CP v2

Category: Regionai

  • Alytuje atnaujins A. Matučio memorialinį muziejų: paaiškėjo darbų kaina ir terminai

    Alytuje atnaujins A. Matučio memorialinį muziejų: paaiškėjo darbų kaina ir terminai

    Dar vienas Alytaus kultūros objektas netrukus sulauks atnaujinimo – artimiausiu metu planuojama pradėti Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus paprastojo remonto darbus. Jais siekiama pagerinti pastato techninę būklę, užtikrinti jo ilgaamžiškumą ir sukurti patogesnę aplinką lankytojams.

    Pažymima, kad pastato raudonų plytų mūras yra įregistruota kultūros vertybė, todėl pagal galiojančius reikalavimus jo keisti ar pažeisti negalima. Dėl to remonto metu mūras nebus ardomas, o autentiškas jo vaizdas bus išsaugotas.

    Darbus vykdys UAB „Nerda“. Bendra jų vertė siekia 49 489 eurus, o planuojama trukmė – 5 mėnesiai.

    Muziejaus lankytojams numatomi ir aplinkos, ir pastato atnaujinimo sprendimai. Projekto metu bus atliekami cokolio hidroizoliavimo bei apšiltinimo darbai, atnaujinama cokolio ir garažo išorės apdaila: paviršiai bus dengiami dekoratyviniu tinku ir dažomi betonui artima spalva. Taip pat planuojama suremontuoti garažą bei pakeisti cokolinėje pastato dalyje ir garaže esančius langus.

    Vienas svarbiausių etapų – laikino šlaitinio stogo demontavimas ir naujos stogo konstrukcijos sutvarkymas. Bus formuojami parapetai, atliekamas stogo apšiltinimas, įrengiami nuolydžiai bei sutvarkoma lietaus vandens nuvedimo sistema.

    Numatoma tvarkyti ir muziejaus aplinką. Sklypo takų danga bus keičiama į betonines plyteles, jas pritaikant žmonėms su regėjimo negalia. Aplink pastatą bus įrengta nuogrinda, kuri padės geriau apsaugoti pastatą nuo drėgmės. Taip pat planuojama pagilinti esamą lietaus vandens surinkimo šulinį ir įrengti specialią vejos-korio dangą privažiavimui prie garažo – tai turėtų pagerinti paviršinio vandens surinkimą.

    Papildomai ketinama įrengti suolelį ant atraminės sienutės, panaudojant medžio arba kompozitines terasines lentas – taip lankytojams bus sukurta patogesnė ir patrauklesnė viešoji erdvė.

    Įgyvendinus numatytus darbus, tikimasi ne tik išsaugoti Anzelmo Matučio memorialinį muziejų, bet ir sutvarkyti jo aplinką, kad alytiškiams bei miesto svečiams čia būtų dar maloniau lankytis.

    Anzelmo Matučio memorialinis muziejus įkurtas name, kuriame 1961–1985 m. gyveno vaikų poetas ir pedagogas Anzelmas Matulevičius-Matutis. Pastato antrame aukšte išlikęs rašytojo darbo kambarys su autentišku interjeru, biblioteka, suvenyrais ir asmeniniais daiktais. Čia lankytojai gali pamatyti ir didelę dalį A. Matučio vaikams sukurtų knygų.

    Kitoje ekspozicijos dalyje pristatomas rašytojo kasdienis gyvenimas ir įkvėpimo šaltiniai. Įvairūs eksponatai ir fotografijos pasakoja apie keliones bei ypatingą meilę gamtai.

    Į tuometinėje Taikos gatvėje esantį raudonų plytų namą A. Matutis su šeima atsikėlė 1961 metais. Kaip prisimenama, ką tik pastatytas dviejų aukštų nuosavas namas džiugino ir erdviais kambariais, ir dideliu daržu, ir pušynu kitoje gatvės pusėje, ir ramia aplinka. Čia nesigirdėjo miesto triukšmo, o pro langus ošė pušys. A. Matutis pasirinko šviesiausią antro aukšto kambarį su vaizdu į mišką – kad atsidaręs langą galėtų klausytis paukščių. Būtent čia jis ruošdavosi pamokoms, džiaugdavosi naujų knygų leidimais ir sugrįždavo po kelionių.

    Šiuose namuose, rašytojui kviečiant, viešėjo daugybė rašytojų, vertėjų, dailininkų, literatūros kritikų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Ukrainos. Poetas palaikė ryšius su daugeliu žmonių, todėl išlikę apie 700 laiškų laikomi itin vertingu palikimu.

    1987 m. sausio 7 d. „Vyturio“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas J. Linkevičius, LTSR rašytojų sąjungos konsultantas R. Gudaitis ir LTSR literatūros muziejaus skyriaus vedėja A. Ruseckaitė peržiūrėjo A. Matučio archyvinį ir memorialinį palikimą bei jį suregistravo.

    1988 m. sausį Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas gavo leidimą rašytojo name Taikos g. 8 steigti muziejų. Netrukus gatvei suteiktas A. Matučio vardas, o 1989 m. pradėjo veikti A. Matučio vaikų literatūros muziejus. Visas 1987 m. suregistruotas palikimas buvo perduotas muziejui.

    Tuomet muziejus buvo pavaldus Maironio lietuvių literatūros muziejui, o 1991 m. sausį, remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministro įsakymu, A. Matučio vaikų literatūros muziejus kartu su eksponatais, inventoriumi ir pagrindinėmis priemonėmis perduotas Alytaus kraštotyros muziejui. Vėliau jis pervadintas Anzelmo Matučio memorialiniu muziejumi.

    Komunikacijos skyriaus informacija

    Giedriaus Bernatavičiaus nuotr.

  • NATO sprendimai iš esmės pakeitė Lietuvos saugumą: kas laukia iki 2035 m. ir kodėl

    NATO sprendimai iš esmės pakeitė Lietuvos saugumą: kas laukia iki 2035 m. ir kodėl

    Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO) įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, 12 valstybių pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. Aljansas buvo sukurtas pirmiausia siekiant apsiginti nuo Sovietų Sąjungos ir užkirsti kelią jos ekspansijai Europoje.

    Sutartimi NATO narės suformavo valstybių bendruomenę, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės ir teisinės valstybės principais. Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės susivienijo tam, kad politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. NATO pagrindas buvo ir išlieka kolektyvinė gynyba, įtvirtinta Vašingtono sutarties 5-ajame straipsnyje: ataka prieš vieną NATO valstybę laikoma ataka prieš visas.

    Per 77 metus NATO tikslai iš esmės nepasikeitė, o Vašingtono sutartis nebuvo perrašyta. Iki šiol atlikti pakeitimai daugiausia susiję su protokolais dėl naujų narių priėmimo. Nuo 1949 m. iki dabar NATO išaugo iš 12 narių į 32 valstybių Aljansą. Naujausios narės – Suomija (įstojo 2023 m.) ir Švedija (įstojo 2024 m.).

    1994 m. Lietuva pateikė paraišką dėl narystės NATO. Vykdydama politines ir karines reformas, šalis dešimtmetį kryptingai siekė tapti pilnateise sąjungininke ir tikslą pasiekė 2004 m. kovo 29 d. Tą dieną Šiaulių oro bazėje nusileido NATO naikintuvai – nuo tada Baltijos valstybių oro erdvė saugoma nepertraukiamai.

    Lietuva aktyviai dalyvauja Aljanso sprendimų priėmime, operacijose ir iniciatyvose, o karinius pajėgumus vysto pagal NATO reikalavimus. Reaguodama į geopolitinius pokyčius, Lietuva kartu su sąjungininkais nuosekliai didina gynybos finansavimą, stiprina karinius pajėgumus, gerina parengtį, vysto reikalingą infrastruktūrą ir siekia užtikrinti, kad kiekvienas NATO teritorijos centimetras būtų ginamas.

    *

    2014 m. Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus agresiją Rytų Ukrainoje, NATO valstybės pripažino, kad karinės grėsmės niekur nedingo. Todėl Aljansas sutelkė dėmesį į atgrasymą ir kolektyvinę gynybą, pradėdamas transformaciją – perėjimą nuo krizių valdymo užsienyje prie savo teritorijos ir gyventojų gynybos.

    2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, tų pačių metų birželio 29 d. NATO viršūnių susitikime Madride priimta nauja NATO strateginė koncepcija. Joje įvertinta saugumo aplinka ir nustatyti Aljanso strateginiai tikslai bei uždaviniai ateinančiam dešimtmečiui. Sutarta stiprinti atgrasymą ir gynybą visose srityse – sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje ir kosmose – taikant 360 laipsnių požiūrį į grėsmes. Rusija įvardyta kaip didžiausia tiesioginė ir ilgalaikė grėsmė Aljansui, o terorizmas – kaip asimetrinė grėsmė. Madride taip pat pradėta plataus masto pertvarka, sugrįžtant prie atgrasymo ir kolektyvinės gynybos kaip pagrindinės NATO užduoties.

    NATO valstybių ir vyriausybių lyderiai 2023 m. Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono susitikimuose, remdamiesi Madride nustatytais uždaviniais, priėmė svarbius sprendimus dėl tolesnio atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimo, sąjungininkų pasirengimo reaguoti į grėsmes užtikrinimo, taip pat gynybos pramonės skatinimo. Svarbiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimo rezultatas – naujos kartos regioniniai gynybos planai. Juos patvirtinus tapo aišku, kaip ir kokiomis pajėgomis Lietuva kartu su sąjungininkais gintųsi galimos Rusijos agresijos atveju.

    2023 m. taip pat priimtas sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam dislokavimui Lietuvoje. Tai istorinis sprendimas tiek Vokietijai, tiek Lietuvai, turintis didelę reikšmę regiono saugumui. Šis sprendimas yra ir regioninių gynybos planų dalis.

    2024 m. įsteigtos daugianacionalinės Sąjungininkų reagavimo pajėgos (angl. Allied Reaction Force), galinčios greitai reaguoti į grėsmes įvairiomis kryptimis. Jos pakeitė iki tol veikusias NATO greitojo reagavimo pajėgas.

    2025 m. Hagos viršūnių susitikimas svarbus sprendimu nuosekliai ir reikšmingai didinti gynybos išlaidas. Aljanso valstybės sutarė iki 2035 m. pasiekti, kad kasmet gynybai ir saugumui būtų skiriama 5 proc. BVP. Šis sprendimas atspindi Europos sąjungininkų įsipareigojimą didinti savo atsakomybę ir karinę galią NATO viduje, o Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios Aljansui.

    Krašto apsaugos ministerijos informacija

    #MesNATO, #MesNATO22 ir #StiprybėVienybėje.

  • Alytuje atvirai: savanorystė stringa be koordinavimo – siūlo kurti vieną centrą regionui

    Alytuje atvirai: savanorystė stringa be koordinavimo – siūlo kurti vieną centrą regionui

    Kovo 24 d. „Kauno kolegijos“ Alytaus fakultete, „Tėviškės namų“ bendruomenės iniciatyva, surengta diskusija apie savanorišką veiklą ir jos koordinavimo iššūkius. Renginyje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų atstovai, „Užimtumo tarnybos“ bei regiono viešojo sektoriaus specialistai ir praktikai, siekiantys stiprinti savanorystės kultūrą ir gerinti jos organizavimo kokybę Pietų Lietuvoje.

    Diskusiją moderavusi Vida Grišmanauskienė kvietė įvertinti, kas iš tiesų kuria stiprią savanorių bendruomenę. Dalyviai pabrėžė, kad savanorystė nėra vien spontaniška geranoriška pagalba – tai struktūruotas procesas, kuriam reikia aiškaus koordinavimo, savanorių motyvavimo ir ilgalaikės strategijos.

    Diskusijoje akcentuota, jog tvari savanorių bendruomenė formuojasi tuomet, kai savanoriai jaučiasi reikalingi, mato savo indėlio prasmę ir sulaukia nuoseklaus palaikymo.

    Renginyje pristatytos ir Lietuvoje taikomos savanorystės koordinavimo praktikos. Savo patirtimi dalijosi savanorystės programų koordinatorė Toma Dvilevičienė iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, išskyrusi individualaus darbo su savanoriais svarbą bei jaunimo įtraukimo iššūkius.

    Savanorių centro vadovė Laura Galdikaitė iš VšĮ „Actio Catholica Patria“ pristatė sistemingą savanorių parengimo ir jų lydėjimo modelį, padedantį užtikrinti savanoriškos veiklos tęstinumą.

    Į diskusiją atvykusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros grupės patarėja Viktorija Medžiaušaitė-Ancevičė apžvelgė valstybės vaidmenį stiprinant nevyriausybinį sektorių ir savanorystės politiką, taip pat pristatė artimiausiu metu planuojamas iniciatyvas bei programas, kurios, tikimasi, prisidės prie savanorystės plėtros visoje Lietuvoje.

    Dalyviai sutarė, kad sėkminga savanorystė neatsiejama nuo profesionalaus ir nuoseklaus koordinavimo: pradedant aiškiai apibrėžtomis veiklomis ir baigiant kryptingu savanorių ugdymu.

    Diskusijos pabaigoje VšĮ „Tėviškės namai“ vadovas Jonas Balaika pasidalijo 15 metų savanorystės koordinavimo patirtimi. Jis akcentavo kryptingo koordinavimo naudą ir pateikė siūlymus, kaip būtų galima stiprinti savanorystės organizavimą Pietų Lietuvoje.

    Pasak diskusijos dalyvių, tokiuose regionuose kaip Alytaus apskritis savanorystė neretai vyksta fragmentiškai, o vieningos savanorystės programos, galinčios sujungti savanorius ir organizacijas, dažnai pritrūksta.

    Bendru sutarimu išsakyta mintis, kad nuosekliai regione veikianti koordinuojanti organizacija galėtų tapti tarpininku tarp savanorių ir juos priimančių įstaigų. Tokia organizacija padėtų užtikrinti platesnę informacijos sklaidą apie savanorystės galimybes, reguliariai organizuotų mokymus bei konsultacijas, stiprintų savanorių motyvaciją ir kompetencijas.

    Diskusijoje taip pat aiškiai įvardytas poreikis Alytaus regione turėti nevyriausybinę organizaciją, kuri sistemingai užsiimtų savanoriškos veiklos koordinavimu. Dalyviai pabrėžė, kad ypač mažesnėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms trūksta informacijos bei veiksmingų koordinavimo mechanizmų, o tai riboja savanorystės plėtrą ir mažina jos potencialų poveikį regiono socialinei gerovei.

    Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė Ona Balevičiūtė atkreipė dėmesį, kad COVID-19 pandemijos ir karo pabėgėlių iš Ukrainos krizės metu savanoriai reikšmingai prisidėjo prie iššūkių sprendimo. Todėl, jos teigimu, kryptingas ir organizuotas savanoriškos veiklos koordinavimas galėtų būti svarbi parama ne tik nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir savanorišką veiklą vykdančioms valstybinėms institucijoms bei vietos bendruomenėms.

    Ji taip pat pabrėžė, kad, remiantis kitų Europos valstybių patirtimi, savanorystė gali prisidėti prie bendrojo vidaus produkto kūrimo ir turėti apčiuopiamą ekonominę naudą. Vis dėlto tam reikalingos kryptingos investicijos – lėšos, skirtos savanorystės koordinavimo sistemai kurti ir palaikyti.

    Renginys baigėsi neformalia apskritojo stalo diskusija prie kavos puodelio. Dalyviai dalijosi įžvalgomis ir praktinėmis idėjomis, kaip stiprinti savanorystę Pietų Lietuvoje.

    Diskusijos pabaigoje sutarta ieškoti savanorišką veiklą koordinuojančios įstaigos Alytaus apskrities regione ir aktyviai įsitraukti į organizatorių planuojamus savanorių koordinavimo bei mentorystės mokymus, numatytus antrą šių metų ketvirtį. Norintys prisijungti prie mokymų kviečiami registruotis el. paštu.

    Apibendrinant pabrėžta, kad diskusija ne tik atskleidė esamą situaciją, bet ir išryškino kryptį: siekiant tvarios savanorystės plėtros, būtinas profesionalus koordinavimas, stiprus nevyriausybinis sektorius ir bendras institucijų bei bendruomenių įsitraukimas.

    Veikla finansuota iš Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projekto „Tėviškės namų bendruomenės teikiamų psichosocialinių paslaugų kokybės gerinimas ir plėtra“ lėšų.

  • 22 metai NATO: Lietuva jau skiria 5,38 proc. BVP gynybai – kuo tai baigsis Aljanse?

    22 metai NATO: Lietuva jau skiria 5,38 proc. BVP gynybai – kuo tai baigsis Aljanse?

    Kovo 29-ąją Lietuva minės 22-uosius narystės NATO metus. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir nuoseklaus šalies saugumo stiprinimo laikotarpis, kai gynyba grindžiama kolektyvine gynyba, sąjungininkų solidarumu ir transatlantine vienybe.

    Per daugiau nei du dešimtmečius NATO tapo neatsiejama Lietuvos saugumo architektūros dalimi – nuo oro policijos misijos iki nuolatinio sąjungininkų karių buvimo šalyje. Narystė Aljanse išlieka pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, kartu reiškianti ir įsipareigojimą investuoti į nacionalinius pajėgumus bei sudaryti sąlygas veikti drauge su partneriais.

    Su sąjungininkais Lietuva pabrėžia bendrą tikslą – išlaikyti transatlantinę vienybę ir užtikrinti, kad būtų apgintas kiekvienas NATO teritorijos centimetras. Stiprinamos karinės pajėgos ir didinamas jų parengtumas, siekiant veiksmingai atgrasyti Rusiją.

    Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka įsipareigojusios NATO, tačiau kartu didėja Europos valstybių atsakomybė. Europos vaidmuo Aljanse auga, o 2025 m. NATO viršūnių susitikimas Hagoje vertinamas kaip svarbus etapas, susijęs su nuosekliu ir reikšmingu gynybos išlaidų didinimu. Sąjungininkai sutarė gynybai ir saugumui skirti 5 proc. BVP.

    Lietuva pabrėžia, kad atsakomybę prisiima nedvejodama. Šiuo metu gynybai skiriama 5,38 proc. BVP – pagal šį rodiklį Lietuva yra pirmoje vietoje NATO. Šalis plėtoja karinius pajėgumus pagal Aljanso reikalavimus, kuria nacionalinę diviziją, stiprina oro gynybą ir vysto infrastruktūrą, skirtą tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių dislokavimui bei pratyboms.

    Sąjungininkų buvimas Lietuvoje įvardijamas kaip vienas esminių atgrasymo elementų:

    – Nuo narystės pradžios Lietuvos oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Per 22 metus rotacijas vykdė 17 valstybių. Taip pat rengiamos pratybos su oro gynybos sistemomis.
    – Nuo 2017 m. Lietuvoje dislokuota Vokietijos vadovaujama kovinė grupė, kurioje dalyvauja Nyderlandai, Norvegija, Čekija, Kroatija, Belgija ir Liuksemburgas. Prie veiklų prisidėjo ir Islandija bei Prancūzija.
    – Lietuva rengiasi pilno pajėgumo Vokietijos brigados perkėlimui ir nuolatiniam buvimui šalyje nuo 2027 m. pabaigos.
    – Nuo 2019 m. Lietuvoje nepertraukiamas rotacijas vykdo JAV sunkusis batalionas. JAV tęsia karių buvimą, o rotacijos vyksta be pertraukų. Lietuva didina priimančiosios šalies paramą.

    Akcentuojama, kad narystė NATO yra pagrindinė Lietuvos saugumo garantija, tačiau kartu tai ir įsipareigojimas stiprinti gynybą. Lietuva didina gynybos finansavimą, remia gynybos pramonės plėtrą, dalyvauja NATO operacijose ir misijose, stiprina Aljanso atgrasymą bei kolektyvinę gynybą, taip pat puoselėja transatlantinius ryšius.

    Krašto apsaugos ministerijos informacija

  • Alytuje – Žemės dienos šurmulys: repuos su žaliais nykštukais ir puoš Žemės planetą

    Alytuje – Žemės dienos šurmulys: repuos su žaliais nykštukais ir puoš Žemės planetą

    Kovo 20 d. 12 val. Alytaus miesto sodo estradoje į Žemės dienai skirtą renginį rinksis Alytaus miesto mokyklų pradinių klasių mokiniai, miesto vadovai, bendruomenė ir įvairių įstaigų atstovai.

    Renginio metu mokiniai kartu su žaliais nykštukais, keliaujančiais po pasaulį ir prižiūrinčiais tvarką Žemėje, repuos dainelę apie išteklių saugojimą, o savo dekoruotais nameliais puoš „Žemės planetą“.

    Šventėje skambės Alytaus jaunimo centro vokalo studijos „Bel Canto“ (mokytoja Asta Pilypaitė), Alytaus Vidzgirio mokyklos „Drevinuko“ skyriaus dainavimo studijos bei vokalo studijos „Vaja“ atliekamos dainos. Žalieji nykštukai ir renginio vedėjai – Alytaus jaunimo centro dramos studijos „Skrajokliai“ (mokytojai Ieva Ivanauskienė ir Jonas Gaižauskas) mokiniai.

    1971 m. Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną. Šiai progai pasirinktas pavasario lygiadienis – metas, kai dienos ir nakties trukmė tampa vienoda visuose Žemės rutulio taškuose. Nuo 1992 m. kovo 20 d. Pasaulinę Žemės dieną kasmet mini ir Lietuva.

    Organizatoriai primena, kad pokyčiai prasideda nuo kiekvieno žmogaus: puoselėdami tai, ką mums suteikė Žemė, ir prie planetos išsaugojimo prisidėdami mažais kasdieniais darbais, paliksime prasmingą pėdsaką ateities kartoms.

    Aplinkos apsaugos skyriaus informacija

  • Kaunas smogia neprižiūrimiems pastatams: NT mokestis šoktelėjo iki 5 proc. – kas paklius į sąrašą?

    Kaunas smogia neprižiūrimiems pastatams: NT mokestis šoktelėjo iki 5 proc. – kas paklius į sąrašą?

    Nuo šiol į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą patenkančių objektų savininkams teks dar labiau paploninti pinigines. Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, tarifas padidintas iki 5 proc. Taip siekiama paskatinti apleistų ir nenaudojamų pastatų savininkus tinkamai pasirūpinti savo turtu.

    Į 2025 metų vadinamąjį „juodąjį“ sąrašą įtraukti 195 nekilnojamojo turto objektai. Daugiausia neprižiūrimų pastatų fiksuojama miesto centre, Aleksote, Šilainiuose ir Šančiuose. Tarp dažniausiai pasikartojančių vietų – objektai Šv. Gertrūdos, Partizanų, Ašigalio gatvėse, taip pat Europos, A. Juozapavičiaus ir Vytauto prospektuose.

    „Iki šiol apleisto ar neprižiūrimo turto savininkams buvo taikomas 3 proc. tarifas. Nuo metų pradžios, įsigaliojus pakeitimams, mokestis didėja iki 5 proc.

    Kiekvienais metais neprižiūrimo ir apleisto nekilnojamojo turto sąrašai metų pabaigoje teikiami miesto tarybai, todėl jų savininkai dar turi laiko prisiimti atsakomybę ir sutvarkyti jiems priklausančius objektus“, – sako Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė. Ji taip pat primena, kad nekilnojamojo turto mokestį renka „Valstybinė mokesčių inspekcija“.

    Kaunas, siekdamas mažinti neprižiūrimų pastatų skaičių, kasmet prisideda prie byrančių fasadų atnaujinimo. Gyvenantiems kultūros paveldo teritorijose ir vietovėse sudarytos galimybės pretenduoti į miesto finansavimą per Paveldotvarkos programą. Pastatų savininkai, kurių objektai svarbūs miesto įvaizdžiui, tvarkymo darbams gali pasinaudoti ir Įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo programa.

    „Miestas yra sukūręs pakankamai įrankių, kuriais galima tvarkyti pastatus. Vien nuo Paveldotvarkos programos starto atnaujinta beveik 250 objektų, tam skirta beveik 6 milijonai eurų. Pernai programa tapo patrauklesnė – gyventojų paraiškos buvo priimamos ištisus metus. Nuoširdi padėka tiems, kurie rodo valią, tvarkosi ir gražina Kauną“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Įsigaliojus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimams, šiemet į sąrašą gali būti įtraukti ir objektai, kuriems nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję daugiau kaip 10 metų, o per pastaruosius penkerius metus duomenys nebuvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. Taip pat gali būti vertinami faktiškai naudojami objektai, kurių statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

    Antradienį šiems pokyčiams pritarė posėdžiavusi miesto taryba.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Kaunas išdalijo „Fortūnas“: kas atsiėmė statulėles ir premijas, nustebino naujovė

    Kaunas išdalijo „Fortūnas“: kas atsiėmė statulėles ir premijas, nustebino naujovė

    Artėjant Tarptautinei teatro dienai „Kauno miesto savivaldybė“ tradiciškai sukvietė teatro bendruomenę į iškilmingą renginį. Ceremonijos metu, aidint aplodismentams, miestas padėkojo talentingiausiems kūrėjams, aktoriams ir režisieriams – už ryškiausius metų darbus bei viso gyvenimo nuopelnus įteiktos „Fortūnos“ statulėlės, padėkos ir miesto premijos.

    „Kuomet žmonėms sunku arba labai linksma, dalis jų eina pas psichologus, dalis į maldos namus, o kiti ateina pas Jus į teatrą. Iš tiesų, jūs esate tiltas į žmonių sielas. Galiu drąsiai sakyti, kad jūsų darbas nėra profesija, tai – gyvenimo būdas. Už tai jums didžiausia pagarba. Neabejoju, kad kol Kaune į teatrus drieksis eilės su miestu ir jo žmonėmis viskas bus gerai“, – antradienio vakarą sveikindamas bendruomenę sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Kaunas nuosekliai puoselėja teatro meną, skaičiuojantį jau antrą šimtmetį, ir kasmet suburia bendruomenę pagerbti ryškiausių praėjusių metų darbų autorius. Šventinė ceremonija tapo proga ne tik įteikti apdovanojimus, bet ir dar kartą priminti, kokią svarbią vietą teatralai užima miesto kultūriniame gyvenime.

    Šių metų ceremonija išsiskyrė ir reikšminga naujove: pirmą kartą „Fortūnos“ diplomo laureatams skirtos piniginės premijos. Kiekvienas diplomą pelnęs kūrėjas šiemet papildomai įvertintas 1000 eurų premija, taip pabrėžiant miesto dėkingumą už jų indėlį į kultūrą.

    Šiemet „Fortūnos“ statulėlės ir 3000 eurų premijos įteiktos ryškiausiems profesionaliojo teatro kūrėjams. Tarp laureatų – režisieriai ir choreografai Mariia Bakalo ir Tadas Almantas už kūrybinę partnerystę spektaklyje „Prisirišimas“, „Kauno valstybinio muzikinio teatro“ solistė Gabrielė Bukinė už Adrianos Lekuvrer vaidmenį operoje „Adriana Lekuvrer“, „Kauno šokio teatro „Aura““ vadovė Birutė Letukaitė (Birūta Komskienė) už konceptualią režisūrą ir originalią spektaklio „Jūra“ idėją. Taip pat apdovanota aktorė Goda Piktytė už vaidmenį mono spektaklyje „Mergaitės ir berniukai“, baleto artistė Stefanija Nosovaitė už temperamentą ir plastikos laisvę šokio spektaklyje „Karmen“, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis už spektaklio „Lygiosios trunka akimirką“ meninę visumą.

    Už ilgametį, profesionalų ir kūrybiškai brandų indėlį į scenos meną apdovanotas „Kauno valstybinio muzikinio teatro“ solistas Gediminas Maciulevičius.

    „Fortūnos“ diplomai ir 1000 eurų premijos taip pat skirtos gausiam būriui kūrėjų: šokėjui Pepe Jaimes (Jose Manuel’iui Jaimes’ui Mojarro) – už ryškius vaidmenis šokio spektakliuose, aktoriui Adomui Jasiukėnui už spektaklį „Pažadink savo vidinę deivę“, solistei Gabrielei Kuzmickaitei už spektaklį „Linksmoji našlė“, choreografui ir trupės vadovui Mariui Pinigui už spektaklį „Žmogus mėnulyje“, vaizdo projekcijų dailininkui Tomui Stoniui už spektaklį „Alisa Veidrodžio karalystėje“. Diplomais įvertinti ir režisieriai: Jūratė Trimakaitė už spektaklį „Lapiukas ir žiema“ bei Karolis Zajauskas už spektaklį „Piteris Penas“.

    „Fortūnų“ apdovanojimai – jau 30 metų puoselėjama tradicija, liudijanti, kaip Kaunas vertina savo kūrėjus ir jų darbą. Tai ne tik įvertinimas už pasiekimus, bet ir kvietimas kurti toliau, stiprinti miesto kultūrinį identitetą ir auginti Kauno, kaip kūrybiško bei gyvo miesto, vardą.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Tvoros Laisvės alėjoje nustebino kauniečius: prasidėjo svarbių Vytauto parko laiptų remontas

    Tvoros Laisvės alėjoje nustebino kauniečius: prasidėjo svarbių Vytauto parko laiptų remontas

    Šią savaitę ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta pėsčiuosius pasitiko tvoros – vienoje įkalnės pusėje pradėtas Vytauto parko laiptų atnaujinimas. Kol vyks darbai, kauniečiai raginami rinktis apylanką per Parodos kalną.

    „Šiemet miesto laiptų atnaujinimui skirsime didelį dėmesį. Vytauto parko prieigos – ne išimtis. Tai viena pagrindinių susisiekimo arterijų, jungianti Žaliakalnį su miesto centru. Vien pernai šiais laiptais naudojosi tūkstančiai keliavusių į sporto renginius ir koncertus.

    Pakopų būklė kasmet vis prastėjo, todėl pokyčių neišvengiamai reikėjo“, – sako Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

    Šią savaitę įkalnėje ties Vytauto parko laiptais prasidėjo pirmieji darbai: ardomos prastos būklės pakopos, tvarkomi išsiklaipę turėklai ir dviračiams skirti loveliai.

    Vietoje jų bus įrengti nauji granitiniai laiptai, dviračių pandusas, pastatyti suoliukai, atnaujintas apšvietimas. Remonto vertė – 478 tūkst. eurų su PVM.

    Planuojama, kad pagrindiniai darbai bus atlikti per šiuos metus.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Kalnietis atvirai: „Dariaus ir Girėno“ stadionas pakeitė futbolą – ką tai reiškia Kaunui

    Kalnietis atvirai: „Dariaus ir Girėno“ stadionas pakeitė futbolą – ką tai reiškia Kaunui

    Kaunas, dažnai vadinamas Lietuvos krepšinio sostine, pastaraisiais metais vis drąsiau žengia ir į populiariausio pasaulyje sporto – futbolo – teritoriją. Prie to prisideda ne tik modernus Dariaus ir Girėno stadionas bei augantis žiūrovų skaičius tribūnose, bet ir įspūdingą progresą demonstruojantis FK „Kauno „Žalgiris““.

    „Mūsų tikslas, kad futbolas taptų įpročiu kauniečiui, kad tai būtų jo savaitės dalis“, – sako klubo prezidentas Mantas Kalnietis, pernai kartu su komanda po 18 metų pertraukos Kaunui sugrąžinęs Lietuvos futbolo čempionų titulą.

    Legendinis šalies krepšininkas pasidalijo mintimis apie perėjimą iš krepšinio į futbolą, patirtus iššūkius ir komandos viziją.

    Treji metai prie FK „Kauno „Žalgiris““ prezidento vairo – kas per šį laiką pasikeitė?

    Atėjau iš visiškai kito pasaulio – visą gyvenimą buvau profesionalus sportininkas, o ne vadovas. Pradžioje buvo daug abejonių ir klausimų, ar sukauptas žinias krepšinyje pavyks pritaikyti futbole. Laikui bėgant ir atsiradus patirčiai tų klausimų mažėja, tačiau jie vis dar iškyla. Vis labiau matau, kad komandinis sportas, nesvarbu, kokia šaka, remiasi panašiais principais: komanda, struktūra, pasitikėjimu, aiškiomis rolėmis.

    Per tuos metus pats labai „nusileidau ant žemės“. Iš pradžių atrodė, kad viskas įvyks greičiau, kad galime iškart kovoti dėl titulų ir juos laimėti. Prireikė laiko suprasti futbolo specifiką. Dabar požiūris kur kas ramesnis ir brandesnis, turiu daugiau kantrybės. Šaknys tvirtai įleistos į futbolą, o visa koncentracija sutelkta būtent jam.

    Klubas per tą laiką taip pat paaugo – tapome Lietuvos čempionais, sustiprėjo visa organizacija, atsirado daugiau aiškumo. Tačiau svarbiausia – turime kryptį ir žinome, kur einame.

    Kiek jūsų kelyje ir pasirinkimuose buvo svarbus Kaunas?

    Kaunas ir ilgesys namams iš esmės buvo lemiamas faktorius. Net ir gyvendamas užsienyje, kad ir Milane, kiekvieną laisvą dieną stengdavausi grįžti namo, nes labai trūkdavo Kauno. Ryšys su miestu niekur nedingo. Kai atsirado galimybė prisidėti prie futbolo Kaune, viskas natūraliai susidėjo į vieną: Kaunas, „Žalgirio“ vardas, stadionas.

    Atsirado jausmas, kad čia galima kurti kažką ilgalaikio – ne tik būti proceso dalimi, bet ir prisidėti prie klubo augimo. Norėjosi, kad kauniečiai galėtų didžiuotis ne tik stipriu krepšiniu, bet ir futbolu.

    Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte per šį laikotarpį?

    Atėjęs daug dalykų dariau tarsi prieš srovę. Didžiausias iššūkis buvo eiti prieš nusistovėjusias nuostatas. Pirmais metais nebuvo rezultatų, vyko didelė trenerių kaita. Natūraliai atsirado skeptikų, kalbėjusių, kad tai, kas veikia krepšinyje, futbole neveikia. Būdavo momentų, kai ir pats pradėdavau galvoti, kad gal jie teisūs, bet kartu atsirasdavo ir užsispyrimas įrodyti, kad galime.

    Labai padėjo patirtis iš krepšinio – kritika ten yra kasdienybė. Iš to man atsirado savotiški „šarvai“, todėl komentarai nebe taip veikia, o dažniau motyvuoja siekti rezultatų, kuriuos pernai ir pademonstravome.

    Po 18 metų sugrąžinote į Kauną Lietuvos čempionų titulą. Ką šis pasiekimas iš tikrųjų reiškia?

    Manau, tai yra patvirtinimas, kad einame teisinga linkme. Džiaugsmas buvo neišpasakytas, tačiau kartu atėjo ir suvokimas, kad tai tik pradžia. Mūsų tikslai neapsiriboja vien Lietuvos čempionato pergale.

    Norime užpildyti stadioną, pritraukti daugiau žiūrovų ir auginti jų susidomėjimą futbolu. O Europos kontekste siekiame būti ne tik dalyviais, bet ir konkurencingais varžovais.

    Pastaraisiais metais klubas varžosi ir europiniuose turnyruose. Kaip vertinate pasirodymą šiame fronte? Kokius tikslus išsikėlėte šiam sezonui, žinant, kad pirmą kartą pasirodysite UEFA Čempionų lygos atrankoje?

    Lūkesčiai kasmet didėja, ypač kai kažkas pavyksta. Praėjęs sezonas parodė, kad galime kautis: praėjome du etapus, o pasitraukėme tik trečiajame. Aiškiai matau, kodėl nepasisekė ir ko pritrūko – į tai šį sezoną ir koncentruojamės.

    Futbole ypač svarbų vaidmenį vaidina burtai, nes sportas sunkiai prognozuojamas, ypač komandinis – niekada nežinai, kokį varžovą gausi. Kartais gali padaryti viską ir net daugiau, tačiau rezultato negauti. Svarbu suvokti, kad tai natūrali proceso dalis, o kartais prireikia ir skaudžių pamokų.

    Kiek komandos formavime dalyvauja intuicija? Ar pasitaiko klaidų?

    Dabartine komandos sudėtimi esu labai patenkintas, tačiau formuojant ekipą pasitikiu žmonėmis, kurie už tai atsakingi – treneriu ir sporto direktoriumi. Be jų pritarimo komandoje neatsirado nė vienas žaidėjas. Jei jie tiki – tikiu ir aš.

    Vis dėlto klaidų pasitaiko, jų neišvengsi. Svarbiausia nebijoti. Kartais kolektyve natūraliai atsiranda baimė „nepataikyti“, pasirinkti ne tą žaidėją. Tačiau realybė tokia, kad be klaidų progresas neįmanomas. Reikia stengtis nudegti kuo mažiau, o dar svarbiau – pasimokyti ir nekartoti.

    Ar jaučiasi augantis ryšys su miesto sirgaliais?

    Tikrai jaučiasi. Lyginant su ankstesniais metais, lankomumas augo ne procentais, o kartais. Pernai pasiekėme rekordą – rungtynėse apsilankydavo 6–7 tūkst. žiūrovų. Lietuvoje tai tikrai daug.

    Dirbame ir su jaunimu, mokyklomis, kviečiame moksleivius į stadioną. Mūsų tikslas, kad futbolas taptų įpročiu kauniečiui, kad tai būtų jo savaitės dalis, nes mes nesame Lietuvos komanda – mes esame Kauno komanda.

    Čia labai svarbu ne tik laimėti, bet ir gerai žaisti. Žiūrovui reikia emocijos, atakų, smūgių, dinamikos, todėl siekiame ne tik rezultatų, bet ir patrauklaus žaidimo.

    Ar Dariaus ir Girėno stadionas stipriai prisideda prie komandos progreso?

    Stadionas vienareikšmiškai yra mūsų didžiausias privalumas. Turime infrastruktūrą ir sąlygas, kurių Lietuvoje niekas daugiau neturi. Tai leidžia futbolininkams treniruotis ant natūralios vejos, o futbolo kasdienybėje tai itin svarbu.

    Taip pat turime daugiau galimybių prisivilioti profesionalius žaidėjus, pasiūlydami aukščiausio lygio sąlygas, nes realybė tokia, kad Lietuva nėra pirmas pasirinkimas legionieriams.

    „Dariaus ir Girėno stadionas atvėrė naują etapą futbolui Lietuvoje. Mums, kaip klubui, itin smagu, kad tai mūsų namų stadionas“, – pabrėžia M. Kalnietis.

    Jaunimo ugdymas – klubo strateginis prioritetas?

    Tai vienas svarbiausių mūsų projektų. Turime B komandą – artimiausią pamainą pagrindinei ekipai, kurioje žaidžia jaunimas. Tačiau esmė ne vien rezultatuose – svarbiausia paruošti tvirtus žaidėjus, galinčius žaisti aukščiausiame lygyje ir ateityje atstovauti klubui. Ir čia kalbame ne tik apie futbolą.

    Pradedame nuo disciplinos – elgesio ir vertybių. Kaip elgiesi aikštėje ir už jos ribų, kaip dirbi, kaip mąstai. Jei galvoje nėra tvarkos, apie profesionalumą kalbėti per anksti. Tikiu, kad susidėliojus šiuos dalykus, kokybė ateina natūraliai.

    Kas vis dar stabdo futbolo „įsivažiavimą“ Lietuvoje?

    Kultūros trūkumas. Futbolas nėra taip giliai įsišaknijęs kaip krepšinis: neturime tiek ryškių žvaigždžių, mažesnis emocinis ryšys. Paradoksalu, bet Lietuvoje daugiau vaikų žaidžia futbolą nei krepšinį. Tai reiškia, kad potencialas yra ir pakankamai ryškus, tik klausimas, kaip jį išnaudoti.

    Todėl mūsų atsakomybė – sukurti sistemą, kuri augintų ne tik žaidėjus, bet ir pačią futbolo kultūrą.

    Kokią matote Kauno futbolo ateitį?

    Užsimerkiu ir matau po 10–15 metų pilną Dariaus ir Girėno stadioną, kuris „braška per siūles“. Žaidžiame namuose Europos lygos rungtynes, į kurias neįmanoma gauti bilietų, o Kaunas futbolu gyvena ne epizodiškai, o nuolat. Tai nėra tik svajonė – tai tikslas, kurį, mano manymu, tikrai galima pasiekti.

    Ko palinkėtumėte Kaunui?

    Kaunui linkiu išlaikyti dabartinį augimo tempą. Miestas sparčiai keičiasi – tai mato ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš užsienio, kurie vis dažniau sako, kad Kaunas tampa europietišku miestu.

    Taip pat esu sakęs, kad Kaune nėra žodžio „aš“ – esame mes. Norėtųsi, kad šis požiūris išliktų, nes būtent jis leidžia miestui augti.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Kaunas nustebins: pamirškite planus, šis miestas leidžia atostogauti savo tempu

    Kaunas nustebins: pamirškite planus, šis miestas leidžia atostogauti savo tempu

    Pauzė – kasdienybės dalis. Istorijos pamokos – su taure rankose. Mylimo atlikėjo koncertas – gamtos apsuptyje. Desertas prie kavos – pagal patyrusių kauniečių rekomendacijas. Kaunas primena paprastą tiesą: atostogos dideliame mieste nebūtinai turi būti suplanuotos iki smulkmenų, prikimštos lankytinų vietų ir bėgimo nuo vieno objekto prie kito.

    Čia tempą diktuojate jūs. Laisvą pusdienį ar savaitgalį Kaune galima leisti kaunietišku ritmu – ramiu, bet kupinu atradimų.

    Erdvė kvėpuoti

    Lėtesnis tempas Kaune pirmiausia juntamas fiziškai. Net darbo dienos rytą į biurus skubantys žmonės dažniau žingsniuoja nei lekia – ir, regis, visada randa laiko kavos puodeliui su netikėtai sutiktu pažįstamu. Laikas tiesiog būti, stebėti bundantį miestą ar prisėsti ant suolelio Laisvės alėjoje nuo pat jos atsiradimo XIX a. viduryje tapo kaunietiško gyvenimo būdo dalimi.

    Dar vienas laisvalaikio Kaune bruožas – drąsa nukrypti nuo maršruto tam, kad pabūtumėte arčiau gamtos. Pačioje senamiesčio širdyje laukia Santakos parkas, kur susitinka dvi upės, o vos kelios minutės nuo Laisvės alėjos šurmulio – Nemuno sala. Žaliakalnyje vilioja šimtametis Ąžuolynas, Panemunėje – gaiviai kvepiantis pušynas. O gal vietoj valandos prekybos centre verčiau pasivaikščioti prie Kauno marių ir pasigrožėti barokiniais Pažaislio vienuolyno mūrais, kuriuose, rodos, laikas sustoja?

    Muziejus be darbo valandų

    Ne kiekviename mieste rasite muziejų, kuriuose lankytojai gali būti pasitinkami su putojančio gėrimo taure, o patirtinės ekskursijos trunka tiek, kiek norisi patiems. Centre ir Žaliakalnyje gausu istorinių namų, kuriuose kadaise gyveno meno kūrėjai ir visuomenės veikėjai – juos įdomu apžiūrėti tiek iš vidaus, tiek iš išorės.

    Jei planuojate klajoti maršrutu „Čiurlenantis Kaunas“, į kelioninį krepšį verta įsimesti ausines. Kelias prasideda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir tęsiasi per miestą, kviesdamas sustoti, įsiklausyti ir pamatyti daugiau, nei telpa į įprastą ekskursiją.

    Modernistinė architektūra – tarpukario Kauno vizitinė kortelė – iki šiol išlaikiusi savo veidą ir įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Išpuoselėtos vilos, privatūs ir viešieji pastatai, skverai su skulptūromis ir nuoseklus gatvių tinklas leidžia sakyti, kad istorinis Kaunas yra tarsi vienas didelis muziejus po atviru dangumi, veikiantis visą parą.

    Kultūra be kamščių

    Tačiau tai muziejus, kuriame nuobodu nebūna. Iki viduramžių siekiantis paveldas Kaune natūraliai dera su šiuolaikiniais miesto elementais. XXI a. architektūra, miesto sienų spalvynas, renginių gausa ir gamtos mozaikos kas sezoną verčia šį miestą pamilti iš naujo: atrasti naujas pasimatymų vietas, išbandyti nepažintas erdves ar sugrįžti į jau pamėgtus kampelius.

    Ir dar vienas svarbus dalykas: Kaune dažniausiai nėra eilių – nebent prie itališkų ledų karštą vasaros dieną.

    Galbūt kaip tik šią vasarą Dainų slėnyje, „Žalgirio“ arenoje ar vienoje miesto terasų koncertuos jūsų mėgstamas atlikėjas? Kaunas patogus tuo, kad didžiosios pramogų vietos yra čia pat, centre. Netoli – ir seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“, ir miesto barai bei kavinės.

    Kultūros ir pramogų erdves, įskaitant Dariaus ir Girėno stadioną, patogu pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu. O po renginio nereikia varginančių kelionių – vos kelios ar keliolika minučių, ir jau galite ramiai aptarinėti koncerto įspūdžius kavinėje.

    Gastronominiu tempu

    Pusryčiams – jūsų mėgstamai paruošti kiaušiniai, varškėtukai ar kvapni cinamoninė bandelė. Antram puodeliui rūšinės kavos laiko taip pat atsiras – ypač jei būtent tada planuosite lėtus pietus. Itališka, prancūziška, o gal istorinė lietuviška virtuvė? O gal degustacinė vakarienė iš sezoninių produktų restorane, kurio virtuvė jau įvertinta ar pastebėta „Michelin“ gido?

    Pamirškite dietas ir svarstykles – Kauno gastronomijos žemėlapis tankus ir įvairus. Šeštadienį verta užsukti į ūkininkų turgų prie Kauno pilies, o jei dar liko vietos krepšyje, galima įkišti nosį į „Vieno prancūzo sandėliuką“ – sakoma, kad po tokio apsilankymo santykis su sūriu gali pasikeisti ilgam. Žinoma, į gerąją pusę.

    Kaune daug kas remiasi į laisvę: laisvę rinktis lėtą rytą, ilgus pietus ar energingą vakarą; ryto tylą gamtoje ar vasariškus atradimus mieste. Kaunas suteikia ir prabangą nesirinkti – tiesiog pasiimti viską, ko norisi.

    Turizmo ir informacijos centro „Kaunas IN“ informacija ir nuotraukos.