CP v2

Category: Regionai

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    Rugsėjį bendrovė „Lietuvos draudimas“ vėl nemokamai apdraus visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų eisme. Prie iniciatyvos Visagine prisideda ir savivaldybė, o mokyklose numatytos papildomos saugaus elgesio kelyje pamokos.

    Mokslo metų pradžia paprastai sutampa su išaugusiais eismo srautais: į gatves grįžta mokykliniai autobusai, daugiau vaikų vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar paspirtukais, dažniau skuba į būrelius. Dėl to rugsėjį institucijos ir specialistai tradiciškai ragina atnaujinti kelių eismo taisyklių žinias ir įpročius.

    „Norime, kad tėvai, globėjai ir mokytojai vaikams dar kartą primintų elementarias, bet dažnai gyvybiškai svarbias taisykles: kaip saugiai pereiti perėją, kodėl negalima eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kaip taisyklingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kaip nurodo iniciatyvos organizatoriai, draudimo apsauga galios automatiškai visą rugsėjį, todėl papildomų veiksmų tėvams ar globėjams atlikti nereikės. Maksimali dovanojamo draudimo suma sieks iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

    Jei vaikas patektų į eismo įvykį keliaudamas pėsčiomis, dviračiu ar riedėdamas ne elektriniu paspirtuku, apie įvykį pirmiausia reikėtų pranešti policijai, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo į „Lietuvos draudimą“. Organizatoriai pabrėžia, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas įvykio kaltininku.

    Šalia draudimo apsaugos numatoma ir edukacinė dalis. „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinukams, o mokyklos kviečiamos registruotis užsiėmimams, kurie planuojami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

    Praėjusį rudenį, organizatorių duomenimis, visoje Lietuvoje buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma nuo 2000 metų ir yra viena ilgiausiai tęsiamų tokio pobūdžio socialinės atsakomybės programų šalyje.

  • Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą. Priemonės tikslas – iš dalies kompensuoti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų ar invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensuojamos išlaidos gali būti susijusios su įprastiniu cukrumi, ekologišku cukrumi arba invertuotojo cukraus sirupu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos tais pačiais metais iki paraiškos pateikimo dienos imtinai.

    Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra deklaravę laikomas bičių šeimas ir jų turi ne daugiau kaip 150. Taip pat būtina būti įregistruotam Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiai turi papildomą reikalavimą: reikia turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai tampa svarbūs tada, kai prašoma didesnės kompensacijos už sertifikuotas bičių šeimas.

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 euro kompensaciją įprastiniam ar ekologiškam cukrui arba invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą kompensacija gali siekti iki 11,58 euro.

    Jei paaiškėja, kad pareiškėjų prašomų lėšų suma viršija tam tikslui tais metais skirtą biudžetą, išmokos mažinamos proporcingai. Tai reiškia, kad galutinė išmoka gali būti mažesnė nei maksimalūs dydžiai, net jei pareiškėjas atitinka visus kriterijus.

    Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant paraišką būtina atnaujinti duomenis apie bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tik po deklaravimo galima pildyti paraišką, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą PŽŪSAIS.

    Bičių laikytojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, taip pat pavėluotai teikiantys paraiškas, gali kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba valdos registravimo vietą. Svarbu įsivertinti, kad bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į šią paramą pretenduoti negali.

    Paraiškos teikimo metu neprivaloma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų už papildomą cukrų. Vis dėlto pareiškėjams rekomenduojama išsaugoti pirkimo įrodymus, nes tikrinimų atvejais gali būti prašoma patikslinti pateiktą informaciją.

    Priemonė aktuali atsižvelgiant į pastarųjų metų bitininkystės iššūkius, kai bičių šeimų būklę lemia ir orų svyravimai, ir nektaro bazės nepastovumas. Papildomas maitinimas rudenį dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šeimoms saugiau peržiemoti ir pavasarį greičiau sustiprėti.

  • Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajono švietimo įstaigos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią sulaukė reikšmingo pastiprinimo: rugpjūčio 31 dieną perduota 10 naujų mokyklinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausias vienu metu įstaigoms perduotų transporto priemonių skaičius rajono istorijoje, o bendra pirkimo vertė siekia beveik 859 000 eurų.

    Rakteliai mokyklų ir darželių atstovams įteikti Vilniuje, bendrovės „Transmitto“ teritorijoje surengtos ceremonijos metu. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas atnaujinti parką tiesiogiai susijęs su mokinių saugumu ir galimybe užtikrinti reguliarų pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

    „Šiandien į kelius išleidžiame net 10 naujų mokyklinių autobusų. Šimtams rajono šeimų tai reiškia ramybę dėl vaikų kelionių į mokyklą, o patiems mokiniams – kur kas daugiau galimybių pažinti, keliauti ir tobulėti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Perduoti 20 vietų „Iveco“ autobusai pritaikyti vaikų vežimui ir aprūpinti saugos diržais, klimato kontrolės sistemomis, taip pat keltuvais judėjimo apribojimų turintiems vaikams. Savivaldybė nurodo, kad renginio metu vairuotojams surengti papildomi mokymai, skirti saugiam ir sklandžiam pavėžėjimui.

    Nauji autobusai paskirstyti Vilniaus r. Pagirių ir Mickūnų gimnazijoms, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijai, Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai bei Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijai. Transporto taip pat sulaukė Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija ir Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

    Autobusai perduoti ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinei mokyklai, Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinei mokyklai bei Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšeliui-darželiui „100 spalvų“. Savivaldybė akcentuoja, kad toks paskirstymas atspindi realius pavežėjimo poreikius bei augantį dėmesį įtraukiam ugdymui.

    Parkas atnaujinamas nuosekliai

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad autobusų parko atnaujinimas vyksta kelis metus iš eilės. 2025 metais įsigyti 8 nauji autobusai, o per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perduotos 25 transporto priemonės.

    „Per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perdavėme net 25 naujas transporto priemones su viena aiškia misija: kad kiekvienas rajono vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų visas sąlygas kokybiškam ugdymui“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Praėjusiais metais 8 autobusų įsigijimui iš savivaldybės biudžeto skirta 704 000 eurų, o jie perduoti kelioms gimnazijoms ir mokyklai-darželiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos leidžia mažinti rizikas, susijusias su senesnių transporto priemonių eksploatacija, ir geriau planuoti maršrutus.

    Elektrinis autobusas ir infrastruktūra

    Įgyvendinant švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, 2025 metais Nemenčinės Gedimino gimnazijai perduotas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas. Papildomai investuota beveik 37 000 eurų į įkrovimo stotelės įrengimą, kad transportas galėtų būti naudojamas kasdien.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją viešajame sektoriuje mažinti taršą ir eksploatacines sąnaudas, ypač maršrutuose, kuriuose važiuojama reguliariai ir prognozuojamais atstumais. Savivaldybės praktikoje tai reiškia ne tik patį autobusą, bet ir aiškiai suplanuotą infrastruktūrą bei techninę priežiūrą.

    Kiek autobusų veža mokinius

    Nuo šiol Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pavėžėjimą užtikrina 80 mokyklinių autobusų. Savivaldybė nurodo, kad nuosavą transportą turi visos rajono gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, taip pat dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o 22 įstaigos valdo po kelis autobusus.

    Autobusais vežiojami mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Transportas naudojamas ir užklasinei veiklai: edukacinėms išvykoms, varžyboms bei kitiems renginiams, todėl atnaujintas parkas, savivaldybės teigimu, turi platesnę naudą nei vien kelionės į pamokas.

  • 20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį, per kurią įstaiga tapo viena svarbiausių pagalbos vaikams ir šeimoms atramų Vilniaus rajone. Minėjime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, kuris mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino centro bendruomenę.

    Renginio metu pabrėžta, kad nuosekli socialinė pagalba vaikams dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: saugios aplinkos, pastovaus ryšio su suaugusiuoju ir aiškių kasdienės rutinos taisyklių. Tai ypač svarbu vaikams, patiriantiems šeimos krizes, emocinius sunkumus ar socialinę atskirtį.

    „Dvidešimt metų – tai visų pirma žmonės, kurie kasdien yra šalia vaikų, padeda jiems įveikti sunkumus, atrasti savo stiprybes ir patikėti savimi. Noriu padėkoti kiekvienam centro darbuotojui už jautrumą, kantrybę ir atsakomybę“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Per du dešimtmečius centras plėtojo kelias pagrindines kryptis: pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos centro veiklą bei socialinius projektus, skirtus šeimų stiprinimui. Praktikoje tai reiškia ne tik užimtumą po pamokų, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės savireguliacijos stiprinimą, pagalbą mokantis ir konsultavimą.

    Socialinių paslaugų srityje vis dažniau akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba, kai pagalba šeimai ir vaikui suteikiama dar iki krizei tampant nevaldoma. Tokie centrai savivaldybėms tampa partneriais, padedančiais užtikrinti, kad vaikas kuo ilgiau galėtų augti saugioje aplinkoje, o pagalba būtų pasiekiama arčiau kasdienio gyvenimo.

    Jubiliejus tapo proga padėkoti darbuotojams ir partneriams, o kartu priminti, kad vaikų gerovę lemia ilgalaikis, nuoseklus darbas. Centro bendruomenė pabrėžė, jog svarbiausias rezultatas yra ne statistika, o realūs pokyčiai vaikų gyvenimuose, kai jie vėl pradeda pasitikėti savimi ir ateitimi.

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

  • Ribiškėse startuoja nemokamos veiklos: improvizacija, fortepijonas ir sveiko maisto dirbtuvės

    Rugsėjo mėnesį Ribiškių bendruomenė Vilniuje kviečia gyventojus į nemokamas veiklas, skirtas bendrystei ir praktiniams įgūdžiams. Programoje numatyti grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai, individualios fortepijono pamokos bei sveikesnio maisto gaminimo dirbtuvės.

    Grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai vyks rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 dienomis V. Šopeno g. 8, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos aktų salėje. Užsiėmimų laikas – nuo 19:00 iki 20:30, o dalyvavimas atviras norintiems išbandyti praktikas, padedančias gerinti komunikaciją ir pasitikėjimą savimi.

    Taip pat nuo rugsėjo planuojama registracija į nemokamas individualias fortepijono pamokas vaikams ir suaugusiesiems nuo 7 metų. Pamokos vyks suderintu laiku Tyzenhauzų gatvėje, o užsiėmimų formatas numatytas individualus – vienu metu dirbama su vienu žmogumi arba viena šeima.

    Rugsėjį bendruomenė žada ir pirmąsias sveiko maisto gaminimo dirbtuves „Sveikiau, taupiau, sumaniau“. Organizatoriai akcentuoja, kad jose dėmesys bus skiriamas praktiškiems sprendimams: kaip kasdienėje virtuvėje suderinti subalansuotą mitybą, kainą ir patogumą.

    Organizatoriai informuoja, kad viešinimo tikslais užsiėmimų metu gali būti filmuojama ir fotografuojama. Veiklos rengiamos įgyvendinant projektą „Ribiškės jungia: sutelkti bendrystei 2026“ ir finansuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis bendruomeninei veiklai savivaldybėse stiprinti.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniaus miesto savivaldybė prieš naujus mokslo metus skelbia fiksuojanti teigiamą poslinkį: mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas mieste mažėja, o priėmimo į mokyklas procesas šiemet vyko sklandžiau. Kartu sostinėje įsibėgėja mokyklų rekonstrukcijos, kurios daliai bendruomenių reikš laikiną persikėlimą į kitas patalpas.

    Pasak savivaldybės, kasmetinė apklausa parodė, kad pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą šiemet nurodė 35 proc. apklaustų įstaigų, kai pernai tokių buvo 49 proc. Apklausoje dalyvavo 214 savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių, todėl duomenys atspindi didžiąją dalį miesto švietimo tinklo.

    „Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokytojų trūkumas: mažėja, bet rizikos išlieka

    Savivaldybės pateiktais skaičiais, ryškiausiai per metus sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis. Lietuvių kalbos mokytojų trūkumas, lyginant su pernai, mažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos – nuo 15 iki 7 mokytojų.

    Šį pokytį savivaldybė sieja su tikslinėmis priemonėmis: programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, pedagogikos studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“, kuri, savivaldybės teigimu, per pirmuosius mėnesius padėjo įstaigoms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir specialistų.

    Vis dėlto sostinė pripažįsta, kad ilgalaikė problema niekur nedingo: jaunų mokytojų dalis vis dar sudaro tik 7,5 proc., o pensinio amžiaus mokytojų – 12,3 proc. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis formuosis matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.

    Priėmimas į mokyklas: daugiau aiškumo šeimoms

    Šiemet priėmimas į Vilniaus mokyklas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių. Taip pat sugriežtinta tvarka, taikoma norintiems patekti į miesto mokyklas vaikams, kurie nėra deklaruoti Vilniuje.

    Savivaldybės teigimu, dėl šių sprendimų dauguma šeimų dar iki birželio 1 dienos jau žinojo, į kurią mokyklą vaikas eis. Moksleivių skaičius auga: šiemet Vilniaus mokyklose turėtų mokytis apie 72,6 tūkst. mokinių, tai yra maždaug 1 000 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

    Iš viso gauti 27 590 prašymų, o savivaldybė tvirtina, kad absoliuti dauguma vaikų jau priimti. Pabrėžiama ir tai, kad laisvų vietų mokyklose pakanka visiems dar laukiantiems moksleiviams.

    Rekonstrukcijos ir laikinos klasės biuruose

    Infrastruktūros srityje savivaldybė žada rekonstrukcijų proveržį: per penkerius metus planuojama atnaujinti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. Šiais mokslo metais pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.

    Rekonstrukcijų metu dalis mokinių laikinai mokysis prie Ozo parko esančiose „Simbiocity“ biurų patalpose. Savivaldybė nurodo, kad vasarą jose vyko pritaikymo darbai, kad erdvės ir lauko teritorijos atitiktų ugdymo poreikius, taip pat organizuojamas mokinių pavėžėjimas viešuoju transportu ir privažiavimas prie pastatų.

    Be jau startuojančių rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius. Taip pat vykdoma švietimo valdymo pertvarka: savivaldybėje kuriamas Švietimo ir jaunimo departamentas, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

  • „Klaipėdos vanduo“ atveria nemokamą kelią riebalams: kas gali atvežti ir kodėl svarbu

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos bendrovė „Klaipėdos vanduo“ iš įmonių nemokamai priims skystąsias atliekas, susijusias su riebalais ir aliejumi. Tikslas – sumažinti atvejus, kai tokios atliekos patenka į buitinių nuotekų tinklus ir sukelia užsikimšimus, kvapus bei papildomas sąnaudas.

    Nuotekų tinkluose riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro lipnų sluoksnį, prie kurio lengvai prikimba kitos atliekos. Ilgainiui mažėja pralaidumas, didėja avarijų rizika, o problemų šalinimas tampa brangesnis ir sudėtingesnis nei prevencija.

    Skaičiuojama, kad į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą per mėnesį patenka apie 30 tonų riebalų, kuriuos tenka surinkti riebalų gaudyklėse. Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar pasiekia tinklus, nors tokios atliekos turėtų būti surenkamos ir perduodamos tvarkytojams atskirai.

    „Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar patenka į nuotekų tinklus, nors jie ten neturėtų atsidurti. Tinkamai surinktos ir perduotos tvarkyti skystosios atliekos gali būti panaudojamos kaip žaliava energijai gaminti“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Nemokamai bus priimamos skystosios atliekos, kurių sausųjų medžiagų koncentracija siekia 5 proc. ar daugiau. Tai apima riebalus iš riebalų gaudyklių, panaudotą maistinį aliejų ir nuotekų dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, o koncentracija bus nustatoma laboratorijoje, paėmus mėginį.

    Paslauga skirta klientams, kurie yra sudarę sutartis su „Klaipėdos vanduo“, todėl įmonėms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti priėmimo sąlygas ir logistiką. Bendrovė taip pat primena, kad riebalų šalinimas į buitinių nuotekų tinklus yra draudžiamas, o maitinimo ir maisto gamybos sektoriui aktualu pasirūpinti riebalų gaudyklėmis ir tinkamu surinkimu.

    Gyventojams primenama, kad panaudotą maistinį aliejų saugiausia kaupti sandariuose plastikiniuose buteliukuose ir pristatyti į specialius surinkimo konteinerius arba didžiųjų atliekų aikšteles. Jei aliejaus lieka labai nedaug, keptuvę galima nuvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių buitinių atliekų konteinerį, tačiau aliejaus pilti į kanalizaciją nereikėtų.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.