CP v2

Category: Regionai

  • Mažeikių šventė tęsiasi: Senamiesčio parke nuskambėjo dainuojančių vaikų festivalis

    Mažeikiuose gegužės 29 dieną įsibėgėjo miesto šventės Miestas vingyje Ventos programa: antroji diena Senamiesčio parke pradėta IX respublikiniu dainuojančių vaikų festivaliu Muzika žiedų ir vėjų. Organizatorių teigimu, renginyje dalyvavo apie 400 vaikų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

    Festivalio atidaryme susirinkusiuosius pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir Seimo narė Ingrida Braziulienė. Jos linkėjo geros nuotaikos, bendrystės ir sėkmingos artėjančios vasaros, o pagrindiniu šventės akcentu įvardijo vaikų ir jaunimo kūrybiškumą.

    Scenoje pasirodė 25 kolektyvai: ansambliai ir chorai iš Kuršėnų, Klaipėdos, Telšių, Akmenės rajono Papilės, Šiaulių rajono Voveriškių bei Mažeikių ugdymo ir muzikos įstaigų. Skambėjo skirtingų stilių repertuaras, leidęs palyginti regionų chorinio dainavimo tradicijas ir jaunųjų atlikėjų parengtį.

    Tokio formato festivaliai miestų šventėse tampa ne tik koncertu, bet ir neformalia edukacija: vaikai įgauna sceninės patirties, mokosi disciplinos, darbo grupėje ir viešo pasirodymo kultūros. Kultūros lauko ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas įsitraukimas į chorinę veiklą dažnai tampa ilgalaikiu ryšiu su muzikiniu ugdymu ir vietos bendruomenės tradicijomis.

    Festivalį organizavo Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla, į šventės programą įtraukdama ir svečius iš kitų savivaldybių. Miesto šventės organizatoriai skelbia, kad renginiai tęsiasi ir toliau, o Senamiesčio parkas antrąją dieną tapo pagrindine vieta šeimoms ir muzikos kolektyvams susitikti.

  • Paskutinis skambutis Jonavos Senamiesčio gimnazijoje: sveikinimai, palinkėjimai ir simboliai

    Paskutinis skambutis Jonavos Senamiesčio gimnazijoje: sveikinimai, palinkėjimai ir simboliai

    Jonavos Senamiesčio gimnazijoje nuaidėjo Paskutinis skambutis, subūręs XXVIII laidos abiturientus, jų artimuosius, mokytojus ir gimnazijos bendruomenę. Šventė tapo ne tik atsisveikinimu su pamokomis, bet ir prasmingu akcentu prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją.

    Renginyje abiturientus sveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė. Sveikinimuose skambėjo padrąsinimai nebijoti pokyčių ir atsakingai žengti į kitą etapą.

    „Tegul visi gyvenimo vėjai būna palankūs, o jei atsitiktų priešingai, lai jie tik sustiprina jūsų bures“, – sakė Birutė Gailienė.

    Šventės metu abiturientams skirti žodžiai ir dėmesys atskleidė tradicijos svarbą mokyklos gyvenime: prisiminti nueitą kelią, padėkoti mokytojams ir tėvams, o kartu aiškiai įvardyti artimiausius iššūkius. Paskutinis skambutis daugelyje Lietuvos mokyklų simboliškai žymi perėjimą nuo kasdienio mokymosi ritmo prie savarankiškumo ir sprendimų, kurie nulems artimiausius metus.

    Programoje skambėjo pirmųjų mokytojų sveikinimai, abiturientus palaimino Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos dekanas Virginijus Birjotas. Į susirinkusiuosius kreipėsi gimnazijos direktorius Darius Mockus, o gimnazijos bendruomenė dėkojo tėvams už bendradarbiavimą ir paramą mokyklos veiklose.

    Šventinę nuotaiką kūrė abiturientų ir trečiųjų klasių mokinių pasirodymai, mokytojų įsitraukimas, taip pat Mindaugo Rozenbergo atliekamos saksofono melodijos. Renginyje pristatytas ir alumnės Kamilės Valvonytės kurtas šokis, o finaliniu akcentu tapo abiturientų pasirodymas bei simbolinis šachmatų žaidimas, priminęs apie strategiją, kantrybę ir atsakomybę renkantis tolesnį kelią.

  • Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje šią savaitę pasveikintas 200-asis šiais metais čia gimęs kūdikis. Jubiliejiniu naujagimiu tapo Domas – antrasis Gretos ir Ramūno šeimos vaikas.

    Šeimą pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs bendruomenės palaikymą jaunai šeimai ir palinkėjęs sveikatos bei ramių naktų. Tokios progos ligoninėms tampa ne tik simboliniu pasiekimu, bet ir priminimu apie gimdymo paslaugų prieinamumo svarbą regione.

    Kas išskiria Jonavos gimdymo skyrių?

    Ligoninė akcentuoja, kad gimdyves čia pritraukia patyrusi medikų komanda ir atnaujinta, jauki aplinka. Šeimyninėse palatose sudarytos sąlygos patogiau apsistoti kartu su artimaisiais, o infrastruktūra pritaikyta poilsiui ir kasdieniams poreikiams.

    Įstaiga taip pat siūlo gimdymą spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje, kai gimdyvė kūdikį pasitinka skirtingomis spalvomis apšviestoje erdvėje. Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip būdas mažinti įtampą ir kurti ramesnę atmosferą, nors svarbiausia gimdymo patirtį vis tiek lemia medicininė priežiūra ir individualūs poreikiai.

    Vienkartinė išmoka gimus Jonavoje

    Jonavos rajono savivaldybė, skatindama rinktis gimdymą Jonavoje, gimdyvėms skiria vienkartinę piniginę išmoką. Nurodoma, kad ši parama mokama visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios ar deklaruotos vietos.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai siejamos su demografiniais iššūkiais ir noru stiprinti regionines sveikatos paslaugas. Praktikoje jos gali padėti šeimoms padengti pirmąsias kūdikio priežiūros išlaidas ir kartu prisidėti prie vietos gydymo įstaigos gimdymo skyriaus tvarumo.

    „Nuoširdžiai sveikinu tėvelius, sulaukusius didelės gyvenimo dovanos. Linkiu sveikatos, ramių naktų ir gražių akimirkų kartu. Tegul Domas auga laimingas, o Jonava jam visada būna saugūs bei mylimi namai“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

  • Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

    Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

    „Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

    Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

    Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

    Kur numatomas ILTE finansavimas

    Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

    Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

    Kiek investuota Kauno regione

    Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

    Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

    Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.

  • NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    NVO ataskaitos Registrų centrui: ką būtina pateikti ir kaip išvengti klaidų iki gegužės 31 dienos

    Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios asociacijų, viešųjų įstaigų bei labdaros ir paramos fondų forma, kasmet privalo pateikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Šį registrą administruoja Registrų centras, o dokumentai teikiami elektroniniu būdu per savitarnos sistemą.

    Pareiga teikti ataskaitas taikoma nepriklausomai nuo to, ar organizacija tais metais vykdė aktyvią veiklą, ar jos apyvarta buvo nedidelė. Laiku nepateikti dokumentai viešuose registruose matomi kaip atskaitomybės trūkumas, o tai gali apsunkinti dalyvavimą finansavimo konkursuose ir bendradarbiavimą su partneriais.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Pagrindinis dokumentų paketas yra metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Paprastai jis apima balansą, veiklos rezultatų ataskaitą ir aiškinamąjį raštą, kuriame paaiškinami svarbiausi finansiniai rodikliai bei taikyti apskaitos principai.

    Priklausomai nuo organizacijos dydžio ir teisinio reguliavimo, gali būti privaloma pateikti ir veiklos ataskaitą. Jei organizacijai taikomas privalomas auditas, kartu turi būti pateikiama ir auditoriaus išvada.

    Terminai: 30 dienų ir 5 mėnesiai

    Dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo. Kartu galioja ir galutinis terminas: ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

    Jei organizacijos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, praktinis terminas dažniausiai yra gegužės 31 diena. Tai reiškia, kad delsimas iki paskutinių dienų didina riziką nespėti dėl techninių trikdžių, netikslumų dokumentuose ar elektroninio pasirašymo problemų.

    Kaip pateikti per Registrų centrą?

    Ataskaitos teikiamos tik elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą, prisijungiant per elektroninę bankininkystę ar kitas tapatybės patvirtinimo priemones. Prisijungus reikia pasirinkti konkrečią organizaciją ir įkelti dokumentus arba užpildyti reikiamas formas sistemoje.

    Pateikimas patvirtinamas elektroniniu parašu, o atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad teikiami dokumentai atitinka patvirtintą versiją. Praktikoje verta išsisaugoti pateikimo patvirtinimą, kad prireikus būtų galima greitai įrodyti pateikimo faktą ir datą.

    Dažniausios klaidos ir pasekmės

    Viena dažniausių problemų yra pateikiamas ne visas dokumentų rinkinys, pavyzdžiui, pamirštamas aiškinamasis raštas arba nepridedama auditoriaus išvada, kai ji privaloma. Kita tipinė klaida yra pavėluotas pateikimas arba įkeliami dokumentai, kurie dar nepatvirtinti organizacijos valdymo organų.

    Už ataskaitų nepateikimą ar neteisingų duomenų pateikimą gali grėsti administracinė atsakomybė. Be to, nevykdoma atskaitomybė gali tapti praktine kliūtimi siekiant valstybės ar savivaldybių biudžetų finansavimo, nes galioja teisiniai ribojimai organizacijoms, neįvykdžiusioms ataskaitų pateikimo pareigos.

    Norint išvengti rizikų, verta iš anksto susiplanuoti ataskaitų parengimą, suderinti patvirtinimo datą ir nelaukti paskutinių dienų. Laiku pateikti dokumentai padeda išlaikyti organizacijos patikimumą, skaidrumą ir sklandų dalyvavimą projektinėje veikloje.

  • Panevėžys Ukrainai perduoda autobusą evakuacijai: kam jis bus naudojamas ir kas koordinuos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui suteikti humanitarinę pagalbą Ukrainai ir neatlygintinai perduoti Panevėžiui priklausantį autobusą „Neoplan N1116“ Zdolbunivo miesto savivaldybei. Autobusas bus skirtas civilių gyventojų evakuacijai iš pavojingų teritorijų į saugesnes vietas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tai nėra simbolinis gestas, o praktinė pagalba, kurios karo sąlygomis nuolat reikia vaikams, moterims ir kitiems pažeidžiamiems žmonėms. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Zdolbunivo savivaldybės prašymą turėti 40–50 vietų transporto priemonę evakuacijos ir pervežimo užduotims.

    Kas inicijavo pagalbą?

    Į Panevėžio miesto savivaldybę šių metų balandžio viduryje kreipėsi Zdolbunivo miesto meras Vladyslavas Sukhlyakas. Savivaldybė nurodė, kad reikalingas autobusas padėtų organizuoti gyventojų pervežimą iš rizikingų regionų, kai situacija tampa nesaugi.

    Įvertinus poreikį, humanitarinei paramai pasirinktas autobusas, kurį patikėjimo teise valdė Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras. Nurodoma, kad įstaigos veikloje ši transporto priemonė nebebuvo naudojama, todėl galėjo būti skirta pagalbai.

    Kaip bus užtikrintas perdavimas?

    Panevėžys skelbia, kad humanitarinės pagalbos perdavimui pritarė Užsienio reikalų ministerija, o pats perdavimo procesas bus koordinuojamas per Ukrainoje registruotą labdaros fondą „Nezlamnist.UA“. Šis fondas yra įtrauktas į Ukrainos humanitarinės pagalbos gavėjų registrą.

    Fondas tarpininkaus organizuojant autobuso pristatymą iš Panevėžio į Zdolbunivą. Tokia schema leidžia aiškiau apibrėžti atsakomybes, supaprastinti logistiką ir užtikrinti, kad transporto priemonė pasiektų konkrečią paskirtį vykdančią savivaldybę.

    Ką leidžia įstatymas?

    Sprendimas perduoti autobusą remiasi Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatomis. Jose numatyta, kad turtas, skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vykdyti arba humanitarinei pagalbai teikti, gali būti neatlygintinai perduodamas kitų valstybių institucijoms, savivaldybėms ar viešiesiems juridiniams asmenims.

    Panevėžio savivaldybė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste savivaldybių parama dažnai virsta konkrečiais sprendimais vietoje, kai svarbiausia yra greitas ir saugus žmonių išgabenimas. Tokios transporto priemonės ypač reikalingos organizuojant evakuaciją, kai alternatyvios susisiekimo galimybės yra ribotos arba nesaugios.

  • Panevėžyje startuoja festivalis „Susitikime penktadienį“: koncertai, edukacijos ir kinas

    Panevėžyje startuoja 16-asis vasaros renginių festivalis „Susitikime penktadienį“. Visą sezoną pagrindinės miesto erdvės, Laisvės aikštė ir Senvagė, virs atviromis susitikimų vietomis koncertams, edukacijoms, kino vakarams ir bendruomeninėms iniciatyvoms.

    Šių metų festivalio tema – Panevėžys – kuriantis save miestas. Organizatoriai akcentuoja, kad renginių programa siekia parodyti miestą kaip augantį per žmones, idėjas ir bendras patirtis, o dalis veiklų kvies panevėžiečius ne tik stebėti, bet ir patiems įsitraukti.

    Atidarymo vakaras: nuo eisenos iki kino

    Pirmoji festivalio diena skirta miesto tapatybės ir bendruomeniškumo temai. Lankytojams numatyti koncertai, edukacinės veiklos, poilsio erdvės ir interaktyvūs užsiėmimai, o vakarą užbaigs kinas po atviru dangumi.

    Tradiciniu vasaros sezono akcentu taps „Dūdų vasara“: muzikantai žygiuos nuo Laisvės aikštės iki Dailės galerijos kiemelio, kur vyks koncertas. Vėliau veiksmai persikels į Senvagės amfiteatrą, kuriame suplanuoti keli skirtingų žanrų pasirodymai.

    Renginiai tęsis visą vasarą

    Renginių ciklas vyks kiekvieną vasaros penktadienį iki rugpjūčio 28 dienos. Joninių savaitgalį dalis šventinių veiklų bus rengiama kitose miesto vietose, todėl programos geografija išsiplės už įprastų festivalio erdvių.

    Organizatoriai skelbia, kad per vasarą numatyta trylika vakarų, pritaikytų skirtingoms auditorijoms: nuo šeimų su vaikais iki muzikos ir kino mėgėjų. Programoje žadama derinti gyvus koncertus, pažintines veiklas ir kūrybines iniciatyvas.

    Kviečia prisijungti kūrėjus ir bendruomenes

    Festivalio veikloms kviečiami prisidėti gyventojai, organizacijos, kūrėjai ir verslai. Numatyta galimybė rengti edukacijas, kūrybines dirbtuves, pristatyti iniciatyvas ar kurti interaktyvias veiklas, kurios papildytų penktadienio vakarų programą.

    Taip pat kviečiami tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio paveldo puoselėtojai ir ūkininkai, norintys dalyvauti festivalio mugėje. Skelbiama, kad prekybos vietos mugėje bus suteikiamos nemokamai.

    Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio kultūros centras ragina šią vasarą miestą patirti iš naujo: ateiti į renginius, palaikyti kūrėjus ir įsitraukti į bendras veiklas. Organizatoriai pabrėžia, kad festivalio idėja – kurti gyvą miestą per susitikimus ir bendras patirtis.

  • Panevėžio paplūdimiai pasitinka sezoną: kur maudytis bus saugiausia ir kas naujo prie marių

    Panevėžys ruošiasi vasaros ir maudynių sezonui: nuo birželio 1 dienos gyventojams ir miesto svečiams bus atveriami oficialūs miesto paplūdimiai. Poilsiautojų lauks paplūdimys Piniavoje prie Lėvens upės ir paplūdimys prie Nevėžio upės užtvankos.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinėse poilsio vietose jau atlikti aplinkos tvarkymo ir infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tikslas – užtikrinti ne tik patogumą, bet ir aiškią informaciją apie saugų elgesį prie vandens.

    Paplūdimiuose atnaujinta infrastruktūra

    Paplūdimiuose įrengtos persirengimo kabinos, pastatytos informacinės lentos apie elgesio taisykles bei skelbiamus vandens kokybės tyrimų rezultatus. Taip pat sutvarkyta aplinka: nupjauta žolė, dezinfekuotos šiukšliadėžės, pastatyti tualetai ir atliekų konteineriai.

    Pasirengimo ir priežiūros darbus vykdo AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Prie „Ekrano“ marių esančiame paplūdimyje papildomai pastatyti du biotualetai, o saugesnėms maudynėms įrengti plūdurai, žymintys maudymosi zoną.

    Vandens ir smėlio tyrimai visą sezoną

    Savivaldybė praneša, kad visą vasaros sezoną bus nuolat stebima maudyklų būklė ir atliekami vandens bei smėlio kokybės tyrimai. Vandens mėginiai savivaldybės užsakymu bus tiriami kas dvi savaites, o prireikus – ir dažniau.

    Smėlio kokybė planuojama vertinti kartą per mėnesį. Nustačius vandens kokybės normų viršijimus ar mikrobiologinę taršą, gyventojai turėtų būti informuojami nedelsiant, kad būtų galima laiku pasirinkti saugesnę vietą poilsiui.

    Daugiau tikrinamų vietų ir naujas projektas prie marių

    Kaip ir kasmet, dėmesys bus skiriamas ir kitoms panevėžiečių pamėgtoms vietoms: vandens ir smėlio kokybė bus tikrinama Nevėžio upės užtvankoje, Kultūros ir poilsio parke esančioje braidykloje bei trijose naujose poilsio ir maudynių vietose prie užtvankos pakrantės.

    Oficialių miesto paplūdimių priežiūra vyks visą sezoną – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė primena, kad paplūdimių tvarka ir informacija apie tyrimus paprastai skelbiama vietoje, informaciniuose stenduose.

    Taip pat tęsiamas projektas „Šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje esančios teritorijos atgaivinimas sukuriant rekreacinę erdvę“. Savivaldybės teigimu, jau numatyti pagrindiniai sprendiniai, o šiuo metu projektuotojai rengia dokumentaciją projektinių pasiūlymų stadijoje.

    Planuojama įrengti smėlio paplūdimį ir maudymosi zoną, pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, vaikų žaidimų erdves, lauko treniruoklius bei paplūdimio tinklinio aikšteles. Numatyta ir terasa prie marių, pontoniniai tiltai, automobilių stovėjimo aikštelės, gelbėtojų ir sandėliavimo patalpos.

    Projektas apima ir kasdieniam patogumui svarbią infrastruktūrą: dušus, tualetus, persirengimo kabinas, apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus bei dviračių stovus. Skelbiama, kad visa erdvė būtų pritaikyta žmonėms su negalia.

  • Panevėžys atveria Senvagę vakarais: kada pamatyti plaukiojančio fontano šviesų ir projekcijų šou

    Panevėžys šią vasarą kviečia vakarus praleisti Senvagėje – čia po atviru dangumi rodomas plaukiojančio fontano šviesų ir vaizdo projekcijų šou. Miesto savivaldybė skelbia, kad programa pritaikyta žiūrovams, ieškantiems ne tik pramogos, bet ir vizualaus pasakojimo su muzika bei meninėmis interpretacijomis.

    Gegužės, birželio ir liepos mėnesiais projekcijos Senvagėje numatytos kiekvieną penktadienį ir šeštadienį nuo 23.00 valandos. Papildomi pasirodymai taip pat planuojami birželio 23 dieną ir liepos 6 dieną.

    Kas laukia žiūrovų?

    Fontano projekcijų programos režisierius – audiovizualinių menų kūrėjas Linartas Urniežius. Pasak organizatorių, žiūrovams pristatomi keli skirtingi audiovizualiniai pasakojimai, kuriuose susipina miesto istorijos motyvai, žmogaus ir gamtos santykio tema, šokis, muzika ir vizualusis menas.

    Vienoje iš programų dėmesys skiriamas žmogaus ryšiui su aplinka ir jos pokyčiams, o praeities, dabarties ir ateities temos interpretuojamos per judesį bei šokį. Kitoje programoje Meno ritmu kuriami muzikos, tapybos ir teatro įkvėpti vaizdiniai, kuriuose atsiskleidžia ir menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvai.

    Kaip keisis laikai vasaros pabaigoje?

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laikai koreguojami pagal tamsaus paros meto trukmę, kad projekcijos būtų geriausiai matomos. Rugpjūtį jos bus rodomos penktadieniais ir šeštadieniais nuo 22.30 valandos, rugsėjį – nuo 21.00 valandos, o spalį – nuo 20.00 valandos.

    Veikia ir dieninė fontano programa: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 10.00 iki 22.00 valandos, o penktadieniais–sekmadieniais – iki 23.00 valandos. Miestas ragina planuojant apsilankymą įvertinti sezoniškumą ir pasirinkti laiką, kai tamsa leidžia labiausiai atsiskleisti šviesų bei projekcijų efektams.

  • Trakų vasara 2026: eismo ribojimai mieste ir Galvės ežere, papildomi LTG Link reisai

    Trakų vasara 2026: eismo ribojimai mieste ir Galvės ežere, papildomi LTG Link reisai

    Trakuose gegužės 29 dieną startuoja miesto šventė Trakų vasara 2026, todėl organizatoriai ragina kelionę planuoti iš anksto. Šventės dienomis dalyje Trakų miesto gatvių bus taikomi laikini eismo ribojimai, o kai kur numatomi ir eismo organizavimo pakeitimai.

    Savivaldybė nurodo, kad gegužės 29 dieną eismas bus ribojamas nuo 10.00 iki 18.00 valandos atkarpoje nuo Karaimų ir Žaliosios gatvių sankryžos iki Trakų g. 2C. Vairuotojams patariama įvertinti galimus spūsčių taškus ir rinktis alternatyvius maršrutus.

    Gegužės 30 dieną ribojimai bus platesni: nuo 9.00 iki 14.00 valandos numatyti apribojimai Vytauto gatvėje atkarpoje nuo Vytauto g. 90 iki Vytauto g. 4. Taip pat nuo 9.00 iki 24.00 valandos eismas bus ribojamas Trakų gatvėje nuo kavinės „Salos“ iki Karaimų ir Žaliosios gatvių sankryžos bei atkarpoje nuo Vytauto g. 4 iki tos pačios sankryžos.

    Be to, gegužės 30 dieną nuo 9.00 iki 24.00 valandos Trakų gatvėje nuo sankryžos su R. Lanko gatve link Vytauto gatvės bus nustatytas vienpusis eismas. Tokie sprendimai paprastai taikomi siekiant suvaldyti didesnius pėsčiųjų srautus ir užtikrinti sklandesnį specialiųjų tarnybų pravažiavimą.

    Ribojimai Galvės ežere

    Šventės metu numatomi apribojimai ir vandens transportui. Savivaldybės teigimu, siekiant užtikrinti dalyvių saugumą, gegužės 30 dieną nuo 18.00 iki 24.00 valandos bus uždaryta Galvės ežero akvatorija.

    Taip pat skelbiama, kad gegužės 27–29 dienomis nuo 8.00 iki 22.00 valandos vandens transporto priemonių eismas bus ribojamas pagal nustatytą schemą. Planuojantiems plaukimus ar pramogas vandenyje rekomenduojama iš anksto pasitikslinti ribojimų zonas ir laiką.

    Papildomi traukiniai ir nemokamas autobusas

    Atvykstantiems į renginius siūloma rinktis viešąjį transportą. „LTG Link“ informuoja, kad gegužės 29–31 dienomis traukiniai tarp Vilniaus ir Trakų kursuos 12 kartų per dieną.

    Gegužės 30 dieną numatytas papildomas vėlyvas reisas po šventinio koncerto: traukinys iš Trakų į Vilnių išvyks 23.59 valandos. Tai aktualu planuojantiems likti iki vėlyvų renginių pabaigos ir norintiems išvengti grįžimo automobiliu piko metu.

    Taip pat skelbiama, kad gegužės 30 dieną nuo 10.00 iki 24.00 valandos Trakuose kas 20–25 minutes kursuos miesto autobusas, kuriuo keleiviai renginių vietas galės pasiekti nemokamai. Po šventinio koncerto, nuo 23.35 iki 23.40 valandos, autobusai lauks prie „AJ šokoladas“ (Vytauto g. 4) ir veš iki Trakų geležinkelio stoties.

    Gegužės 29 dieną ir gegužės 31 dieną miesto autobusas važiuos pagal įprastą tvarkaraštį. Organizatoriai primena, kad dėl ribojimų patogiausia atvykti traukiniu ir vietoje naudotis miesto autobusu, ypač jei planuojama dalyvauti pagrindiniuose vakaro renginiuose.

    Informaciją apie ribojimus pateikia Trakų rajono savivaldybė.