Category: Regionai

  • Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino VVG skelbia 3 kvietimus: kam atsivers parama ir kokius planus būtina pateikti

    Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė paskelbė kvietimus teikti vietos projektų įgyvendinimo planus pagal 2023–2027 metais patvirtintą vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Kvietimai orientuoti į vietos bendruomenėms ir žuvininkystės regionui aktualias investicijas, socialines iniciatyvas bei viešųjų erdvių pritaikymą. Projektų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti idėjos atitikimą priemonėms ir suplanuoti pasirengimo darbus, nes kvietimo laikotarpis yra ribotas.

    Kokios priemonės finansuojamos

    Septintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Tvarių maisto sistemų plėtojimas“ (kodas BIVP-2). Ši kryptis siejama su vietinės maisto grandinės stiprinimu, tvaresniais gamybos ir vartojimo sprendimais bei didesne vietos produktų pridėtine verte.

    Aštuntuoju kvietimu priimami planai pagal priemonę „Bendruomenės iniciatyvų ir gyvybingumo skatinimas, didinant vietos gyventojų socialinę įtrauktį“ (kodas BIVP-3). Dažniausiai tokio tipo projektai sprendžia paslaugų prieinamumo, užimtumo, savanorystės ir bendruomeniškumo stiprinimo poreikius.

    Devintuoju kvietimu teikiami planai pagal priemonę „Viešųjų erdvių pritaikymas rekreacinei žvejybai ir turizmui“ (kodas BIVP-4). Priemonė aktuali savivaldybėms, bendruomenėms ir organizacijoms, kurios siekia gerinti infrastruktūrą prie vandens telkinių, didinti vietovės patrauklumą lankytojams ir skatinti tvarią rekreaciją.

    Kur rasti dokumentus ir gauti konsultaciją

    Kvietimų dokumentacija skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje ir Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės kanaluose. Rengiant planus rekomenduojama remtis aktualiais reikalavimais, kad būtų išvengta formalių neatitikimų ir vėlavimų.

    Dėl vietos projektų įgyvendinimo planų rengimo konsultuoja vietos plėtros strategijos administratorės Zarasų rajone, Sėlių aikštėje 22, 327 kabinete, iš anksto susitarus. Taip pat konsultacijas teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra, todėl projekto rengėjams verta iš anksto suderinti klausimus dėl tinkamumo, dokumentų sudėties ir paraiškos pildymo.

    Ką verta padaryti iki kvietimo pradžios

    Iki 2026 metų spalio 1 dienos projekto vykdytojams naudinga susitvarkyti nuosavybės, partnerystės ir veiklų pagrindimo dokumentus, o taip pat įsivertinti realius terminus bei planuojamas išlaidas. Praktikoje daugiausia laiko užima leidimų, suderinimų ir pirkimų planavimo dalis, todėl pasirengimas iš anksto gali tapti lemiamu pranašumu.

  • Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Pasaulio bankas atvyko į Zarasus: įvardijo, kas gali iššauti turizme ir ko dar trūksta

    Zarasuose apsilankę Pasaulio banko atstovai kartu su savivaldybės vadovais ir specialistais vertino, kokie projektai galėtų sustiprinti viso regiono turizmo pasiūlą. Dėmesys skirtas ne pavieniams objektams, o tam, kaip lankytojui pateikti vientisą kelionės patirtį, apimančią kelias vietoves.

    Vizite dalyvavo Pasaulio banko atstovė Oksana Denisenko ir turizmo konsultantas Scottas Wayne’as, vadovaujantis bendrovei „SWA Development – Sustainable Destinations“. Prieš susitikimą su mere Nijole Guobiene konsultantas lankėsi Antazavės dvare, susipažino su jo erdvėmis ir vykdomomis veiklomis.

    Regionui siūlo kurti vientisas patirtis

    Susitikime aptarta, kad Zarasų kraštas turi aiškių stiprybių, nuo ežerų ir miškų iki kultūros paveldo, tačiau turistui svarbiausia ne objektų gausa, o logiškai sujungtas maršrutas. Praktikoje tai reiškia aiškias temas, patogų judėjimą, suderintą paslaugų tinklą ir patirtis, kurios skatina pasilikti ilgiau.

    Pasak diskusijoje dalyvavusių savivaldybės atstovų, ši kryptis ypač svarbi Utena+ regionui, kai kelių savivaldybių sprendimai turi papildyti vieni kitus. Turizmo projektuose dažniausiai vertinama, ar jie kuria pridėtinę vertę ne vien vietos bendruomenei, bet ir tampa traukos tašku platesnei auditorijai.

    Antazavės dvarui mato aiškią nišą

    Antazavės dvaras pristatytas kaip vieta, kurioje galima plėtoti kultūros paveldo ir edukacines patirtis, remiantis istoriniu pasakojimu, įskaitant Emilijos Pliaterytės temą. Aptarta, kad dvaras galėtų tapti maršrutų dalimi, susiejant jį su kitais regiono dvarais ir paveldo objektais.

    Tačiau kartu iškelta ir praktinė sąlyga, be kurios tokie objektai retai tampa ilgalaikiu traukos centru. Kad lankytojai Antazavėje norėtų praleisti daugiau laiko, svarbios ne tik veiklos, bet ir infrastruktūra, teritorijos sutvarkymas, sezoniškumo mažinimas bei aiškus paslaugų modelis.

    „Lankytojui svarbu ne tik ką pamatyti, bet ir ką nuveikti bei kur patogiai praleisti laiką“, – sakė susitikime dalyvavę turizmo krypties konsultantai.

    Ką pakeistų naujas centras Zarasuose

    Svečiams pristatytas ir Zarasuose planuojamas Laisvalaikio bei sveikatingumo centras, kuris, savivaldybės vertinimu, galėtų veikti ištisus metus. Tokie objektai dažnai vertinami kaip priemonė mažinti sezoniškumą, kuris Lietuvos kurortuose ir vandens telkinių regionuose išlieka viena didžiausių turizmo problemų.

    Diskusijoje akcentuota, kad visus metus veikianti infrastruktūra gali paskatinti apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų paslaugų plėtrą, o tai tiesiogiai veikia ir darbo vietų kūrimą. Kartu pabrėžta, kad projekto sėkmei būtinas aiškus ryšys su esamomis gamtos ir kultūros patirtimis, kad centras netaptų atskiru, nuo regiono atsietu objektu.

    Vizitas Zarasuose surengtas po Baltijos besivejančių regionų iniciatyvos „Catching-up Regions Initiative“ valdymo komiteto posėdžio, kuriame aptartos Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybių plėtros galimybės. Pasaulio banko atstovai šiuo metu vertina skirtingų savivaldybių turizmo idėjas ir siekia atsirinkti perspektyviausius projektus bendram regiono pasiūlymui.

    Galutiniai sprendimai dėl prioritetinių projektų sąrašo ir finansavimo galimybių dar nėra patvirtinti. Savivaldybėje pabrėžiama, kad tam tikriems objektams, įskaitant Antazavės dvarą, būtų naudingas bendras viso komplekso vystymo planas, padedantis aiškiai planuoti etapus ir lengviau pritraukti partnerius.

  • Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Visagino savivaldybėje kibernetinio saugumo pamoka visiems: kokių klaidų prašo nebedaryti

    Rugsėjo 25 dieną Visagino savivaldybės administracijoje surengti kibernetinio saugumo mokymai, kuriuose dalyvavo visi administracijos darbuotojai. Mokymų tikslas – sumažinti rizikas, kurios dažniausiai kyla dėl kasdienių įpročių ir žmogiškų klaidų.

    Praktika rodo, kad dauguma incidentų prasideda nuo paprastų veiksmų: neatsargiai atidaryto laiško, paspaustos nuorodos ar per silpno slaptažodžio. Viešajame sektoriuje tai ypač jautru, nes tvarkomi gyventojų duomenys ir vidaus dokumentai, o sutrikimai gali paveikti paslaugų teikimą.

    Mokymuose daug dėmesio skirta sukčiavimo pranešimų atpažinimui, saugių slaptažodžių kūrimui ir kelių veiksnių autentifikavimui. Taip pat aptarta, kaip saugiai tvarkyti dokumentus, atpažinti įtartinus veiksmus ir kokia turi būti pirmoji reakcija pastebėjus galimą incidentą.

    Atskirai nagrinėtos ir su DI susijusios grėsmės, kurios pastaruoju metu tampa vis aktualesnės. Sukčiai vis dažniau pasitelkia automatizuotus įrankius, kad pranešimai atrodytų įtikinamai, o tai didina riziką suklysti net ir patyrusiems darbuotojams.

    Administracijoje pabrėžta, kad kibernetinis saugumas prasideda nuo nuoseklios kasdienės higienos: kritinio požiūrio į laiškus, atsargaus prisijungimų valdymo ir aiškaus veiksmų plano. Reguliarūs mokymai padeda greičiau atpažinti besikeičiančias grėsmes ir užtikrinti saugesnį darbą su informacija.

  • Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine surengtas X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“ subūrė miesto bendruomenes ir svečius į dviejų dienų kultūrų šventę. Renginys dar kartą išryškino Visagino išskirtinumą, kai skirtingos tradicijos ir kalbos tampa kasdienybe, o ne išimtimi.

    Festivalis prasidėjo iškilminga eisena, po kurios miesto erdvės prisipildė muzikos, šokių ir dainų. Didelis dėmesys skirtas gyvai tradicijų patirčiai, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti pasirodymus, bet ir įsitraukti į edukacijas bei susitikimus.

    Sedulinos alėjoje veikė amatininkų mugė ir liaudies kiemeliai, kuriuose pristatytos Lietuvos bei Latvijos etnografinių regionų tradicijos. Lankytojai galėjo susipažinti su skirtingais amatais, paragauti nacionalinių patiekalų ir iš arti pamatyti, kaip gimsta tradiciniai dirbiniai.

    Renginyje pristatytos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų kultūros. Organizatorių teigimu, toks bendrijų spektras padeda išlaikyti gyvą dialogą ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą, ypač kai visuomenėje daugėja migracijos ir mobilumo.

    Festivalio svečius pasveikinęs Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz pabrėžė, kad svarbiausias miesto turtas yra žmonės ir jų kuriama kultūra.

    „Didžiausias Visagino pasididžiavimas yra žmonės, jų puoselėjamos tradicijos ir gebėjimas būti kartu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    „Rudeninių“ programą vainikavo vakaro koncertas „Kultūrų derlius“, kuriame pasirodė kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Greta sceninių pasirodymų vyko kūrybinės dirbtuvės ir bendravimas su tautinių bendrijų atstovais.

    Kultūros ekspertai pabrėžia, kad tokie festivaliai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir bendruomenės atsparumo dalimi, kai per meną ir tradicijas mezgami ryšiai tarp skirtingų grupių. Visagine tai ypač ryšku, nes miestas istoriškai susiformavo kaip daugiatautė bendruomenė, kurioje kultūrinė įvairovė yra miesto tapatybės pagrindas.

    Organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams, tautinėms bendrijoms, kultūros darbuotojams ir amatininkams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Festivalio rengėjai tikisi, kad „Rudeninės“ ir toliau išliks vieta, kur skirtingos kultūros ne konkuruoja, o papildo viena kitą.

  • Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasuose būsto krizė ima smaugti specialistų pritraukimą: ko imsis savivaldybė?

    Zarasų rajono savivaldybėje vis garsiau kalbama apie problemą, kuri tiesiogiai veikia regiono gebėjimą pritraukti gydytojus, mokytojus ir kitus reikalingus specialistus – atvykus į Zarasus sunku greitai rasti tinkamą būstą nuomai ar įsigijimui. Rugsėjo 24 dieną šį klausimą savivaldybės merė Nijolė Guobienė aptarė su Pasaulio banko komanda, dirbančia pagal iniciatyvą „Catching-up Regions Initiative“.

    Susitikime dalyvavo iniciatyvos CuRI vadovas Grzegorzas Aleksanderis Wolszczakas, Pasaulio banko būsto srities vadovė Catherine Lynch ir ekspertė Rūta Ubarevičienė. Kartu į diskusiją įsitraukė savivaldybės administracijos specialistai, atsakingi už planavimą, investicijas ir plėtrą.

    Būstas tampa regiono konkurencingumo klausimu

    Diena anksčiau Alaušo slėnyje vykusiame CuRI valdymo komiteto posėdyje aptarta būsto rinkos padėtis Utena+ regione, apimančiame Utenos apskrities ir Švenčionių rajono savivaldybes. Vizitas Zarasuose leido ekspertams įvertinti vietos situaciją ne tik iš statistikos, bet ir iš praktinių pavyzdžių.

    Esminis akcentas – ne visi formaliai esantys būstai realiai dalyvauja rinkoje. Dalis butų naudojama tik poilsiui ar sezoniškai, o nuomos pasiūla neretai lieka ne viešuose skelbimuose, todėl atvykstantis žmogus ar įstaiga, ieškanti būsto darbuotojui, susiduria su ribotu matomu pasirinkimu.

    Pasak savivaldybės atstovų, ypač sudėtinga operatyviai rasti tinkamą būstą naujai atvykstantiems gydytojams, o panašus poreikis gali augti ir švietimo sektoriuje. Diskusijoje aptarta, kokio tipo būstai būtų patraukliausi specialistams ir kaip realistiškai įvertinti poreikį artimiausiais metais, kad sprendimai būtų paremti ne prielaidomis, o duomenimis.

    Kodėl nauja statyba neatsiperka?

    Susitikime aptarta ir kita regionams būdinga kliūtis: naujo būsto statybos kaštai gali viršyti kainą, kurią rinka pasirengusi mokėti mažesniame mieste. Tokiais atvejais vystytojams sudėtinga pradėti projektus vien komerciniais pagrindais, net jei poreikis būstui akivaizdus.

    Ekspertai domėjosi, kokius sklypus savivaldybė galėtų pasiūlyti, kaip būtų sprendžiami inžinerinės infrastruktūros klausimai ir kokie instrumentai teoriškai galėtų sumažinti riziką vystytojams. Praktiškai tai gali reikšti aiškesnį teritorijų planavimą, greitesnes procedūras, pasirengtus sklypus ir nuoseklią investuotojų paiešką.

    Investicijos ateis tik tada, kai turės kur gyventi darbuotojai

    Būsto pasiūla siejama ir su investicijų pritraukimu: įmonėms, kuriančioms darbo vietas, svarbu žinoti, ar darbuotojai galės rasti kur gyventi. Savivaldybė pristatė, kaip bendradarbiauja su investuotojais, spręsdama sklypų parengimo ir infrastruktūros klausimus, tačiau pabrėžta, kad vien darbo vietų nepakanka, jei gyvenimo sąlygos atsilieka.

    Svečiai taip pat susipažino su planuojamu laisvalaikio ir sveikatingumo centru, kuris galėtų didinti miesto patrauklumą ir skatinti žmones rinktis Zarasus gyvenimui. Vis dėlto akcentuota, kad sprendimą persikelti dažnai lemia ne vien paslaugų pasiūla, bet ir reali galimybė rasti tinkamą būstą už priimtiną kainą.

    Po diskusijos ekspertai apžiūrėjo Zarasuose esančius būstus ir galimas teritorijas plėtrai, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją vietoje. Konkrečių statybos ar finansavimo sprendimų susitikime nepriimta, tačiau sutarta, kad pirmasis žingsnis – aiškiai identifikuoti realiai prieinamą būsto pasiūlą, tikslines grupes ir priemones, kurios galėtų padėti užpildyti rinkos spragą.

  • „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    „Žaliasis taškas“ startuoja su nemokamomis nuotolinėmis edukacijomis – ko dar nežinote apie rūšiavimą?

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia visuomenę į nemokamų nuotolinių edukacijų ciklą „Žaliasis raštingumas“. Jo tikslas – paprastai ir praktiškai paaiškinti, kaip kasdieniais įpročiais mažinti atliekų kiekį ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

    Edukacijose akcentuojama, kad teisingas rūšiavimas yra viena svarbiausių grandžių žiedinėje ekonomikoje, kai pakuotės gali būti perdirbtos ir tapti naujais gaminiais. Kuo mažiau atliekų patenka į mišrių atliekų srautą, tuo mažesnė tarša ir didesnės galimybės panaudoti žaliavas pakartotinai.

    Organizatoriai primena, kad rūšiavimo kokybė priklauso ne tik nuo infrastruktūros, bet ir nuo kasdienių sprendimų: pakuočių ištuštinimo, tinkamo atskyrimo pagal medžiagas ir įpročio nepalikti maisto likučių. Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali užteršti perdirbimui tinkamą srautą ir sumažinti perdirbimo efektyvumą.

    Kam skirtos edukacijos?

    Nuotoliniai užsiėmimai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: priešmokyklinio amžiaus vaikams, 1–4 klasių mokiniams, vyresniųjų klasių moksleiviams ir suaugusiesiems. Registruojantis prašoma pasirinkti tinkamą užsiėmimą pagal amžiaus grupę ir nurodyti tikslų el. pašto adresą, nes visa informacija pateikiama nuotoliniu būdu.

    Dalį programos sudaro paskaitos apie teisingą rūšiavimą, o dalį – kūrybinės dirbtuvės apie antrąjį pakuočių gyvenimą. Spalio mėnesio temose atsispindi ir Klimato savaitės kontekstas, kai daugiau dėmesio skiriama vartojimo mažinimui bei pakartotiniam panaudojimui.

    Kada vyks nuotoliniai susitikimai?

    Edukacijų ciklas suplanuotas spalio mėnesį, numatyti keli skirtingi laikai ryte ir po pietų. Paskaitos ir kūrybinės dirbtuvės vyks spalio 1, 7, 8, 15, 22 ir 29 dienomis.

    Organizatoriai nurodo, kad dalyvių registracija vykdoma iš anksto, o papildoma informacija teikiama „Žaliojo taško“ komunikacijos kanaluose ir kontaktiniu el. paštu bei telefonu. Kilus klausimams, rekomenduojama kreiptis tiesiogiai, kad būtų parinkta tinkamiausia edukacija pagal dalyvių amžių ir poreikius.

  • Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Zarasai pirmąkart prisijungė prie „Penki už Lietuvą“: lietus nesustabdė daugiau nei 50 bėgikų

    Rugsėjo 26 dieną Zarasai pirmą kartą prisijungė prie pasaulio lietuvių bėgimo „Penki už Lietuvą“. Iniciatyva, vykstanti jau 13 kartą, suburia lietuvius įvairiose šalyse bėgti 5 kilometrų distanciją savo pasirinktu laiku.

    Zarasuose į trasą išėjo daugiau nei 50 dalyvių, o renginys tapo bendruomeniška švente, į kurią įsitraukė ir sportuojantys vaikai, ir suaugusieji. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie bėgimai padeda palaikyti ryšį su pasaulio lietuviais ir skatina aktyvų gyvenimo būdą.

    Pirmas kartas Zarasuose

    Bėgimą mieste organizavo iniciatyva Globalūs Zarasai, prie komandos prisidėjo ir Zarasų sporto centras. Kartu bėgo karatė grupių nariai, aviamodeliavimo skyriaus atstovai, būrelio „Fitnesas per šokį“ dalyviai, vaikų rankinio sportininkai ir rankinio klubo „Ežerietis“ nariai.

    Prieš startą dalyvius apšildė Augustė Grinytė-Kilbauskienė, taip pat padėjusi sudėlioti vaizdingą maršrutą per miesto erdves. Organizatoriai akcentuoja, kad maršrutas buvo parinktas taip, jog dalyviai ne tik bėgtų, bet ir pamatytų svarbiausias Zarasų vietas.

    Maršrutas per gražiausias vietas

    Apšilimo metu prasidėjęs lietus bėgikų neišgąsdino, ir visi startavę įveikė 5 kilometrų distanciją. Trasa vedė pro apžvalgos ratą, Zaraso ežero pakrantę ir Zaraso ežero Didžiąją salą.

    Finiše dalyvių laukė išskirtinis sutikimas: tautinių šokių kolektyvo „Aguonėlė“ atstovai, pasipuošę tautiniais drabužiais, kiekvienam įteikė specialiai šiam bėgimui pagamintą medalį. Organizatorių teigimu, toks dėmesys kuria renginio tradiciją ir skatina sugrįžti kitais metais.

    Solidarumo žinutė Ukrainai

    Šių metų bėgimas buvo skirtas Ukrainos laisvei, o pagrindinė tema skambėjo „Už jūsų ir mūsų laisvę“. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje.

    Zarasuose dalyviai taip pat buvo kviečiami prisidėti prie „Blue / Yellow“ paramos Ukrainai. Organizatoriai tikisi, kad pirmasis bėgimas mieste taps tęstine iniciatyva ir kasmet sutelks vis gausesnę sportuojančią bendruomenę.

  • Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Meras Erlandas Galaguz susitiko su bendrovių „Visagino energija“ ir „Visagino būstas“ vadovais, dalyvavo vicemerė Aleksandra Grigienė ir savivaldybės administracijos specialistai.

    Susitikime įvertinta, ar šilumos tiekėjas ir pastatų administratorius pasirengę sezono pradžiai, bei kokių veiksmų reikia, kad šilumos tiekimas vyktų sklandžiai. Savivaldybė nurodo, kad atsakingos įmonės patvirtino pasiruošimą ir galimybę užtikrinti stabilų šildymą mieste.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų

    Gyventojams priminta, kad nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios tvarką. Tai reiškia, kad šildymo įjungimo principas taps labiau standartizuotas, o savivaldybių taikomos praktikos bus suvienodintos pagal teisės aktų nuostatas.

    Visaginas pabrėžia turintis svarbų pranašumą: daugiabučių namų šilumos punktai mieste yra modernizuoti ir automatizuoti. Dėl to šildymo sezonas daugiabučiuose galės prasidėti spalio 1 dieną, o pastatų vidaus temperatūra bus palaikoma automatiškai reguliuojant šilumos punktų darbą.

    Ar galima šildytis kitu metu?

    Nors automatizuotas startas numatytas spalio 1 dieną, gyventojai išlaiko galimybę spręsti dėl kitokios datos konkrečiame name. Tam būtinas daugumos gyventojų pritarimas, kai sprendimui pritaria ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučiai, kuriuose gyventojai nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, turės priimti bendrą sprendimą pagal nustatytą balsavimo tvarką. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad automatizuoti šilumos punktai leidžia tiksliau valdyti šilumos kiekį ir mažinti perteklinį vartojimą pereinamaisiais laikotarpiais.

  • Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Paskutinė proga: pažintinis žygis Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar atviras iki spalio 4 dienos

    Po Europos judumo savaitės Zarasų rajono savivaldybė primena, kad pažintinis patyriminis maršrutas Zaraso ežero Didžiojoje saloje dar nėra uždarytas. Salos takais keliauti ir ieškoti žygio punktų bus galima iki spalio 4 dienos.

    Organizatoriai teigia, kad per judumo savaitę sutiko nemažai žygeivių, kurie įveikė maršrutą ir užsuko pasidalinti įspūdžiais. Pasak jų, dalis dalyvių galėjo keliauti savarankiškai ir į finišo vietą neužsukti, todėl kvietimas pratęsiamas dar kelioms dienoms.

    Rugsėjo 28–spalio 4 dienomis visi žygio punktai saloje išliks pasiekiami, tad maršrutą galima įveikti savo tempu. Tai patogi proga suplanuoti trumpą savaitgalio išvyką, daugiau pajudėti ir ramiai susipažinti su salos gamtinėmis vertybėmis.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad tvarių prizų dalijimas buvo skirtas tik tiems dalyviams, kurie aplankė ne mažiau kaip 8 punktus ir atvyko iki rugsėjo 23 dienos 17 valandos. Nuo rugsėjo 28 dienos žygiuoti kviečiama jau be galimybės atsiimti prizą.

    Rudeniui įsibėgėjant gamta saloje keičiasi ypač greitai, todėl tokie maršrutai tampa proga sulėtinti tempą ir daugiau laiko praleisti lauke. Savivaldybė ragina keliauti atsakingai, laikytis švaros ir tausoti natūralią aplinką.

  • Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Vyčio skliautas 2026: kaip Visaginas treniravosi evakuacijai ir ką tai reiškia gyventojams

    Visagino savivaldybės atstovai rugsėjo 26 dieną dalyvavo valstybės lygio civilinės saugos kompleksinėse stalo pratybose, vykusiose kaip pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Jose institucijos realistiškai modeliuoja sprendimus, kurių gali prireikti staiga blogėjant saugumo situacijai.

    Pratybų metu diskusijų forma buvo imituojamas gyventojų evakavimo organizavimas ir koordinavimas, įskaitant sprendimų priėmimą, informacijos sklaidą ir atsakomybės pasidalijimą. Tokiose stalo pratybose tikrinama ne technika, o procedūros ir tai, kaip greitai institucijos randa bendrą veikimo ritmą.

    Visaginas kartu su kitomis pasienio ir priimančiosiomis savivaldybėmis tikrino, kaip veiktų evakavimo grandinė nuo pirminio pavojaus signalo iki gyventojų registravimo, transportavimo ir apgyvendinimo. Didelis dėmesys skiriamas tarpinstituciniam koordinavimui, nes realios krizinės situacijos metu klaidos dažniausiai kyla būtent informacijos perdavimo ir sprendimų derinimo etape.

    Pratybų tikslas buvo praktiškai įvertinti valstybės lygio gyventojų evakavimo plano taikymą ir nustatyti, kuriose vietose procedūros yra per lėtos ar nepakankamai aiškios. Tokie mokymai paprastai padeda išsigryninti, kokių resursų trūksta, kaip turi veikti ryšio kanalai ir kokia seka turi būti aktyvuojamos atsakingos tarnybos.

    Ko tikimasi iš gyventojų

    Nors pratybos buvo skirtos institucijoms, jų rezultatai tiesiogiai siejasi su gyventojų informavimu ir pasirengimu. Civilinės saugos specialistai nuolat pabrėžia, kad krizės atveju svarbiausia yra patikima oficiali informacija, aiškios instrukcijos ir gyventojų gebėjimas veikti ramiai, laikantis nurodymų.

    Tokios pratybos Lietuvoje rengiamos siekiant įvertinti pasirengimą įvairioms grėsmėms, o ypač toms, kurios reikalauja greitų sprendimų dėl žmonių judėjimo, laikino apgyvendinimo ir paslaugų tęstinumo. Savivaldybių įsitraukimas leidžia iš anksto suderinti veiksmus ir sumažinti riziką, kad kritiniu momentu skirtingos grandys veiks nesuderintai.

    Kodėl stalo pratybos svarbios

    Stalo pratybų privalumas tas, kad jose galima detaliai peržiūrėti sudėtingus scenarijus nepatiriant realaus sutrikdymo gyventojams. Įvertinami sprendimų priėmimo terminai, komunikacijos logika, informacijos apsikeitimas tarp savivaldybių, ministerijų ir kitų atsakingų institucijų.

    Po tokių pratybų paprastai rengiamos išvados ir rekomendacijos, kurios virsta atnaujintomis procedūromis, mokymais ir praktiniais pasirengimo darbais. Tai leidžia nuosekliai stiprinti civilinę saugą, kad prireikus evakavimo planas būtų ne tik dokumentas, bet ir realiai veikiantis mechanizmas.