Category: Regionai

Kaunas neteko ilgamečio bendrovės „Kauno švara“ generalinio direktoriaus Sauliaus Lazausko. Didelę savo gyvenimo dalį jis skyrė miškų ir gamtos apsaugai, o pastaruosius aštuonerius metus – miesto tvarkymui.

Vadovaudamas komandai, Saulius Lazauskas nuosekliai prisidėjo prie miesto aplinkos gražinimo ir skatino gyventojų sąmoningumą atliekų rūšiavimo bei tvarumo klausimais. Kauno savivaldybė pabrėžia, kad kryptinga lyderystė ir atkaklus darbas leido pasiekti pastebimų rezultatų: mieste tapo jaukiau, tvarkingiau ir gražiau – nuo lankomiausių vietų ir viešųjų erdvių iki kiemų bei atokesnių teritorijų.

Jo vadovavimo laikotarpiu vykdyta įmonės modernizacija ir plėtra prisidėjo prie aukštesnės paslaugų kokybės. Sauliaus Lazausko atsakomybėje buvo visos įmonės veiklos koordinavimas, efektyvaus atliekų tvarkymo užtikrinimas ir miesto švaros palaikymas.

„Saulius Lazauskas buvo neeilinis vadovas, gebantis sužiūrėti labai daug skirtingų sričių. Jo energija ir aktyvumas ženkliai prisidėjo prie miesto aplinkos gerinimo ir puoselėjimo. Netekome vizionieriaus, supratusio įmonės plėtros ir modernizacijos reikšmę, teikusio idėjas ir įgyvendinusio dešimtis miestui bei kauniečiams svarbių projektų. Jo netektį pajusime visi – miestas, kolegos, darbuotojai ir, žinoma, artimieji – reiškiu nuoširdžią užuojautą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot mero, teigiami pokyčiai vyko dėl to, kad velionis savo darbe matė didelę prasmę, nebijojo iššūkių ir ieškojo geriausių sprendimų. Jo indėlį į paslaugų kokybės kartelės kėlimą, pasak savivaldybės, vertino tiek kauniečiai, tiek savivaldybės ir kitų įstaigų darbuotojai.

Pernai vasarą Saulius Lazauskas reikšmingai prisidėjo prie sklypo Vydūno alėjoje sutvarkymo. Anksčiau apleista teritorija buvo paversta tvarkinga gamtos erdve, kurioje auga vietinių ąžuolų palikuonys. Kartu su komanda jis palaikė iniciatyvą 3,3 hektaro plote pasodinti daugiau kaip 100 jaunų ąžuoliukų.

Prieš tapdamas bendrovės „Kauno švara“ generaliniu direktoriumi, Saulius Lazauskas dirbo Kauno miesto savivaldybėje mero patarėju aplinkosaugos ir energetikos klausimais. Dar anksčiau daugiau kaip 25 metus jis praleido Kauno miškų urėdijoje, kur ėjo vyriausiojo inžinieriaus, urėdo pavaduotojo pareigas, vėliau tapo urėdu. Taip pat jis buvo vienas sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ steigėjų ir pirmininko pavaduotojas.

Atsisveikinimas su velioniu vyks balandžio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 12 iki 21 val. ir balandžio 3 d. (penktadienį) nuo 10 iki 12 val. „Rimties“ atsisveikinimo namuose (A. Juozapavičiaus pr. 1, I salėje). Urna išnešama balandžio 3 d. 12 val. Laidojama Panemunės kapinėse (Tylos g. 10).

Balandžio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. „Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus“ Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2, Kaune) bus atidaryta žaidimo kortų paroda „Kolekcininkai: Atviros kortos“.

Parodoje pristatoma kolekcininko Giedriaus Steponavičiaus žaidimo kortų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių, ypatingą dėmesį skiriant lietuviškoms kortoms. Kolekcionuoti jis pradėjo prieš dvylika metų – nuo sendaikčių turguje įsigytos pirmosios sudominusios kaladės. Šiandien jo rinkinyje sukaupta daugiau nei 3000 kortų kaladžių.

Eksponatai atskleidžia kolekcijos teminę ir vizualinę įvairovę, pabrėždami skirtingus kortų istorijos ir kultūros aspektus Lietuvoje ir už jos ribų. Kortos čia pristatomos ne vien kaip žaidimo priemonė, bet ir kaip savarankiškas vizualinės kultūros reiškinys: jų dizainas, simboliai ir meninė raiška atspindi skirtingų epochų estetiką, politines idėjas bei kultūrinius kontekstus.

Ekspozicijoje taip pat bus galima išvysti „Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus“ rinkiniuose saugomas meno vertybes, atskleidžiančias kortų temą ir jų naudojimą. Lankytojams pristatomi užsienio tapytojų darbai, fotografijos ir kiti kūriniai, parodantys kortų vaidmenį kasdienybėje ir kultūroje. Tarp eksponatų – prezidentienės Sofijos Smetonienės fotografijos, liudijančios jos pomėgį žaisti kortomis, taip pat Galaunių šeimos žaidimo akimirkos, atspindinčios to meto laisvalaikio įpročius, susitikimus ir bendravimo ritualus.

Istoriškai kortos liudija technologinę pažangą, spausdinimo galimybes ir keliones tarp šalių bei kultūrų. Socialiniu požiūriu jos tampa bendravimo, ritualų ir laisvalaikio dalimi. Ilgą laiką kortos įkvėpė ir menininkus – jų vaizdiniai atsispindi tapyboje, grafikoje, iliustracijoje bei plakatuose. Kortų motyvai suteikia progą kalbėti apie atsitiktinumą, likimą, sėkmę ir riziką – temas, kurios visais laikais buvo artimos žmogaus patirčiai ir vaizduotei.

Parodų ciklas „Kolekcininkai“, gimęs Galaunių namuose ir įkvėptas Pauliaus Galaunės, pristato šio garsaus bibliofilo bei grafikos kūrinių – ekslibrisų, estampų ir piešinių – kolekcininko veiklą. Šį pomėgį jis paveldėjo iš tėvo ir sukaupė daugiau nei 800 XVII–XX a. ekslibrisų, per 12 tūkst. knygų asmeninėje bibliotekoje bei daugiau nei 1200 grafikos kūrinių, kurie šiuo metu saugomi Galaunių namuose-muziejuje.

Parodos kuratoriai: Beta Šneliūtė, Raimoda Kvietkutė, Giedrius Steponavičius.

Parodos architektas ir dizaineris: Jonas Vaikšnoras.

Paroda veiks 2026 04 09–10 31.

Papildoma informacija teikiama tel. +370 672 807 67.

Parodos atidarymo renginys nemokamas, kitomis dienomis lankymas – su muziejaus lankytojo bilietu.

Parodos atidarymo renginys yra viešas, jo metu gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi nuotraukose ir vaizdo įrašuose bei esate informuoti, kad ši medžiaga gali būti skelbiama viešai.

„Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus“ informacija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasidėjo tris dienas truksianti jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2026“. Šių metų parodos moto – „Kartu užaugome“.

„Ką pasėsi…“ organizatoriai pabrėžia, kad tai – daugiau nei paroda: tai nuolat kintantis žemės ūkio mokslo ir verslo susitikimo centras, kuriame gimsta naujos idėjos, mezgasi partnerystės ir ieškoma sprendimų rytojaus ūkiui.

Per tris dešimtmečius renginys išaugo į reikšmingą mokslo, inovacijų ir verslo dialogo erdvę. Čia susitinka žemės ūkio profesionalai, technologijų kūrėjai, mokslininkai, ūkininkai ir visi, kuriems svarbus tvarus ateities ūkis.

Parodos atidarymo metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorė Ineta Dabašinskienė ir Žemės ūkio akademijos kancleris Vigilijus Jukna akcentavo, kad renginyje pristatoma daug inovatyvių sprendimų – nuo naujausios technikos iki skaitmenizacijos technologijų, kurios padeda žemės ūkiui tapti pažangesniam.

„Norisi didžiuotis Lietuva už tuos pasiekimus, už tuos žmones, kurie kažkada patikėjo idėja organizuoti parodą „Ką pasėsi…?, ją brandino, augino – o šiandien visi matome, kokių rezultatų pasiekėme per 30 metų. Šiandien paroda sutelkia visus: nuo ūkininko iki verslo, nuo politiko iki savivaldybės, iki regiono – visa tai yra svarbu, kad būtų kuriamas pasitikėjimas, kad būtų kuriama atspari, tvari žemės ūkio ateitis, kad ji būtų pažangi“, – sakė I. Dabašinskienė.

Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė išreiškė pagarbą VDU Žemės ūkio akademijai, kuri jau 30 metų suteikia platformą inovacijoms ir technologijoms žemės ūkyje, kartu suburdama bendruomenes bendradarbiauti, bendrauti ir stiprėti.

Organizatorius ir parodos dalyvius taip pat pasveikino žemės ūkio ministras Andrius Palionis bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronius Ropė. Atidaryme dalyvavo ir Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.

„Kauno rajonui yra didžiulis džiaugsmas turėti tokią parodą, į kurią kasmet suvažiuoja ūkininkai iš visos Lietuvos. Šiandien mes matome, kad tie žmonės, kurie prieš 30 metų pirmieji pasiūlė mokslą taikyti ūkininkavime, atvežė inovacijas, naują techniką ir šiandien yra inovatoriai, vis pasiūlo kažką naujo. Dėkui jums, kad galime jumis didžiuotis ir sėkmės“, – kalbėjo A. Nesteckis, dėkodamas universiteto bendruomenei už renginio organizavimą.

Šiemet parodoje dalyvauja daugiau kaip 500 dalyvių: įmonių, organizacijų, smulkiųjų prekybininkų, amatininkų, sodininkų ir tautinio paveldo puoselėtojų.

Lankytojų laukia naujausia žemės ūkio technika, įranga ir technologijos, sprendimai augalininkystės bei gyvulininkystės ūkiams, mokslo ir konsultavimo paslaugos, finansinės, draudimo bei kitos žemės ūkiui aktualios paslaugos. Taip pat numatyti seminarai, diskusijos, įvairūs renginiai ir jubiliejinės parodos staigmenos.

Kaip ir kasmet, parodoje vyks gausi seminarų ir diskusijų programa – iš viso planuojama net 50 renginių. Tai moksliniai praktiniai seminarai, gyvos diskusijos aktualiausiomis žemės ūkio temomis, taip pat technikos ir technologijų demonstracijos, kur lankytojai realiomis sąlygomis galės pamatyti, kaip veikia naujausi sprendimai, palyginti skirtingų modelių privalumus ir trūkumus.

Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Barauskas padėkojo merui Valerijui Makūnui ir Viešosios tvarkos skyriaus komandai už bendradarbiavimą ruošiantis pavasario potvyniui bei šalinant jo padarinius.

„Pagalba artimui yra mūsų devizas, o jūsų požiūris į žmonių saugumą – išskirtinis, ne veltui esate ugniagesys savanoris“, – spausdamas merui ranką sakė pulkininkas.

Susitikimo metu aptartos praėjusio potvynio pamokos. V. Makūnas atkreipė dėmesį, kad šiemet potvynis Neryje nebuvo toks intensyvus kaip 2010 metais.

„Tada buvo apsemta daugiau kaip 80 sodybų, šiemet apie 20, tačiau tapo akivaizdu, kad šioje vietovėje praverstų apsauginis pylimas“, – kalbėjo meras.

Kaip teigta susitikime, tokį statinį Radikių kaime savivaldybė buvo suplanavusi ir buvo radusi finansavimo šaltinių, tačiau dalis vietos gyventojų sumanymui pasipriešino.

Šiemet ledo sangrūdų judėjimą buvo mėginama pristabdyti smėlio maišais, kuriuos sukrovė savanoriai. Potvynio zonoje nuolat budėjo ugniagesiai gelbėtojai, policija ir kitos specialiosios tarnybos. Apsemtus rūsius ir šulinius padėjo išsiurbti įmonė „Giraitės vandenys“.

V. Barauskas pažymėjo, kad iššūkių ugniagesiams gelbėtojams netrūksta ir atslūgus vandeniui. Šią savaitę užsiliepsnojo Padubysio kaime (Vilkijos apylinkių seniūnija) įsikūrusi Zalensų kaimo turizmo sodyba, o Eigirgalos kaime (Domeikavos seniūnija) kilo gaisras mėsos perdirbimo įmonėje.

V. Makūnas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė ketina ir toliau investuoti į gyventojų saugumą. Artimiausias tikslas – pastatyti gaisrinės pastatą Ramučiuose, Kauno LEZ teritorijoje.

Taip pat aptartos galimybės padėti nukentėjusiems gyventojams, kalbėta apie slėptuvių ir priedangų tinklo kūrimo darbus.

Šalyje vėl fiksuojami degančios žolės atvejai. Padegta sausa žolė sparčiai plinta, kasmet padaro didelę žalą aplinkai ir turtui bei kelia rimtą pavojų gyventojų saugumui.

Kiekvieną pavasarį, pradžiūvus žemei, ugniagesiai gelbėtojai sulaukia vis daugiau pranešimų apie deginamą pernykštę žolę. Tokie gaisrai reikalauja didelių pajėgų ir laiko, o jų padariniai itin skaudūs: sunaikinami augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai.

Ugnis neretai persimeta į gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus ar miškus, o kartais nusineša ir žmonių gyvybes. Be to, deginant žolę į aplinką išsiskiria toksiškos medžiagos, kurios kenkia žmonių sveikatai ir didina oro taršą.

Draudžiama deginti nenupjautą žolę, ražienas, nendres, šiaudus ir lapus miestuose, kaimuose, miškuose bei arti pastatų. Neatsargus elgesys su ugnimi gali sukelti nekontroliuojamus gaisrus ir turėti skaudžių pasekmių.

Už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą taikoma administracinė atsakomybė:

– priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 170 eurų;
– miško naikinimas ar žalojimas jį padegant ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, taip pat kiti pažeidimai, sukėlę miško gaisrą ar jo išplitimą – bauda nuo 560 iki 2300 eurų;
– sausos žolės, nendrių, nukritusių lapų, šiaudų, žemės ūkio ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus – bauda nuo 30 iki 300 eurų;
– nesiėmus priešgaisrinių priemonių pastebėjus savo žemėje gaisrą – bauda žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Pastebėjus degančią žolę, svarbu nedelsti: nedidelius gaisrus galima bandyti gesinti patiems, tačiau jei ugnis plinta, būtina nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Priešgaisrinės tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai, saugoti savo ir aplinkinių turtą bei gamtą, o pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę, nelikti abejingiems.

„Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos“ informacija

Atšilus orams vis dažniau grįžtame į sodus, sodybas ar po ilgesnio laiko vėl pradedame naudoti rečiau eksploatuojamas patalpas.

Prieš naudojant vandenį verta skirti kelias minutes jo saugumui. Ilgiau nenaudojamuose vamzdžiuose ir vandens šildytuvuose (boileriuose) vanduo užsistovi, o tai gali tapti palankia terpe bakterijoms, sukeliančioms legioneliozę.

Legioneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Legionella bakterijos. Dažniausiai užsikrečiama įkvepiant smulkių vandens lašelių (aerozolių), susidarančių iš užkrėsto vandens, pavyzdžiui, dušuose, vandentiekio sistemose ar oro kondicionavimo įrenginiuose. Liga gali pasireikšti plaučių uždegimu (legionierių liga) arba lengvesne, į gripą panašia forma. Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnės imuninės sistemos asmenims.

Keli paprasti veiksmai gali reikšmingai sumažinti riziką.

Ką daryti, kad vanduo būtų saugus? Trys legioneliozės prevencijos taisyklės:

1. Nuleiskite užsistovėjusį vandenį

   Jeigu karštu vandeniu nesinaudojote 2 savaites ar ilgiau, vamzdžiuose jis gali būti užsistovėjęs, o temperatūra – nepakankama, todėl gali atsirasti legionelių.

   Tokiu atveju būtina nuleisti vandenį, kol iš sistemos pradės bėgti tinkamos temperatūros vanduo: atsukite karštą vandenį prie kiekvieno čiaupo ir dušo, leiskite jam bėgti apie 5 minutes.

2. Reguliariai valykite dušų galvutes ir čiaupus

   Ilgainiui čiaupai ir dušų galvutės užkalkėja – susidaro nuosėdos, kuriose gali daugintis legionelės.

   Rekomenduojama šiuos įrenginius valyti bent kartą per mėnesį.

3. Palaikykite tinkamą vandens temperatūrą

   Svarbu, kad vanduo nepasiektų legionelėms daugintis palankios temperatūros.

   Karštas vanduo turi būti ne mažesnės nei 50 C temperatūros – toks, po kuriuo dėl karščio sunku nulaikyti ranką. Šaltas vanduo turi būti ne aukštesnės nei 20 C temperatūros – toks, po kuriuo dėl šalčio sunku nulaikyti ranką.