Category: Regionai

Pavasarėjant ir šylant orams daugiabučių gyventojams dažnai kyla klausimų, kada baigiasi šildymo sezonas ir ar verta šildymą išjungti anksčiau. Kol kas sinoptikai ilgesnio ir stabilaus atšilimo nežada, todėl sprendimus rekomenduojama priimti įvertinus tiek esamą, tiek prognozuojamą oro temperatūrą.

Vadovaujantis atnaujinta Šilumos ūkio įstatymo redakcija, šilumos vartotojai turi šias teises:

1. Nuspręsti dėl savo pastato šildymo pradžios ir pabaigos, nepažeidžiant nustatytų higienos normų (išskyrus savivaldybių institucijų nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma atskirais sprendimais).
2. Jeigu šilumos vartotojai nusprendžia pradėti arba baigti pastatų šildymą kitu laiku nei savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, apie sprendimą nustatyta tvarka pranešama šilumos tiekėjui. Šilumos tiekėjas sprendimą privalo įgyvendinti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.
3. Šildymo sezono laikotarpiu šilumnešis privalo būti tiekiamas daugiabučio namo butams ir kitoms patalpoms šildyti. Butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu tam neprieštarauja dauguma to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nebegalioja ankstesnė nuostata, pagal kurią šildymo sezoną buvo galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė nei +10 °C, o baigti – kai tris paras iš eilės ji būna aukštesnė nei +10 °C.

Šildymo sezono pabaiga skelbiama, įvertinus tiek esamą, tiek prognozuojamą oro temperatūrą.

Šiauliuose automatizuotų šilumos punktų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra apie 99 proc. Tokie punktai reguliuoja į pastatą patenkančios šilumos energijos kiekį pagal lauko oro temperatūrą ir gyventojų poreikius, be to, turi automatinę šildymo sistemos įjungimo ir išjungimo funkciją pagal nustatytą lauko oro temperatūrą.

Bendrovės „Šiaulių energija“ prižiūrimuose daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktuose automatinio šildymo sistemos įjungimo ir išjungimo funkcija yra aktyvuota. Tai reiškia, kad net ir nesibaigus šildymo sezonui, staigiai sušilus orams ir temperatūrai pasiekus nustatytą ribą, šiluma į daugiabučius gali būti tiekiama minimaliai arba laikinai visai netiekiama.

Jeigu kyla abejonių, ar jūsų name ši funkcija veikia, rekomenduojama susisiekti su šilumos punktą administruojančia įmone.

Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus informacija

Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą nuo gegužės 1 d. įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą:

• kurorto statusą turinčiose gyvenvietėse;
• miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.

Draudimas apima visą kietąjį iškastinį kurą, t. y.:

• akmens anglį (antracitą, bitumines anglis);
• rudąją anglį (lignitą);
• koksą ir puskoksį;
• durpių kurą.

Šie energijos ištekliai yra neatsinaujinantys ir laikomi vienais didžiausių oro taršos šaltinių.

Svarbu pažymėti, kad draudimas netaikomas tais atvejais, kai šis kuras pramonėje naudojamas kaip technologinis kuras.

Patikrinimai ir sankcijos

Kontrolę vykdys įgalioti savivaldybių specialistai. Jie reaguos į gyventojų pranešimus ir rinks objektyvius įrodymus.

Taip pat pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą atsakomybė negali būti grindžiama spėlionėmis ar nuomone: pažeidimas turi būti įrodytas neabejotinai, o visos abejonės vertinamos asmens naudai.

Administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimas arba piniginė bauda:

• gyventojams – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų;
• juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – bauda nuo 170 iki 1170 eurų.

Kiek žmonių tai palies?

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kietąjį iškastinį kurą šildymui naudoja palyginti nedidelė gyventojų dalis – apie 1–2 proc. Daugumai gyventojų šie pokyčiai tiesioginės įtakos neturės, tačiau jie svarbūs siekiant gerinti oro kokybę.

Siūlomos alternatyvos ir paramos galimybės

Gyventojams rekomenduojama rinktis mažiau taršius šildymo būdus:

• šilumos siurblius;
• biokuro (medienos granulių) katilus;
• prisijungimą prie centralizuoto šildymo;
• kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.

Parama senų, neefektyvių katilų keitimui ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui teikiama per Lietuvos energetikos agentūros administruojamas programas.

Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus informacija

Iliustracija sugeneruota DI