Category: Regionai

  • Panevėžys ieško 7 vieno kambario butų: paskelbė derybas, aiškūs reikalavimai ir terminas

    Panevėžio miesto savivaldybės administracija skelbia socialinių būstų pirkimą ir kviečia teikti pasiūlymus dėl 7 vieno kambario butų įsigijimo Panevėžio mieste.

    Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kodas 288724610, Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys.

    Pirkimo objektas – 7 vieno kambario butai daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis kaip 40 kv. m. Būstas privalo turėti veikiančias inžinerines sistemas: šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, dujas ir elektrą.

    Butai, kurie nebus perkami: būstai mediniuose ar karkasiniuose namuose, taip pat butai su bendrojo naudojimo patalpomis (virtuvėmis, tualetais, dušo patalpomis) ar esantys bendrabučio tipo pastatuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose kaip bendrabučiai (taip pat bendrabučiai su prekybos, maitinimo ir paslaugų patalpomis) ir (ar) kurių paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms).

    Taip pat nebus perkami butai buvusiuose bendrabučiuose ar bendrabučio tipo namuose, įskaitant pastatus: Aukštaičių g. 66 ir 68, Marijonų g. 29, Ramygalos g. 57 ir 67, Smėlynės g. 73, Vilties g. 47. Netinkami ir tie būstai, kurie pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą patenka į pramoninės ir sandėliavimo paskirties zonas.

    Be to, nebus vertinami pasiūlymai dėl butų, kurių duomenys, nurodyti kadastro duomenų byloje, neatitinka faktinės situacijos, kai bute ar rūsyje (jei jis priklauso) atlikti pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

    Pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

    Pasiūlymai ir pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g.), 5-ojoje darbo vietoje, darbo dienomis darbo valandomis, arba siunčiami paštu. Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 22 d. 12 val.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2026 m. balandžio 22 d. 13 val. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, 104 kabinete (Laisvės a. 20, Panevėžys).

    Informacija teikiama telefonu (0 45) 501 332.

    Komunikacijos skyrius

  • Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su jautriu ir kartu sudėtingu klausimu: kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti kasdieniu gyvenimu.

    Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės – globa arba rūpyba. Nors jos dažnai painiojamos, šios priemonės skiriasi tiek taikymo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.

    Globa – kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai

    Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos ar kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

    Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių ar spręsti finansinių ir teisinių klausimų – pavyzdžiui, pirkti, parduoti ar dovanoti turtą. Teismo nustatytose srityse visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.

    Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.

    Rūpyba – kai gebėjimai apriboti tik iš dalies

    Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai siejama su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

    Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus – apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus tose srityse, kuriose teismas jo veiksnumą apribojo, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.

    Rūpyba laikoma lankstesne priemone, nes leidžia žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo.

    Taip pat rūpyba gali būti nustatoma ir veiksniam asmeniui, jeigu dėl fizinės sveikatos būklės jis negali savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų ir jam reikalinga fizinė pagalba.

    Sprendimą visais atvejais priima tik teismas

    Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, taip pat dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, visais atvejais priima tik teismas.

    Į teismą gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Jei rūpybos prašo veiksnus žmogus, į teismą jis kreipiasi pats.

    Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.

    Kokius dokumentus dažniausiai reikia pateikti teismui?

    Nors kiekviena situacija yra individuali, dažniausiai prašoma pateikti šiuos dokumentus:

    • Pareiškimą teismui, kuriame nurodomi asmens duomenys, aprašoma sveikatos būklė, elgesys, argumentuojama, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, taip pat pateikiamas siūlomas globėjo kandidatas.
    • Medicinos dokumentus – gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašą apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
    • Asmens dokumentų kopijas – pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
    • Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).
    • Duomenis apie siūlomą globėją – asmens dokumento kopiją, sveikatos pažymą, o prireikus ir charakteristiką iš darbovietės ar seniūnijos.
    • Socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

    Rengiant pareiškimą rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Tai padeda tiksliai suformuluoti prašymą, tinkamai parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.

    Svarbiausia proceso dalis – ekspertizė

    Vienas esminių etapų yra teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie įvertina žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą.

    Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi, o prireikus – ir su jo artimaisiais. Ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu teismo sprendimo pagrindu.

    Kaip priimamas teismo sprendimas?

    Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:

    • atmesti pareiškimą;
    • pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskiriant rūpintoją;
    • pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskiriant globėją ir, jei reikia, turto administratorių.

    Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.

    Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?

    Pagal įstatymus globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos, doras ir sąžiningas žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai šias pareigas prisiima artimiausi šeimos nariai.

    Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti ar rūpintis. Atsižvelgiama ir į paties asmens nuomonę, jei jis gali ją išreikšti.

    Atsakomybė – kasdienė ir reali

    Globėjo vaidmuo nėra formalus: jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.

    Globėjas organizuoja sveikatos priežiūrą (registruoja pas gydytojus, prižiūri, kad būtų vartojami paskirti vaistai), tvarko finansinius reikalus (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius. Tačiau parduoti nekilnojamąjį turtą ar priimti palikimą globėjas gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir atstovauti globotiniui institucijose, o visi sprendimai turi būti priimami globotinio naudai.

    Jei aplinkybės pasikeičia ir žmogus gali vėl veikti savarankiškai, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Dėl globėjo nušalinimo į teismą gali kreiptis pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

    Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jei jų nebegali vykdyti dėl savo ar artimųjų ligos, pablogėjusios turtinės padėties ar kitų svarbių priežasčių.

    Rūpintojo vaidmuo – padėti, o ne spręsti už žmogų

    Rūpintojas neperima visų sprendimų – jo tikslas yra padėti žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, padeda apsisaugoti nuo klaidų ir neapgalvotų veiksmų.

    Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl rūpintojo vaidmuo yra svarbus siekiant apginti žmogaus interesus.

    Kur kreiptis?

    Daugiau informacijos apie globos ar rūpybos nustatymo tvarką galima gauti Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyryje telefonu +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.

    Komunikacijos skyrius

  • Klaipėdos rajono mero Velykų linkėjimas: žinia, kuri šiemet palies daugelį

    Klaipėdos rajono mero Velykų linkėjimas: žinia, kuri šiemet palies daugelį

    Mielieji,

    šv. Velykos – tai metas, kai atsinaujina ne tik gamta, bet ir mūsų mintys. Ilgėjančios dienos, saulės šiluma ir bundanti gyvybė primena, kad po kiekvienos žiemos ateina pavasaris – kupinas vilties ir naujų galimybių.

    Tegul ši šventė atneša į jūsų namus šviesos, tikėjimo, šypsenų ir tikro buvimo kartu džiaugsmo. Skirkime laiko vieni kitiems: išgirskime, padrąsinkime ir pasidalykime tuo, kas svarbiausia – dėmesiu ir šiluma.

    Linkiu, kad šios Velykos taptų gražia pradžia naujoms idėjoms, o vis gražėjantis pavasaris kasdienybėje įkvėptų daugiau lengvumo ir geros nuotaikos.

    Jaukių šv. Velykų!

    Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

  • Klaipėdos rajonas kviečia kūrėjus: stipendija projektams, akys krypsta į Gargždų garažus

    Klaipėdos rajonas kviečia kūrėjus: stipendija projektams, akys krypsta į Gargždų garažus

    Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia menininkus ir kūrėjus teikti paraiškas Kultūros ir meno stipendijai gauti. Stipendija skiriama kūrybiniam projektui, kuris būtų įgyvendinamas Klaipėdos rajone. Paraiškos priimamos iki gegužės 8 d. 15 val.

    Teikiant paraišką ir renkantis pagrindinę veiklų įgyvendinimo vietą, raginama atkreipti dėmesį į Gargžduose, šalia Turgaus gatvės esantį garažų masyvą. Savivaldybės jau išpirkti garažai gali tapti vieša erdve meniniam įveiklinimui ir kūrybinio projekto realizavimui.

    Reikalingi pateikti dokumentai

    1. Paraiškos forma.
    2. Kūrybinio projekto veiklos pristatymo forma (joje reikia nurodyti temos pasirinkimo motyvus, planuojamas veiklas, projekto aktualumą Klaipėdos rajonui, galimą vertę visuomenei ar srities raidai ir kt.).

    Paraiškų teikimo sąlygos

    Pareiškėjas gali pateikti tik vieną tinkamai užpildytą Kultūros ir meno stipendijos skyrimo paraišką. Visi dokumentai turi būti pildomi lietuvių kalba.

    Kartu su paraiškos forma ir veiklos pristatymo forma privaloma pateikti

    1. Pretendento gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymą bei medžiagą, pristatančią ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus ir jų sklaidą (už pastaruosius 5 metus, apimtis – ne daugiau kaip 5 lapai).
    2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
    3. Meno kūrėjo statusą patvirtinančio dokumento kopiją.
    4. Jei pareiškėjas neturi meno kūrėjo statuso – dviejų meno kūrėjo statusą turinčių asmenų rekomendacijas (išskyrus literatūros kūrybinius projektus). Teikiant literatūros kūrybinį projektą ir neturint meno kūrėjo statuso, būtinos dviejų Lietuvos rašytojų sąjungos narių rekomendacijos.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraišką ir priedus reikia pateikti užklijuotame voke (pakete). Ant voko turi būti užrašyta: „KULTŪROS IR MENO STIPENDIJOS SKYRIMO PARAIŠKA“, taip pat nurodytas pareiškėjo vardas ir pavardė.

    Voką galima pristatyti į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrių (Gargždų kultūros centras, Klaipėdos g. 15, LT-96135 Gargždai, III aukštas), palikti Gargždų kultūros centro administracijai arba siųsti paštu ar per kurjerius.

    Stipendija neteikiama

    1. Kultūros ir meno projektų vertinimo komisijos nariams, vertinantiems paraiškas.
    2. Nepilnamečiams kultūros ir meno kūrėjams.
    3. Kultūros ar meno kūrėjams, dirbantiems Lietuvos Respublikos biudžetinėse įstaigose, veiklai, kuri nurodyta jų darbo sutartyse ar pareigybių aprašymuose.
    4. Kultūros ir meno kūrėjams, jei tai pačiai paraiškoje nurodytai veiklai finansavimas jau gautas iš kitų valstybės finansuojamų fondų stipendijų programų.

    Konsultacijas teikia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė, tel. 0 682 11874.

  • 36 metai viename muziejuje: kuo Klaipėdos rajoną nustebino Mėčislovas Raštikis

    36 metai viename muziejuje: kuo Klaipėdos rajoną nustebino Mėčislovas Raštikis

    Šiandien Savivaldybėje apsilankė ilgametis Judrėnų gyventojas, Klaipėdos krašto puoselėtojas, visuomenininkas ir aktyvistas Mėčislovas Raštikis. Už nuopelnus rajonui ir reikšmingą indėlį stiprinant pilietiškumą jam padėkojo Savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė ir Administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Kalbėdamas apie Lakūno Stepono Dariaus gimtinę–muziejų, kuriame dirba jau 36 metus, M. Raštikis pabrėžė išskirtinį jo savitumą.

    „Tai vienintelis muziejus Lietuvoje, į kurį galima ne tik atvažiuoti, bet ir atskristi“, – sako M. Raštikis.

    Nors visuomenininkas kilęs iš Plungės rajono, pasak jo, atvykęs į Judrėnų kraštą lyg širdimi pajuto, kad būtent čia yra jo vieta.

    Šių metų kovą M. Raštikiui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Jis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

    Daugiau nei tris dešimtmečius M. Raštikis aktyviai dirba su jaunimu, ugdo pilietines vertybes ir saugo Klaipėdos krašto istorinę atmintį. Jo iniciatyva atkurta lakūno Stepono Dariaus gimtinė ir įkurtas muziejus, tapęs svarbiu kultūros bei bendruomenės traukos centru. Čia kasmet rengiami „Lituanicos“ skrydžio atminimo renginiai, suburiantys skirtingas kartas.

  • Vilnius skelbia prekybos vietų konkursą: 5 metai leidimų ir 400 Eur užstatas – nepramiegok

    Vilnius skelbia prekybos vietų konkursą: 5 metai leidimų ir 400 Eur užstatas – nepramiegok

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia prekybos ir paslaugų teikimo viešosiose vietose atrankos konkursą. Konkursas skirtas prekybai iš (nuo) laikinojo įrenginio, iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos, taip pat paslaugų teikimui viešosiose miesto erdvėse.

    Konkurso vertinimo kriterijus – didžiausias dalyvio pasiūlytas mokėti vietinės rinkliavos dydis per mėnesį. Detalesnė informacija apie rinkliavos dydžius, leistiną prekių asortimentą ir (ar) paslaugų rūšis pateikiama prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietų sąrašuose pagal seniūnijas.

    Konkurso laimėtojas (laimėtojai) įgyja teisę prekiauti laimėtoje, nustatytoje viešojoje vietoje 5 kalendorinius metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d. Ši teisė galioja kasmet pateikus prašymą naujam leidimui gauti ir gavus atitinkamą leidimą.

    Pirmaisiais metais prašymas leidimui gauti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtinami konkurso rezultatai, dienos. Teritorijoje prie Pilies ir Didžiosios gatvių sankryžos esančiose prekybos pozicijose, kur konkurso paskelbimo metu leidimai dar galioja, leidimų išdavimo terminai nustatomi įvertinus jau išduoto leidimo galiojimo pabaigos datą.

    Minimalus prekybos ir (ar) paslaugų teikimo laikotarpis per kalendorinius metus – 5 mėnesiai. Išimtis taikoma teritorijoms prie Pilies ir Didžiosios gatvių sankryžos bei M. Daukšos gatvėje prie Aušros vartų: šiose vietose minimalus laikotarpis – 9 mėnesiai (išskyrus 2026 metus).

    Prekybos ir (ar) paslaugų teikimo vietų sąrašai skelbiami seniūnijose:

    • Antakalnio seniūnija
    • Naujamiesčio seniūnija
    • Panerių seniūnija
    • Pilaitės seniūnija
    • Senamiesčio seniūnija
    • Šnipiškių seniūnija
    • Vilkpėdės seniūnija
    • Viršuliškių seniūnija

    Konkurso dalyviai privalo pateikti dokumentus užklijuotame voke, laikydamiesi konkurso nuostatuose nustatytų reikalavimų. Ant voko neturi būti jokių žymių, leidžiančių nustatyti dalyvį.

    Ant voko turi būti užrašyta: „Prekybos ir (ar) paslaugų teikimo viešosiose vietose atrankos konkursui“.

    Voke turi būti šie dokumentai:

    • užpildyta nustatytos formos paraiška;
    • mokėjimo pavedimo kopija, patvirtinanti 400 Eur užstato (depozito) pervedimą, skirtą konkursinio pasiūlymo galiojimui užtikrinti;
    • teisės aktų reikalavimus atitinkantis dokumentas, patvirtinantis atstovavimą, jei pasiūlymą teikia dalyvio atstovas.

    Konkursiniai pasiūlymai (vokai) turi būti pateikti iki 2026 m. balandžio 28 d. 08:45 val. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius), I a., Paslaugų skyriaus Klientų aptarnavimo poskyryje.

    Vokai su konkursiniais pasiūlymais bus atplėšiami 2026 m. balandžio 28 d. 09:00 val., 215 kab. (2 aukšte).

    Konkurso vykdymo klausimais konsultuoja savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriaus specialistai:

    Povilas Suchodimcovas, tel. +370 5 211 2271 arba +370 616 27514.

    Evelina Račė, tel. +370 5 211 2270.

    Licencijavimo ir leidimų skyriaus darbo laikas: I–IV 7.00–16.00, V 7.00–14.45, pietų pertrauka 11.00–11.45 val.

  • Vilniaus daugiabučiams – svarbus sprendimas: keisis administratoriai 8 adresuose, štai kur

    Vilniaus daugiabučiams – svarbus sprendimas: keisis administratoriai 8 adresuose, štai kur

    Skelbiama informacija dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo arba keitimo daugiabučiuose namuose šiais adresais: Gudų g. 20, V. Šopeno g. 6, Skroblų g. 12, Savanorių pr. 184, Krivių g. 51, Vasario 16-osios g. 2 ir Skroblų g. 14.

    Dėl nurodytų pastatų administravimo sprendimų gyventojai raginami atkreipti dėmesį į su tuo susijusias procedūras ir terminus, jei tokie taikomi.

  • Naujas Vilniaus rajono darželis Galgiuose skubiai ieško darbuotojų: siūlo darbą nuo rugsėjo

    Naujas Vilniaus rajono darželis Galgiuose skubiai ieško darbuotojų: siūlo darbą nuo rugsėjo

    Naujai steigiamas Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšelis-darželis „100 spalvų“ Galgių ikimokyklinio ugdymo skyrius (M. Koperniko g. 1C, Galgiai, Mickūnų sen., Vilniaus r. sav.) skelbia darbuotojų atranką. Prie formuojamo kolektyvo nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. kviečiami prisijungti motyvuoti ir atsakingi įvairių sričių specialistai.

    Įstaiga nurodo, kad ieško žmonių, turinčių reikiamą išsilavinimą ir norinčių dirbti su vaikais, gebančių su jais užmegzti ryšį. Taip pat vertinamas atsakingumas, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir gebėjimas dirbti komandoje.

    Skelbiama, kad šiuo metu ieškomi šie darbuotojai:

    • ikimokyklinio ugdymo mokytojai;
    • mokytojų padėjėjai;
    • meninio ugdymo mokytojas (0,5 etato);
    • logopedas (0,5 etato);
    • kiemsargis;
    • einamojo remonto darbininkas;
    • pagalbinis darbuotojas.

    Darbdavys siūlo darbą naujai steigiamame skyriuje, draugišką ir palaikančią darbo aplinką, galimybes tobulėti bei įgyvendinti idėjas. Taip pat nurodoma, kad darbo užmokestis bus apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.

    Atrankos pokalbiai planuojami antrąją rugpjūčio savaitę. Susidomėję kandidatai kviečiami siųsti gyvenimo aprašymą (CV) arba kreiptis dėl papildomos informacijos telefonu +370 5 237 2002 arba el. paštu info@nldsimtasspalvu.lt.

  • Šokiruojanti statistika: 8 iš 10 tyli – „Prabilk“ primena, kad trauma neturi termino

    Šokiruojanti statistika: 8 iš 10 tyli – „Prabilk“ primena, kad trauma neturi termino

    8 iš 10 seksualinį smurtą patyrusių žmonių apie tai niekam nepasako – nei tą pačią dieną, nei po metų, kartais niekada. Tai ne vien statistika, o tyliai nešiojamos istorijos, kurios dažnai lieka neišgirstos. Patirtys nesibaigia smurto momentu – jos tęsiasi, daro įtaką kasdienybei, santykiams ir savivertei.

    Dėl šios priežasties Lietuva ir šiemet prisideda prie pasaulinės iniciatyvos: balandis skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Iniciatyvos tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, bet ir mažinti stigmatizaciją, skatinti kreiptis pagalbos bei griauti vis dar gajus mitus.

    2026 metais Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su partneriais pradeda nacionalinę informacinę kampaniją „Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk“. Iniciatyvą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Kampanijos žinutė aiški: kreiptis pagalbos niekada nevėlu, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo patirto smurto. Siekiama parodyti, kad trauma gali išlikti ilgai ir stipriai veikti žmogaus gyvenimą. Tylėjimas dažnai stabdo gijimo procesą, o kalbėjimas tampa pirmuoju žingsniu į pagalbą ir savęs susigrąžinimą.

    Šiemet kampanijoje akcentuojama ir vis dažniau pasitaikanti, tačiau vis dar nepakankamai atpažįstama problema – prievartos narkotikų naudojimas. Tokiais atvejais žmogus gali ne tik nesugebėti pasipriešinti, bet ir neprisiminti, kas įvyko, o tai dar labiau sustiprina abejones savimi, kaltės jausmą ir skatina tylėti.

    Visą balandį planuojamos įvairios komunikacijos priemonės: socialinių tinklų kampanija, kurioje bus dalijamasi nukentėjusiųjų istorijomis, nacionalinės ir regioninės radijo laidos, vieši renginiai, informacinė kampanija apie prievartos narkotikus, edukacinis turinys bei kvalifikacijos kėlimo mokymai specialistams.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė pabrėžia, kad žmogui ryžusis prabilti, valstybė turi atsakyti ne abejonėmis, o veiksmu – greita pagalba, aiškiomis procedūromis ir realia apsauga.

    „Šiandien kryptingai stipriname bendradarbiavimą tarp pagalbos tarnybų, institucijų ir organizacijų, kad nukentėjusieji kuo sparčiau gautų reikalingą pagalbą, o smurtautojai būtų patraukiami atsakomybėn. Kartu siekiame, kad visuomenės nariai mokėtų atpažinti pavojų, gebėtų kreiptis pagalbos ir padėti vieni kitiems, o pastebėję įtartinus veiksmus, jaustų atsakomybę apie tai pranešti pagalbos tarnyboms. Labai svarbu, kad nekaltintume ir nesmerktume aukų – smerkti turime smurtą ir jį darantį žmogų, o prabilusiam – padėti“, – sako viceministrė.

    Centro „Prabilk“ vadovė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė atkreipia dėmesį, kad dėl visuomenėje paplitusių mitų nukentėjusieji neretai kaltina save, abejoja savo patirtimi ir pasirenka tylą. Vis dėlto, pasak jos, tyla padeda tik trumpam, o iš tiesų sveikti padeda pokalbis – ypač su žmogumi, kuris girdi, supranta, priima ir mažina izoliacijos jausmą.

    „Kai prabyli – pradedi atgauti save. Patyrus seksualinę traumą ar jos metu, kūnas gali reaguoti ne kova ar bėgimu, o sustingimu. Tai vėliau virsta kaltės jausmu ir „kodėl nieko nedariau?“, gėda, kaltė, abejonėmis savimi. Trauma neišsisaugo kaip nuoseklus pasakojimas: prisiminimai dažnai būna padriki, atsiranda įvairūs kūno pojūčiai, net žodžiais būna sunku paaiškinti, kas įvyko. Todėl labai svarbu prabilti, kalbėti su tuo, kuo gali pasitikėti, atsiverti, nes tik kalbėjimas padeda „sudėti“ patirtį į istoriją, suteikti jai prasmę, susigrąžinti prarastą kontrolės jausmą, sveikti. Nuoširdus, atviras pokalbis „atrakina“, atsakomybę grąžindamas ten, kur ji turi būti – smurtautojui“, – pabrėžia psichoterapeutė.

    Pagalbos poreikis auga

    Centro „Prabilk“ duomenys rodo aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių Lietuvoje ryžtasi kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir ieškoti pagalbos. 2023 metų antrąjį pusmetį buvo fiksuoti 22 kreipimaisi, o 2024 metais jų skaičius išaugo iki 56.

    Dar ryškesnis augimas matomas 2025 metais, kai užregistruoti 176 kreipimaisi: 125 telefonu, 32 elektroniniu paštu ir 19 per pokalbių programą. 2026 metų pradžia rodo, kad ši tendencija tęsiasi – vien per sausį ir vasarį sulaukta 20 kreipimųsi.

    2025 metais „Prabilk“ suteikė 156 konsultacijas seksualinį smurtą patyrusiems ar jo riziką patiriantiems asmenims, taip pat 20 konsultacijų specialistams, dirbantiems su šia tema. Tai rodo ne tik augantį nukentėjusiųjų pasitikėjimą, bet ir didėjantį specialistų poreikį gilinti žinias bei kompetencijas.

    Vis dėlto didelė dalis seksualinį smurtą patyrusių žmonių pagalbos vis dar nesikreipia – juos stabdo baimė būti nesuprastiems ar apkaltintiems, taip pat visuomenėje įsitvirtinę mitai, dėl kurių tylėjimas neretai atrodo vienintelė išeitis.

    Visą balandžio mėnesį kviečiama prisidėti prie iniciatyvos sklaidos – dalintis socialiniuose tinkluose ir viešose erdvėse kampanijai skirtais vizualais, kurie paskatintų nukentėjusiuosius prabilti, o visuomenę – nelikti abejingą.

    Džinsų diena – solidarumo ir pokyčio simbolis

    Paskutinis balandžio trečiadienis minimas kaip Džinsų diena seksualinio smurto prevencijai. Balandžio 29 d. žmonės, darbovietės ir bendruomenės kviečiami mūvėti džinsus ir dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, taip išreiškiant palaikymą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims.

    Taip pat raginama dalintis centro „Prabilk“ kontaktais, primenant apie nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą.

    Džinsų diena kilo kaip reakcija į vieną plačiai nuskambėjusį teismo sprendimą Italijoje, kai išžaginimo byla buvo nutraukta argumentuojant, jog nukentėjusioji vilkėjo aptemptus džinsus, kurių esą neįmanoma numauti be jos sutikimo. Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą ir paskatino protestus: džinsai tapo simboline žinute, kad apranga niekada negali būti laikoma sutikimu ar smurto pateisinimu.

    Nuo tada Džinsų diena tapo tarptautine solidarumo iniciatyva, primenančia, kad atsakomybė visada tenka smurtautojui, o ne nukentėjusiam žmogui.

    „Prabilk“ renginiai

    Visą balandį centras „Prabilk“ planuoja mokymus daugiau nei 120 specialistų, dirbančių su seksualinio smurto tema, iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Panevėžio, Molėtų, Utenos, Jonavos ir Anykščių savivaldybių.

    Balandžio 22 d. 11.00 val. kviečiama klausyti tiesioginės Žinių radijo laidos „Ekspertai pataria“, kurioje seksualinio smurto tema kalbės komikė Vita Žiba ir centro „Prabilk“ ekspertės.

    Balandžio 27 d. 19.00–21.00 val. „Prabilk“ kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe „Tech hub“ patalpose kvies jaunimą į protmūšį seksualinio smurto prevencijos tema. Renginyje siekiama supažindinti su dažniausiais mitais, palaikančiais seksualinį smurtą, ir pristatyti pagalbos galimybes sau bei kitiems.

    Galvoji, kad jau per vėlu kalbėti? Trauma neturi galiojimo laiko. Tu neprivalai tylėti – prabilk.

    Nemokama, konfidenciali pagalba
    Tel. +370 661 69 990
    Darbo dienomis 13.00–17.00 val.

  • Kaune atidarė 15 lauko gertuvių: „Kauno vandenys“ įspėja – kai kurių dar nenaudokite

    Kaune atidarė 15 lauko gertuvių: „Kauno vandenys“ įspėja – kai kurių dar nenaudokite

    Įsibėgėjant pavasariui Kaune prasideda lauko vandens gertuvių sezonas. Šiemet miesto gyventojai ir svečiai nemokamai galės atsigaivinti geriamuoju vandeniu iš 15 gertuvių, įrengtų skirtingose miesto vietose.

    Prieš šventinį savaitgalį bendrovė „Kauno vandenys“ įjungė pirmąsias penkias lauko gertuves: Studentų skvere, Draugystės parke, prie Zoologijos sodo, taip pat Griunvaldo ir S. Daukanto gatvėse.

    Iki gegužės pradžios turėtų pradėti veikti ir likusios gertuvės – Girstučio parke, Kauno marių prieplaukoje (Masiulio g.), Kalniečių ir Santakos parkuose, prie Lampėdžių paplūdimio, prie Trijų Mergelių tilto, prie Kauno pilies, prie Dainų slėnio, A. Smetonos alėjoje ir Sporto gatvėje.

    Gyventojai įspėjami: gertuvių, kurios paženklintos STOP juostomis, kol kas nerekomenduojama naudoti, kol nebus gauti laboratorinių vandens kokybės tyrimų rezultatai.

    „Kaip rodo statistika, didžiausias vandens suvartojimas iš lauko gertuvių fiksuojamas parkuose – judriausiose miesto vietose. Praėjusiais metais kauniečiai ir miesto svečiai aktyviausiai naudojosi Draugystės, Kalniečių ir Santakos parkuose esančiais geriamojo vandens fontanėliais“, – sako bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    Praėjusiais metais iš visų bendrovės „Kauno vandenys“ eksploatuotų lauko gertuvių buvo suvartota 441 kubinis metras vandens.

    „Kviečiame gyventojus dar aktyviau rinktis tvarius ir gamtai draugiškus sprendimus – šių metų šiltuoju sezonu planuojame įrengti dar daugiau lauko gertuvių“, – teigia bendrovės vadovas.

    Iš lauko gertuvių galima įsipilti vandens į daugkartinę gertuvę ar kitą tarą, atsigaivinti vietoje arba pagirdyti augintinį. Renkantis vandenį iš čiaupo ar naudojantis viešosiomis lauko gertuvėmis, mažėja plastiko naudojimas ir kasdienės išlaidos.

    Iki gegužės 1-osios viešosiose miesto erdvėse turėtų pradėti veikti ir kauniečių bei miesto svečių pamėgtos vandens dulksnos. Taip pat bus įjungti visi bendrovės „Kauno vandenys“ eksploatuojami fontanai.

    „Kauno vandenys“ informacija