CP v2

Category: Regionai

  • Dimitriškių kaimo gyventojams žinia: nuo rugsėjo startuoja šaligatvių remontas Šaltinių gatvėje

    Dimitriškių kaimo gyventojams žinia: nuo rugsėjo startuoja šaligatvių remontas Šaltinių gatvėje

    2026 metų rugsėjo 5 dieną Dimitriškių kaime pradedami šaligatvių paprastojo remonto darbai Šaltinių gatvėje. Tvarkymo darbai vyks prie daugiabučių namų Nr. 4, 6 ir 8, todėl gyventojai turėtų pasiruošti laikinam judėjimo ir parkavimo ribojimui.

    Rangos darbus atliks UAB „Dalvesa“. Pirmuoju etapu numatyta ardyti esamas šaligatvio dangas, o vėliau bus vykdomi atnaujinimo darbai, kad pėsčiųjų infrastruktūra būtų saugesnė ir patogesnė kasdieniam naudojimui.

    Darbų organizatoriai nurodo, kad visus paprastojo remonto darbus planuojama užbaigti iki 2026 metų lapkričio. Konkretus darbų grafikas gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir techninių darbų eigos, todėl gyventojams rekomenduojama sekti atnaujinamą informaciją vietos kanaluose.

    Gyventojų prašoma darbo dienomis nuo 7.00 iki 17.00 valandos nestatyti automobilių darbų teritorijoje. Toks prašymas susijęs su darbų sauga ir technikos judėjimu, kad rangovas galėtų užtikrinti sklandžią darbų eigą ir laikytis numatytų terminų.

    Už laikinus nepatogumus atsiprašoma ir dėkojama už supratingumą. Remonto metu pėsčiųjų ir vairuotojų taip pat prašoma atidžiau vertinti ženklinimą bei laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų.

    Statybos ir infrastruktūros skyriaus informacija.

  • Zarasų taryboje – aistros ir demaršas: kaip išrinktas Kontrolės komiteto vadovas

    Zarasų taryboje – aistros ir demaršas: kaip išrinktas Kontrolės komiteto vadovas

    Rugsėjo 4 dieną įvyko 44-asis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame pradžioje dalyvavo 20 iš 21 tarybos nario. Nedalyvavo Benjaminas Sakalauskas, o darbotvarkėje buvo keturi klausimai, iš kurių daugiausia aistrų sukėlė Kontrolės komiteto pirmininko rinkimai ir posėdžio sušaukimo procedūros.

    Posėdžio metu daliai politikų pasitraukus iš salės, darbą tęsė 13 tarybos narių. Būtent šia sudėtimi vėliau buvo priimti pagrindiniai sprendimai, tarp jų ir dėl Kontrolės komiteto vadovo.

    Opozicija kėlė procedūrų klausimą

    Posėdžio pradžioje tarybos narė Daiva Kelečienė perskaitė septynių tarybos narių pareiškimą, kuriame suabejota posėdžio sušaukimo ir organizavimo tvarka. Pareiškimą pasirašė Arnoldas Abramavičius, Vytautas Eidėjus, Irena Gaigalienė, Daiva Kelečienė, Domijanas Popovas, Virginijus Smalskis ir Ingrida Tatarūnė.

    Pareiškime akcentuota, kad politinė skuba, jų vertinimu, negali būti svarbesnė už teisės aktuose nustatytas procedūras. Tarybos nariai priminė, kad Vietos savivaldos įstatyme numatytas reikalavimas darbotvarkės projektą skelbti ne vėliau kaip prieš tris dienas, o tarybos veiklos reglamente įtvirtintas ilgesnis informavimo terminas.

    Taip pat kelti klausimai dėl balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų pateikimo ir tvirtinimo: ar jie buvo tinkamai įregistruoti ir laiku pateikti tarybai. Šie akcentai tapo viena pagrindinių įtampos priežasčių dar iki sprendimų svarstymo iš esmės.

    Į pastabas atsakiusi posėdžių sekretorė Svetlana Veikšrienė nurodė, kad sprendimo projektas dėl Kontrolės komiteto buvo įregistruotas dar prieš ankstesnį posėdį, o nuostatai pridėti kaip šio projekto dalis. Jos teigimu, atskiro sprendimo projekto rengti nereikėjo.

    Kontrolės komiteto rinkimai ir pasitraukimas

    Darbotvarkė papildyta sprendimo projektu dėl pritarimo savivaldybės įstaigų projektų teikimui Lietuvos kultūros tarybos finansavimui gauti, o klausimų eiliškumas tapo atskiro ginčo objektu. Socialdemokratų frakcijos vardu Ramūnas Keršys siūlė Kontrolės komiteto klausimą svarstyti pirmą, ir tam buvo pritarta.

    Dalies tarybos narių siūlymas Kontrolės komiteto klausimą palikti pabaigai nebuvo palaikytas. Tuo metu diskusijos persipynė ir su rajone aktualiomis audros padarinių bei ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų problemomis, todėl dalis politikų teigė, kad prioritetas turėtų būti operatyvūs sprendimai gyventojams.

    Prieštaravę posėdžio organizavimui tarybos nariai pareiškė nedalyvausiantys tolesnėse procedūrose ir pasitraukė iš salės. Taip taryboje liko 13 narių, kurie tęsė darbotvarkės svarstymą.

    Pirmiausia nutraukti ankstesniame posėdyje sudarytos balsų skaičiavimo komisijos įgaliojimai, vėliau patvirtinta nauja trijų narių komisija ir jos nuostatai. Tai atvėrė kelią slapto balsavimo procedūrai dėl Kontrolės komiteto pirmininko.

    Į biuletenį įrašyti du kandidatai: Nikolajus Gusevas ir Daiva Kelečienė. Išduota 13 biuletenių, tiek pat jų rasta balsadėžėje, visi pripažinti galiojančiais.

    Slaptame balsavime visi 13 dalyvavusių tarybos narių balsavo už Nikolajų Gusevą, o Daiva Kelečienė balsų negavo. Patvirtinus rezultatus, Nikolajus Gusevas paskirtas Kontrolės komiteto pirmininku.

    Sprendimai dėl turto ir kultūros projektų

    Posėdyje taip pat priimtas sprendimas perduoti savivaldybei priklausantį turtą viešajai įstaigai Sveikatos centrui dešimties metų laikotarpiui. Nuo klausimo svarstymo nusišalino šioje įstaigoje dirbantys tarybos nariai Violeta Barisevičienė ir Valdas Guobys, taryba nusišalinimams pritarė.

    Ilgalaikis materialusis turtas perduodamas pagal patikėjimo sutartį, o trumpalaikis materialusis turtas tam pačiam laikotarpiui perduodamas pagal panaudos sutartį. Už sprendimą balsavo 11 tarybos narių.

    Taryba taip pat panaikino 2015 metais patvirtintą savivaldybės nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo tvarkos aprašą, kuris, administracijos teigimu, tapo nebeaktualus pasikeitus Vyriausybės patvirtintai tvarkai. Sprendimui vienbalsiai pritarė visi posėdyje dalyvavę tarybos nariai.

    Papildomu sprendimu pritarta dviejų savivaldybės įstaigų projektų teikimui Lietuvos kultūros tarybos finansavimui gauti. Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka rengia projektą Emilijos Pliaterytės atminimui aktualinti, o Kultūros centras Dusetų dailės galerija planuoja Juozapo Straševičiaus knygos „Emilija Pliaterytė. Gyvenimas ir mirtis“ vertimą, leidybą ir pristatymą.

    Numatyta, kad Lietuvos kultūros tarybos finansavimas sudarytų 90 proc. projektų vertės, o savivaldybės prisidėjimas siektų 10 proc. Preliminari bibliotekos projekto vertė siekia apie 10 000 eurų, o savivaldybės dalis sudarytų apie 1 000 eurų, Dusetų dailės galerijos projekto vertė gali siekti iki 17 000 eurų, savivaldybės dalis – iki 1 700 eurų.

    Kitas Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis planuojamas rugsėjo 24 dieną, o komitetų posėdžiai – rugsėjo 21 dieną. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai dėl kultūros projektų turėtų prisidėti prie atminties aktualinimo, kultūros paveldo sklaidos ir paslaugų prieinamumo rajono gyventojams.

  • Visagine ieško vyriausiojo specialisto: alga nuo 2 158 eurų ir papildomos apmokamos dienos

    Visagine ieško vyriausiojo specialisto: alga nuo 2 158 eurų ir papildomos apmokamos dienos

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė konkursą Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms. Darbo vieta – Visaginas, o atranką laimėjusiam kandidatui numatomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,20, o pareiginė alga prieš mokesčius prasideda nuo 2 157,60 eurų. Galutinis darbo užmokestis gali priklausyti nuo taikomų priedų, priemokų ir kitų teisės aktuose numatytų sąlygų.

    Darbdavys pabrėžia siūlomas naudas: kasmetines atostogas, kvalifikacijos kėlimo galimybes ir papildomas apmokamas dienas. Tarp jų – iki 5 apmokamų darbo dienų per metus sveikatai gerinti ir iki 2 apmokamų darbo dienų per metus saviugdai.

    Taip pat numatytos lankstesnės sąlygos šeimoms: auginantiems vaiką iki 3 metų gali būti taikoma 4 darbo dienų savaitė, o darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, suteikiama laisva darbo diena pirmąją mokslo metų dieną. Skelbime akcentuojama, kad savivaldybės administracija laikosi lygių galimybių politikos ir kandidatams užtikrina vienodas atrankos sąlygas.

    Dėl detalesnės informacijos apie konkursą ir reikalavimus kandidatams nurodomas kontaktinis asmuo – Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Anžela Lugovaja. Kandidatai raginami sekti oficialiai skelbiamas konkurso sąlygas ir pateikimo terminus valstybės tarnybos atrankų sistemoje.

  • Tėvams svarbu: NVŠ prašymams liko terminas – ką būtina padaryti iki rugsėjo 14 dienos

    Tėvams svarbu: NVŠ prašymams liko terminas – ką būtina padaryti iki rugsėjo 14 dienos

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos tęsiasi prašymų teikimas į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas, kurios finansuojamos valstybės lėšomis. Prašymai teikiami per nacionalinę Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS), pasiekiamą svetainėje mokausi.lt.

    Prašymus galima pateikti visus metus, tačiau tėvams, planuojantiems, kad vaikas 2026–2027 mokslo metais lankytų valstybės finansuojamą NVŠ programą, rekomenduojama paskubėti. Nurodoma, kad prašymai turėtų būti pateikti iki 2026 metų rugsėjo 14 dienos.

    CPIS sistemoje tėvai gali ne tik pateikti prašymą, bet ir matyti priėmimo informaciją, stebėti vietą laukiančiųjų eilėje bei pasitikrinti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis. Taip pat sistemoje pateikiama informacija apie galutinę programos kainą, jei dalis paslaugos nėra dengiama valstybės lėšomis.

    Prisijungimas prie mokausi.lt vyksta per Elektroninius valdžios vartus, todėl tėvams svarbu turėti veikiančias elektroninės tapatybės priemones. Prašymą galima pateikti tik tuo atveju, jei mokinys Mokinių registre yra įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas.

    Jei bandant pateikti prašymą sistemoje trūksta vaiko duomenų arba jų nematyti, rekomenduojama kreiptis į bendrojo ugdymo mokyklą, kurioje vaikas mokosi. Mokykla gali patikslinti, ar Mokinių registre mokinys įregistruotas ir ar yra perkeltas į aukštesnę klasę.

    Tėvams, neturintiems galimybės pateikti prašymo internetu, numatyta alternatyva: pagalba suteikiama pasirinktame NVŠ paslaugų teikėjo padalinyje. Tai aktualu ir tais atvejais, kai kyla praktinių klausimų dėl programų pasirinkimo ar dokumentų pateikimo.

    Nuo 2026 metų rugsėjo 15 dienos gavus kvietimą dalyvauti NVŠ programoje, mokymo sutartis bus pasirašoma elektroniniu būdu. CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“.

  • Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Vilniaus rajono ugniagesys atskleidė, kas gelbsti sekundėmis: treniruotės ir nauji iššūkiai

    Lenkijos Korycino valsčiuje surengtos ugniagesių sporto varžybos tapo tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, kurioje komandos tikrino jėgą, greitį ir veiksmų tikslumą. Tokie renginiai ugniagesiams svarbūs ne vien kaip sportas, bet ir kaip praktinė repeticija situacijoms, kai sprendimus tenka priimti per kelias sekundes.

    Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Paberžės ugniagesių komandos vairuotojas-ugniagesys Vladislavas Liudkevičius sako, kad varžybos leidžia ne tik pasilyginti su kitomis komandomis, bet ir greičiau pastebėti silpnąsias vietas. Pasak jo, tik nuolatinės treniruotės padeda kritinėse situacijose veikti užtikrintai ir be panikos.

    „Kai realiame iškvietime nėra laiko svarstymams, treniruotėse išmokti veiksmai suveikia automatiškai“, – sakė Vladislavas Liudkevičius.

    Vienas svarbiausių varžybų elementų buvo vadinamasis kovinis išsidėstymas, kai komanda turi kuo greičiau parengti gesinimo įrangą darbui. Praktikoje tai reiškia vandens siurblio paruošimą, žarnų linijų sujungimą, skirstytuvo parengimą ir taikinių numušimą vandens srove, o sėkmę dažniausiai lemia ne vien greitis, bet ir susikalbėjimas.

    Tokio tipo rungtys yra artimos realiam darbui gaisre, kai klaidos kainuoja laiką ir saugumą. Ugniagesiams svarbu ne tik tiksliai sujungti įrangą, bet ir gebėti dirbti kaip vienam mechanizmui, nes kiekvienas komandos narys atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Kasdienybėje ugniagesių darbas seniai neapsiriboja vien gaisrais: didelę dalį iškvietimų sudaro eismo įvykiai ir gelbėjimo darbai, kai reikia išlaisvinti žmones iš sumaitotų automobilių. Tokiais atvejais itin svarbus saugus nukentėjusiųjų iškėlimas, naudojant imobilizavimo priemones ir specialią gelbėjimo įrangą, kad būtų išvengta papildomų traumų.

    Prie iššūkių prisideda ir ekstremalūs orai, kurie pastaraisiais metais dažniau lemia iškvietimus šalinti nuvirtusius medžius, sutvarkyti vėjo apgadintas konstrukcijas ar padėti atkurti saugų eismą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiems darbams reikia ne tik fizinio pasirengimo, bet ir aiškaus rizikų vertinimo, ypač kai šalia yra elektros linijos ar nestabilūs statiniai.

    Artėjant šildymo sezonui ugniagesiai primena apie prevenciją: viena dažniausių gaisrų priežasčių vis dar susijusi su netvarkingais ar neprižiūrimais šildymo įrenginiais ir dūmtraukiais. Reguliari priežiūra ir dūmtraukių valymas išlieka paprasta, bet itin veiksminga priemonė, padedanti sumažinti nelaimių riziką.

    Atskirą kryptį ugniagesių pasirengime vis dažniau užima elektromobilių gaisrai, kurių gesinimas skiriasi nuo įprastų transporto priemonių incidentų. Didžiausias pavojus kyla dėl aukštos įtampos baterijų, o gesinimas neretai užtrunka ilgiau, nes svarbiausia tampa ilgalaikis baterijos aušinimas ir situacijos stebėsena, kad neįvyktų pakartotinis užsidegimas.

    V. Liudkevičius pabrėžia, kad čia būtini specializuoti mokymai ir praktinės pratybos, nes technologijos keičia ir gelbėjimo taktiką. Kai kuriose šalyse taikomi sprendimai, kai deganti transporto priemonė aušinama specialiuose konteineriuose, tačiau tam reikalinga papildoma technika ir aiškūs veiksmų protokolai.

    Pašnekovas teigia, kad Lietuvos ugniagesių pasirengimą gerai atspindi tiek kasdieniai darbai, tiek rezultatai įvairiose varžybose. Tarptautiniai susitikimai ir bendros pratybos svarbios dar ir todėl, kad leidžia perimti kitų komandų patirtį, palyginti metodikas ir greičiau diegti efektyvesnius sprendimus tarnyboje.

    Pasak jo, tokie renginiai ugniagesių bendruomenėje atlieka ir dar vieną funkciją: stiprina tarpusavio pasitikėjimą bei bendradarbiavimą. Kai prireikia veikti realioje nelaimėje, komandiniai įgūdžiai, išgryninti treniruotėse ir varžybose, dažnai tampa lemiančiu veiksniu, padedančiu išsaugoti gyvybes.

    Tekstas parengtas pagal Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos pateiktą informaciją.

  • Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Svarbus sprendimas Bezdonyse: seniūnijos seniūnaičiai rinksis į sueigą – kas bus aptarta?

    Bezdonių seniūnijoje artėja seniūnaičių sueiga, kurioje planuojama aptarti aktualius bendruomenės atstovavimo ir kasdienės veiklos organizavimo klausimus. Posėdis numatytas rugsėjo 9 dieną 14.15 valandą, dalyvauti bus galima nuotoliniu būdu per „Teams“ ir seniūnijos pastate Statybininkų g. 9, Bezdonių miestelyje.

    Seniūnaičių sueiga yra viena pagrindinių formų, kai seniūnaitijų atstovai su seniūnija derina praktinius sprendimus ir kelia vietos gyventojams svarbias temas. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti, kaip efektyviau spręsti kasdienius klausimus ir užtikrinti sklandų bendruomenės bei savivaldos bendradarbiavimą.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas šį kartą susijęs su išlaidų, patiriamų vykdant seniūnaičių veiklą, apmokėjimu ir atsiskaitymo tvarka. Praktikoje tai apima aiškesnį sutarimą, kokios išlaidos laikomos pagrįstomis, kokie dokumentai reikalingi, kokie terminai taikomi ir kaip užtikrinamas skaidrumas.

    Aiški kompensavimo ir atsiskaitymo tvarka ypač svarbi tam, kad seniūnaičių darbas būtų tvarus ir neparemtas vien asmeninėmis lėšomis ar geranoriškumu. Tai taip pat padeda išvengti skirtingo interpretavimo, kai vienose situacijose išlaidos kompensuojamos sklandžiai, o kitose kyla klausimų dėl procedūrų.

    Sueigos pabaigoje numatyti ir kiti klausimai, todėl seniūnaičiai gali kelti papildomas temas, aktualias jų atstovaujamoms teritorijoms. Paprastai tokio formato susitikimuose aptariami ir gyventojų išsakyti poreikiai, einamieji organizaciniai klausimai bei artimiausių darbų prioritetai.

  • Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Vilniaus rajono sportininkai Ustkoje susišlavė medalius: 23 apdovanojimai per 4 dienas

    Ustkoje finišavo XXII Pasaulio lenkų vasaros žaidynės, kuriose ryškiai pasirodė Vilniaus rajono atstovai. Per keturias varžybų dienas jie iškovojo 23 medalius, iš jų 9 aukso, ir tapo vienais rezultatyviausių delegacijos sportininkų.

    Daugiausia aukso medalių pelnė Jadvyga Junevič, laimėjusi rutulio stūmimo, svarmens metimo ir šiaurietiškojo ėjimo rungtis. Bėgimo distancijose dominavo Erik Černiavski, triumfavęs 3 000 ir 5 000 metrų rungtyse.

    Šaudymo sektoriuje aukso medaliais džiaugėsi Jolanta Sudujko ir Edvard Kožuchovski, laimėję pneumatiniu šautuvu, o Livija Romanovska nugalėjo šaudymo pistoletu rungtyje.

    Dar vieną aukso medalį iškovojo Vilniaus rajono sporto centro merginų tinklinio komanda. Komandoje žaidė kapitonė K. Vinckevič ir žaidėjos E. Radzevičiūtė, P. Jakutovič, A. Vizeraitė, I. Markelė-Šlempo, E. Senkutė ir K. Pavlik.

    Jolanta Sudujko savo pasirodymą papildė dviem sidabro medaliais šaudymo pneumatiniu pistoletu ir badmintono rungtyse, o Edvard Kožuchovski pelnė bronzą badmintone. Du sidabro medalius iškovojo Marijan Kačanovski, pasižymėjęs šaudymo pneumatiniu šautuvu ir svarmens metimo rungtyse.

    Sidabro ir bronzos medalius taip pat pelnė Regina Kozlovska, Auksė Vizeraitė ir Karol Pacyna, o bronzos apdovanojimais džiaugėsi Eglė Radzevičiūtė, Česlav Pocej, Patrycja Jakutowicz ir Bogdan Monkiewicz. Bendroje įskaitoje Lietuvos atstovai iškovojo 24 medalius ir užėmė 2 vietą, nors medalų skaičiumi susilygino su Čekijos sportininkais, tačiau nusileido pagal sidabro medalių kiekį.

    „Nuoširdžiai sveikiname mūsų sportininkus“, – sakė Marijan Kačanovski.

  • Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Senjorai iš Rudaminos išbandė naują edukaciją: ką sukūrė „Auksinio amžiaus“ klubas

    Rugpjūčio 9 dieną Rudaminos kultūros centro „Auksinio amžiaus“ klubo senjorai lankėsi Vladislovo Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Į susitikimą juos pakvietė muziejaus direktorė Helena Bakuło, o dienos programa sujungė edukaciją, pažintį su istorija ir bendruomeniškas veiklas.

    Pagrindinis išvykos akcentas buvo edukacinis užsiėmimas „Muilas iš gamtos“. Jo metu dalyviai susipažino su natūralaus muilo gamybos pagrindais, ingredientų pasirinkimu ir kvapų derinimo principais, o taip pat aptarė, kaip skirtingi priedai gali keisti muilo savybes bei naudojimo patirtį.

    Dirbtuvėse senjorams buvo paruoštos reikalingos priemonės ir medžiagos: muilo bazė, dažikliai, džiovintos žolelės bei gėlės. Užsiėmimą vedė Juodšilių biologijos mokytoja Božena Romanovska, kuri padėjo kiekvienam dalyviui žingsnis po žingsnio pereiti visą gamybos procesą.

    Pagaminti muilo gabalėliai buvo palikti atvėsti, o tuo metu dalyviai klausėsi pasakojimo apie šventąjį Roką. Tradiciškai jis laikomas įvairių profesijų ir bendruomenių globėju, o kai kuriose šalyse nuo seno buvo gerbiamas kaip saugotojas nuo epidemijų.

    Tą pačią dieną muziejuje vyko Mažoji šv. Roko mugė, kurioje lankytojai galėjo įsigyti žolelių ir vietos amatininkų dirbinių. Senjorai taip pat ragavo žolelių arbatą, naminę duoną, uogienes ir susipažino su vietos kulinariniu paveldu.

    „Auksinio amžiaus“ klubo nariai turėjo progą paragauti ir tradicinio totorių patiekalo plovo, kurį paruošė muziejaus bičiuliai iš bendruomenės „Pas totorius“. Tokios vaišės, kaip pabrėžė renginio dalyviai, tapo ne tik skonių, bet ir kultūrų pažinimo patirtimi.

    Išvyka virto ir pažintimi su muziejaus ekspozicija: senjorai apžiūrėjo Vladislovo Sirokomlės muziejų, o apie poeto gyvenimą ir muziejaus istoriją pasakojo kuratorius dr. Juzefas Šostakovskis. Organizatoriai sako, kad tokie susitikimai ypač vertingi dėl galimybės mokytis, bendrauti ir įsitraukti į vietos kultūrinį gyvenimą.

    Rudaminos kultūros centro bendruomenė dėkoja Helenai Bakuło už kvietimą, Boženai Romanovskai už praktinę pagalbą dirbtuvėse, o dr. Juzefui Šostakovskiui už pasakojimą ir ekskursiją. Dalyviai pabrėžė, kad šilta atmosfera ir turininga programa tapo viena įsimintiniausių vasaros patirčių.

  • Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Kas vyko Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje: trys dienos, kurios I gimnazistus užgrūdino rimtai

    Trijų dienų kursas I gimnazistams

    Rugsėjo 2–4 dienomis Vilniaus rajono Kalvelių „Aušros“ gimnazijoje I G klasės mokiniams surengtas pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Veiklas vedė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės atstovas Saulius Patašius, pirmąją dieną jam talkino Viktorija Jonkutė.

    Tokie praktiniai mokymai mokyklose siejami su vis plačiau stiprinamu visuomenės pasirengimu ekstremalioms situacijoms. Ugdymo įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip mokiniams suteikti ne tik teorinių, bet ir realiame gyvenime pritaikomų įgūdžių.

    Pirmoji diena: nuo pirmosios pagalbos iki pasirengimo krizėms

    Pirmąją dieną mokiniai aptarė piliečių vaidmenį valstybės gynyboje ir elgesį ekstremalių situacijų metu. Taip pat susipažino su išgyvenimo priemonėmis ir higienos bei maitinimosi lauko sąlygomis principais.

    Didelis dėmesys skirtas pirmajai medicinos pagalbai: mokiniai mokėsi atlikti širdies masažą, naudoti turniketus, diskutavo apie veiksmų seką, kai svarbi kiekviena minutė. Praktika padėjo geriau suprasti, kad tokie įgūdžiai aktualūs ne tik nelaimių metu, bet ir kasdienėse situacijose.

    Antroji diena: orientavimasis ir sauga

    Antrąją dieną mokiniai ruošėsi žygiui, mokėsi orientuotis miške ir mieste, statyti palapines bei pastoges, rišti įvairius mazgus. Praktinės užduotys vyko ir gimnazijos sporto salėje, todėl įgūdžiai buvo lavinami skirtingomis sąlygomis.

    Programoje buvo ir supažindinimas su pneumatinio šautuvo naudojimo sauga bei taiklaus šaudymo principais. Akcentuota, kad svarbiausia yra atsakingas elgesys, taisyklių laikymasis ir komandinis darbas, kai kiekvieno veiksmai daro įtaką visų saugumui.

    Trečioji diena: žygis per lietų ir praktinės užduotys

    Rugsėjo 4 dieną kursą vainikavo žygis Kalvelių apylinkėse. Nors oras nelepino ir žygį lydėjo lietus, mokiniai atliko praktines užduotis ir pritaikė per ankstesnes dienas įgytas žinias.

    Žygio metu jie ruošė laužavietę, mokėsi įkurti laužą skeltuvu, sprendė orientavimosi ir išgyvenimo uždavinius. Tokios užduotys parodo, kaip teorija veikia realiame lauke, kai sprendimus reikia priimti greitai ir atsakingai.

    Sugrįžę į gimnaziją mokiniai aptarė kursą, atliko žinių patikrinimo testą ir gavo kurso baigimo pažymėjimus. Mokyklos bendruomenė pabrėžė, kad trijų dienų programa tapo prasminga patirtimi, ugdančia drąsą, atsakomybę ir pilietiškumą.

    Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Nina Bašajevienė

  • Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Pašilaičiuose atsirado nematyti kelio ženklai: paaiškėjo, kieno vaikų piešiniai laimėjo

    Vilniaus Pašilaičiuose, Medeinos gatvės atkarpoje, nauji mokslo metai prasidėjo neįprastai: šalia perėjų įrengti kelio ženklai, sukurti pagal pradinių klasių mokinių piešinius. Kartu ryškiomis spalvomis pažymėta važiuojamoji dalis prieš perėjas ir pėstiesiems bei dviratininkams skirti takai.

    Šie sprendimai įgyvendinti tarptautinio mobilumo projekto „Gatvės visiems“ bandomųjų infrastruktūros pakeitimų rėmuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti greitį ir padidinti vairuotojų dėmesį atkarpoje, kur kasdien juda daug vaikų ir tėvų, vykstančių į ugdymo įstaigas.

    Vasaros pradžioje 6–10 metų vaikai buvo pakviesti į kelio ženklų piešinių konkursą, kuriame vaizdavo, kaip supranta saugų judėjimą ir eismo taisyklių laikymąsi. Iš kelių dešimčių darbų atrinkti keturi piešiniai, virtę realiais ženklais gatvėje.

    Nugalėtojais paskelbti Rusnės, Meidos, Karolio ir Marko darbai: jų piešiniuose pėsčiųjų perėją saugiai kerta gyvūnai, o vairuotojams siunčiama aiški žinutė neskubėti ir būti atidiems. Laimėtojams numatytos Vilniaus miesto savivaldybės ir projekto „Gatvės visiems“ dovanos, o su dalyviais žadama susisiekti asmeniškai.

    „Medeinos gatvėje įgyvendinami pokyčiai yra skirti užtikrinti pirmiausia čia įsikūrusias ugdymo įstaigas lankančių vaikų saugumą. Mūsų komandą nustebino vaikų kūrybiškumas, tačiau piešiniuose pastebėjome ir neraminantį dalyką: nemažoje dalyje piešinių vaizduojamos pėsčiųjų perėjos, kas gali reikšti, kad kirsdami gatvę tam skirtose vietose vaikai vis tiek jaučiasi nesaugūs“, – sakė projekto „Gatvės visiems“ Vilniaus komandos vadovė Birutė Jatautaitė.

    Jos teigimu, mokslo metų pradžioje vaikų dėmesingumas dažnai sumažėja dėl didesnio tempo, emocijų ir naujų maršrutų. Dėl to specialistai ragina su vaikais nuolat kartoti pagrindines taisykles: sustoti prieš gatvę, dairytis į abi puses ir eiti tik įsitikinus, kad transporto priemonės sustojo.

    Eismo saugumą didinantys sprendimai

    Medeinos gatvės atkarpoje įrengti ir kiti matomumą bei saugumą didinantys elementai: aiškiau atskirtos eismo juostų trajektorijos, perėjos pažymėtos švieselėmis, o prieš perėjas atsirado spalvotų apskritimų zona. Projekto komanda pabrėžia, kad tai ne vien dekoras, o priemonė, kuri vizualiai signalizuoja apie vietą, kur privalu sulėtinti.

    „Spalvotų apskritimų tikslas – vizualiai išskirti vietą, kurioje vairuotojai turi būti ypač atidūs, sumažinti gatvės tranzitiškumo pojūtį ir paskatinti intuityviai mažinti greitį. Todėl panašius ženklinimo principus planuojama naudoti ir kitose Vilniaus vietose“, – teigė projekto komanda.

    Ryškūs piešiniai pritaikyti ir pėsčiųjų bei dviratininkų takams, ypač ties Medeinos pradinės mokyklos teritorija. Tai dar viena priemonė aiškiai atskirti judėjimo zonas ir sumažinti konfliktines situacijas tarp skirtingų eismo dalyvių.

    Projekte akcentuojama, kad elgseną keičia ne tik švietimas, bet ir pati aplinka: kai erdvė suprojektuota taip, kad natūraliai skatina lėtesnį važiavimą ir aiškiai parodo prioritetą pažeidžiamiems eismo dalyviams. Todėl šalia edukacijos vis dažniau taikomi ir praktiniai, greitai įgyvendinami infrastruktūriniai sprendimai, ypač prie mokyklų ir darželių.