Perteklinis nacionalinės valdžios reguliavimas ir ribotos galimybės didinti nuosavus pajamų šaltinius smarkiai varžo Lietuvos savivaldybių finansinį savarankiškumą. Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso parengtose Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo Lietuvoje monitoringo rekomendacijose teigiama, kad savivaldybių finansinė laisvė yra viena mažiausių Europos Sąjungoje. Rekomendacijos balandžio 16 dieną pristatytos Vilniuje vykusiame „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ kasmetiniame narių atstovų suvažiavime.
Ataskaitą rengę Europos Tarybos ekspertai pabrėžia, kad savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja perteklinis nacionalinio lygmens reguliavimas savivaldybėms priskirtų funkcijų srityse. Be to, savivaldybės išlieka priklausomos nuo valstybės dotacijų ir gyventojų pajamų mokesčio, o joms skiriami ištekliai ne visada atitinka perduotų funkcijų apimtį, sudėtingumą ir teisinę atsakomybę.
„Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas rekomenduoja Lietuvos Vyriausybei stiprinti savivaldybių fiskalinį savarankiškumą ir užtikrinti, kad savivaldybių finansiniai ištekliai būtų pakankami ir proporcingi jų kompetencijoms“, – pristatydamas monitoringo išvadas sakė Lietuvoje viešintis Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso generalinis sekretorius Mathieu Mori.
Skaičiuojama, kad savivaldybių savarankiškos lėšos sudaro tik apie 17–20 proc. jų biudžetų, o likusią pajamų dalį iš esmės nustato Vyriausybė ir Seimas. Toks fiskalinis disbalansas fiksuojamas ir Europos Sąjungos institucijų vertinimuose, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pažymi, kad, nepaisant stabilių pajamų, Lietuvos savivaldybių savarankiškos pajamos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.
„Nors vienas esminis teigiamas pokytis įvyko – savivaldai buvo perduota teisė disponuoti valstybės žeme, likusios Europos Tarybos ekspertų išvados kartojasi ne vienerius metus. Tai rodo įsisenėjusias problemas ir sisteminį požiūrį į savivaldą, kurią neva vis dar reikia kontroliuoti nepaisant gyventojų jai suteikto pasitikėjimo mandato. Tuo tarpu didesnis savivaldybių savarankiškumas yra logiškas ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir realiai stiprintų visą valstybę bei didintų pilietinį atsparumą“, – teigė „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ prezidentas Audrius Klišonis.
„Lietuvos savivaldybių asociacija“ nurodo, kad viena svarbiausių prielaidų stiprinti savivaldybių savarankiškumą būtų galimybė pačioms bent iš dalies reguliuoti pagrindinį savo pajamų šaltinį – gyventojų pajamų mokestį – ir nevisiškai priklausyti nuo centrinės valdžios sprendimų. Taip pat pabrėžiama, kad valstybė turėtų pilnai finansuoti savivaldybėms deleguotų funkcijų įgyvendinimą, nes šiuo metu savivaldybės trūkumą dažnai dengia iš ribotų nuosavų pajamų.
Europos Tarybos ekspertai atkreipia dėmesį ir į, jų vertinimu, nepagrįstai ribojamas savivaldybių skolinimosi galimybes – rekomenduojama jas didinti.
Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, kongresas ir šiemet siūlo suteikti „Lietuvos savivaldybių asociacijai“ teisę kreiptis į administracinius teismus bylose, susijusiose su vietos savivaldos teisėmis. Taip pat rekomenduojama suteikti specialų teisinį statusą Vilniui, pripažįstant jo išskirtines sostinės funkcijas.
Rekomendacijos patvirtintos Strasbūre kovo 30 – balandžio 2 dienomis vykusioje Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongreso 50-ojoje sesijoje.
Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas yra institucija, vertinanti demokratijos būklę vietos ir regionų lygmeniu 46 šalyse narėse. Skelbdamas monitoringo ataskaitas kongresas analizuoja, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos Europos vietos savivaldos chartijos nuostatos. Ši chartija Lietuvoje ratifikuota 1999 metais.
„Lietuvos savivaldybių asociacijos“ informacija
