CP v2

Category: Regionai

  • Skambučiai užtvindė Vilniaus savivaldybę: Socialinių išmokų skyrius perspėja dėl eilių

    Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius praneša, kad pastaruoju metu fiksuoja didesnį nei įprasta klientų skambučių srautą. Dėl to gyventojams gali tekti ilgiau laukti eilėje, kol pavyks prisiskambinti konsultantui.

    Skyrius teikia konsultacijas telefonu +370 800 35545, tačiau dėl apkrovos daliai skambinančiųjų ryšys su specialistu gali užtrukti. Savivaldybė ragina planuoti kreipimąsi iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius kanalus.

    Gyventojai socialinių išmokų klausimais taip pat gali kreiptis per tiesioginio pokalbio funkciją savivaldybės Socialinių išmokų sistemoje. Kitas būdas gauti atsakymą ar pateikti užklausą yra elektroninis paštas sis@vilnius.lt.

    Norintiems atvykti gyvai į Socialinių išmokų skyriaus Klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos prospekte 3 primenama, kad vizitui reikalinga išankstinė registracija. Registruotis galima elektroniniu būdu, prisijungus prie savivaldybės registracijos sistemos.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali teikti ir nuotoliniu būdu per SPIS sistemą arba per Vilniaus savivaldybės elektroninių paslaugų portalą. Taip pat galima pateikti pasirašytus prašymus elektroniniu būdu su saugiu elektroniniu parašu, per E. pristatymo sistemą arba siųsti registruotu paštu, pridedant asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė pažymi, kad konkretūs prašymų pateikimo būdai ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo paslaugos ar išmokos, todėl gyventojams rekomenduojama pasitikslinti pasirinktos paslaugos aprašyme. Skyrius atsiprašo už laikinus nepatogumus ir prašo gyventojų kantrybės.

  • Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vingio parko pirtys grįžta su naujomis taisyklėmis: štai kas pasikeitė po vilniečių kritikos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad pristatys galutinius Vingio parko paplūdimyje planuojamų pirčių ir infrastruktūros sprendinius. Po pavasarį vykusio viešo aptarimo projektas buvo koreguotas, įvertinus gyventojų pastabas dėl architektūros, takų, privažiavimo ir aplinkosaugos.

    Atnaujinti projektiniai pasiūlymai visuomenei bus pristatyti rugsėjo 15 dieną 18 valandą VU botanikos sodo Vingio skyriuje, M. K. Čiurlionio gatvėje. Savivaldybė teigia siekianti, kad teritorija būtų patogesnė ir tinkama lankyti ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu.

    „Po diskusijų sprendinius reikšmingai pakeitėme, kad paplūdimio erdvė būtų patogesnė ir kokybiškesnė vilniečiams įvairiais metų laikais“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Daugiau laisvės architektūrai

    Vienas ryškiausių pokyčių – pirčių architektūros reikalavimų peržiūra. Jei anksčiau daliai gyventojų klausimų kėlė numatyta konkretesnė estetinė kryptis, dabar sąlygos suformuluotos abstrakčiau, paliekant daugiau erdvės kūrybiškiems sprendiniams.

    Pasak savivaldybės, iš anksto apibrėžiami tik rekomenduojami tūriai ir fasadų medžiagų spektras, kad pirtys derėtų prie Vingio parko aplinkos. Šis principas dažnai taikomas, kai siekiama užtikrinti kokybę, bet kartu išvengti vieno, iš anksto nulemto dizaino.

    Numatyta, kad trys pirtys ir dalis infrastruktūros būtų kilnojami sprendiniai, o ne nuolatiniai statiniai. Pirtys, terasos, tualetas ir gelbėtojų postas planuojami montuoti ant modulinių, perkeliamų pagrindų, kad intervencija į gruntą būtų kuo mažesnė.

    Savivaldybė primena, kad kilnojamumo principas taikomas remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praktika: perkeliamas objektas, kurio nereikia ardyti ir nekeičiamas jo naudojimas, paprastai nelaikomas statiniu.

    Ko trūksta paplūdimiui šiandien?

    Projektas apima ne tik pirtis, bet ir platesnį paplūdimio atnaujinimą. Savivaldybė teigia, kad teritorijoje šiuo metu trūksta kasdieniam naudojimui būtinos infrastruktūros, pirmiausia tualetų, dušų ir patogių sprendinių žmonėms su negalia.

    Numatoma įrengti tualetus, dušus, gelbėtojų postą, terasas ir kitus mažosios infrastruktūros elementus. Taip pat planuojama dviračių remonto stotelė ir sprendiniai, skirti švaresnei aplinkai, pavyzdžiui, šiukšliadėžės augintinių ekskrementams.

    Greta paplūdimio esantys pastatai į šį projektą neįtraukiami, nes priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomi Vilniaus universiteto. Miestas pabrėžia, kad šiuo etapu koncentruojasi į jam priklausančios teritorijos sutvarkymą.

    Privažiavimas bus, bet aikštelių neplanuoja

    Koreguojant sprendinius daugiau dėmesio skirta judėjimui: tikslintos pėsčiųjų trajektorijos, dalis takų projektuojami su mulčio danga, kad teritorija išlaikytų natūralesnį charakterį. Taip pat pakeistas privažiavimo dangos sprendimas.

    Anksčiau aptariamas asfaltuotas privažiavimas po pastabų keičiamas į trinkelių dangą, kuri, savivaldybės vertinimu, labiau dera parkui. Privažiavimas paliekamas būtinas, kad paplūdimį pasiektų žmonės su negalia, greitoji medicinos pagalba, ugniagesiai ir teritoriją aptarnaujantis transportas.

    Naujų automobilių stovėjimo aikštelių projekte nenumatoma. Prie paplūdimio planuojamos tik 8 vietos, skirtos žmonėms su negalia, aptarnaujančiam transportui ir maisto furgonėliams.

    Vaikų aikštelę atskyrė į kitą etapą

    Po viešinimo pakeistas ir vaikų žaidimų aikštelės klausimas: ji nebetvirtinama šiame etape. Savivaldybė teigia, kad sprendiniai bus rengiami atskirai, kad būtų daugiau laiko koncepcijai, įrangai ir architektūrinei išraiškai suderinti.

    Pirmuoju etapu dėmesys bus skiriamas paplūdimio ir pagrindinės infrastruktūros sutvarkymui. Toks etapavimas leidžia greičiau spręsti svarbiausius higienos, saugumo ir prieinamumo klausimus, o sudėtingesnius sprendinius derinti plačiau.

    Aplinkosaugos dalyje numatyta pašalinti 45 invazinius uosialapius klevus ir baltažiedes robinijas, jas pakeičiant Vingio parkui būdingais augalais. Taip pat planuojama pašalinti tris saugomus medžius, iš kurių du – dėl labai prastos būklės.

    Projekte papildytas lietaus nuotekų tvarkymas: numatytos sausbalės, kurios padeda lietaus vandeniui susigerti vietoje ir mažina paviršinių nuotekų apkrovą. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai suderinti su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, o poveikio aplinkai vertinimas, įvertinus „Natura 2000“ reikalavimus, šiam projektui nepriskirtas kaip būtinas.

  • Kauno g. 27 sklype planuojamas lūžis: vietoje būsto zonos – komercija, vilniečiai kviečiami reaguoti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo Kauno g. 27 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Sklypas identifikuojamas kadastro numeriu 0101/0055:0069.

    Šiuo metu sklypo naudojimas priskiriamas kategorijai kita, o konkretus būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Tai reiškia, kad teritorija iki šiol buvo siejama su gyvenamąja funkcija.

    Prašyme nurodoma, kad pageidaujamas naujas naudojimo būdas būtų kitas, komercinės paskirties objektų teritorijos. Toks pokytis paprastai atveria galimybes planuoti didesnį paslaugų, prekybos ar biurų funkcijų intensyvumą, tačiau konkreti veikla ir apimtys priklauso nuo vėlesnių planavimo bei projektavimo sprendinių.

    Pasak savivaldybės, prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpis skirtas tam, kad suinteresuoti gyventojai ir organizacijos galėtų susipažinti su informacija ir pateikti pastabas.

    Pasiūlymus viešinimo metu galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu savivaldybe@vilnius.lt. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami ir per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5211 2137 arba elektroniniu paštu agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė ragina nepavėluoti, nes pasiūlymai vertinami tik nustatytu viešinimo laikotarpiu.

  • „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    Vilniuje jau rytoj prasidės tris dienas truksiantis festivalis „Vilniaus dienos“, į miesto centrą sutrauksiantis tūkstančius lankytojų. Renginiai vyks keliose pagrindinėse erdvėse, todėl organizatoriai ragina iš anksto susiplanuoti maršrutą ir įvertinti eismo pokyčius.

    Festivalio programa nuvilnys per Katedros aikštę, Gedimino prospektą, Vinco Kudirkos ir Lukiškių aikštes, Baltojo tilto prieigas bei Neries krantinę. Skirtingose vietose vienu metu vyks koncertai, sporto veiklos, kūrybinės iniciatyvos ir gastronomijos renginiai, tad patogiausia judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu.

    Startas – maršo paradas centre

    Festivalio pradžią skambiai pažymės Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Jis Gedimino prospekte ir prie scenos Vinco Kudirkos aikštėje pristatys programą „Baltosios naktys“, o maršo paradas startuos prie Katedros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad didžiausi žmonių srautai prognozuojami senamiestyje ir Gedimino prospekto atkarpose, todėl verta atvykti anksčiau. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir norintiems patogiau įsitaisyti prie pagrindinių scenų.

    Šeimoms ir aktyviems – visam savaitgaliui

    Šeimos su vaikais kviečiamos į Baltojo tilto pievoje veikiančią pramogų erdvę, kur numatyti judrieji žaidimai, batutai, kliūčių ruožai ir kūrybinės dirbtuvės. Netoliese Neries krantinėje veiks gatvės maisto zona, kurioje žadama daugiau nei dvi dešimtys restoranų ant ratų.

    Ieškantiems aktyvesnio laisvalaikio siūloma užsukti į Lukiškių aikštę ir Baltojo tilto sporto aikštyną, kur vyks Vilniaus sporto festivalio veiklos. Programoje numatyta daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų, o dalis veiklų persikels ir į Nerį, kur planuojamas masinis plaukimas baidarėmis.

    Literatūros mėgėjų lauks renginiai prie Katedros paviljone, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Vilniaus literatų namuose. Šįkart beveik 40 renginių programoje akcentuojama Vilniaus istorija ir vaikų literatūra.

    Vakarais – koncertai ir dronų šou

    Didžiojoje scenoje Katedros aikštėje suplanuoti ryškiausi vakaro koncertai: penktadienį pasirodys „Kamanių šilelis“ ir Free Finga, šeštadienį – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas. Keturiose scenose skambės įvairių žanrų muzika – nuo populiariosios ir alternatyviosios iki elektronikos, roko ir metalo.

    Naujiena programoje – dronų šou prie Baltojo tilto, numatytas penktadienį ir šeštadienį vėlai vakare. Pasirodymas turėtų trukti apie 15 minučių ir pasakoti Vilniaus istoriją, tačiau organizatoriai pabrėžia, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms skrydžiai gali būti atšaukti.

    Jaunesnei auditorijai siūlomas naktinis formatas „Vilniaus naktys“, suteiksiantis galimybę judėti tarp kelių Vilniaus klubų su vienu bilietu. Muzikinę programą papildys ir gyvi humoro pasirodymai Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

    Festivalio metu miesto centre bus taikomi laikini eismo ribojimai, dalis viešojo transporto maršrutų kursuos dažniau. Planuojantiems atvykti automobiliu patariama įsivertinti uždarytas atkarpas, parkavimo galimybes ir kelionei skirti daugiau laiko.

    Organizatoriai ragina prieš atvykstant peržiūrėti programą ir pasirinkti prioritetinius renginius, nes jie vyks skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tokiu būdu galima išvengti spūsčių, sutaupyti laiko ir patogiau suplanuoti judėjimą tarp festivalio erdvių.

  • Vilniuje ruošiamas sklypo Gurių g. 129 pokytis: vietoje sandėlių gali atsirasti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Gurių g. 129 (kadastro Nr. 0101/0158:149) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

    Pateiktame prašyme nurodoma, kad pageidaujama išlaikyti kitą pagrindinę paskirtį, tačiau pakeisti naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų ir bendrabučių teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai atveria kelią planuoti gyvenamąją statybą, tačiau savaime dar nereiškia automatinio statybų leidimo ar konkretaus projekto patvirtinimo.

    Savivaldybė informuoja, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 metų rugsėjo 4 dienos iki 2026 metų rugsėjo 17 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl sprendinio, nes tokie teritorijos naudojimo pokyčiai gali turėti įtakos aplinkiniam užstatymui, susisiekimui ir infrastruktūros poreikiui.

    Pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima pateikti raštu arba elektroniniu paštu, taip pat per Teritorijų planavimo informacinę sistemą. Ši sistema naudojama teritorijų planavimo ir susijusių procedūrų viešinimui, todėl joje paprastai skelbiami sprendiniai, dokumentai ir pastabų teikimo tvarka.

    Praktikoje perėjimas nuo pramonės ar sandėliavimo prie gyvenamosios paskirties dažniausiai reiškia, kad vėliau turi būti sprendžiami papildomi klausimai: susisiekimo sprendiniai, automobilių parkavimas, triukšmo ir oro taršos vertinimas, inžinerinių tinklų pajėgumai, taip pat aplinkinių teritorijų planavimo suderinamumas. Savivaldybė pabrėžia, kad viešinimas yra etapas, kai bendruomenė gali išsakyti argumentus dar iki galutinių sprendimų.

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris +37060007684 ir elektroninio pašto adresas agnija.ciz@vilnius.lt. Savivaldybė taip pat nurodo bendrąjį kontaktą pasiūlymams teikti – savivaldybe@vilnius.lt.

  • Demografijos lūžis: milijardai žemės ūkyje jau yra, bet ar politikai turės valios juos panaudoti?

    Demografijos krizė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės politikos klausimu. Mažėjantis gimstamumas, jaunų žmonių emigracija ir senstanti visuomenė ypač smarkiai atsispindi regionuose, kur traukiasi paslaugos ir darbo vietos.

    Vis daugiau politikų kalba apie paramą šeimoms, tačiau demografiniai sprendimai dažnai atsiremia į paprastą klausimą: ar jaunas žmogus mato stabilų pagrindą kurti gyvenimą Lietuvoje. Tai apima pajamas, būstą, ilgalaikes perspektyvas ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

    Žemės ūkis šiame paveiksle išsiskiria tuo, kad daugelis jo veiklų yra neatsiejamos nuo vietos. Ūkis negali būti lengvai perkeltas kitur, o investicijos į žemę, pastatus, techniką ir paslaugas dažniausiai lieka konkrečiame regione, todėl gali palaikyti vietos ekonomiką.

    Jaunas ūkininkas kaip regiono atrama

    Jauno ūkininko sprendimas kurti ūkį dažnai reiškia ne vien naują verslą, bet ir didesnę tikimybę, kad regione liks jauna šeima. Kartu tai palaiko vietos paslaugų sektorių, rangovus, perdirbimą ir logistiką, o regionui suteikia daugiau ekonominio gyvybingumo.

    Didžiausias barjeras pradedantiesiems paprastai yra kapitalas ir priėjimas prie gamybos išteklių. Žemės kaina, investicijų poreikis ir bankų reikalaujamas užstatas jaunam žmogui dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, ypač jei jis nepaveldi veikiančio šeimos ūkio.

    „Demografinė politika nėra vien išmokų klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti ateitį, o regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas.

    Europa siūlo didesnį mastą

    Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų Europos jaunųjų ūkininkų taryba kelia kartų kaitos stiprinimo klausimą. Tarp siūlymų minimas 30 mlrd. eurų masto finansavimas 2028–2034 metų laikotarpiui, orientuotas į jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimą.

    Svarbiausia šių debatų kryptis yra ne vien paramos suma, bet ir viso kelio logika: nuo įsikūrimo iki tvaraus, konkurencingo ūkio. Vis dažniau pabrėžiama, kad vienkartinė įsikūrimo parama problemos neišsprendžia, jei po jos nėra prieinamo finansavimo antram investicijų etapui.

    Toks požiūris ypač aktualus sektoriams, kuriuose būtinos didelės ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, gyvulininkystėje ar moderniose augalininkystės technologijose. Ten jaunas ūkininkas susiduria su didelėmis pradžios sąnaudomis, o grąža ateina lėčiau.

    Įrankiai egzistuoja, bet svarbi sistema

    Lietuvoje jau veikia įvairūs instrumentai: investicinė ir įsikūrimo parama, lengvatinio finansavimo priemonės, garantijos, žemės politika, taip pat iniciatyvos, susijusios su ūkių perdavimu. Tačiau esminis klausimas yra, ar šios priemonės sudaro nuoseklią sistemą, o ne atskirus, tarpusavyje menkai susijusius sprendimus.

    Praktikoje svarbu, ar jaunas žmogus, gavęs pradinę paramą, gali realiai gauti paskolą kitam etapui, ar turi galimybių įsigyti ar išsinuomoti žemės, ir ar yra aiškus kelias perimti ūkį, kai pasitraukiantis ūkininkas neturi kam jo perduoti šeimoje.

    Ilgalaikės politikos vertinimas vis dažniau siejamas ne su tuo, kiek paramos išmokėta ar kiek pareiškėjų ją gavo, o su tuo, kiek jaunų ūkininkų po 5–10 metų vis dar ūkininkauja. Toks rezultatas rodo, ar finansavimas virto gyvybingu ūkiu, o ne trumpalaikiu projektu.

    „Įrankius valstybė turi. Svarbiausias klausimas dabar yra, ar pakaks politinės valios juos suderinti taip, kad jaunas žmogus galėtų pradėti, įsitvirtinti ir po dešimties metų vis dar sėkmingai ūkininkauti“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuvai teks apsibrėžti, kokio rezultato siekiama kartų kaitoje. Demografinės naudos tikimasi tada, kai atsiranda daugiau ekonomiškai tvarių jaunų ūkių, kurie regionuose kuria darbo vietas, pajamas ir stabilumą šeimoms.

    Politikai demografinį iššūkį jau įvardijo, o žemės ūkio politika turi finansinius ir teisinius svertus, galinčius tapti sprendimo dalimi. Todėl kertinis klausimas tampa ne tai, ar priemonių yra, o ar jos bus pritaikytos taip, kad realiai keistų jaunų žmonių pasirinkimus.

  • Žemaitijos Versalis įamžintas pašto ženkle: kodėl Plungės dvaro rūmai tokie ypatingi?

    Lietuvos paštas tęsia seriją, skirtą šalies kultūros paveldui, ir šį kartą dėmesio centre atsidūrė Plungės dvaro rūmai, dažnai vadinami Žemaitijos Versaliu. Naujasis pašto ženklas primena ne tik pastato architektūrinę vertę, bet ir viso dvaro ansamblio reikšmę Žemaitijos kultūriniam gyvenimui.

    Pašto ženklą sukūrė dailininkė Natalija Vaišnorienė, o jis į apyvartą bus išleidžiamas rugsėjo 4 dieną. Tiražas sieks 15 000 egzempliorių, nominalas – 2,35 euro, o išleidimo dieną Plungės pašte bus naudojamas pirmosios dienos datos spaudas.

    Plungės dvaras ryškiausiai suklestėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai jį valdė kunigaikščiai Oginskiai. Mykolo Oginskio iniciatyva šiaurinėje parko dalyje pastatyti dabartiniai rūmai, o projektą parengė vokiečių architektas Karlas Lorencas.

    Rūmų architektūroje dominuoja tuo laikotarpiu madingas neorenesanso stilius, o kartu su parku ir kitais dvaro pastatais susiformavo vientisas ansamblis. Tokie kompleksai Lietuvoje vertinami ne tik kaip reprezentacinė architektūra, bet ir kaip istorinių kraštovaizdžių bei miestų raidos liudytojai.

    Plungės dvaras svarbus ir dėl kultūrinės tradicijos, susijusios su Oginskių rėmimu menams. Dvare veikė Mykolo Oginskio įkurta muzikos mokykla, kurioje mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vėliau tapęs viena ryškiausių Lietuvos kultūros figūrų.

    „Pašto ženklai leidžia trumpam sustabdyti istorijos akimirką ir ją išsaugoti ateičiai. Plungės dvaro istorija tam ypač tinkama“, – sakė Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.

    Šiandien buvusiuose Oginskių rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, o dvaro ansamblis ir parkas išlieka vienu svarbiausių Plungės simbolių. Tokios institucijos regionuose dažnai atlieka dvigubą vaidmenį: saugo kultūros paveldą ir kartu veikia kaip traukos centrai vietos turizmui bei edukacijai.

    Naujasis leidinys papildo tęstinę seriją Lietuvos paveldas. Dvarai, kuria siekiama pristatyti skirtingus Lietuvos dvarus ir jų istorijas. Lietuvos filatelijoje tokie pašto ženklai tampa ne tik siuntų apmokėjimo priemone, bet ir mažo formato vizitine kortele, keliaujančia už šalies ribų ir primenančia apie Lietuvos architektūros bei kultūros paveldą.

    Lietuvos paštas išlieka didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje, o filatelijos leidiniai yra viena iš jo veiklos krypčių, orientuota į kultūrinę atmintį ir kolekcionavimo tradicijų puoselėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su naujomis logistikos paslaugomis periodiškai pristatomi riboto tiražo leidiniai, kuriuos seka tiek kolekcininkai, tiek kultūros paveldu besidomintys žmonės.

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Nepraeik pro šalį: rugsėjį nemokami miško žygiai ir elnių baubimas – finalas Neringoje

    Rugsėjį Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia į daugiau nei 30 nemokamų Miškininko dienai skirtų renginių visoje Lietuvoje. Lankytojams žadama proga mišką pamatyti kitaip: ne tik pasivaikščioti, bet ir suprasti, kaip jis prižiūrimas, atkuriamas bei saugomas.

    Šių metų renginių žinutė – Nepraeik pro šalį. Ji ragina atidžiau pastebėti tai, kas miške dažnai lieka nematoma: gyvūnų pėdsakus, buveinių įvairovę, senų medžių vertę, miško atkūrimo procesus ir sezoninius darbus, kurie daromi ilgalaikiam rezultatui.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Skirtinguose regionuose vyks pažintiniai pasivaikščiojimai, orientavimosi žygiai ir susitikimai su miškininkais, kurie paaiškins, kaip vertinamos miško būklės ir rizikos.

    Viena laukiamiausių patirčių rudenį – tauriųjų elnių baubimo klausymas. Tokie vakariniai renginiai planuojami keliuose šalies kraštuose, nes būtent rugsėjį dažniausiai sutampa rujos metas ir didžiausias gyvūnų aktyvumas, o miško garsai tampa tarsi natūralus rudens koncertas.

    Dalis veiklų atvers ir rečiau lankomas vietas, kuriose galima susipažinti su gamtos bei istorijos paveldu. Kai kur bus pasakojama apie senas fortifikacijas miškuose, kitur – apie sengirių ypatybes ir tai, kodėl tam tikrose teritorijose svarbu išlaikyti atvirą smėlį, reikalingą retoms rūšims.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o 2026 metais ji bus švenčiama rugsėjo 19 dieną. Pagrindinė šventė vyks Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu, kviečiant kurorto svečius ir vietos bendruomenę pažinti mišką kaip kraštovaizdžio, rekreacijos ir biologinės įvairovės dalį.

    Neringoje numatytos edukacijos, žaidimai ir pokalbiai apie miškų priežiūrą, taip pat veiklos, kurios priartina prie kasdienės miškininkų praktikos. Organizatoriai žada, kad programoje bus vietos ir ramesnėms patirtims, skirtoms sąmoningam buvimui gamtoje.

    Dienos programą užbaigs koncertas: scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Organizatorių teigimu, muzika greta Kuršių marių turėtų tapti vienu ryškiausių šventės akcentų.

    Kaip užauga miškas ir kodėl reikia registruotis?

    Renginių dalis skirta miškininkystės „užkulisiams“ – lankytojai galės pamatyti kelią nuo sėklos iki sodmens medelynuose ir sužinoti, kaip paruošiama jaunuolynams skirta medžiaga. Tokios ekskursijos padeda suprasti, kad miško atkūrimas yra ilgas procesas, kuriame svarbūs ir genetiniai ištekliai, ir vietos sąlygos, ir priežiūra pirmaisiais metais.

    Taip pat pristatoma miškų priešgaisrinė apsauga ir gaisrų stebėjimo bei gesinimo darbai, ypač aktualūs šiltėjant klimatui ir dažnėjant sausringiems laikotarpiams. Miškininkai aiškins, kaip veikia prevencija, kuo svarbūs stebėjimo bokštai, technika ir greitas reagavimas.

    Visi renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto dalyvių skaičiaus dalyje veiklų būtina išankstinė registracija. Planuojama, kad Miškininko dienos renginiai įvairiuose regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki 25 dienos, o dalyviams rekomenduojama įvertinti oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga.

  • Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje

    2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.

    Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.

    Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos

    Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.

    „Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.

    Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.

    Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau

    Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.

    Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.

    Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.