Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje surengtas susitikimas su švietimo įstaigų vadovais, kuriame pagrindinis dėmesys skirtas vaikų saugumui ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė teigia į tėvų keliamus klausimus reaguojanti praktiškai, vertindama realias rizikas ir mokyklų galimybes.
Susitikime aptartos situacijos, su kuriomis gali susidurti mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos kilus pavojui, taip pat veiksmų seka ir atsakomybės pasiskirstymas. Daug dėmesio skirta komunikacijai su tėvais, kad informavimas būtų aiškus ir nuoseklus, o sprendimai nekeltų bereikalingos sumaišties.
Savivaldybė pabrėžia, kad vienodų sprendimų visoms įstaigoms pritaikyti neįmanoma, nes skiriasi pastatų ypatumai, turimos patalpos ir mokinių skaičius. Dėl to kiekviena ugdymo įstaiga vertinama individualiai, o vadovai įtraukiami todėl, kad geriausiai išmano kasdienius srautus, erdves ir praktinį organizavimą.
Bendradarbiaujant su mokyklomis pradėtas saugiausių vietų pastatuose įvertinimas ir pasirengimo planų peržiūra. Taip pat derinama, kaip darbuotojai turėtų veikti skirtingų grėsmių atvejais ir kokia tvarka būtų informuojami tėvai.
Atskiras klausimas keliamas toms įstaigoms, kuriose nėra oficialiai pažymėtos priedangos. Tokiais atvejais siekiama iš anksto apsibrėžti, kokios patalpos laikomos saugiausiomis ir kokiais principais remiantis būtų priimami sprendimai, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas ir situacijos aplinkybes.
Savivaldybė akcentuoja, kad pasirengimas turi būti nuolatinis procesas, o procedūros turi būti periodiškai atnaujinamos. Pabrėžiama, jog svarbu nekelti panikos, bet stiprinti praktinį pasirengimą ir susitarti dėl aiškių veiksmų, kad kritiniu momentu sprendimai būtų greiti ir suprantami.
Gyventojams primenama, kad praktinė informacija apie elgesį įvairių pavojų atvejais, civilinės saugos signalus, šeimos planą ir pasirengimą bent 72 valandoms pateikiama LT72 platformoje. Ten taip pat galima rasti priedangų paiešką, kur svarbu pasirinkti žemėlapio sluoksnį Priedangos, o ne kitų paskirčių objektų sluoksnius.
Pasak savivaldybės, darbas bus tęsiamas kartu su švietimo įstaigų vadovais ir atsakingomis tarnybomis, o apie svarbiausius sprendimus žadama informuoti švietimo bendruomenes ir gyventojus. Tikslas įvardijamas aiškiai: didesnis pasirengimas ir sklandesnė komunikacija, kad vaikų saugumas ugdymo įstaigose būtų užtikrinamas kuo praktiškiau.
2026 metais gegužės 29 dieną Socialinės paramos skyrius surengė tarpinstitucinį pasitarimą, kuriame aptartas prevencinių paslaugų teikimas Kaišiadorių rajone. Susitikimo tikslas buvo suderinti veiksmus, kad pagalba gyventojus pasiektų greičiau, o nukreipimas į paslaugas būtų aiškesnis.
Pasitarime dalyvavo Socialinės paramos skyriaus, seniūnijų, paslaugas teikiančių įstaigų, visuomenės sveikatos biuro atstovai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Dėmesys skirtas tam, kaip skirtingos grandys dalijasi informacija ir kaip atpažįsta situacijas, kai šeimai ar asmeniui reikalinga prevencinė pagalba.
Kaišiadorių šv. Faustinos ugdymo centras pristatė Bendruomeninių šeimos namų veiklą ir kompleksines paslaugas šeimai. Aptarta, kokias konsultacijas ir pagalbą galima suteikti šeimoms, patiriančioms sunkumus, ir kaip šias paslaugas padaryti labiau matomas rajono gyventojams.
Susitikime taip pat nagrinėta smurto artimoje aplinkoje tema ir prevencinių paslaugų suteikimo galimybės. Dalyviai aptarė praktinius iššūkius, su kuriais susiduriama, kai reikia greitai reaguoti, užtikrinti saugumą ir nukreipti žmogų į tinkamas paslaugas.
Akcentuota, kad prevencinių paslaugų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo atvejų identifikavimo ir savalaikio siuntimo. Pabrėžta, jog specialistai, kurie yra arčiausiai žmogaus kasdienybėje, dažniausiai pirmieji pamato rizikos ženklus ir gali paskatinti kreiptis pagalbos.
Diskusijoje išskirta, kad svarbiausi informacijos ir nukreipimo taškai yra gydytojai, ugdymo įstaigos, seniūnijos ir socialines paslaugas teikiančios įstaigos. Dalyviai sutarė, kad be nuoseklaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir aiškių siuntimo kelių dalis žmonių pagalbos taip ir nepasiekia.
Socialinės paramos skyriaus iniciatyva aptarta galimybė sukurti paslaugų teikimo platformą, kur gyventojai galėtų matyti organizuojamus mokymus, temas, jų periodiškumą ir registruotis gauti paslaugas. Tokia sistema galėtų sumažinti informacijos išsibarstymą, o gyventojams suteikti vieną aiškų kanalą kreiptis.
Taip pat siūlyta aktyviau pristatyti Bendruomeninių šeimos namų pasiūlą ugdymo įstaigose, kad mokyklų ir darželių specialistai geriau žinotų, kokia pagalba prieinama ir kaip ją rekomenduoti šeimoms. Sutarta, kad tokie tarpinstituciniai pasitarimai turėtų vykti ir ateityje, siekiant stebėti pokyčius ir spręsti iškylančias problemas.
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.
Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.
Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.
Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.
Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.
„Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.
Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.
Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.
Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.
Gegužės 29 dieną Molėtuose oficialiai prasidėjo „Press rally 2026“ varžybų programa. Daugiau nei 80 ekipažų į trasą pajudėjo iš Molėtų rajono savivaldybės aikštės, kuri šiemet tapo oficialiu starto tašku.
„Press rally“ Lietuvoje rengiamas jau 31-ąjį kartą, o per daugiau nei tris dešimtmečius tapo vienu ryškiausių automobilių sporto ir žiniasklaidos bendruomenės susitikimų. Renginys paprastai suburia žurnalistus, komunikacijos specialistus ir jų komandas, kurios varžosi specialiose rungtyse ir kelionėje per skirtingus miestus.
Šių metų dalyvių laukia apie 600 kilometrų maršrutas nuo Molėtų iki Nidos. Organizatorių teigimu, visos distancijos metu numatytos specialios rungtys ir laiko matavimu paremtos užduotys įvairiose Lietuvos vietovėse.
Tokio formato ralio esmė yra ne vien ilga kelionė, bet ir tikslus važiavimas pagal užduotis, komandinis darbas bei susikaupimas trumpose rungtyse, kuriose sprendžiamas rezultatas. Dėl to dalyviams svarbus ne tik greitis, bet ir disciplina, navigacija bei taktika.
Molėtai šiemet pasirinkti oficialiu varžybų starto miestu, todėl pirmoji renginio diena prasidėjo miesto centre. Tokie startai dažnai tampa proga miestams prisistatyti dalyviams ir žiūrovams, o kartu suteikia daugiau matomumo vietos turizmui ir bendruomenei.
Varžybų programa tęsis kelionėje link pajūrio, o finišo akcentu tradiciškai laikoma Nida, kur dalyvius pasitinka finalinės rungtys ir rezultatų suvedimas. Organizatoriai primena, kad svarbiausia šio renginio dalis yra saugus eismas ir atsakingas dalyvių elgesys viešuose keliuose.
Molėtų rajono savivaldybėje patvirtintas 2026 metų vaikų vasaros poilsio stovyklų finansavimas. Lėšos paskirstytos savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 19 dieną pasirašytu įsakymu Nr. B6-279.
Finansavimas skirtas skirtingo pobūdžio programoms – nuo dienos stovyklų ir kūrybinių veiklų iki sporto, gamtos pažinimo bei bendruomeniškumą stiprinančių iniciatyvų. Tokia įvairovė paprastai leidžia pritraukti skirtingų amžiaus grupių ir pomėgių vaikus.
Daugiausia lėšų skirta Molėtų kultūros centro programai Jaunimiečių stovykla – 4 390 eurų. Molėtų paslaugų šeimai centro programa Atrask pats save ir pažink kitus gavo 3 360 eurų.
Po 3 000 eurų skirta Tradicinių amatų centro Meniškas kaimas programai Meniško kaimo Vasaros atradimų stovykla. VšĮ „Molėtų krašto muziejus“ gamtos tematikos programa Atgal į gamtą finansuota 2 630 eurų.
Reikšminga dalis finansavimo atiteko Molėtų rajono kūno kultūros ir sporto centro programoms. Tarp jų – Jaunieji čempionai – 8, Judėkime kartu – 19, Kiekvienas vaikas čempionas, Sportiškas rytojus – 7 ir Šuolis į vasarą nuotykių ir gimnastikos ritmu, kiekvienai skirta po 2 500 eurų.
Programai Oranžinis kamuolys -3 skirta 2 400 eurų, o Būgimas mus vienija – 2 050 eurų. UAB „Molėtų baseinas“ programa Vasaros bangos finansuota 2 700 eurų.
Molėtų rajono Alantos gimnazijos programai Alantėlė 2026 skirta 1 900 eurų, o programai Vasaros atradimų ritmu – 900 eurų. Molėtų rajono Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos programa Pagauk bangą gavo 2 170 eurų.
VšĮ „Teatriukas“ kūrybinei dienos stovyklai skirta 2 250 eurų, o VšĮ „Molėtų skautai“ programai Laužų sargai – 1 620 eurų. VšĮ „Bendrystės centras“ programai Žingsnis po žingsnio skirta 1 800 eurų.
Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybių praktika vasarą užtikrinti vaikų užimtumą, mažinti socialinę atskirtį ir sudaryti sąlygas prasmingam laisvalaikiui. Didesnis dėmesys dienos stovykloms dažnai padeda šeimoms derinti vaikų priežiūrą su darbu.
Molėtų rajono savivaldybės administracija paskelbė 2026 metų bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų atrankos konkursą. Jis vykdomas įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomenėms savivaldybėse.
Paraiškas gali teikti bendruomeninės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, jei turi įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Taip pat kviečiamos teikti paraiškas bendruomenines organizacijas vienijančios organizacijos, turinčios tą pačią žymą.
Finansavimas numatytas veikloms, kurios atliepia viešuosius bendruomenės narių interesus ir poreikius. Prioritetas teikiamas iniciatyvoms, stiprinančioms pilietiškumą, lyderystę, savanorystę ir bendruomenių bendradarbiavimą su vietos valdžia.
Taip pat remiamos veiklos, kurios telkia gyventojus ir didina tarpusavio pasitikėjimą, įskaitant vaikų ir jaunimo užimtumą, kultūrinius bei švietėjiškus renginius, edukacijas ir bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimą. Numatyta galimybė įgyvendinti sporto ir sveikatinimo iniciatyvas, kurios prisideda prie aktyvesnio bendruomenės gyvenimo.
Į finansuojamas sritis patenka ir viešųjų erdvių bei aplinkos kokybės gerinimo akcijos, pavyzdžiui, parkų, poilsio ar sporto aikštelių tvarkymas, viešo naudojimo patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams. Šiose veiklose ilgalaikiam materialiajam turtui galima skirti iki 30 proc. projektui reikalingų valstybės biudžeto lėšų.
Konkurse numatytos ir socialinės iniciatyvos, skirtos vienišiems senjorams, asmenims su negalia ar kitas socialines rizikas patiriantiems gyventojams. Remiamos psichologinės gerovės stiprinimo veiklos, tokios kaip emocinės paramos grupės, konsultacijos ir streso valdymo užsiėmimai.
Dar viena kryptis apima socialinio verslo plėtrą ir pasirengimą teikti viešąsias paslaugas, jei tai daro bendruomeninė organizacija arba kiti konkurso apraše nurodyti pareiškėjai. Ilgalaikio turto įsigijimui šioje srityje taip pat gali būti skirta iki 30 proc. projektui reikalingų lėšų.
Be to, finansavimas gali būti skirtas bendruomenės civilinės saugos ir gynybos pasirengimui: mokymams, organizavimui ir būtinoms priemonėms. Savivaldybės praktikoje tokios veiklos vis dažniau siejamos su bendruomenių atsparumo stiprinimu ir pasirengimu ekstremalioms situacijoms.
Konkurso biudžetas siekia 29 130 eurų. Vienam projektui gali būti skiriama nuo 750 iki 2 000 eurų, priklausomai nuo paraiškoje numatytų veiklų apimties ir pagrįstumo.
Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną paraišką, todėl planuojant svarbu aiškiai pasirinkti prioritetines veiklas ir jų rezultatus. Paraiškoje pareiškėjas turi nurodyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti ir kokią naudą jos sukurs vietos gyventojams.
Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 29 dienos iki birželio 17 dienos. Paraiška ir pridedami dokumentai turi būti pateikti elektroniniu paštu vienu failu, o dokumentai privalo būti parengti lietuvių kalba.
Kartu su paraiška gali reikėti pateikti steigimo dokumentų kopijas, jei jos neprieinamos Juridinių asmenų registre, taip pat atstovavimo dokumentus ar partnerių sutikimus, jei projektas įgyvendinamas su partneriais. Papildomi dokumentai gali būti teikiami pareiškėjo iniciatyva, jei jie padeda pagrįsti projekto poreikį ir pasirengimą įgyvendinti veiklas.
Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos pareiškėjai gali kreiptis į Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsakingą specialistą Kultūros ir švietimo skyriuje. Savivaldybė pažymi, kad tvarkingai parengti dokumentai ir aiškiai aprašyti rezultatai paprastai yra vieni svarbiausių veiksnių vertinant paraiškas.
Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla praneša, kad 2026 metais birželio mėnesį Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose bus vykdomos lauko pratybos. Pratybų laikotarpiu poligonų teritorijose ir prieigose gali būti suaktyvintas karių ir karinės technikos judėjimas, girdimi šaudymo ir sprogdinimo imitacijos garsai.
Tauragės kariniame poligone lauko pratybos planuojamos nuo birželio 2 dienos iki birželio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu dalis poligono teritorijos gali būti laikinai ribojama, todėl gyventojams ir teritorijoje besilankantiems asmenims svarbu laikytis įspėjamųjų ženklų ir nurodymų.
Šilalės kariniame poligone pratybos vyks nuo birželio 2 dienos iki birželio 5 dienos. Nors laikotarpis trumpesnis, pratybų metu taip pat galimi intensyvesni manevrai, todėl rekomenduojama iš anksto įsivertinti planuojamus maršrutus, jei jie eina šalia poligono ribų.
Kariuomenė įprastai primena, kad į poligonų teritorijas be leidimo patekti draudžiama, o pastebėjus nepažymėtą ar įtartiną daiktą jo liesti negalima. Svarbiausia laikytis saugumo reikalavimų, nes pratybos vykdomos tam skirtose zonose, kuriose gali būti naudojamos įvairios mokomosios priemonės ir technika.
Pratybų grafikai ir poligonų žymėjimo schemos skelbiamos savivaldybės ir kitais oficialiais kanalais, todėl gyventojams patariama sekti naujausią informaciją. Jei pratybų metu kiltų neaiškumų dėl ribojimų ar triukšmo, aktualiausia informacija paprastai pateikiama vietos institucijų pranešimuose.
Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.
Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.
Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.
Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.
Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.
Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.
Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.
Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.
Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.