CP v2

Category: Regionai

  • Telšių mokyklų pasirengimas pavojaus atvejui: priedangos, atsakomybės ir tėvų informavimas

    Telšių rajono savivaldybėje gegužės 27 dieną aptartas švietimo įstaigų pasirengimas veikti kilus pavojui ugdymo proceso metu. Savivaldybės vadovai su mokyklų ir darželių atstovais sutarė, kad kritiniu momentu svarbiausia ne improvizuoti, o turėti iš anksto suderintą planą.

    Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, administracijos direktorė Lina Leinartienė, parengties pareigūno funkcijas atliekantis Arturas Petrauskas, Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei Švietimo ir sporto skyriaus atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniams scenarijams, kurie realiai gali nutikti pamokų ar užsiėmimų metu.

    Kas turi būti aišku iš anksto

    Pasitarime akcentuota, kad kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti aiškų veiksmų planą: kaip reaguojama gavus perspėjimą, kas priima sprendimus ir kas už ką atsakingas. Ne mažiau svarbu suplanuoti judėjimą į priedangą ar kitą saugią patalpą taip, kad jis būtų greitas ir suprantamas tiek vaikams, tiek darbuotojams.

    Taip pat aptarta, ar mokytojai ir kiti darbuotojai žino savo vaidmenis, ar mokiniai supažindinti su elgesiu pavojaus atveju, o tėvams iš anksto paaiškinta, kaip veiktų mokykla ar darželis. Sutarta, kad aiški komunikacija dar iki incidento sumažina chaosą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.

    Priedangos ir jų reali paskirtis

    Susitikime aptarta priedangų būklė ugdymo įstaigose, pabrėžiant, kad situacija rajone nėra vienoda. Vienur priedangos jau pritaikytos geriau, kitur dar reikalingos investicijos ir papildomos priemonės, kad patalpos būtų funkcionalios trumpalaikiam žmonių buvimui.

    „Priedangų būklė rajono ugdymo įstaigose nėra vienoda: kai kur situacija geresnė, kai kur dar reikalingos investicijos. Tačiau svarbu aiškiai atskirti: priedanga nėra slėptuvė“, – sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.

    Kaip akcentuota pasitarime, priedanga skirta kelioms valandoms saugiai išlaukti, kol išorėje esantis pavojus praeina ar yra atšaukiamas. Todėl joje pirmiausia turi būti baziniai dalykai: vanduo, vietos atsisėsti, pirmosios pagalbos rinkinys ir kitos būtinos priemonės, leidžiančios užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą.

    Savivaldybė priminė, kad Telšių rajone vykdoma priedangų infrastruktūros gerinimo programa, pagal kurią dalis priedangų bus atnaujintos. Tai siejama su bendru tikslu, kad kiekviena įstaiga turėtų realiai pritaikytą erdvę, o ne tik formaliai paskirtą patalpą.

    Ką keičia langų apsauga ir tėvų elgesys

    Tarp papildomų priemonių aptartas mokyklų langų apklijavimas specialia apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti stiklo šukių riziką, jeigu dėl smūgio bangos dūžtų langai. Pirmiausia numatoma apsaugoti langus tose vietose, kurios yra pakeliui į priedangas, kad evakuacijos metu būtų kuo mažiau papildomų grėsmių.

    Didelė pasitarimo dalis skirta bendravimui su tėvais ir išankstiniam susitarimui, kaip elgtis pavojaus metu. Pabrėžta, kad pedagogai tokiu atveju lieka su vaikais ir užtikrina jų priežiūrą, todėl tėvams svarbu pasitikėti įstaigos bendruomene ir veikti pagal iš anksto sutartą tvarką.

    Taip pat aptarta situacija, kai oro pavojaus metu tėvai atvyksta pasiimti vaikų. Akcentuota, kad vaiko pasiimti negalima drausti, tačiau būtina aiškiai paaiškinti rizikas: kol pavojus nepasibaigęs, išėjimas į lauką ar kelionė namo gali būti nesaugi, todėl geriau kartu išlaukti priedangoje ar kitoje saugioje vietoje.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad tokie aptarimai nėra skirti kelti nerimą, o padėti pasiruošti taip, kad kilus pavojui būtų veikiama ramiai ir tiksliai. Aiškūs vaidmenys, iš anksto suderinti sprendimai ir nuosekli komunikacija yra praktiniai veiksniai, kurie realiai didina vaikų ir darbuotojų saugumą.

  • Telšių rajone primena apie apleistus sklypus: už netvarką taikomas 4 proc. žemės mokestis

    Telšių rajono savivaldybė primena, kad apleisti ir nenaudojami žemės sklypai gali būti apmokestinami didesniu tarifu. Tokiems sklypams taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, o valstybinės žemės atveju – ir padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas.

    Į apleistų sklypų sąrašus paprastai patenka teritorijos, kuriose matomi aiškūs neprižiūrėjimo požymiai. Tai gali būti nešienaujama žolė, kaupiamos šiukšlės, netvarkingai laikomos statybinės ar aplinką teršiančios medžiagos, taip pat akivaizdžiai netvarkingos transporto priemonės ar jų dalys.

    Prie požymių priskiriami ir apleisti ar neprižiūrimi statiniai, pavyzdžiui, nenaudojami vagonėliai ar kiti laikinieji statiniai, kurie kelia vizualinę taršą ir gali kelti rizikų aplinkai. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinamas ne vien estetinis vaizdas, bet ir tai, ar sklypas realiai prižiūrimas ir naudojamas pagal paskirtį.

    Sklypų savininkai, nuomininkai ar kiti valdytojai raginami žemę tvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Reikalavimai taikomi ne tik žemės ūkio paskirties sklypams, bet ir gyvenamųjų namų teritorijoms, komercinės, visuomeninės paskirties ar rekreacinėms teritorijoms.

    Telšių rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad apleisto sklypo statusas gali lemti didesnę mokestinę naštą, todėl prevenciškai verta pasirūpinti elementaria priežiūra. Sklypo sutvarkymas, šienavimas, atliekų išvežimas ir neprižiūrimų objektų pašalinimas dažniausiai yra paprasčiausias būdas išvengti įtraukimo į apleistų sklypų sąrašą.

    Nenaudojamų ir apleistų žemės sklypų nustatymo tvarka Telšių rajone taikoma pagal savivaldybės tarybos patvirtintą aprašą. Gyventojams rekomenduojama įsivertinti sklypo būklę dar iki sezono darbų piko, kad vėliau netektų spręsti klausimų dėl taikomo 4 proc. tarifo.

  • Žarėnuose su bendruomene aptarta civilinė sauga: kur slėptis, kaip veiks sirenos ir LT72

    Žarėnų seniūnijoje surengtas susitikimas su vietos bendruomene, kuriame daugiausia dėmesio skirta civilinei saugai ir gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai ir praktiškai paaiškinti, ką daryti išgirdus perspėjimą ir kur ieškoti patikimos informacijos.

    Susitikime gyventojams priminta, ką reiškia oro pavojaus signalas ir kokie pirmieji veiksmai svarbiausi jį paskelbus. Akcentuota, kad kritinėmis minutėmis būtina nepanikuoti, nedelsti ir kuo greičiau persikelti į saugiausią artimą vietą.

    Saugiausiomis erdvėmis įvardyti rūsiai, priedangos, taip pat pastato vidinės patalpos be langų ar patalpos, kurios yra kuo toliau nuo išorinių sienų. Gyventojai raginti atsitraukti nuo langų, vengti atvirų erdvių ir, esant galimybei, pasirūpinti vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis, asmenimis su negalia bei kaimynais.

    Taip pat aptarta, kaip gyventojai būtų perspėjami apie pavojų: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, per programėlę „LT72“, radiją, televiziją ir oficialius institucijų informavimo kanalus. Susitikimo metu pabrėžta, kad svarbu sekti tik patikimus šaltinius ir neplatinti nepatvirtintų žinių, nes klaidinanti informacija gali apsunkinti tarnybų darbą ir sukelti papildomą sumaištį.

    Gyventojams primintas ir praktinis pasirengimas namuose: verta iš anksto žinoti artimiausią priedangą, susitarti šeimos veiksmų planą ir pasiruošti 72 valandų išvykimo krepšį. Tai aktualu ne tik karinių grėsmių atveju, bet ir ekstremaliosioms situacijoms, kai sutrinka įprastos paslaugos ar ryšys.

    Susitikime pristatyti ir Žarėnų seniūnijos teritorijoje esantys kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie ekstremaliųjų situacijų metu galėtų būti aktyvuojami gyventojų apsaugai. Pabrėžta, kad žinojimas, kur vykti ir ką pasiimti, sumažina rizikas ir leidžia greičiau priimti sprendimus.

    Atskirai aptarti ir gaisrinės saugos klausimai: dūmų detektorių nauda, tinkamas įrengimas bei priežiūra, taip pat krosnių, dūmtraukių, šildymo įrenginių ir buitinių elektros prietaisų saugus naudojimas. Gyventojams priminta, kad kilus realiam pavojui ar gaisrui reikia skambinti 112.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, jog pasirengimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus: aiškus planas, ramus reagavimas ir tarpusavio pagalba gali padėti apsaugoti sveikatą ir gyvybes. Gyventojai raginti iš anksto peržiūrėti civilinės saugos rekomendacijas ir periodiškai atnaujinti namų pasirengimo priemones.

  • Telšiuose nuo birželio 1 dienos prasideda Sinagogos gatvės rekonstrukcija: eismas ribojamas etapais

    Telšiuose nuo 2026 metų birželio 1 dienos pradedami Sinagogos gatvės rekonstrukcijos darbai, dėl kurių bus laikinai ribojamas eismas. Savivaldybė skelbia, kad ribojimai bus vykdomi dviem etapais, kad gyventojams ir miesto svečiams būtų lengviau pasiekti svarbiausius objektus.

    Pirmasis etapas numatytas nuo 2026 metų birželio 1 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 25 dienos. Šiuo laikotarpiu bus uždaryta pietinė Sinagogos gatvės atkarpa, o privažiavimas bus organizuojamas iš Laisvės gatvės pusės.

    Antrasis etapas planuojamas nuo 2026 metų rugpjūčio 25 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Tuomet eismas bus ribojamas uždarant šiaurinę Sinagogos gatvės dalį, o privažiavimas bus nukreipiamas iš Turgaus aikštės pusės.

    Vairuotojai raginami atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir laikytis nustatytos tvarkos, nes darbų metu eismo organizavimas gali keistis priklausomai nuo rangos eigos. Taip pat rekomenduojama keliones planuoti iš anksto ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus piko metu.

    Sinagogos gatvės rekonstrukcija yra dalis miesto susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo, kurio metu dažniausiai tvarkoma kelio danga, šaligatviai ir lietaus nuotekų surinkimas, gerinamas saugumas pėstiesiems. Gyventojams patariama sekti savivaldybės pranešimus dėl galimų papildomų laikinų ribojimų ar pakeitimų.

  • Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje atidaryta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“: tikros mamų istorijos

    Vilkaviškyje pristatyta fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“, kviečianti sustoti ir iš arčiau pažvelgti į motinystės patirtis, kuriose telpa ir džiaugsmas, ir abejonės, ir viltis. Ekspozicija pasakoja apie gyvybės vertę, emocinį ryšį su vaiku bei sprendimus, kurie neretai priimami spaudžiant aplinkybėms.

    Parodoje eksponuojami fotografės Giedrės Šataitės darbai, sukurti bendradarbiaujant su Krizinio nėštumo centru. Fotografijose – šviesūs, intymūs mamų ir vaikų portretai, o greta jų pateikiamos ir realios moterų istorijos, leidžiančios geriau suprasti, su kokiais vidiniais klausimais jos susiduria.

    Šie pasakojimai parodo, kad krizinės situacijos ne visada matomos iš šalies, o emocinė įtampa gali lydėti ir tada, kai išorėje viskas atrodo stabilu. Parodos rengėjai akcentuoja, jog svarbiausia žinutė yra paprasta: net sudėtingomis aplinkybėmis žmogus neturi likti vienas, o pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas.

    Parodos tikslas – padrąsinti neprarasti vilties ir priminti apie paramos galimybes, kurios Lietuvoje vis dažniau apima ne tik materialinę, bet ir emocinę bei psichologinę pagalbą. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir bendruomenių kalba apie jautresnį požiūrį į nėštumo krizę, pogimdyvinę emocinę būseną ir artimųjų palaikymo svarbą.

    Parodos atvykimą į Vilkaviškį organizavo Vilkaviškio rajono savivaldybės Šeimos komisija ir Vilkaviškio dekanato Šeimos centras. Lankytojai kviečiami ne tik apžiūrėti fotografijas, bet ir skirti laiko įsigilinti į šalia pateikiamas istorijas, kurios dažnai tampa tyliu, bet labai tiksliu priminimu apie empatijos reikšmę.

  • Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Ketvirtadienį 10 valandą Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus stebėti Tarybos posėdį tiesiogiai. Transliacija vyks savivaldybės „Youtube“ kanale.

    Savivaldybė informuoja, kad posėdis bus verčiamas į gestų kalbą, siekiant užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems bendruomenės nariams. Tai sudaro galimybę realiu laiku sekti diskusijas ir sprendimus.

    Vertimą į gestų kalbą atliks Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Klaipėdos teritorinis skyrius. Tokia praktika vis dažniau taikoma viešuose institucijų posėdžiuose, kai svarstomi gyventojams aktualūs klausimai.

    Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, todėl gyventojai iš anksto gali susipažinti su planuojamais sprendimų projektais. Stebint posėdį tiesiogiai, paprasčiau suprasti, kaip formuojami galutiniai balsavimai ir argumentai.

    Primename, kad Tarybos posėdžių transliacijos ir įrašai dažnai tampa patogia priemone gyventojams sekti savivaldos darbą, ypač kai sprendimai susiję su vietos infrastruktūra, švietimu, socialinėmis paslaugomis ar biudžetu.

  • Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajonas skiria 500 000 eurų gyventojų idėjoms: didėja sumos ir atsiveria naujos erdvės

    Klaipėdos rajono savivaldybė šiemet didina Dalyvaujamojo biudžeto konkurso „Tavo idėja“ finansavimą iki 500 000 eurų. Tai 100 000 eurų daugiau nei praėjusiais metais, o kartu keičiamos ir taisyklės, kurios turėtų išplėsti galimybes teikti bei įgyvendinti gyventojų siūlymus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas tapo vienu matomiausių būdų, kaip bendruomenių iniciatyvos virsta apčiuopiamais pokyčiais viešosiose erdvėse. Per ankstesnius etapus jau įgyvendinta 28 idėjos iš 43 laimėjusių, o dalis ankstesnių metų projektų dar bus įgyvendinami šiemet.

    Didesnės sumos projektams

    Padidinus bendrą biudžetą, kartu auga ir maksimali vieno projekto vertė skirtingose kategorijose. Savivaldybė tikisi, kad tai leis gyventojams siūlyti ne tik mažus, bet ir didesnės apimties sprendimus, kuriems anksčiau nebūdavo pakankamo finansavimo.

    Didelės vertės projektams numatoma maksimali suma didėja nuo 120 000 iki 150 000 eurų. Mažos vertės projektams riba keliama nuo 50 000 iki 60 000 eurų, o mažų kaimų, kuriuose gyvena 250 ar mažiau gyventojų, projektams nuo 30 000 iki 35 000 eurų.

    Kur bus galima teikti idėjas?

    Vienas svarbiausių pokyčių – plečiamas teritorijų ratas, kuriose galima įgyvendinti gyventojų iniciatyvas. Nuo šiol idėjas bus galima teikti ne tik savivaldybei ar valstybei priklausančioje žemėje, bet ir urbanizuotose teritorijose esančioje miško paskirties žemėje, kuri priklauso valstybei arba yra valdoma Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise.

    Tokiose vietose numatomi sprendiniai turės būti skirti rekreacinėms arba aplinkosauginėms funkcijoms, o idėjai reikės Valstybinių miškų urėdijos pritarimo. Šiose teritorijose patvirtintiems projektams įgyvendinti būtų taikomas dvejų metų terminas.

    Aiškesni kriterijai ir startas rugpjūtį

    Savivaldybė akcentuoja, kad visi projektai turės būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, tai yra miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų erdvėse, susijusiose su infrastruktūra, viešosiomis erdvėmis ir želdynais. Taip pat numatyta sąlyga, kad idėjai turi neprieštarauti greta veikiančios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos.

    „Dalyvaujamasis biudžetas yra tas projektas, už kurį nuoširdžiai sergu. Kasmet sulaukiame vis įdomesnių idėjų, o rajonas puošiasi naujomis viešomis erdvėmis“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Konkursas „Tavo idėja“ šiemet turėtų startuoti rugpjūčio mėnesį. Savivaldybė ragina gyventojus iš anksto įsivertinti, ar siūloma iniciatyva atitinka atnaujintus reikalavimus, kad idėjų teikimo ir balsavimo etapas vyktų sklandžiai.

  • Vilkaviškio rajonas paskirstė 2026 metų sveikatos projektų lėšas: kas gaus finansavimą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų paskirstymą sveikatos apsaugos srities projektams. Sprendimas priimtas įvertinus pateiktas paraiškas pagal nustatytą tvarką ir balų sistemą.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, buvo gautos 27 paraiškos ir nė viena nepateikta pavėluotai. Vienam projektui 2026 metais buvo galima skirti daugiausia 1 000 eurų, o bendra šiai programai numatyta suma siekė 25 000 eurų.

    Vertinimo metu viena paraiška nebuvo finansuota, nes nesurinko reikalaujamo įvertinimo balų vidurkio. Dar viena paraiška nebuvo vertinama, nes pareiškėjas toms pačioms priemonėms tais pačiais metais paramą jau gavo iš kitų valstybės ar savivaldybės biudžeto programų.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2026 metų gegužės 27 dieną pasirašytu potvarkiu dėl lėšų paskirstymo patvirtinta, kad projektams iš viso skiriama 24 924,52 eurų. Didžioji dalis finansuojamų iniciatyvų susijusios su vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimu, sveikos gyvensenos įpročių ugdymu, psichikos sveikata bei senjorų emocinės gerovės palaikymu.

    Tarp finansuojamų projektų – veiklos ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, nukreiptos į sveikatos raštingumo didinimą ir lėtinių ligų prevenciją. Taip pat numatytas finansavimas psichikos sveikatos stiprinimo iniciatyvoms, įskaitant pagalbą žmonėms, patiriantiems psichologinių sunkumų, ir psichikos sveikatos raštingumo didinimą įvairiose tikslinėse grupėse.

    Dalį projektų planuojama įgyvendinti per fizinio aktyvumo ir užimtumo veiklas, skatinant aktyvesnį gyvenimo būdą ir stiprinant socialinius ryšius. Kai kurioms paraiškoms finansavimas nenumatytas, todėl pareiškėjai tokiu atveju projektus galėtų koreguoti ir teikti ateityje, jei bus skelbiami nauji kvietimai.

    Specialiosios programos lėšų skyrimas savivaldybėse paprastai laikomas vienu iš praktinių instrumentų, padedančių greičiau pasiekti vietos bendruomenes ir reaguoti į konkrečius sveikatos poreikius. Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai, vaikų emocinei gerovei ir sveikatos raštingumui, todėl šios kryptys vis dažniau atsispindi ir savivaldybių finansuojamuose projektuose.

  • Vilkaviškio rajone paskirstytos 2026 metų lėšos kultūros ir meno projektams: kas gaus finansavimą

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskirstė Kultūros plėtros programos lėšas, skirtas 2026 metais finansuoti kultūros ir meno projektus. Sprendimas įtvirtintas savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 28 dieną pasirašytu įsakymu Nr. B-ĮV-344.

    Įsakyme numatytas konkrečių projektų finansavimas ir lėšų paskirstymo principai, taikomi savivaldybės programinėms priemonėms. Tai reiškia, kad dalis iniciatyvų galės planuoti darbus iš anksto, užsitikrinti partnerystes ir rezervuoti paslaugas 2026 metų renginiams bei veikloms.

    Kultūros ir meno projektų finansavimas savivaldybėse paprastai apima bendruomeninių renginių organizavimą, edukacines programas, kūrybines dirbtuves, parodas, leidybos ar sklaidos priemones. Tokios lėšos dažnai padeda užtikrinti ne tik didesnių renginių tęstinumą, bet ir mažesnių vietos iniciatyvų matomumą bei prieinamumą gyventojams.

    Praktikoje ši parama svarbi ir dėl augančių sąnaudų: brangstant paslaugoms bei infrastruktūrai, organizatoriams sudėtingiau išsilaikyti vien iš bilietų ar rėmėjų. Ankstyvas 2026 metų lėšų paskirstymas suteikia daugiau aiškumo planuojant biudžetus ir leidžia atsakingiau įvertinti suplanuotų veiklų apimtis.

    Savivaldybė nurodo, kad lėšų paskirstymas patvirtintas administracijos direktoriaus įsakymu, o sprendimas priimtas Kultūros plėtros programos rėmuose. Detalūs finansavimo gavėjai ir sumos pateikiami įsakymo priede.

  • Gižų seniūnijos 2025 metų ataskaita: kokie darbai nuveikti ir kas gyventojams svarbiausia

    Gižų seniūnijos 2025 metų ataskaita: kokie darbai nuveikti ir kas gyventojams svarbiausia

    Gižų seniūnijoje pristatyta 2025 metais nuveiktų darbų ir pasiektų rezultatų ataskaita. Susitikime aptarti įgyvendinti projektai, kasdienės seniūnijos veiklos kryptys ir klausimai, kuriuos gyventojai įvardija kaip aktualiausius.

    Renginyje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Pasak organizatorių, pristatymas tapo proga ne tik apžvelgti atliktus darbus, bet ir įvertinti, kuriose srityse reikalingi sprendimai artimiausiu metu.

    Infrastruktūra ir viešosios erdvės

    Ataskaitoje akcentuota, kad didžiausias dėmesys skirtas infrastruktūrai ir viešųjų erdvių tvarkymui. Per metus atlikti kelių ir gatvių remonto darbai, tęstas pėsčiųjų takų plėtimas, taip pat įrengta pėsčiųjų perėja su apšvietimu, siekiant didesnio saugumo.

    Taip pat atnaujintas gatvių apšvietimas, o viešosiose erdvėse vykdyti aplinkos tvarkymo darbai. Seniūnija pažymėjo, kad šie darbai dažniausiai vertinami pagal kasdienį poveikį: patogesnį susisiekimą ir saugesnį judėjimą tamsiuoju paros metu.

    Bendruomenė ir socialinės paslaugos

    Pristatyti ir socialinės bei bendruomeninės veiklos rezultatai. Vykdyta užimtumo didinimo programa, teiktos socialinės paslaugos gyventojams, organizuotos išplėstinės seniūnaičių sueigos ir spręsti einamieji administraciniai klausimai.

    Susitikimo metu gyventojai teikė pastebėjimus ir siūlymus dėl tolimesnės seniūnijos plėtros. Aptarta, kaip planuojant darbus derinti infrastruktūros poreikius, viešųjų erdvių priežiūrą ir bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimą.

    Ataskaitoje paminėtas ir projektas prie Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios, kur įrengti mažosios architektūros elementai. Seniūnija pabrėžė, kad tokie sprendimai prisideda prie vietos erdvių patrauklumo ir bendruomenės gyvenimo kokybės.