Category: Sveikata ir grožis

Pavasarį daugelis ieško būdų palengvinti mitybą ir sumažinti svorį be griežtų dietų. Specialistai pabrėžia, kad realiausiai veikia ne stebuklingi sprendimai, o kasdieniai produktai, didinantys sotumą ir padedantys lengviau suvaldyti bendrą kalorijų kiekį.

Dažniausiai minimi trys pasirinkimai – ankštiniai, graikiškas jogurtas ir uogos. Juos sieja keli principai: daugiau baltymų ir skaidulų, didesnis maisto tūris ir mažesnė tikimybė greitai vėl išalkti, todėl sumažėja spontaniškas užkandžiavimas.

Ankštiniai: sotumas ilgesniam laikui

Pupos, lęšiai ir avinžirniai vertinami dėl skaidulų, augalinių baltymų ir sudėtinių angliavandenių. Toks derinys gali lėtinti virškinimą, padėti išlaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau išsaugoti sotumo jausmą.

Praktiškai ankštiniai patogūs ir dėl kainos bei laikymo: jie ilgai negenda, lengvai pritaikomi sriuboms, troškiniams ar salotoms. Tyrimai rodo, kad ankštinių įtraukimas į mitybą siejamas su geresne kūno masės kontrole, ypač kai jie pakeičia kaloringesnius produktus.

Graikiškas jogurtas: daugiau baltymų, mažiau alkio

Graikiškas jogurtas dažnai laikomas vienu paprasčiausių būdų padidinti baltymų kiekį racione. Didesnis baltymų kiekis siejamas su geresniu sotumu, todėl mažėja tikimybė persivalgyti per kitus valgymus.

Jis ypač naudingas pusryčiams ar užkandžiui, kai derinamas su skaidulų turinčiais produktais, pavyzdžiui, vaisiais, uogomis ar pilno grūdo dribsniais. Renkantis verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir cukraus kiekį, nes skirtingi produktai gali smarkiai skirtis.

Uogos: saldumas su skaidulomis

Uogos išsiskiria tuo, kad suteikia saldumo ir apimties, bet kartu turi skaidulų. Dėl to jos gali padėti lengviau sumažinti desertų ar kitų saldumynų kiekį, o užkandžiai tampa sotesni.

Mokslinėje literatūroje uogos dažnai minimos kaip palankus pasirinkimas svorio kontrolei, nes jose palyginti mažai energinės vertės, o skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems. Jas patogu įmaišyti į košes, jogurtą ar trinti į kokteilius.

Nors šie produktai gali palengvinti svorio mažinimą, rezultatas vis tiek priklauso nuo bendro energijos balanso, miego, fizinio aktyvumo ir nuoseklumo. Jei svoris nekinta ilgą laiką arba vargina sveikatos problemos, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

Šaltiniai:

– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/legumes-pulses/

– https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/protein/

– https://www.mdpi.com/2072-6643

Ukrainoje pirmą kartą laboratorijoje patvirtintas naujas Omikron linijos COVID-19 subvariantas BA.3.2, tarptautinėje erdvėje siejamas su pavadinimu „Cicada“. Jį nustatė visuomenės sveikatos specialistai, atlikę viruso genomo sekoskaitą, kuri leidžia tiksliai identifikuoti mutacijas.

BA.3.2 pasaulyje pirmą kartą užfiksuotas 2024 metais Pietų Afrikoje. Vėliau jis aptiktas mažiausiai keliose dešimtyse šalių, o jo plitimas buvo banguotas: aktyvumo periodus keitė santykinė ramybė, dėl ko ir prigijo pavadinimas „Cicada“.

Ukrainos specialistai pabrėžia, kad šio subvarianto simptomai iš esmės išlieka tipiški COVID-19: karščiavimas, kosulys, sloga, galvos skausmas ir nuovargis. Kai kuriais atvejais vis dar gali pasireikšti uoslės ar skonio sutrikimai, nors jų dažnis pastaraisiais metais kito priklausomai nuo dominuojančių atmainų.

„Šiuo metu nėra duomenų, kad BA.3.2 sukeltų didesnę riziką ar lemtų staigų sunkios eigos atvejų šuolį, tačiau naujos mutacijos reiškia, kad būtina tęsti stebėseną“, – sakė Ukrainos visuomenės sveikatos pareigūnai.

Pasaulinė praktika rodo, kad nauji SARS-CoV-2 variantai vertinami pagal plitimo greitį, gebėjimą apeiti imunitetą ir ligos sunkumą. Tarptautinės institucijos pažymi, kad BA.3.2 šiuo metu nėra laikomas išskirtinai pavojingu, tačiau išlieka epidemiologinės stebėsenos lauke, nes virusas nuolat kinta.

Ukrainoje veikiantis stebėsenos modelis remiasi kelių pakopų tyrimais: pirmiausia mėginiai tiriami PGR metodu regioninėse laboratorijose, o dalis patvirtintų atvejų perduodama genomo sekoskaitai. Toks metodas leidžia laiku pastebėti naujų linijų atsiradimą ir įvertinti jų dalį bendrame susirgimų fone.

Medikai primena, kad vakcinacija ir revakcinacija išlieka pagrindinė apsauga nuo sunkios ligos eigos, hospitalizacijos ir mirties, ypač vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems lėtinių ligų. Daugelyje šalių naudojamos atnaujintos vakcinų formulės, pritaikytos Omikron linijoms, o pakartotinės dozės dažniausiai rekomenduojamos kas 6–12 mėnesių rizikos grupėms.

Nors viešojoje erdvėje pasirodė spekuliacijų apie galimą karantino grąžinimą, vieno subvarianto nustatymas savaime tokių sprendimų nereiškia. Sprendimai dėl ribojimų paprastai grindžiami ne vien genetiniais radiniais, o realia sveikatos sistemos apkrova, sunkių atvejų dinamika ir plitimo mastu.

Specialistai ragina gyventojus išlikti budrius, ypač jei priklauso rizikos grupėms, ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis susirgus. Sergant kvėpavimo takų infekcijos simptomais svarbu vengti kontakto su pažeidžiamais asmenimis, o prireikus atlikti testą ir stebėti būklę.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/publications/m/item/weekly-epidemiological-update-on-covid-19

– https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/variants-concern

– https://phc.org.ua/kontrol-zakhvoryuvan/infekciyni-zakhvoryuvannya/covid-19

Naujesni didelės apimties tyrimų apibendrinimai rodo, kad dalies demencijos atvejų galima išvengti keičiant kasdienius įpročius. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią poveikį daro ne vienas stebuklingas sprendimas, o nuosekli kelių rizikos veiksnių kontrolė.

Demencija yra bendras terminas, apimantis progresuojančius atminties, mąstymo ir kasdienio funkcionavimo sutrikimus. Dažniausia jos forma – Alzheimerio liga, tačiau nemaža dalis atvejų siejama ir su kraujagysliniais pažeidimais, pavyzdžiui, po insultų ar dėl ilgalaikių širdies ir kraujagyslių ligų.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas užmaršumas reiškia demenciją. Su amžiumi dažniau pasitaikantis epizodinis neatidumas ar žodžio „užstrigimas“ gali būti normalus reiškinys, o demencijai būdingesni ryškūs pokyčiai, kai žmogui darosi sunku atlikti įprastas užduotis ar orientuotis pažįstamoje aplinkoje.

Fizinis aktyvumas ir mažiau sėdėjimo

Vienas svarbiausių veiksnių – reguliarus judėjimas. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių intensyvaus krūvio, o tai siejama ir su geresne smegenų kraujotaka.

Ne mažiau svarbu mažinti ilgo nepertraukiamo sėdėjimo laiką. Tyrimai rodo, kad dažnos trumpos pertraukos, kai atsistojama, paeina ar lengvai pajudama, gali padėti gerinti medžiagų apykaitos rodiklius ir kraujagyslių būklę, o tai ilgainiui svarbu ir smegenų sveikatai.

Miegas ir smegenų apsauga

Trečias dažnai akcentuojamas įprotis – kokybiškas miegas. Dauguma suaugusiųjų turėtų miegoti bent 7 valandas per parą, nes per miegą smegenys atlieka „valymo“ funkcijas, o nuolatinis miego trūkumas siejamas su prastesnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

Tuo pačiu specialistai primena, kad demencijos riziką lemia daug veiksnių, įskaitant kraujospūdį, cholesterolį, diabetą, rūkymą, alkoholį, klausos sutrikimus ir socialinę izoliaciją. Lancet komisijos vertinimu, reikšminga dalis demencijos atvejų pasaulyje teoriškai galėtų būti atidėta arba išvengta mažinant šiuos modifikuojamus rizikos veiksnius.

„Demencijos prevencija prasideda ne senatvėje, o vidutiniame amžiuje, kai kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė ir aktyvus gyvenimo būdas duoda didžiausią ilgalaikę naudą“, – pabrėžia ekspertai, vertinantys naujausias tarptautines rekomendacijas.

Svarbu nepamiršti, kad atminties ar orientacijos sutrikimai, kurie kartojasi, stiprėja ar trukdo kasdienybei, yra priežastis kreiptis į šeimos gydytoją. Ankstyvas įvertinimas padeda atmesti grįžtamas priežastis, parinkti pagalbą ir, jei reikia, pradėti gydymą bei rizikos veiksnių korekciją.

Šaltiniai:

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

– https://www.thelancet.com/commissions/dementia-prevention-intervention-care

– https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128

– https://www.cdc.gov/physicalactivity/basics/adults/index.htm

– https://www.sleepfoundation.org/how-sleep-works/how-much-sleep-do-we-really-need

Žmogaus intelektas nėra nekintama duotybė: smegenys visą gyvenimą išlieka plastiškos, o pažintines funkcijas veikia kasdieniai pasirinkimai. Mokslininkai pabrėžia, kad net aktyviai besimokantys žmonės gali turėti įpročių, kurie ilgainiui silpnina dėmesį, atmintį ir gebėjimą susikaupti.

Viena dažniausiai minimų rizikų yra vadinamoji daugiatikslė veikla, kai vienu metu mėginama daryti kelis darbus. Tyrimai rodo, kad smegenys realiai neatlieka užduočių lygiagrečiai, o tik greitai persijungia, dėl to krenta darbo kokybė ir didėja klaidų tikimybė.

Kodėl daugiatikslė veikla vargina?

Stanfordo universiteto tyrėjai yra aprašę, kad intensyvus persijunginėjimas tarp užduočių siejamas su prastesniu dėmesio valdymu ir didesniu išsiblaškymu. Tokia rutina ilgainiui gali silpninti gebėjimą atrinkti svarbią informaciją ir išlaikyti koncentraciją, ypač kai kartu naudojami keli skaitmeniniai įrenginiai.

Ne mažiau aptariamas veiksnys yra nuolatinis trumpų vaizdo įrašų srautas socialiniuose tinkluose. Greitas, nuolat besikeičiantis turinys skatina įprotį ieškoti momentinės stimuliacijos, o tai gali mažinti kantrybę ilgesniam skaitymui, gilesnei analizei ir nuosekliam darbui.

Trumpas turinys ir dėmesio kaina

Psichologijos ir neuromokslų literatūroje pabrėžiama, kad dažni dėmesio pertrūkiai ir įprotis nuolat tikrinti naują turinį apsunkina ilgalaikį susikaupimą. Ilgainiui tai gali atsiliepti darbinei atminčiai, mokymuisi ir gebėjimui apdoroti didesnės apimties informaciją.

Trečias reikšmingas veiksnys – socialinė izoliacija ir gyvo bendravimo stoka. Tiesioginė komunikacija treniruoja emocijų atpažinimą, greitą reakciją, argumentavimą ir kalbos įgūdžius, o vien susirašinėjimas neperduoda neverbalinių signalų ir socialinio konteksto.

Ką daryti, kad protas išliktų aštrus?

Specialistai rekomenduoja intelektą stiprinti kompleksiškai: skaityti ilgesnius tekstus ir juos aptarti, mokytis naujų įgūdžių, spręsti logines užduotis, žaisti strateginius žaidimus. Taip pat naudinga kūrybinė veikla, pavyzdžiui muzika, nes ji aktyvina kelias smegenų sistemas vienu metu.

Svarbu ir kasdienė higiena: aiškios darbo atkarpos be trukdžių, pranešimų ribojimas, pakankamas miegas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo veiksniai yra reikšmingi pažintinių funkcijų ir demencijos rizikos kontekste, todėl mažos korekcijos gali turėti ilgalaikį efektą.

„Smegenims reikia ne nuolatinio triukšmo, o kokybiško dėmesio, poilsio ir prasmingų iššūkių“, – pabrėžia kognityvinės sveikatos specialistai.

Šaltiniai:

– https://med.stanford.edu/news/all-news/2009/08/media-multitaskers-pay-mental-price-stanford-study-shows.html

– https://www.apa.org/topics/social-media-internet/multitasking

– https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/dementia

Vis daugiau žmonių skundžiasi prastu miegu, o greitų sprendimų paieškos dažnai baigiasi papildais ar migdomaisiais. Vis dėlto daliai žmonių padėti gali paprastas vakaro įprotis, susijęs su mityba.

Tyrimuose dažniau minimas kivi vaisius, kuris, suvalgytas prieš miegą, siejamas su greitesniu užmigimu ir geresne miego kokybe. Kai kuriais atvejais rekomenduojama porcija yra du kiviai, suvalgomi likus maždaug valandai iki miego.

„Dalyviai užmigdavo 42 proc. greičiau ir miegodavo ilgiau. Vaisiuje esantys antioksidantai ir serotoninas gali prisidėti prie miego“, – teigiama apžvalgose, kuriose aptariami tyrimų rezultatai.

Mokslininkai aiškina, kad kivi yra vienas iš produktų, kuriuose aptinkama serotonino ir antioksidantų. Serotoninas svarbus nuotaikai ir miego reguliacijai, o dalis jo organizme vėliau panaudojama melatonino sintezei, kuris padeda „įjungti“ naktinį režimą.

Ne mažiau svarbus ir bendras mitybos fonas: kivi turi vitamino C, skaidulų bei kalio, o skaidulos gali padėti stabilizuoti sotumą ir virškinimą vakare. Tyrimai taip pat rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas siejamas su geresne savijauta, kuri netiesiogiai palankesnė miegui.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga priemonė, kuri pakeistų miego higieną. Norint tvaresnio efekto verta laikytis pastovaus miego grafiko, vakare mažinti ryškios šviesos ir ekranų laiką, riboti kofeiną po pietų ir nevalgyti labai sočiai prieš pat miegą.

Jei nemiga tęsiasi kelias savaites, kartojasi dažni prabudimai ar juntamas ryškus dienos mieguistumas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Miego sutrikimai kartais signalizuoja apie stresą, nerimo sutrikimus, kvėpavimo sutrikimus miego metu ar kitas sveikatos problemas.

Šaltiniai:

– https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21669584/

– https://www.sleepfoundation.org/nutrition/food-and-drink-promote-sleep

– https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK493841/

Nauji tyrimų duomenys rodo, kad daliai žmonių rūgštingumą mažinantys vaistai gali būti susiję su stipriais galvos skausmais ir migrenos tipo simptomais. Tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nustatytas ryšys, o ne tiesioginė priežastis.

Didžiausias dėmesys skiriamas protonų siurblio inhibitoriams, kurie dažnai vartojami rėmeniui, refliuksui ir gastroezofaginio refliukso ligai gydyti. Šiai grupei priskiriami omeprazolas ir ezomeprazolas, o jų nepageidaujamų reiškinių sąrašuose galvos skausmas minimas kaip vienas dažnesnių.

Su galvos skausmais taip pat siejami H2 receptorių blokatoriai, pavyzdžiui, famotidinas ir cimetidinas, bei antacidiniai preparatai. Klinikiniuose aprašymuose galvos skausmas dažniau vertinamas kaip galimas šalutinis poveikis, ypač gydymo pradžioje arba vartojant didesnes dozes.

„Tyrimas neįrodo, kad rūgštingumą mažinantys vaistai sukelia migreną, jis tik parodo ryšį“, – pabrėžia tyrėjai, vertinę didelės apimties sveikatos duomenis.

Kita svarbi konteksto dalis yra pati liga: refliuksas ir kiti virškinamojo trakto sutrikimai gali būti susiję su dažnesniais galvos skausmais. Kai kuriuose darbuose aptariamas galimas žarnyno ir smegenų ašies vaidmuo bei tai, kad lėtiniai uždegiminiai ar skausmo mechanizmai gali persidengti.

Gydytojai primena, kad protonų siurblio inhibitoriai ir H2 blokatoriai yra veiksmingi ir dažnai būtini, tačiau juos svarbu vartoti tinkamai. Jei pradėjus gydymą atsiranda nauji, stiprėjantys ar neįprasti galvos skausmai, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu, o ne savarankiškai nutraukti gydymą.

Taip pat akcentuojama, kad ilgalaikis protonų siurblio inhibitorių vartojimas turėtų būti periodiškai peržiūrimas, nes tarptautinėse gairėse aptariamos galimos rizikos ir poreikis vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Kai kuriose publikacijose nagrinėtos sąsajos su kognityviniais sutrikimais, tačiau mokslinė bendruomenė pabrėžia, kad įrodymai nėra vienareikšmiai, o priežastinis ryšys nėra patvirtintas.

Rūgšties refliuksas pasireiškia, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę, dažniau po valgio ar atsigulus. Ilgainiui negydoma gastroezofaginio refliukso liga gali didinti komplikacijų riziką, todėl simptomų ignoruoti nereikėtų, ypač jei vargina rijimo sutrikimai, kraujavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

Šaltiniai:

– https://www.nhs.uk/medicines/omeprazole/side-effects-of-omeprazole/

– https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/losec-epar-product-information_en.pdf

– https://www.nhs.uk/medicines/famotidine/side-effects-of-famotidine/

– https://www.gastrojournal.org/article/S0016-5085(21)03459-9/fulltext

Stiprieji alkoholiniai gėrimai dėl didelės etanolio koncentracijos inkstams paprastai kelia didžiausią trumpalaikę riziką, ypač kai vartojami gausiai ar vienu kartu. Specialistai pabrėžia, kad žalingas gali būti bet koks alkoholis, tačiau būtent didelės dozės dažniau baigiasi dehidratacija ir staigiais organizmo pusiausvyros sutrikimais.

Inkstai filtruoja kraują, reguliuoja skysčių kiekį ir padeda palaikyti elektrolitų balansą, todėl alkoholis tiesiogiai paliečia kelias gyvybiškai svarbias funkcijas. Pavojus didėja, jei žmogus serga hipertenzija, diabetu, turi antsvorio ar jau nustatytą lėtinę inkstų ligą.

Kas vyksta išgėrus?

Alkoholis slopina vazopresiną, hormoną, kuris padeda organizmui sulaikyti vandenį, todėl šlapimo išsiskiria daugiau ir greičiau netenkama skysčių. Dėl to tirštėja kraujas, sunkėja termoreguliacija, o inkstams tenka dirbti intensyviau, kad stabilizuotų vidinę terpę.

Dehidratacija dažnai eina kartu su elektrolitų svyravimais, ypač natriu ir kaliu, o tai gali sukelti silpnumą, širdies ritmo sutrikimus ar staigius kraujospūdžio pokyčius. Reguliarus alkoholio vartojimas taip pat siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, kuris yra viena pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių.

Kuris alkoholis laikomas rizikingiausiu?

Didžiausia rizika dažniausiai siejama su stipriaisiais gėrimais, tokiais kaip degtinė, viskis ar kiti didelės alkoholio koncentracijos gėrimai, nes jie leidžia greitai suvartoti didelį etanolio kiekį. Tokiais atvejais dažniau pasireiškia stiprus skysčių netekimas ir ūmūs organizmo reguliacijos sutrikimai.

Alus dėl diuretinio poveikio taip pat gali skatinti skysčių ir mineralų praradimą, ypač jei geriamas dažnai ir didesniais kiekiais. Vynas įprastai laikomas mažiau žalingu, jei jo vartojama saikingai, tačiau reguliarus perteklius ilgainiui didina bendrą riziką inkstams ir širdies bei kraujagyslių sistemai.

Kada būtina sunerimti?

Po alkoholio vartojimo atsiradęs neįprastas troškulys, ryškiai patamsėjęs šlapimas, tinimai, skausmas juosmens srityje, dusulys ar staigiai pakilęs kraujospūdis gali būti signalai, kad organizmas sunkiai kompensuoja skysčių ir elektrolitų pokyčius. Jei simptomai kartojasi ar stiprėja, vertėtų kreiptis į gydytoją ir įvertinti inkstų funkciją.

Gydytojai taip pat primena, kad alkoholis gali apsunkinti kitų ligų eigą, ypač kepenų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, o tai netiesiogiai didina ir inkstų pažeidimo tikimybę. Rizika didėja, kai alkoholis derinamas su mažai vandens, sūriu maistu, miego trūkumu ar tam tikrais vaistais.

Norint sumažinti žalą, svarbiausia yra saikingumas, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus kraujospūdžio bei laboratorinių rodiklių stebėjimas, jei yra rizikos veiksnių. Patikimiausia prevencija inkstams vis dėlto išlieka alkoholio ribojimas arba atsisakymas, ypač jei jau yra nustatytas inkstų funkcijos sutrikimas.

„Alkoholis didina šlapimo išsiskyrimą ir gali sutrikdyti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, todėl inkstams tenka papildoma apkrova“, – nurodoma medicinos šaltiniuose, aiškinančiuose alkoholio poveikį inkstų funkcijai.

Šaltiniai:

– https://www.cdc.gov/alcohol/about-alcohol-use/other-health-effects.html

– https://www.kidney.org/kidney-topics/alcohol-and-your-kidneys

– https://www.nhs.uk/live-well/alcohol-advice/the-risks-of-drinking-too-much/

Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas įprotis, tačiau nauji ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad vyresniame amžiuje jis gali būti svarbus sveikatos signalas. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ar žmogus snaudžia, bet ir kaip dažnai, kiek laiko ir kuriuo paros metu.

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai, analizuodami beveik dviejų dešimtmečių trukmės stebėjimą, nustatė ryšį tarp ilgesnio ir dažnesnio dienos miego bei didesnės mirtingumo rizikos vyresniems žmonėms. Didžiausia rizika siejama su snaudimu ryte.

„Ilgesnis, dažnesnis ir ankstyvas dienos miegas buvo susijęs su didesniu mirtingumu. Kiekviena papildoma dienos miego valanda atitiko maždaug 13 proc. didesnę riziką, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – apie 7 proc. didesnę riziką“, – teigiama tyrėjų pateiktame apibendrinime.

Pasak tyrimo autoriaus, gydytojo Chenlu Gao, perteklinis miegas vyresniame amžiuje gali būti susijęs su neurodegeneraciniais procesais, širdies ir kraujagyslių ligomis bei bendra didesne sergamumo našta. Tyrėjai akcentuoja, kad dienos miegas pats savaime nebūtinai yra žalingas, tačiau gali atspindėti organizmo bandymą kompensuoti kitas problemas.

Ankstesni tyrimai rodo, kad dieną snaudžia reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių, o vertinimai įvairuoja maždaug nuo 20 proc. iki 60 proc. Kai kuriais atvejais trumpas poilsis gali pagerinti budrumą ir savijautą, ypač jei nakties miegas buvo prastesnis.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad dažnas ir ilgas dienos miegas neretai siejamas su nediagnozuotomis būklėmis: miego apnėja, depresija, lėtiniais skausmais, širdies nepakankamumu, metaboliniais sutrikimais ar vaistų sukeliamu mieguistumu. Taip pat minima cirkadinio ritmo, vadinamojo biologinio laikrodžio, disbalanso tikimybė.

Ekspertai rekomenduoja atkreipti dėmesį, jei dienos mieguistumas atsirado staiga, pradėjo kartotis kasdien, o snaudimas persikėlė į rytą ar pailgėjo iki kelių valandų. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju ir aptarti galimus tyrimus, įskaitant miego kokybės įvertinimą.

Taip pat primenama, kad ryškų nuolatinį mieguistumą gali lemti prasta nakties miego higiena, per mažas fizinis aktyvumas ir nereguliarus dienos režimas. Praktikoje dažnai padeda aiškus miego grafikas, daugiau šviesos pirmoje dienos pusėje ir trumpas, ribotos trukmės pogulis ankstyvą popietę, jei jis apskritai reikalingas.

Šaltiniai:

– https://sleep.hms.harvard.edu/education-training/public-education/sleep-and-health-education-program/sleep-health-education-13

– https://www.nia.nih.gov/health/sleep/sleep-and-aging

– https://www.cdc.gov/sleep/about_sleep/index.html

Mokslininkai vis dažniau kalba apie netikėtą kavos poveikį, kuris siejamas ne tik su energija ryte. Naujesni tyrimai rodo, kad kava gali būti susijusi su geresne nuotaika, dėmesiu ir net mažesne kai kurių ligų rizika.

Svarbu tai, kad nauda pastebima ne vien geriant kavą su kofeinu. Tyrimuose minimas ir kavos be kofeino poveikis, kuris leidžia manyti, kad svarbūs yra ir kiti kavos junginiai, o ne vien kofeinas.

Kas vyksta žarnyne?

Viena iš ryškiausių krypčių – kavos ryšys su žarnyno mikrobiomu. Moksliniai darbai rodo, kad kava gali keisti žarnyne gyvenančių bakterijų sudėtį, o tai siejama su uždegimo procesais, medžiagų apykaita ir net psichikos sveikata.

Kitaip tariant, poveikis nuotaikai ar stresui gali būti ne vien trumpalaikis kofeino sužadinimas. Dalis pokyčių gali būti susiję su ilgiau trunkančiais mikrobiomo ir žarnyno barjero funkcijos pokyčiais.

Ką rodo dideli tyrimai?

Dideli apžvalginiai tyrimai ir metaanalizės rodo, kad lengvas ar vidutinis kavos vartojimas statistiškai siejamas su mažesniu bendru mirtingumu ir mažesne širdies bei kraujagyslių įvykių rizika. Taip pat aptariamos sąsajos su mažesne insulto rizika.

Kava dažnai minima ir kaip gėrimas, susijęs su mažesne 2 tipo diabeto rizika. Tyrimuose taip pat aptariamos galimos sąsajos su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika, įskaitant suriebėjimą ir progresuojančius pažeidimus.

„Metaanalizės rodo, kad kavos vartojimas lengvais ir vidutiniais kiekiais siejamas su mažesniu mirtingumu nuo visų priežasčių ir mažesne širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – skelbiama mokslinėse apžvalgose.

Kofeinas ar polifenoliai?

Tyrimuose pabrėžiama, kad kava su kofeinu ir be jo gali veikti skirtingai. Kofeinas labiau siejamas su budrumu, dėmesiu ir reakcijos greičiu, tačiau jautresniems žmonėms gali didinti nerimą ar trikdyti miegą.

Tuo metu kava be kofeino leidžia geriau įvertinti kitų kavos junginių, pavyzdžiui, polifenolių, vaidmenį. Manoma, kad būtent šios medžiagos gali prisidėti prie antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio, kuris svarbus ilgalaikei sveikatai.

Specialistai pabrėžia ir praktinę pusę: kavos nauda priklauso nuo kiekio, individualaus jautrumo, gretutinių ligų ir paros laiko. Ypač svarbu stebėti, ar kava neblogina miego, nes miego trūkumas gali panaikinti dalį galimos naudos.

Šaltiniai:

– https://www.bmj.com/content/359/bmj.j5024

– https://www.nature.com/articles/s41591-024-02921-4

– https://www.nature.com/articles/s41564-021-00971-8

Specialistai išskiria kasdienius įpročius, kurie gali paspartinti organizmo senėjimą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Tarp jų minimi lėtinis stresas, nejudrus gyvenimo būdas, miego trūkumas ir nesubalansuota mityba – veiksniai, kurie ilgainiui sekinančiai veikia širdį ir kraujotakos sistemą.

Pirmoje vietoje – rūkymas ir elektroninių cigarečių vartojimas. Kardiologas, medicinos mokslų daktaras Jeremy London teigia, kad šie įpročiai yra vieni greičiausių būdų paspartinti organizmo senėjimą. Pasak jo, toksinės medžiagos stiprina oksidacinį stresą ir gali pažeisti DNR.

Oksidacinis stresas reiškia, kad ląstelės patiria daugiau žalos. Laikui bėgant tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus ir bendrą sveikatos būklę.

Antroje vietoje – nejudrus gyvenimo būdas. Gydytojo teigimu, reguliarus judėjimas padeda ilgiau išlaikyti fizinį aktyvumą vyresniame amžiuje ir mažina trapumo riziką. Tuo metu sėslumas, ypač ilgalaikis, su amžiumi gali turėti vis daugiau neigiamų pasekmių.

Pažymima, kad mažėja organizmo gebėjimas efektyviai pristatyti maistines medžiagas, o mitochondrijų (ląstelių energijos gamybos) funkcija pradeda silpti. Abu šie procesai gali prisidėti prie greitesnio senėjimo.

Trečioje vietoje – lėtinio streso ignoravimas. Nekontroliuojamas stresas veikia ne tik nuotaiką, bet ir gali turėti ilgalaikį poveikį organizmui ląsteliniame lygmenyje, todėl streso valdymas yra svarbi širdies ir bendros sveikatos priežiūros dalis.

Nuolatinis ir nevaldomas stresas gali spartinti senėjimą: jis didina uždegiminius procesus, keičia DNR reguliaciją ir trumpina telomerus – apsaugines chromosomų „kepurėles“, siejamas su senėjimo procesais.