Krašto apsaugos ministerija (KAM), plėtodama gynybiniams pajėgumams būtiną infrastruktūrą, stiprina bendradarbiavimą su savivaldybėmis, kurių teritorijose veikia kariniai poligonai ar karinio mokymo teritorijos. Šioms savivaldybėms 2026 metais iš gynybai skiriamo biudžeto numatoma skirti daugiau nei 11 mln. eurų, lėšas paskirstant proporcingai karinių teritorijų dydžiui.
Pažymima, kad naujasis finansavimo instrumentas leis investuoti į savivaldybių infrastruktūrą, kuri prisidės prie efektyvesnės poligonų veiklos, padės mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir gyventojams, o kartu tarnaus ir civilinėms reikmėms.
„Poligonus turinčias savivaldybes matome kaip ilgalaikius partnerius, todėl kryptingai siekiame abipusės naudos, kuri stiprina tiek vietos bendruomenes, tiek valstybės gynybos pajėgumus. Šis finansavimo instrumentas leidžia savivaldybių įvardytus poreikius paversti konkrečiais sprendimais ir nuosekliai investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Susitarime numatytos savivaldybėms skiriamos sumos:
Šalčininkų rajonui – apie 3,4 mln. eurų, Švenčionių rajonui – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdai – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų, Tauragei – apie 830 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonui – apie 490 tūkst. eurų, Šilalei – apie 180 tūkst. eurų, Varėnos rajonui – apie 190 tūkst. eurų, Kauno rajonui – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajonui – apie 70 tūkst. eurų.
Lėšos bus skiriamos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų veiklos. Praktikoje tai reikš investicijas į gyventojų kasdienybei svarbius objektus – kelius, šaligatvius, apšvietimą, vandentvarką ir kitus inžinerinius tinklus, taip pat į švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitas viešam naudojimui skirtas erdves. Tikimasi, kad tokios investicijos gerins gyvenimo kokybę, didins paslaugų prieinamumą ir stiprins vietos bendruomenių bei kariuomenės bendradarbiavimą.
„Savivaldybėse, kuriose įsteigti poligonai, vietos gyventojai ir kariuomenė yra tos pačios bendruomenės dalis. Jos tikslas yra vienas – saugi ir stipri valstybė, tačiau natūralu, kad bendruomenės narių kasdieniai poreikiai gali skirtis. Ši priemonė gali padėti sklandžiau suderinti šiuos poreikius ir leisti užsiimti kiekvienam savo veikla, o taip pat – sukurti galimybes glaudžiau bendradarbiauti“, – teigia „Lietuvos savivaldybių asociacijos“ prezidentas Audrius Klišonis.
Kartu pabrėžiama, kad į šiuo instrumentu finansuojamų objektų sąrašą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas. Šių kelių remonto ir priežiūros darbai jau finansuojami pagal 2022 metais KAM patvirtintą ir iki šiol galiojančią privažiuojamųjų vietinės reikšmės kelių taisymo ir priežiūros tvarką.
Poligonus turinčios savivaldybės projektų, susijusių su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, finansavimo poreikį teiks KAM. Ministerija, įvertinusi gautų poreikių atitikimą nustatytiems kriterijams, jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje KAM ir „Lietuvos savivaldybių asociacija“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriame buvo numatytas konkrečių naudų paketas savivaldybėms, kurių teritorijose veikia arba bus steigiami kariniai poligonai ir karinio mokymo teritorijos.
