakingą požiūrį į darbą ir aktyvų įsitraukimą į įstaigos veiklą;
    • Lijanai Bojarunecienei, Švenčionių miesto kultūros centro jaunimo laisvalaikio užimtumo specialistei ir maketuotojai, už reikšmingą indėlį plėtojant atvirąjį darbą su jaunimu, skatinant užimtumą, iniciatyvumą ir socialinę įtrauktį, taip pat už profesionalų maketavimo darbą, prisidedant prie informacijos sklaidos kokybės ir vizualinės komunikacijos stiprinimo;
    • Mariui Molochovičiui, Pabradės miesto kultūros centro muzikos aranžuotojui, už išskirtinius kultūrinius pasiekimus;
    • Natalijai Lukovskienei, Švenčionių miesto kultūros centro jaunimo laisvalaikio užimtumo specialistei, už reikšmingą indėlį plėtojant atvirąjį darbą su jaunimu, skatinant jaunimo užimtumą, iniciatyvumą ir socialinę įtrauktį;
    • Oksanai Solovjovai, Pabradės miesto kultūros centro dailininkei scenografei, už reikšmingą indėlį puoselėjant kultūrą ir tradicijas;
    • Richardui Leleivai, Švenčionėlių miesto kultūros centro režisieriui, už ilgametį atsakingą ir kūrybišką darbą, teatro meno puoselėjimą ir sklaidą, įkvepiantį indėlį į bendruomenės kultūrinį gyvenimą bei 15 metų atsidavimą scenos menui;
    • Ričardui Polučanskiui, Reškutėnų tradicinių amatų centro darbuotojui, už atsakingą ilgametį darbą, aktyvią ir kūrybišką kultūrinę veiklą bei etnokultūros tradicijų puoselėjimą;
    • Robertai Žavoronkovienei, Pabradės miesto kultūros centro konferencijų ir renginių organizatorei, už aktyvią visuomeninę ir kūrybinę veiklą;
    • Rūtai Baliukonienei, Pabradės miesto kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkei, už ilgametį, atsakingą ir profesionalų darbą;
    • Ugniui Rodevičiui, Švenčionėlių miesto kultūros centro garso operatoriui, už profesionalų renginių įgarsinimą, kūrybines idėjas ir techninį išpildymą, reikšmingą indėlį užtikrinant renginių kokybę bei atlikėjų pritraukimą;
    • Vaidai Švalkienei, Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus komunikacijos specialistei, už skaitmeninių technologijų mokymų gyventojams organizavimą ir profesionalaus meno sklaidą įgyvendinant projektus;
    • Vidai Vilutienei, Švenčionėlių miesto bibliotekos vedėjai, už pasiektus rezultatus rengiant ir įgyvendinant pilietiškumo ugdymo projektus bei pažintines kultūrines iniciatyvas bendruomenėje;
    • Viktorijai Cijūnėlienei, Švenčionių miesto kultūros centro jaunimo laisvalaikio užimtumo specialistei, už reikšmingą indėlį plėtojant atvirąjį darbą su jaunimu, skatinant jaunimo užimtumą, iniciatyvumą ir socialinę įtrauktį;
    • Vilgelminai Apanskienei, Švenčionių miesto kultūros centro Strūnaičio skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkei, 40 metų darbo sukakties proga – už ilgametį, kūrybišką darbą ir svarų indėlį kultūros srityje.

    Tądien šventė tie, kurie dažniausiai šventę dovanoja kitiems – kūrėjai, organizatoriai, menininkai ir visi, prisidedantys prie kultūros sklaidos. Kultūros darbuotojų dėka bendruomenė gali pažinti ir patirti kultūrą, kuri praturtina kasdienybę ir stiprina vietos tapatybę.

    Švenčionių rajono savivaldybės informacija ir nuotraukos

  • Seniūnijose verda karštos diskusijos: gyventojai spaudžia dėl kelių, atliekų ir saugumo

    Seniūnijose verda karštos diskusijos: gyventojai spaudžia dėl kelių, atliekų ir saugumo

    Balandžio 8–15 dienomis įvyko pirmieji ataskaitiniai susirinkimai Naujosios Ūtos, Balbieriškio ir Šilavoto seniūnijose. Išklausyti seniūnų ataskaitų ir tiesiogiai padiskutuoti su Savivaldybės vadovais bei Tarybos nariais susirinko vietos bendruomenių ir organizacijų atstovai, aplinkinių kaimų gyventojai.

    Prieš susirinkimus Savivaldybės vadovai taip pat susitiko su gyventojais aptarti kelių priežiūros ir eismo saugumo klausimų, apžiūrėjo vietos veiklos grupių pagalba kaimo vietovėse įgyvendintus projektus.

    Naujosios Ūtos seniūnijoje aplankyta asociacija „Žemaitkiemio krašto bendruomenė“ (vadovas Vaidas Kupstas). Pasinaudojusi vietos veiklos grupės parama, bendruomenė įveiklino buvusios mokyklos pastatą, sustiprino materialinę bazę, vykdo edukacines programas, organizuoja vaikų stovyklas, skatina sveiką gyvenimo būdą, o taip pat savo jėgomis remontuoja pastatą ir tvarko aplinką.

    Balbieriškyje, Medvišių kaime, veiklą vykdantis Žygimantas Deimantavičius investavo į žiedinės ekonomikos skatinimą ir modernius automobilių priežiūros technologinius sprendimus. Pabrėžta, kad kai kurios jo teikiamos paslaugos yra vienintelės Lietuvoje ir galbūt net Baltijos šalyse.

    Šilavoto seniūnijoje gyvenanti Snieguolė Arlauskienė, puoselėjanti šeimos verslą, atnaujino sulčių spaudimo įrenginius, o Šilavoto bendruomenės centras įsirengė kirpyklą. Susitikimuose pasidžiaugta ir verslininkais, investuojančiais krašte. Pavyzdžiui, UAB „Odna“ įkūrėjas Algimantas Mileris Balbieriškyje įsigijo buvusio Alytaus profesinio rengimo centro skyriaus pastatų kompleksą, vykdo baseinų gamybą, tvarko apleistus pastatus ir planuoja plėtrą. Bendrovės gaminiai keliauja į įvairias pasaulio šalis.

    Naujosios Ūtos seniūnas Algis Aliukevičius, pristatydamas veiklos ataskaitą atnaujintoje laisvalaikio salėje, daug dėmesio skyrė gyventojų klausimams ir diskusijai. Susirinkime apžvelgti demografiniai rodikliai, svarbiausi atlikti darbai, iššūkiai ir planai.

    Praėjusiais metais seniūnijoje atnaujinta Naujosios Ūtos kapinių tvora, tvarkyti kultūros paveldo objektai – senosios vokiečių kapinės ir Skersabalio partizanų kapai, asfaltuotos Parko ir Liepų gatvės, atlikti drenažo sistemų remonto darbai. Prie Naujosios Ūtos parko įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Nors kelių priežiūra vyko nuolat, gyventojai kėlė klausimus dėl atokesnių vietovių pasiekiamumo ir miško technikos daromos žalos keliams.

    Kalbėdamas apie planus, seniūnas paminėjo gatvių apšvietimo plėtrą Mieleišupio gyvenvietėje, kapinių tvarkymo darbus ir viešųjų erdvių priežiūrą. Gatvių asfaltavimo darbai, kaip pažymėta, numatomi vėlesniam laikui dėl visame rajone išliekančio didelio poreikio ir ribotų finansinių galimybių.

    Meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad kelių infrastruktūros gerinimas išlieka vienu svarbiausių Savivaldybės prioritetų, tačiau darbai vykdomi pagal nustatytą eiliškumą ir turimas lėšas. Vicemeras Deividas Dargužis akcentavo, kad projektai įgyvendinami nuosekliai, laikantis prioritetų sąrašo. Administracijos direktorė Jūratė Mickevičienė atkreipė dėmesį į aplinkosauginius iššūkius ir invazinių augalų naikinimo planus, o vicemerė Laimutė Jančiukienė pristatė atliekų tvarkymo sistemos principus ir pokyčius. Ji ragino gyventojus pasinaudoti kompensacija priduodant asbesto atliekas į Alytaus RATC, o dėl pažymų kreiptis į seniūniją.

    Gyventojai aktyviai domėjosi apleistų sklypų priežiūra, atliekų tvarkymo sistema ir atsakomybe už nuosavybės tvarkymą.

    Balandžio 13 dieną ataskaitinis susirinkimas vyko Balbieriškio seniūnijoje, kur susirinko gausus būrys vietos ir aplinkinių kaimų gyventojų. Seniūnė Sigita Ražanskienė apžvelgė praėjusių metų veiklą, demografinius pokyčius, atliktus darbus ir aktualiausias problemas.

    Pažymėta, kad gyventojų skaičius seniūnijoje mažėja, o viena opiausių infrastruktūros problemų – vandens tiekimas. Dėl senų vandens bokštų gedimų dalis gyventojų susiduria su vandens tiekimo sutrikimais. Taip pat laukiama Jaunimo gatvės asfaltavimo darbų, svarstoma paštomato įrengimo galimybė.

    Meras Alvydas Vaicekauskas pristatė planuojamas investicijas ir paaiškino finansavimo paskirstymo principus rajone, diskusijose pasisakė ir Tarybos nariai.

    Susirinkime dalyvavęs Balbieriškio parapijos klebonas Rytis Baltrušaitis pristatė socialinę iniciatyvą – idėją įrengti erdvę nepasiturintiems gyventojams. Taip pat jis išsakė siūlymus dėl nuorodų į bažnyčią, Šv. Marijos paminklo vietos prie Balbieriškio atodangos, saugumo priemonių ir vaizdo stebėjimo įrangos.

    Gyventojai kėlė klausimus dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose, greičio mažinimo priemonių Jaunimo gatvėje ir Balbieriškio parko projekto viešinimo. Susitikimo pabaigoje Savivaldybės vadovai akcentavo, kad gyventojų pasiūlymai ir klausimai bus įvertinti, taip pat pažadėjo užtikrinti viešą Balbieriškio parko projekto pristatymą bendruomenei.

    Šilavoto seniūnijoje vykusiame ataskaitiniame susirinkime seniūnė Neringa Pikčilingienė pristatė praėjusių metų veiklą, aptarė nuveiktus darbus ir iššūkius. Tarp svarbesnių darbų paminėtas Jaunimo gatvės Jiestrakyje asfaltavimas, seniūnijos administracinio pastato remontas, želdinių priežiūra, komunalinio ūkio plėtra – įsigyta naujos technikos ir darbo priemonių.

    Kalbėta ir apie ateities planus: apšvietimo plėtrą seniūnijoje, tvoros keitimą Šilavoto kapinėse, papildomos technikos aplinkos priežiūrai įsigijimą. Iš problemų seniūnė išskyrė atliekų kaupimą prie bendrojo naudojimo konteinerių, padangų tvarkymą ir apleistų statinių klausimus.

    Meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo seniūnei už išsamią ataskaitą, pasidžiaugė vykdomais darbais ir bendruomeniškumo stiprinimu. Jis akcentavo dėmesį vyresnio amžiaus gyventojams – tradiciją lankyti juos švenčių metu, kuri, pasak mero, kuria gyvą ryšį ir stiprina bendruomenę. Taip pat pažymėta, kad Jiestrakyje pastaruoju metu įgyvendinta nemažai reikšmingų projektų, o visame rajone nuosekliai gerinama kelių infrastruktūra, nors tempas ne visada atitinka gyventojų lūkesčius.

    Gyventojai raginti prisidėti prie aplinkos tvarkymo – neapsodinti pakelių medžiais, kurie apsunkina kelių priežiūrą, ir aktyviau įsitraukti į daugiabučių namų renovaciją. Aptarta ir apleistų statinių problema, aktuali visam rajonui – šiemet jų tvarkymui numatyta 50 tūkst. eurų. Informuota, kad nuo kitų metų žemės dokumentų administravimą kaimo vietovėse perims Savivaldybė, todėl tikimasi spartesnio apleistų sklypų tvarkymo.

    Susitikime Savivaldybės vadovai pristatė ir kitas aktualijas: galimybę daugiabučių gyventojams įsirengti nuotekų tinklus su Savivaldybės parama bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro nustatytą konteinerių keitimo mokestį. Diskusijoje aktyviai dalyvavo gyventojai ir vietos ūkininkai – jie kėlė kelių priežiūros, efektyvesnio lėšų panaudojimo ir kitus klausimus, teikė pasiūlymus.

  • Tauragėje startavo nauja sistema: ekstremalios situacijos metu pagalba pasieks greičiau

    Tauragėje startavo nauja sistema: ekstremalios situacijos metu pagalba pasieks greičiau

    Tauragės rajono savivaldybės gyventojai kviečiami pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu – pradėjo veikti žmonių su negalia poreikių registracijos platforma, skirta pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Platformą sukūrė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos negalios organizacijų forumu. Sistema įgyvendinta vykdant projektą „Asmenų su negalia poreikių įvertinimas visame nelaimių valdymo cikle (prevencija, pasirengimas, reagavimas ir atkūrimas)“ (ENABLE-DMC).

    Registracijos platforma leidžia iš anksto pateikti informaciją apie konkrečius asmens poreikius. Tai padeda institucijoms ekstremalių situacijų metu greičiau suplanuoti veiksmus, užtikrinti sklandesnę ir saugesnę evakuaciją bei laiku suteikti reikiamą pagalbą.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir užpildyti informaciją iš anksto – tai gali būti svarbu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.

  • BALCA susitikime Tauragėje išryškėjo 4 bėdos: atliekos, oras, žaluma ir judumas

    BALCA susitikime Tauragėje išryškėjo 4 bėdos: atliekos, oras, žaluma ir judumas

    Kovo 31 d. Tauragės rajono savivaldybėje surengtas pirmasis tarptautinio projekto BALCA (Building Capacity for Baltic Climate Action) dalyvių susitikimas. Jis subūrė aktyvius, iniciatyvius ir savo miestui neabejingus tauragiškius, pasirengusius ne tik diskutuoti, bet ir prisidėti prie realių sprendimų.

    Susitikimas tapo pirmu žingsniu buriant veiklių gyventojų grupę, kuri kartu ieškos būdų, kaip kurti patogesnę, švaresnę ir tvaresnę Tauragę.

    Nuo pokalbių pereita prie konkrečių krypčių: dalyviai dalijosi įžvalgomis apie kasdienius iššūkius mieste ir išskyrė sritis, kuriose mato didžiausią pokyčio potencialą. Aptartos keturios pagrindinės temos.

    Atliekos ir rūšiavimas

    Daug dėmesio skirta atliekų tvarkymui ir gyventojų įpročiams. Tarp siūlomų sprendimų įvardyta:

    • glaudesnis bendradarbiavimas su „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“ (TRATC);
    • edukacijos ir paskaitos apie gerąją praktiką kartu su „Vilnius Tech“ ir Linėjaus universitetu Švedijoje;
    • stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių bei išvežimo paslaugų aktyvesnis viešinimas;
    • sprendimai lankomiausiose vietose: didesnės, uždengiamos šiukšliadėžės;
    • informaciniai stendai, skatinantys atsakingą elgesį (principas „ką atsivežei – tą ir išsivežk“).

    Taip pat planuojama ieškoti būdų, kaip įvertinti gyventojų įsitraukimą ir fiksuoti pokyčius.

    Oro kokybė ir informuotumas

    Kita svarbi diskusijų kryptis – oro tarša ir aiškesnis gyventojų informavimas apie jos poveikį. Numatytos idėjos:

    • skatinti senų kieto kuro katilų keitimą;
    • parengti aiškią ir patrauklią informaciją apie galimas paramas bei jų naudą;
    • ieškoti bendradarbiavimo su vietos verslu dėl paskatinimo priemonių;
    • aktyviau viešinti oro kokybės duomenis ir jų poveikį sveikatai;
    • šviesti gyventojus, kaip kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo.

    Žalinimas ir miesto aplinka

    Susitikime akcentuota ir miesto želdynų svarba. Tarp aptartų siūlymų:

    • esamos žalumos ir brandžių medžių apsauga;
    • stipresnė priežiūra ir atsakingesnis požiūris į aplinką;
    • želdinių inventorizavimas ir ilgalaikiai išsaugojimo sprendimai;
    • siekis kiek įmanoma mažinti perteklinį medžių kirtimą.

    Judumas ir alternatyvos

    Kalbėta ir apie judėjimą mieste, ypač dviračių infrastruktūros plėtrą. Pažymėta, kad ši sritis jau juda į priekį: iki 2029 m. Tauragėje planuojama įrengti 16,9 km dviračių takų tinklą, kuris sudarys sąlygas patogesniam ir tvaresniam susisiekimui.

    Tarptautinis bendradarbiavimas – svarbi projekto dalis

    BALCA projektas Tauragei suteikia galimybę mokytis ir bendradarbiauti su partneriais iš Švedijos ir Lenkijos. Tokia partnerystė leidžia dalintis gerąja praktika, išbandyti naujus sprendimus ir juos pritaikyti vietos poreikiams.

    Kviečia įsitraukti į tolimesnes veiklas

    Pirmasis susitikimas – tik pradžia. Toliau planuojamos įvairios veiklos, į kurias kviečiami įsitraukti visi norintys. Artimiausia numatyta iniciatyva – Klimato žygis, vyksiantis 2026 m. gegužės 9 d.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pradėti realius pokyčius, kai bendruomenė įsitraukia, siūlo ir kartu kuria sprendimus.