Artėjant šv. Velykoms, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kreipėsi į gyventojus su šventiniu sveikinimu.
„Tegul Velykos į Jūsų namus atneša ramybę, į širdį – viltį ir pavasario džiaugsmą“, – linki R. Malinauskas.
Meras taip pat visiems palinkėjo šviesių ir jaukių šv. Velykų.
Ričardas Malinauskas
Druskininkų savivaldybės meras
Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Druskininkų savivaldybės gyventojai dėl pirminės teisinės pagalbos gali kreiptis per elektroninę sistemą TEISIS arba iš anksto užsiregistravę telefonu (0 313) 51517.
Pirminė teisinė pagalba teikiama tik užsiregistravus iš anksto:
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas, pagalba sprendžiant ginčus ne teismo tvarka, taip pat taikos sutarties parengimas.
Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių. Jei nėra galimybės pagalbą suteikti nedelsiant, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris paskiriamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos.
Antrinė teisinė pagalba – tai procesinių dokumentų rengimas, advokato gynyba ar atstovavimas bylose (įskaitant vykdymo procesą), atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju (kai tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas), atleidimas nuo advokato, proceso ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, neteisminės, teisminės ir privalomosios mediacijos paslaugos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teikia ir administracines paslaugas, įskaitant antrinę teisinę pagalbą bei privalomąją mediaciją.
Daugiau informacijos galima rasti Druskininkų savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Valstybės garantuojama teisinė pagalba“.
Alytaus regiono plėtros tarybos ir regiono savivaldybių atstovų susitikime su Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir „Centrinės projektų valdymo agentūros“ atstovais aptarti regionui svarbūs projektai bei jų įgyvendinimo procesai.
Susitikime dalyvavusi Druskininkų savivaldybės administracijos direktorė Vilma Jurgelevičienė pabrėžė, kad visoms savivaldybėms itin svarbu atsisakyti perteklinės biurokratijos ir sudėtingų procedūrų, taip pat nustatyti aiškias, visiems suprantamas taisykles. Ji teigiamai įvertino profesionalų bendradarbiavimą su „Centrine projektų valdymo agentūra“ ir ministerijomis.
„Didesnis pasitikėjimas savivaldybėmis užtikrintų efektyvų investicijų įgyvendinimą ir savalaikį problemų sprendimą pagal realius regiono žmonių poreikius“, – sakė V. Jurgelevičienė.
Susitikime taip pat dalyvavo Druskininkų savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Jurgita Rudienė.
Renginio metu Finansų ministerijos viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pristatė Europos Sąjungos finansavimo tendencijas ir 2028–2034 m. laikotarpio perspektyvą. Taip pat aptarti jau šiame finansavimo etape numatomi teigiami pokyčiai: perteklinių procedūrų mažinimas, neproporcingų sankcijų projektų vykdytojams taikymo prevencija bei greitesnis ir efektyvesnis lėšų panaudojimas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai apžvelgė Regionų plėtros programos įgyvendinimą ir akcentavo siekį, kad regionai ir savivaldybės būtų įtraukiamos į investicijų planavimą jau pradiniame etape, dar iki derybų su Europos Komisija. Tai, pasak jų, leistų iš anksto planuoti projektus ir laiku pradėti jų įgyvendinimą.
Savivaldybių atstovams palankiai nuskambėjo ministerijų pozicija, kad investicijų planavimas vyks „iš apačios į viršų“: pirmiausia savivaldybės įvardys realius poreikius, suderins prioritetus regione, o tik vėliau jie bus derinami nacionaliniu lygmeniu.
Diskusijose daug dėmesio skirta institucijų veiksmų koordinavimui, projektų administravimo ir kontrolės supaprastinimui. Siekiama mažinti administracinę naštą projektų vykdytojams ir užtikrinti operatyvesnį sprendimų priėmimą.
Regiono savivaldybių atstovai taip pat kėlė klausimus dėl racionalaus investavimo, institucijų veiksmų suderinamumo ir praktinių iššūkių, su kuriais susiduriama įgyvendinant projektus. Pabrėžta, kad Europos Sąjungos lėšos turi būti nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia ir kur jos sukuria didžiausią vertę gyventojams.
Alytaus regionas išsiskiria aktyviu dalyvavimu Europos Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinime – pagal projektų planavimo ir įgyvendinimo pažangą jis yra tarp lyderių Lietuvoje.
Iki 2029 m. regione planuojama investuoti 137 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, iš jų Druskininkams numatyta 23,5 mln. eurų.
Birštono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų sveikatos projektų konkursą, finansuojamą iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.
Paraiškas finansinei paramai gauti gali teikti nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, įstaigos ir kiti pareiškėjai.
2026 m. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos prioritetinės kryptys:
Projektai rengiami pagal nustatytą paraiškos formą ir teikiami nuo 2026 m. kovo 19 d. iki 2026 m. balandžio 19 d. Birštono savivaldybės administracijos Sveikatos reikalų koordinatorei Eglei Grinevičienei el. paštu egle.grineviciene@birstonas.lt.
Paraiškas vertins Birštono savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba, vadovaudamasi Birštono savivaldybės tarybos 2026 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. TSE-22 dėl Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo.
Kilus klausimų, galima kreiptis telefonu +370 613 10 356.
Birštono savivaldybės informacija
Svarbu: paraiškos priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai pateiktos paraiškos bus priimamos iki birželio 22 d.
Birštono savivaldybės informacija.
Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji skirta kritinėms kelio dangos pažaidoms šalinti intensyviausio eismo ruožuose, kur fiksuojami didžiausi krovininio transporto srautai.
Šiemet darbai vyks 90-yje krašto kelių visoje Lietuvoje – bus tvarkomos atkarpos visose savivaldybėse, kuriose nustatyti tokio pobūdžio pažeidimai.
„Ne visi vairuotojai yra girdėję apie „dešiniojo rato“ programą, bet tikrai visi yra patyrę, ką reiškia važiuoti keliu, kurio kraštas ištrupėjęs ir duobėtas. Šį sezoną imamės dar nematyto masto darbų – sutvarkysime per 2 000 km krašto kelių. Darbams bus naudojama nauja technologija, kuri leis keliams tarnauti trigubai ilgiau, o vairuotojams važiuoti saugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Skelbiama, kad šį sezoną planuojama tvarkyti daugiau nei 1 746 km krašto kelių tinklo, o darbams numatyta 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Įgyvendinant „dešiniojo rato“ programą ketinama sutvarkyti apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų, didžiausią dėmesį skiriant labiausiai deformuotoms vietoms, kurios labiausiai veikia eismo saugumą.
Pasak „Kelių priežiūros“ atstovų, darbai šiemet planuojami dar tiksliau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai, leidžiantys greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti pajėgas ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik užlopyti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad atnaujintos atkarpos realiai pagerintų eismo sąlygas ir pailgintų kelių tarnavimo laiką.
„„Kelių priežiūroje“ šiemet dirbama dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti darbus ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad kiekvienas sutvarkytas ruožas realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko. Šalies mastu darbai vykdomi didesniu tempu, platesnėmis apimtimis ir taikant tvaresnius sprendimus, kurie užtikrina saugesnį judėjimą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.
Programoje didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai prie kelkraščio, kur dėl nuolatinių sunkiasvorio transporto apkrovų susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos. Būtent šiose vietose eismo dalyviai dažniausiai patiria didžiausią neigiamą poveikį: didėja vibracijos, kyla akvaplanavimo rizika, ilgėja stabdymo kelias, o dangos būklė prastėja sparčiau.
Darbai atliekami pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą, įvertinus suminį dangos būklės indeksą ir papildomus struktūrinių deformacijų kriterijus. Įgyvendinant programą taikomi pažangesni sprendimai – skaitmenizuotas defektų nustatymas, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės, leidžiančios tiksliau ir efektyviau sutvarkyti kritines dangos vietas.
Ekspertų vertinimu, tokie kryptingi ir periodiški darbai yra vienas veiksmingiausių būdų sustabdyti dangos degradaciją ankstyvoje stadijoje. Laiku tvarkant struktūrines pažaidas, mažėja duobių susidarymo tikimybė ir išvengiama spartaus dangos irimo, todėl ilgainiui reikšmingai mažėja kelių atnaujinimo sąnaudos.
„Dešiniojo rato“ programa įvardijama kaip nuosekli kelių priežiūros dalis, orientuota į saugesnį eismą ir patikimesnį susisiekimą visoje Lietuvoje. Pernai pagal šią programą jau buvo sutvarkyta daugiau nei 400 km kelių dangos. Panaši remonto praktika taikoma ir daugelyje Europos šalių, tarp jų Lenkijoje, Danijoje ir Švedijoje.
AB „Kelių priežiūra“ informacija
2026 m. kovo mėnesį buvo įregistruoti šie civilinės būklės įvykiai:
Gimimai – 10 (5 berniukai ir 5 mergaitės). Keturiems vaikams pripažinta tėvystė, kai vaikas gimė tėvams nesusituokus. Du vaikai įregistruoti kaip gimę užsienio valstybėje. Vienas vaikas gimė vienišai motinai.
Mirtys – 36 (19 moterų ir 17 vyrų). Vyriausias miręs vyras buvo 92 metų, vyriausia mirusi moteris – 93 metų.
Santuokos – 2. Viena santuoka įtraukta į apskaitą kaip sudaryta užsienio valstybėje.
Santuokų nutraukimai – 4.
Civilinės būklės aktų įrašų papildymai, pakeitimai ir ištaisymai – 5.
Iš viso sudaryti 57 civilinės būklės akto įrašai. Gyventojų registrui perduota 20 archyvinių civilinės būklės akto įrašų.
Gyventojų prašymu išduoti 54 civilinės būklės akto įrašą liudijantys išrašai, iš jų 4 – pagal Vienos konvenciją. Taip pat išduota 1 pažyma dėl kliūčių sudaryti santuoką nebuvimo ir 1 daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą Nr. 2016/1191.
Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MVGDIS gauti 52 prašymai ir užduotys.
Gyventojai, gaunantys piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas) bei socialines paslaugas, per vieną mėnesį privalo pranešti apie materialinės padėties pasikeitimus Biržų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui el. paštu socialineparama@birzai.lt arba telefonu +370 652 63954.
Ši prievolė taikoma ir tais atvejais, kai išmokas moka „pensijų kaupimo bendrovės“.
„pensijų kaupimo bendrovių“ išmokamos sumos yra įskaitomos į pajamas skiriant piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas) bei vertinant asmens ar šeimos finansines galimybes gauti socialines paslaugas.
Pranešti apie „pensijų kaupimo bendrovių“ išmokamas sumas nereikia, kai:
Dėkojame už atsakingą ir savalaikį informavimą.
Gyventojai vis dažniau renkasi „Valstybinės ligonių kasos“ konsultacijas telefonu ir elektronines paslaugas, todėl poreikis atvykti į įstaigos padalinius mažėja. Atsižvelgiant į šias tendencijas, nuo 2026 m. gegužės 1 d. Biržų padalinyje gyventojai nebebus aptarnaujami gyvai.
Visos „Valstybinės ligonių kasos“ paslaugos ir toliau bus teikiamos telefonu, elektroniniu paštu, internetu arba kituose padaliniuose.
Jei vis dėlto reikia atvykti į gyventojų aptarnavimo padalinį, Biržų gyventojai kviečiami kreiptis į artimiausią ar patogiausią padalinį kituose miestuose, pavyzdžiui, Pasvalyje (Geležinkeliečių g. 70), Rokiškyje (Juodupės g. 1A) ar Panevėžyje (Respublikos g. 66).
Daugelį su privalomuoju sveikatos draudimu ir kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių klausimų galima patogiai išspręsti internetu, naudojantis „Valstybinės ligonių kasos“ elektroninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, internetu galima:
Parengta pagal „Valstybinės ligonių kasos“ prie Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.
„UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ informuoja, kad 2026 metų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimai jau išsiųsti paprastu ir elektroniniu paštu. Pranešimai taip pat pateikti savitarnos svetainėje.
Taip pat primenama, kad artėja terminas apmokėti pirmojo ketvirčio įmoką už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Gyventojai raginami mokėjimų neatidėti ir vietinę rinkliavą sumokėti laiku.
Atkreipiamas dėmesys, kad negautas mokėjimo pranešimas neatleidžia nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Laiku nesumokėjus rinkliavos, kaupiasi skola.
Jei mokėjimo pranešimo už einamuosius metus negaunate per 30 kalendorinių dienų nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pradžios, prašoma kreiptis į vietinės rinkliavos administratorių – „UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą“ telefonu +370 45 432199.
Jeigu vietinė rinkliava nesumokama mokėjimo pranešime nurodytu terminu, ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą.
Vietinę rinkliavą galima apmokėti „Maxima“ kasose, „Perlo paslaugos“ terminaluose, naudojantis sąskaitų programėle „Perlas Go“, per bankų interneto sistemas, mokesčių platformą „Viena sąskaita“ bei savitarnos svetainėje. Naudojantis savitarna galima ne tik greitai ir patogiai apmokėti rinkliavą per internetinio atsiskaitymo sistemą, bet ir matyti visų nekilnojamojo turto objektų mokėjimo pranešimus, pasitikrinti atliktus mokėjimus, kreiptis dėl rinkliavos skaičiavimo ar mokėjimų, pateikti prašymus ir dokumentus rinkliavos perskaičiavimui.
Daugiau informacijos apie vietinę rinkliavą skelbiama „UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ interneto svetainėje.
„UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ informacija