CP v2

Category: Regionai

  • Probacijos pareigūnai rugsėjį sugriežtins kontrolę: dėmesys smurtui ir seksualiniams nusikaltimams

    Probacijos pareigūnai rugsėjį sugriežtins kontrolę: dėmesys smurtui ir seksualiniams nusikaltimams

    Lietuvos probacijos tarnyba rugsėjo mėnesį visoje Lietuvoje vykdys sustiprintas prevencines priemones, kuriomis siekiama griežčiau kontroliuoti probacijoje esančius asmenis. Patikrinimai vyks tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais, didesnį dėmesį skiriant didesnės rizikos atvejams.

    Pagrindinis priemonių tikslas – mažinti pakartotinių nusikaltimų tikimybę ir užtikrinti visuomenės saugumą. Tarnyba nurodo, kad prevenciniai patikrinimai bus orientuoti į asmenis, nuteistus už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, ypač nukreiptus prieš moteris ir vaikus.

    Kaip vyks patikrinimai?

    Probacijos pareigūnai vertins nusikalstamo elgesio rizikas ir tikrins, kaip laikomasi teismo paskirtų įpareigojimų. Tarp jų gali būti draudimas lankytis tam tikrose vietose, nebendrauti su konkrečiais asmenimis ar asmenų grupėmis, taip pat kitos elgesio ribojimo priemonės.

    Kontrolė bus vykdoma pasitelkiant elektroninio stebėjimo priemones, sistemingus patikrinimus ir tiesioginį bendravimą su prižiūrimaisiais. Taip pat bus tikrinama, ar nevartojamos psichiką veikiančios medžiagos, ir vertinama, ar laikomasi kitų nustatytų sąlygų.

    Į patikrinimus įsitrauks ir specialistai

    Prevencinių priemonių metu dirbs probacijos specialistų komandos, kurias sudarys pareigūnai, psichologai ir resocializacijos specialistai. Jie lankysis prižiūrimųjų gyvenamosiose vietose, bendraus su jų artimaisiais ir vertins kasdienės aplinkos veiksnius, galinčius didinti riziką.

    Gyvenamojoje aplinkoje bus nustatomas socialinės, psichologinės ar kitokios pagalbos poreikis, o prireikus teikiamos konsultacijos ne tik probacijoje esantiems asmenims, bet ir jų artimiesiems. Tarnyba pabrėžia, kad kontrolė derinama su pagalbos priemonėmis, nes ilgalaikiai pokyčiai dažnai priklauso nuo nuoseklaus darbo su elgesio priežastimis.

    Programos smurtui mažinti

    Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, šiais metais daugiau nei 1 700 probacijoje esančių asmenų buvo teismo įpareigoti arba savanoriškai lankė pykčio valdymo ir elgesio keitimo programas, skirtas smurtavusiems artimoje aplinkoje. Tokios programos paprastai orientuotos į smurto atpažinimą, impulsų kontrolę, atsakomybės prisiėmimą ir saugesnių elgesio modelių formavimą.

    Tarnyba pažymi, kad sustiprintos priemonės rugsėjį yra prevencinio pobūdžio ir skirtos anksti pastebėti rizikos signalus. Tikimasi, kad intensyvesnė priežiūra, kartu su konsultacijomis ir programomis, prisidės prie pakartotinių smurto atvejų mažinimo.

  • Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Visagine savivaldybė nušvito raudonai: tylus ženklas, primenantis apie vaikų onkologiją

    Rugsėjo 3 dieną vakare Visagino savivaldybės pastatas buvo apšviestas raudona spalva, taip miestui prisijungiant prie socialinės iniciatyvos, skirtos atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą. Savivaldybė teigia, kad tai solidarumo, rūpesčio ir vilties ženklas šeimoms, susiduriančioms su sunkiais išbandymais.

    Rugsėjis daugelyje šalių minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo, siejamas su vaikų onkologinių ligų temomis ir visuomenės švietimu. Tokios akcijos dažnai kviečia ne tik kalbėti apie emocinę paramą, bet ir primena apie ankstyvo kreipimosi į medikus svarbą bei nuoseklų gydymo prieinamumą.

    Raudonai apšviesti pastatai įvairiose valstybėse naudojami kaip vizualus būdas sutelkti bendruomenę ir paskatinti viešą dialogą apie vaikų ligas. Viešojoje erdvėje tai padeda mažinti stigmas ir skatina žmones domėtis, kaip prisidėti prie pagalbos iniciatyvų ar savanorystės.

    Visagino savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie iniciatyvos dalijantis raudonai nušvitusio miesto vaizdais ir skleidžiant žinią apie palaikymą vaikams bei jų artimiesiems. Pasak organizatorių, net ir simboliniai veiksmai stiprina bendruomeniškumą, o šeimoms siunčia aiškią žinutę, kad jos nėra vienos.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikų onkologinių ligų atvejais svarbus ne tik gydymas, bet ir ilgalaikė psichologinė bei socialinė parama vaikui ir visai šeimai. Dėl to vis dažniau akcentuojamas kompleksinis požiūris, apimantis reabilitaciją, mokymosi tęstinumą ir pagalbą grįžtant į įprastą kasdienybę.

  • SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    Visagino savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė su ministerijos komanda. Vizito metu su savivaldybės vadovais aptarti užsieniečių integracijos, socialinių paslaugų prieinamumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo klausimai.

    Susitikime su Visagino meru Erlandu Galaguzu dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai bei užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė. Abi pusės akcentavo, kad Visaginui aktualūs sprendimai turi būti derinami su vietos bendruomenių poreikiais ir turimais pajėgumais.

    Integracija: nuo kalbos iki darbo

    Didžiausias dėmesys skirtas užsieniečių integracijai, kuri savivaldybėse dažniausiai apima lietuvių kalbos mokymą, įsidarbinimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus, vaikų įtrauktį į švietimo sistemą bei socialinių paslaugų pasiekiamumą. Visaginas, kaip daugiakulturis miestas, šiuos iššūkius jaučia ypač ryškiai.

    Susitikime taip pat aptarta, kaip geriau suderinti valstybės ir savivaldybės veiksmus, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų nuosekli. Ministerijos atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai sprendimai planuojami ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės lygmeniu.

    Socialinės paslaugos: augantys poreikiai

    Kalbėta ir apie socialinių paslaugų teikimą, įskaitant pagalbą senjorams, asmenims su negalia, šeimoms bei krizių patiriančioms grupėms. Praktikoje savivaldybėms tenka spręsti ne tik paslaugų apimtis, bet ir darbuotojų trūkumo, paslaugų kokybės bei pasiekiamumo atokiau gyvenantiems žmonėms klausimus.

    Po susitikimo viceministrė su komanda vyko į Visagino socialinės globos namus. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti kasdienę įstaigų situaciją, aptarti paslaugų organizavimo iššūkius ir galimybes gerinti gyventojų gaunamą pagalbą.

    NVO vaidmuo ir bendruomenių įsitraukimas

    Diskusijoje išskirtas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, nes būtent jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu žmonėms, kuriems reikia konsultacijų, tarpininkavimo, emocinės paramos ar pagalbos įsitraukiant į vietos gyvenimą. Savivaldybė pristatė poreikį stiprinti NVO veiklas ir jų tęstinumą, kad pagalba nebūtų epizodinė.

    „Visaginas – įvairių kultūrų miestas, todėl integracijos klausimai mums ypač aktualūs. Šiandien siekiame stiprinti socialines paslaugas, bendruomenių įsitraukimą bei kalbame apie ateities iššūkius. Džiugu, kad prieš priimant sprendimus ministerija nori girdėti ir mūsų balsą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ministerija ir savivaldybė sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių priemonių, kurios leistų tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius. Visagine akcentuota, kad integracijos ir socialinių paslaugų klausimai yra tiesiogiai susiję su bendruomenės saugumu, sanglauda ir gyvenimo kokybe.

  • Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    Rugsėjo 15 diena – kritinis terminas: be šio dokumento šildymo gali tekti laukti ilgiau

    AB „Panevėžio energija“ praneša baigianti pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui ir esanti pasiruošusi užtikrinti patikimą šilumos tiekimą iki pastatų įvadų. Bendrovė nurodo, kad jau atlikti kasmetiniai šilumos tinklų hidrauliniai bandymai, kurių metu septynių savivaldybių centralizuoto šilumos tiekimo sistemose patikrinta 265 km šilumos perdavimo tinklų. Per bandymus nustatyti defektai pašalinti, o šilumos gamybos įrenginiuose baigiami planinės priežiūros ir remonto darbai.

    Įmonė pabrėžia, kad vien šilumos tiekėjo pasirengimo neužtenka, jog atvėsus orams šiluma sklandžiai pasiektų butus. Didelė atsakomybės dalis tenka pastatų administratoriams, bendrijoms ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kurie turi parengti šilumos punktus ir pastato vidaus šildymo sistemą. Šie darbai paprastai apima sistemos patikrą, sureguliavimą, automatinių valdymo priemonių veikimo įvertinimą ir gedimų pašalinimą.

    Esminis terminas – iki rugsėjo 15 dienos turi būti pasirašytas Pastato parengties šildymo sezonui aktas. Akto kopiją šilumos tiekėjui būtina pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasirašymo. Šis dokumentas patvirtina, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos yra techniškai parengtos saugiam ir patikimam darbui.

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad jei nustatyta tvarka pasirašyto akto nėra, pradėti šilumos vartojimą pastate draudžiama. Tai reiškia, kad net ir startavus šildymo sezonui savivaldybės mastu, konkrečiame name šiluma gali nepasiekti gyventojų, kol nebus sutvarkyti formalumai ir pašalinti trūkumai. Praktikoje dažniausiai vėluojama dėl neužbaigtų vidaus sistemų darbų arba neparengtų dokumentų.

    Rugsėjo 9 dieną, bendrovės duomenimis, buvo gauta 43 proc. visų privalomų Pastato parengties šildymo sezonui aktų. AB „Panevėžio energija“ ragina administratorius ir prižiūrėtojus neatidėlioti likusių darbų, kad šilumos tiekimas prasidėtų sklandžiai, o sistemos veiktų stabiliai pirmosiomis vėsiomis dienomis, kai apkrovos dažnai kinta. Gyventojams patariama pasitikslinti pas savo namo administratorių ar bendriją, ar pastatas jau pripažintas parengtu šildymo sezonui.

  • Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Skandalas Vilniaus rajone: administracijos vadovas dėl kaltinimų mobingu kreipėsi į prokuratūrą

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas įvertinti, ar viešuose tarybos narių pareiškimuose nėra šmeižimo požymių. Pareiškime remiamasi Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, kuri numato atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, galintį paniekinti ar pažeminti žmogų.

    Savivaldybės vadovo teigimu, į prokuratūrą jis kreipėsi po to, kai viešai buvo paskleisti teiginiai apie esą netinkamą jo elgesį darbuotojų atžvilgiu. Tarp minimų kaltinimų įvardijami bauginimas, žeminimas, mobingas ir kitos, jo vertinimu, reputaciją menkinančios aplinkybės.

    „Pirmiausia į tarybos narius kreipiausi raštu, prašydamas paneigti, mano įsitikinimu, tikrovės neatitinkančius ir žeminančio pobūdžio teiginius. Į šiuos prašymus nebuvo sureaguota, todėl nematau kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teisėsaugą“, – sakė V. Vansavičius.

    Jo teigimu, klausimas yra jautrus ne tik dėl asmeninės reputacijos, bet ir dėl savivaldybės administracijos darbuotojų interesų. Direktorius pabrėžia, kad nepagrįsti vieši kaltinimai apie mobingą gali paveikti organizacijos patikimumą, o kai kurių pasisakymų siejimas su darbuotojo mirtimi, anot jo, gali būti ypač skaudus velionio artimiesiems.

    Savivaldybė nurodo, kad ginčą paskatino vieši pasisakymai komiteto ir komisijos posėdžiuose, kurie buvo transliuojami ir išliko viešai prieinami „Youtube“ platformoje. Administracijos direktorius pareiškime mini, kad tarybos narys Robert Rackiewicz viešai siejo jį su savivaldybės darbuotojo mirtimi ir kaltino darbuotojų bauginimu bei žeminimu, o tarybos narė Marija Rekst šiuos teiginius vėliau pakartojo, pateikdama juos kaip faktą.

    V. Vansavičiaus vertinimu, viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės. Savivaldybė tikina, kad minimas darbuotojas buvo vertinamas aukščiausiu įvertinimu, viršijusiu lūkesčius, ir buvo skatinamas priemokomis, o 2025–2026 metais administracijoje esą nebuvo nustatyta nė vieno persekiojimo, priekabiavimo ar mobingo atvejo.

    Administracija taip pat nurodo priemones, kurios, pasak jos, buvo taikomos siekiant gerinti darbo aplinką ir emocinį klimatą. Tarp jų minimas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, psichologės įdarbinimas bei organizacijos vertybių ir kultūros stiprinimo projektas.

    Šmeižimo ir galimo reputacijos pažeidimo bylose galutiniai sprendimai priklauso teisėsaugai, kuri vertina tiek pasisakymų turinį, tiek jų kontekstą ir galimas pasekmes. Savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu sprendimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių priims kompetentingos institucijos.

  • Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutas Nr. 157 – autobusai važiuos nauja trasa per Galgius, o Vilniuje galinė stotelė bus Antakalnio žiedas.

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė, kad atnaujintas maršrutas bus žymimas Nr. 157A Nemenčinė–Egliškės–Vilnius. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį keleivių srautą ir gyventojų prašymus pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą.

    Kas keičiasi Galgiuose?

    Pagal naują trasą autobusai Galgiuose važiuos Meldų gatve, kur įrengtos dvi naujos stotelės. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ateityje šioje gatvėje planuojamas šaligatvis ir stotelių infrastruktūros gerinimas.

    Papildomos stotelės įrengtos ir kitose vietose: M. Koperniko bei Mokyklos gatvėse atsirado stotelės Vėjų ir Dobilų. Tai turėtų sutrumpinti ėjimo atstumus daliai gyventojų ir tolygiau paskirstyti įlipimo taškus gyvenvietėje.

    Kodėl svarbi galinė stotelė Vilniuje?

    Galinė maršruto stotelė Vilniuje bus Antakalnio žiedas, todėl kelionės Galgių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa patogesnės važiuojant į Antakalnio kryptį. Tai ypač aktualu kasdieniams maršrutams į darbą, ugdymo įstaigas ar gydymo paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad rajonas sparčiai auga, todėl būtina prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių.

    „Norime, kad rajono gyventojams būtų patogiau pasiekti darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Vilniaus miesto vietas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Ką turėtų žinoti keleiviai?

    Keičiantis trasai, aktualu iš anksto pasitikrinti atnaujintą eismo tvarkaraštį ir stotelių seką, nes daliai keleivių keisis įprasti įlipimo taškai ir kelionės trukmė. Savivaldybė tikisi, kad maršruto korekcija paskatins dažniau rinktis viešąjį transportą kelionėms tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus.

    Praktikoje tokie pakeitimai paprastai duoda didžiausią efektą tada, kai kartu gerinama stotelių infrastruktūra, pėsčiųjų ryšiai ir užtikrinamas patogus persėdimas į kitus maršrutus mieste. Savivaldybė teigia, kad Galgiuose numatomi infrastruktūros sprendimai yra kryptis į tokį kompleksišką susisiekimo gerinimą.

  • Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajonas sujungė pagalbą SUP vaikams: mobilios komandos jau suteikė 261 paslaugą

    Vilniaus rajone plečiamas paslaugų tinklas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), jų šeimoms ir su vaikais dirbantiems specialistams. 2025 metais gruodį pradėtas projektas jau pasiekė pirmuosius apčiuopiamus rezultatus: šiuo metu paslaugas gauna 65 vaikai, o iš viso suteikta daugiau kaip 261 paslauga.

    Savivaldybė akcentuoja, kad pagalba šeimai turi būti lengvai pasiekiama ir kuo mažiau fragmentuota, todėl siekiama sujungti švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą. Praktikoje tai reiškia, kad dalis specialistų atvyksta arčiau vaiko kasdienės aplinkos, pirmiausia į ugdymo įstaigas.

    Mobili komanda atvyksta į mokyklą

    Viena pagrindinių projekto dalių yra mobilios švietimo pagalbos komandos darbas Vilniaus rajono mokyklose. Komandoje dirbantys specialistai vertina vaikų poreikius, konsultuoja tėvus ir mokytojus, padeda rengti individualias ugdymo priemones ir tiesiogiai dirba su mokiniais.

    Pagalbą mokyklose teikia logopedas, psichologas, socialinis pedagogas ir specialusis pedagogas. Toks modelis dažnai laikomas efektyvesniu, nes leidžia greičiau pastebėti sunkumus, suderinti sprendimus su mokykla ir sumažinti šeimų krūvį ieškant paslaugų skirtingose vietose.

    „Šeimai, auginančiai specialiųjų ugdymosi poreikių turintį vaiką, pagalba turi būti kuo lengviau pasiekiama ir nereikalauti ieškoti skirtingų specialistų skirtingose įstaigose. Todėl šiuo projektu telkiame švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas į vieną koordinuotą sistemą, o specialistus priartiname prie vaiko – į mokyklą ir jo kasdienę aplinką“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Įvairesnės terapijos ir užsiėmimai

    Projektas suteikia galimybę vaikams išbandyti skirtingas veiklas, kurios padeda stiprinti socialinius, emocinius ir fizinius įgūdžius. Numatyti hipoterapijos, kaniterapijos, meno terapijos, neuroedukacijos, multisensorinės ir miško terapijos užsiėmimai, taip pat socializuojantys sporto užsiėmimai.

    Be reguliarių užsiėmimų, organizuojamos stovyklos ir mokymai, skirti ir vaikams, ir tėvams. Toks dėmesys šeimai svarbus dėl to, kad SUP turinčio vaiko kasdieniams pasiekimams įtaką daro ne tik individualios terapijos, bet ir nuoseklios tėvų taikomos strategijos namuose bei aiškūs susitarimai su mokykla.

    „Stovyklos programa atitiko lūkesčius ir net viršijo“, – sakė terapinio ūkio stovykloje dalyvavusio vaiko tėtis, pabrėždamas, kad per savaitę įgytas žinias šeima jau pradėjo taikyti kasdieniame bendravime.

    Sveikatos paslaugos ir pavėžėjimas

    Pagalba teikiama ir Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikoje, kur vaikai gali gauti kineziterapeuto ir ergoterapeuto paslaugas. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu dar yra laisvų vietų kineziterapeuto paslaugoms.

    Kad paslaugos būtų pasiekiamos šeimoms, kurioms sudėtinga atvykti savarankiškai, projekte numatytas pavėžėjimas. Tai ypač aktualu gyvenant toliau nuo paslaugų teikimo vietų, kai kelionės laikas ir logistika tampa viena didžiausių kliūčių nuosekliam lankymui.

    Taip pat formuojama nauja kaniterapijos užsiėmimų grupė, kurią organizuoja paramos ir labdaros fondas „Mamų Unija“. Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo klausimai gali būti svarstomi tiek tėvų iniciatyva, tiek institucijoms nustačius, kad jau teikiamos pagalbos nepakanka.

    Projektą Vilniaus rajono savivaldybė įgyvendina kartu su partneriais, tarp jų Vilniaus rajono sporto centru, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centru, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika, Vilniaus rajono pedagogine psichologine tarnyba, Nemenčinės kultūros centru ir paramos ir labdaros fondu „Mamų Unija“.

    Projektas numatytas įgyvendinti iki 2028 metais gruodžio mėnesio. Bendra projekto vertė siekia apie 1 087 000 eurų, iš jų apie 488 000 eurų sudaro ES fondų lėšos, apie 488 000 eurų bendrojo finansavimo lėšos ir apie 110 000 eurų savivaldybės įnašas.

  • Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Pagiriuose atsidarė naujas kultūros centras: 5,7 mln. eurų projektas ir salė 300 žiūrovų

    Vilniaus rajono Pagiriuose rugsėjo 3 dieną duris atvėrė naujas kultūros centras, įsikūręs Šiltnamių gatvėje. Savivaldybė tikisi, kad jis taps trūkstamu traukos tašku vietos bendruomenei ir paskatins aktyvesnį kultūrinį gyvenimą sparčiai augančiame miestelyje.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad projektas gimė iš ilgai išsakytų gyventojų lūkesčių. Jo teigimu, naujoji erdvė skirta ne tik renginiams, bet ir kasdieniams susitikimams, edukacijoms bei bendruomenės iniciatyvoms.

    „Pagiriai auga, keičiasi ir tampa vis gyvesniu miesteliu, tačiau iki šiol trūko vietos, kur bendruomenė galėtų susitikti, kurti ir būti kartu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Šventėje Pagirių bendruomenę pasveikino kultūros ministras Lukas Alsys, akcentavęs kultūros centrų reikšmę regionų gyvybingumui ir jaunimo įsitraukimui. Pasak ministro, tokios erdvės padeda ugdyti kūrybiškumą, stiprina socialinius ryšius ir sudaro sąlygas vietos talentams atsiskleisti.

    „Kultūros centras yra ne vien pastatas, o bendruomenės siela: vieta, kur jaunimas gali tobulėti, kurti ir prisidėti prie šalies kultūros puoselėjimo“, – teigė Lukas Alsys.

    Beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto pastate įrengta universali koncertų salė su balkonu, galinti priimti iki 300 žiūrovų. Centre sumontuota šiuolaikinė garso ir apšvietimo įranga, todėl čia planuojama rengti ne tik mėgėjų kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalius spektaklius, akustinius koncertus bei kino peržiūras.

    Taip pat įrengtos repeticijų ir edukacinės erdvės, grimo kambariai atlikėjams, o fojė pritaikyta parodoms. Savivaldybė pabrėžia, kad infrastruktūra pritaikyta individualių poreikių turintiems lankytojams ir šeimoms su vaikų vežimėliais, todėl centras turėtų būti patogus įvairaus amžiaus gyventojams.

    Skelbiama, kad kultūros centras statytas nuo 2024 metų sausio iki 2026 metų gegužės, o bendra projekto vertė siekia 5,7 mln. eurų. Toks mastas atspindi plačiau Lietuvoje stiprėjančią kryptį investuoti į daugiafunkcius kultūros objektus, kurie vienoje vietoje sujungia scenos meną, neformalųjį ugdymą, bendruomenines veiklas ir viešąsias paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius teigė, kad naujas pastatas turi tapti kokybiniu etapu, o ne startu nuo nulio, nes Pagiriuose kultūrinis gyvenimas vyko ir anksčiau. Anot jo, savivaldybės tikslas yra sudaryti sąlygas vietos iniciatyvoms augti ir pritraukti daugiau įvairių renginių.

    „Tai ne pradžia nuo nulio, o naujas, kokybiškas etapas, kuriame bendruomenės iniciatyvos galės augti greičiau“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Objekto generalinio rangovo bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis atkreipė dėmesį, kad projektuojant buvo svarbu numatyti pastato kasdienį funkcionavimą, kai skirtingos veiklos vyks greta ir tuo pačiu metu. Jo teigimu, galutinę centro vertę sukurs žmonės ir jų idėjos, kurios užpildys erdves turiniu.

    Naujasis centras atidarytas su menine programa: grojo Pagirių meno mokyklos pučiamųjų orkestras, pristatyta Vladimiro Azanovo tapybos paroda, o renginio kulminacija tapo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos bendruomenės miuziklas Mamma Mia!. Skelbiama, kad centro veiklai vadovaus Pagirių kultūros centro vadovas Edvard Keizik.

  • Pilkalnio g. 5 gyventojams svarbus sprendimas: renka administratorių – ką būtina žinoti dabar

    Pilkalnio g. 5 daugiabutyje sprendžiamas bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimas. Toks sprendimas tiesiogiai lemia, kas organizuos pastato priežiūrą, planuos remontus ir administruos kaupiamąsias lėšas.

    Praktikoje administratorius atsako už bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, gedimų šalinimo organizavimą, rangovų parinkimą ir sąskaitų pateikimą gyventojams. Taip pat jis rengia metinius darbų planus ir informuoja gyventojus apie atliktus darbus bei patirtas išlaidas.

    Gyventojams svarbu įvertinti ne tik administravimo kainą, bet ir realią paslaugos kokybę: reakcijos laiką avarijų atveju, komunikaciją, skaidrumą bei tai, kaip planuojami ilgalaikiai darbai. Nuo to priklauso, ar bus laiku sprendžiamos šilumos punkto, vamzdynų, stogo, laiptinių ar elektros ūkio problemos.

    Renkantis administratorių dažniausiai aktualūs ir dokumentų tvarkymo klausimai: aiškios ataskaitos, suprantami darbų aktai, pateisinami pirkimai ir gyventojams prieinama informacija apie kaupiamųjų lėšų likutį. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau rizikos dėl ginčų ir netikėtų išlaidų.

    Jei sprendimas priimamas gyventojų balsavimu, verta aktyviai dalyvauti ir iš anksto susipažinti su siūlomu administravimo modeliu bei numatomais darbais. Tokiais atvejais itin svarbu užduoti klausimus dėl prioritetinių remonto darbų, terminų ir kontrolės, kaip bus užtikrinama darbų kokybė.

    Šiuo metu viešai pateikto teksto turinys yra minimalus, todėl gyventojams rekomenduojama papildomai pasitikslinti sprendimo priėmimo tvarką, balsavimo terminus ir susijusius dokumentus. Aiškiai apsibrėžti lūkesčiai administratoriui padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina sklandesnę namo priežiūrą.

  • Gyventojai sunerimo: paviešinti balsavimo raštu protokolai dėl daugiabučių Šilo ir Liepkalnio g.

    Vilniuje paviešinti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su pastatais Šilo g. 1, Liepkalnio g. 3, Veprių g. 4 ir A. P. Kavoliuko g. 14A bei 14B.

    Balsavimas raštu paprastai organizuojamas tada, kai neįmanoma operatyviai sukviesti susirinkimo arba kai siekiama užtikrinti didesnį savininkų įsitraukimą. Tokiu būdu priimami sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, namo priežiūros, lėšų kaupimo, remonto ar renovacijos, taip pat dėl kitų su bendrąja nuosavybe susijusių klausimų.

    Ką reiškia paviešinti protokolai

    Balsų skaičiavimo protokolas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kaip savininkai balsavo ir ar sprendimas laikomas priimtu. Jame paprastai fiksuojama, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti, kiek balsų gauta, kiek jų pripažinta galiojančiais ir kokia galutinė sprendimo formuluotė.

    Gyventojams šie protokolai svarbūs todėl, kad iš jų galima matyti, ar buvo laikomasi procedūrų ir ar sprendimas priimtas teisėtai. Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl biuletenių įteikimo, terminų, balsų skaičiavimo skaidrumo bei to, ar į balsų sumą įtraukti tik tie asmenys, kurie konkrečiu metu buvo patalpų savininkai.

    Dažniausios situacijos daugiabučiuose

    Dažniausiai balsavimai raštu rengiami sprendžiant dėl rangos darbų, avarinių būklių šalinimo, lifto remonto, stogo ar šilumos mazgo atnaujinimo, taip pat dėl namo administratoriaus pasirinkimo ar jo veiklos vertinimo. Kita dažna priežastis yra sprendimai dėl dalyvavimo modernizavimo programose ir ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama energijos taupymui ir išlaidų mažinimui, todėl namų bendrijos ir administratoriai dažniau inicijuoja sprendimus dėl šildymo sistemų balansavimo, šilumos punktų automatizavimo, vamzdynų keitimo ar elektros ūkio tvarkymo. Tokiems sprendimams reikalingas aiškus savininkų pritarimas, o protokolai tampa esminiu skaidrumo įrodymu.

    Ką daryti, jei kyla klausimų

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsavimo raštu procedūrų, pirmiausia verta kreiptis į namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir paprašyti paaiškinimų bei susipažinti su balsavimo dokumentais. Svarbu pasitikrinti, ar protokole nurodyti duomenys sutampa su faktiškai pateiktais biuleteniais ir ar sprendimų formuluotės aiškios.

    Jeigu nepavyksta išsiaiškinti situacijos geranoriškai, savininkai gali kreiptis į savivaldybės atsakingus padalinius dėl daugiabučių administravimo priežiūros arba ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais atvejais protokolas ir balsavimo medžiaga tampa pagrindiniais dokumentais, nuo kurių priklauso sprendimo galiojimo vertinimas.

    Paviešinti protokolai leidžia gyventojams aiškiau suprasti, kokie sprendimai buvo priimti ir kokia daugumos valia už jų stovi. Tai taip pat priminimas savininkams aktyviai dalyvauti balsavimuose, nes net ir kelių butų pozicija kartais nulemia galutinį rezultatą.