CP v2

Category: Regionai

  • Naujas sprendimas Verkiuose: žemės sklypui suteikiamas Nalšios g. 5 adresas

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijoje suformuotam žemės sklypui planuojama suteikti adresą Nalšios g. 5. Sprendimas taikomas konkrečiam formavimo ir pertvarkymo projektu suformuotam sklypui, pažymėtam kaip sklypas Nr. 2.

    Adreso suteikimas grindžiamas galiojančia numerių ir adresų suteikimo tvarka, kuri reglamentuoja pastatų, patalpų, butų ir žemės sklypų adresų formavimą, keitimą bei apskaitą. Tokia procedūra taikoma ir tiems žemės sklypams, kuriuose pagal paskirtį ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba.

    Dokumente nurodoma, kad sprendimas susijęs su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų liepos 17 dieną įsakymu Nr. 30-1830/26. Projektas apima sklypus, kurių kadastro numeriai 0101/0101:1053 ir 0101/0101:625.

    Praktikoje adreso suteikimas yra svarbus žingsnis tvarkant nekilnojamojo turto ir žemės sklypų administravimą, nes aiškus adresas reikalingas registrams, pašto paslaugoms, inžinerinių tinklų planavimui ir būsimoms statybų ar projektavimo procedūroms. Tai taip pat palengvina institucijų ir paslaugų teikėjų darbą, kai reikia tiksliai identifikuoti objektą vietovėje.

    Numatoma, kad suformuotam sklypui oficialiai bus priskirtas adresas Nalšios g. 5, o įrašai bus tvarkomi pagal galiojančias adresų formavimo taisykles. Gyventojams ar suinteresuotiems asmenims tai reiškia aiškesnį sklypo identifikavimą ir mažesnę riziką dėl netikslumų dokumentuose ateityje.

  • Neprisiskambinate dėl išmokų? Savivaldybė perspėja apie sutrikimus ir nurodo alternatyvas

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad laikinai gali sutrikti Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimas telefonu dėl išaugusio skambučių srauto. Gyventojai įspėjami, kad prisiskambinti gali nepavykti iš pirmo karto.

    Konsultacijos socialinių išmokų klausimais ir toliau teikiamos, tačiau savivaldybė ragina rinktis alternatyvius kanalus. Dažniausiai skambučių pikai susidaro mėnesio pradžioje, keičiantis išmokų mokėjimo grafikams, atnaujinant prašymus ar gyventojams tikslinant duomenis.

    Gyventojai dėl konsultacijų kviečiami kreiptis savivaldybės svetainėje veikiančiu tiesioginiu pokalbiu arba elektroniniu paštu. Tokiu būdu užklausos paprastai apdorojamos nuosekliau, o pateikta informacija išlieka užfiksuota, todėl lengviau tikslinti aplinkybes ar pateikti papildomus dokumentus.

    Jei reikalingas apsilankymas Socialinių išmokų skyriaus klientų aptarnavimo centre Konstitucijos prospekte 3, rekomenduojama iš anksto registruotis elektroniniu būdu. Savivaldybė pabrėžia, kad išankstinė registracija padeda sutrumpinti laukimo laiką ir tolygiau paskirstyti srautus.

    Prašymus dėl socialinių išmokų gyventojai gali pateikti elektroniniu būdu per SPIS ir savivaldybės e. paslaugų sistemą, taip pat siunčiant pasirašytus dokumentus saugiu elektroniniu parašu elektroniniu paštu arba per E. pristatymo sistemą. Dokumentus galima pateikti ir registruotu paštu, pridėjus asmens dokumento kopiją.

    Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą. Pažymima, kad konkrečių išmokų prašymų pateikimo tvarka ir reikalavimai skiriasi, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti pasirinktos paslaugos aprašą.

  • Nemokamos pamokos 2–5 klasėms Vilniuje: ką vaikai sužino apie tvarką ir saugumą mieste

    Nemokamos pamokos 2–5 klasėms Vilniuje: ką vaikai sužino apie tvarką ir saugumą mieste

    Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė kviečia 2–5 klasių mokinius į nemokamas edukacijas apie viešąją tvarką, atsakingą elgesį ir saugumą mieste. Užsiėmimai vyksta mokyklose ir pritaikomi pagal vaikų amžių bei konkrečius klasės poreikius.

    Edukacija organizuojama kaip 45 minučių pamoka-diskusija, kurioje aptariamos kasdienės situacijos ir realūs pavyzdžiai. Pagrindinis tikslas – aiškiai paaiškinti, kodėl svarbu laikytis mieste galiojančių taisyklių ir kokių pasekmių gali turėti jų nepaisymas.

    Kas aptariama per edukaciją?

    Per pamokas kalbama apie triukšmą ir ramybės laiką, atliekų tvarkymą bei švarios aplinkos svarbą. Taip pat aptariamas grafičių piešimas ir pagarba svetimam turtui, kad vaikai geriau suprastų, kur baigiasi saviraiška ir prasideda atsakomybė.

    Kita dalis skiriama atsakingam elgesiui su gyvūnais ir paukščiais bei saugumui viešosiose erdvėse. Vaikams primenamos svarbiausios elgesio taisyklės kelyje ir aptariama, kaip pasirinkimai mieste gali paveikti ne tik juos pačius, bet ir aplinkinius.

    Kur ir kaip vyksta užsiėmimai?

    Užsiėmimai vedami mokykloje, klasėje, kurioje yra prezentacijai reikalinga įranga, pavyzdžiui, projektorius ar išmanioji lenta. Vienoje edukacijoje dalyvauja viena klasė, rekomenduojama iki 30 mokinių.

    Esant poreikiui, galima registruoti kelias tos pačios laidos klases, kad edukacijos vyktų viena po kitos. Užsiėmimus veda Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės prevencijos specialistė.

    Kaip užregistruoti klasę?

    Registruojant prašoma nurodyti mokyklą, klasę ar klases, mokinių skaičių, kontaktinį asmenį ir pageidaujamą edukacijos laiką. Taip pat galima iš anksto suderinti, kokios temos konkrečiai klasei yra aktualiausios.

    Dėl registracijos ir papildomų klausimų pateikiami kontaktai: ausra.raskeviciene@vilnius.lt ir +370 695 78560. Savivaldybė ragina mokytojus kreiptis drąsiai, jei norisi aptarti individualius klasės poreikius ar pasirengti diskusijai iš anksto.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Palangos vasaros skaityklai – lemtingas sprendimas: ekspertai siūlys, kaip išsaugoti medinį modernizmą

    Palangoje rugsėjo 10–11 dienomis vyks tarptautinis architektūros simpoziumas, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūrai pritaikyti Palangos vasaros skaityklą. Šis pastatas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių ir šiemet mini 60 metų sukaktį.

    Simpoziumą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, o diskusijose dalyvaus architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Renginio pabaigoje žadama pristatyti rekomendacijas, kaip sustiprinti objekto apsaugą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje.

    Medinis modernizmas ir jo rizikos

    Architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla duris atvėrė 1966 metais, o jos architektūrinį charakterį formuoja medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl sprendimai dėl jo atnaujinimo privalo derinti funkcinius poreikius su paveldo apsauga.

    Medinės modernizmo architektūros išsaugojimas dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais: drėgmės režimu, konstrukcijų senėjimu, gaisrine sauga ir energiniu efektyvumu, taip pat intensyviu sezonišku naudojimu pajūryje. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tvariam atnaujinimui, kai pirmenybė teikiama remontui ir pritaikymui, o ne nugriovimui, mažinant ir anglies dioksido pėdsaką.

    Ką svarstys tarptautinė komanda

    Programoje numatytos visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos, taip pat ekspertų sesijos, kuriose bus aptariamas istorinių vietų vaidmuo miestų tapatybei ir bendruomenės gyvenimui. Renginyje žadama nagrinėti, kaip suderinti paveldosaugos principus su šiandienos kultūros veiklų poreikiais, kad pastatas liktų aktyvia miesto erdve, o ne vien eksponatu.

    Simpoziume dalyvaus VILNIUS TECH, Karališkosios Danijos akademijos, Rygos technikos universiteto ir kitų institucijų atstovai, tarp jų doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, dr. arch. Antra Viļuma, dr. Indrė Užuotaitė ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Diskusijose taip pat bus aptariamas žiedinės statybos principų taikymas, kai renovacijoje ieškoma galimybių pakartotinai naudoti medžiagas ir kuo mažiau keisti autentiškas konstrukcijas.

    „Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Atvira programa Palangoje

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių bus atviri visuomenei ir suteiks progą geriau pažinti Palangos architektūros paveldą bei suprasti, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia viešųjų erdvių ateitį. Taip pat numatytos ekskursijos ir teminės sesijos, kuriose bus kalbama apie kultūrinio paveldo aplinką ir želdinius.

    Simpoziumas yra renginių ciklo „Metai su Danija“ dalis ir siejamas su Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiu. Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims, o tarp partnerių minimi VILNIUS TECH, „Docomomo Lietuva“, Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir „VELUX“.

  • Aukštaitijoje – 30-asis vargonų festivalis: 11 koncertų ir Panevėžio vyskupijos šimtmetis

    Nuo 1997 metais Aukštaitijos bažnyčiose rengiamas Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet vyks jubiliejinį, 30-ąjį kartą. Rugsėjo 6–spalio 11 dienomis klausytojų laukia 11 koncertų įvairiose regiono erdvėse, o programa šiemet siejama ir su Panevėžio vyskupijos 100-mečio minėjimu.

    Festivalis tradiciškai remiasi sakraliosios muzikos ir kultūros paveldo sinteze: vargonai pristatomi ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip bažnyčių akustikos bei istorinių erdvių dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertai skirti pagerbti iškilius dvasininkus ir asmenybes, taip pat pažymėti šventovių jubiliejus.

    Atidarymas Utenoje ir pirmieji koncertai

    Rugsėjo 6 dieną Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje festivalį atidarys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“. Kartu pasirodys solistai: vargonininkas Gediminas Kviklys, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė, klarnetininkai Anielius Lukošiūnas ir Rimvydas Savickas, o renginį papildys aktorės Virginijos Kochanskytės poetinis žodis.

    Rugsėjo 12 dieną koncertas vyks Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčioje, kur skambės kompozitoriaus Vitalijaus Neugasimovo kūryba. Ją atliks vyrų vokalinis kvartetas „Fratres“, vadovaujamas paties kompozitoriaus, o rugsėjo 13 dieną programa persikels į Antazavės Dievo Apvaizdos ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčias Zarasų rajone.

    Dedikacijos ir Čiurlionio minėjimas

    Rugsėjo 19 dieną Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje koncertuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė ir vargonininkas Povilas Padleckis. Rugsėjo 20 dieną Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje numatytas specialus koncertas, skirtas vyskupo Juozo Preikšo 100-mečiui.

    Rugsėjo 27 dieną Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje skambės programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta M. K. Čiurlionio gimtadieniui paminėti. Joje dalyvaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kolektyvai, vargonininkas Vidas Pinkevičius ir aktorius Vladas Baranauskas.

    Spalio koncertai ir uždarymas

    Spalio 3 dieną Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje gros vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai, o spalio 4 dieną Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pasirodys dainininkė ir aktorė Austėja Lukaitė, jai pritars Gražina Zalatorienė. Spalio 7 dieną Utenos dvaro rūmuose solinį koncertą surengs jaunasis smuikininkas Rokas Diržys, akompanuos pianistas Simas Minkevičius.

    Festivalio uždarymas vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje: koncertuos vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė, vadovaujama Vilhelmo Čepinskio, taip pat aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vladas Baranauskas.

    Jubiliejinį festivalį globoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Utenos rajono savivaldybė.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Šiaulių mokyklos pradeda mokslo metus su naujais stadionais: meras atvyko išbandyti aikštynų

    Šiaulių mokyklos naujus mokslo metus pasitiko ne tik sugrįžusiu šurmuliu, bet ir apčiuopiamais pokyčiais sporto infrastruktūroje. Po vasaros darbų atnaujinti Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario gimnazijos sporto aikštynai, o „Romuvos“ progimnazijoje rangos darbai artėja prie pabaigos.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad investicijos į mokyklų stadionus svarbios ne vien kūno kultūros pamokoms. Aikštynai vis dažniau projektuojami taip, kad po pamokų jais galėtų naudotis ir aplinkinių kvartalų gyventojai, todėl tokie objektai tampa vietos bendruomenių traukos centrais.

    Rugsėjo 1 dieną Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su mokyklų bendruomenėmis ir kartu apžiūrėjo atnaujintas erdves. Mokinių ir mokytojų komandos pakvietė merą išbandyti tinklinio aikštelę.

    „Labai simboliška, kad šiuos naujus sporto aikštynus atveriame būtent tais metais, kai Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį. Tai graži dovana mokiniams, mokyklų bendruomenėms ir visiems šiauliečiams“, – sakė Artūras Visockas.

    Dainų progimnazijoje įrengtos futbolo ir kitų sporto šakų aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat sutvarkyti takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kad infrastruktūra būtų patogiau pasiekiama ne tik pamokų metu.

    Mokyklos vadovė Asta Vaičiūnienė akcentavo, kad atnaujintas stadionas tarnaus plačiau nei vien mokiniams. Pasak jos, čia nuolat lankosi įvairaus amžiaus gyventojai, o saugesnė aplinka ir geresnė danga turėtų paskatinti dar daugiau žmonių rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Salduvės progimnazijos sporto aikštyne taip pat įrengtos universalios aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimas, sutvarkyti takai. Mokyklos direktorė Natalija Kaunickienė priminė, kad senasis stadionas per daugelį metų buvo ne vieno sportininko starto vieta, todėl tikimasi, kad atnaujinta bazė sustiprins jaunimo motyvaciją siekti rezultatų.

    Didždvario gimnazijoje baigti aikštyno atnaujinimo darbai ir erdvė jau paruošta aktyviam naudojimui. Čia įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema, sutvarkyti pėsčiųjų takai aplink aikštyną.

    Tokie projektai atitinka bendrą savivaldybių kryptį Lietuvoje – modernizuoti mokyklų sporto infrastruktūrą, kad ji būtų universali, saugi ir pritaikyta skirtingoms sporto šakoms. Praktikoje tai reiškia kokybiškesnes dangas, geresnį apšvietimą, didesnį saugumą ir galimybę sportuoti ne tik per pamokas, bet ir po jų.

    „Romuvos“ progimnazijoje darbai dar vyksta, tačiau savivaldybė tikisi, kad atnaujintas aikštynas netrukus papildys jau atvertų objektų sąrašą. Miestas pabrėžia, kad tikslas – sudaryti sąlygas vaikams daugiau judėti, o bendruomenėms turėti patogias ir šiuolaikiškas erdves šalia namų.