Category: Sveikata ir grožis

  • Siwų plaukų efektas stebina: štai spalvos, kurios akimirksniu jaunina ir šviesina veidą

    Siwų plaukų efektas stebina: štai spalvos, kurios akimirksniu jaunina ir šviesina veidą

    Žili plaukai gali atrodyti įspūdingai, elegantiškai ir turėti išskirtinio charakterio – svarbiausia juos tinkamai išryškinti. Vienas didžiausių veiksnių, lemiančių bendrą įvaizdį, yra drabužių spalvos. Teisingai parinkti atspalviai gali vizualiai pašviesinti veidą, pabrėžti plaukų spindesį ir sustiprinti individualų stilių.

    Su amžiumi plaukai praranda pigmentą – nuo peleninių atspalvių palaipsniui pereinama prie ryškesnio žilumo. Kartu keičiasi ir odos tonas: ji dažnai tampa šviesesnė, skaidresnė. Dėl to spalvos, kurios anksčiau puošė, vėliau gali imti „gesinti“ veidą. Todėl verta peržiūrėti spintą ir atnaujinti spalvų paletę, atsižvelgiant į pasikeitusias proporcijas.

    Žili plaukai dažniausiai turi šaltą pagrindą – sidabrinį, peleninį arba plieninį. Šilti drabužių atspalviai su tokia baze gali konfliktuoti, o šaltos spalvos paprastai atrodo harmoningiau. Tinkamas pasirinkimas veikia ne tik tai, kaip atrodo plaukai, bet ir tai, kaip „skamba“ veido oda.

    Didelis žilų plaukų privalumas – jų neutralumas. Jie gali tapti puikiu fonu daugeliui spalvų, ypač jei jos yra švarios, sodresnės arba šaltų tonų.

    Baltos spalvos (tiek ryški, tiek švelniai prigesinta) ypač gražiai dera su žilumu. Ji suteikia gaivumo, vizualiai šviesina veidą ir pabrėžia eleganciją. Vis dėlto reikėtų vengti gelsvų baltos variantų – jie gali išryškinti pilkšvumą odoje.

    Šviesūs pilki atspalviai leidžia kurti vientisą, monochrominį įvaizdį. Kad jis neatrodytų pernelyg „ramus“, verta įtraukti ryškesnį akcentą – skarelę, papuošalus ar kiek ryškesnį makiažą.

    Lediniai ar plieniniai mėlynos atspalviai laikomi vienu geriausių pasirinkimų žiliems plaukams. Jie išryškina šaltus plaukų tonus, suteikia veidui šviežumo ir tinka tiek kasdieniams, tiek puošnesniems deriniams.

    Mėlyna puikiai atrodo derinyje su balta ir sidabro spalva – toks komplektas sukuria švaros, lengvumo įspūdį.

    Nors žili plaukai geriausiai dera su šalta palete, tai nereiškia, kad reikia atsisakyti ryškesnių spalvų. Burgundas, slyvos atspalviai ar šaltesnė violetinė suteikia įvaizdžiui gylio ir kontrasto. Šios spalvos ypač gražiai pabrėžia šviesesnę odą, o žili plaukai jų fone atrodo dar ryškesni.

    Tokie tonai dažnai pasiteisina elegantiškuose deriniuose: švarkuose, vakarinėse suknelėse, šaliuose ar skraistėse.

    Šaltos žalios spalvos – ypač butelio žaluma, smaragdiniai ar vėsesni alyvuogių tonai – su žilumu dera itin harmoningai. Tai gilūs, solidūs atspalviai, kurie neapsunkina veido, bet suteikia natūralumo ir rafinuotumo. Jie tinka ir kasdienai, ir formalesnėms progoms, ypač derinant su šviesesniais aksesuarais.

    Vis dėlto ne kiekviena spalva prie žilų plaukų atrodo palankiai – kai kurios gali „prislėgti“ veidą ar išryškinti nuovargio požymius.

    Šilti smėliniai, kreminiai ar geltoni tonai dažnai nedera su šaltu žilumo atspalviu. Jie gali sudaryti įspūdį, kad oda pilkėja arba atrodo pavargusi. Išimtis – vėsesni, šampaniniai smėliniai tonai, tačiau ir juos geriau derinti su ryškesniais akcentais.

    Šiltų tonų rudi atspalviai, rusvai oranžinės ar karamelinės spalvos dažnai sukuria nepageidaujamą kontrastą ir gali vizualiai sendinti. Kur kas palankesni yra šaltesni rudi variantai, pavyzdžiui, kartaus šokolado ar pilkai rusvi (taupe) atspalviai.

    Klasikinė šilta raudona prie žilų plaukų kartais atrodo per ryški ir dominuojanti. Dažnai geriau rinktis vyšninę, avietinę ar rubino spalvą – sodrią, bet su vėsesne baze.

    Juoda gali atrodyti itin elegantiškai, tačiau šalia žilų plaukų ji neretai sukuria per didelį kontrastą. Toks kontrastas gali labiau išryškinti raukšleles ar patamsėjimus po akimis. Jei renkatės juodą, verta ją „suminkštinti“ šviesiu šaliku, skarele ar papuošalais arčiau veido.

    Puiki alternatyva juodai – tamsiai mėlyna. Ji gili, solidi, bet mažiau kontrastinga, todėl gražiai dera su žilumu, pabrėžia akių spalvą ir atrodo profesionaliai. Tai vienas saugiausių bazinių pasirinkimų žilus plaukus turintiems žmonėms.

    Žilų plaukų etapas – gera proga įdėmiau pažvelgti į savo garderobą ir įvesti nedidelių pokyčių, kurie pabrėš naują įvaizdį. Nebūtina keisti visų drabužių – svarbiau sukurti darną tarp plaukų spalvos, odos tono ir pasirenkamų derinių. Kasdienybėje dažniausiai pasiteisina šaltos, neutralios spalvos: pilki atspalviai, tamsiai mėlyna, plieninė ar šviesi mėlyna. O norint praskaidrinti bazę, verta įtraukti ryškesnius akcentus – burgundą, violetinę ar butelio žalumą.

    Aksesuarų srityje ypač tinka sidabro spalvos papuošalai, taip pat šviesūs šalia veido dėvimi šaliai ar skarelės – jie optiškai pašviesina odą ir sustiprina žilų plaukų eleganciją. Makiažui geriau rinktis subtilius, vėsesnius tonus: uoginius rožinius, pilkšvus ar šaltus rudus. Taip pat gražiai atrodo lengvai spindinčios medžiagos, pavyzdžiui, šilkas, atlasas ar vilna su subtiliu blizgesiu – jos atspindi šviesą ir suteikia įvaizdžiui gaivumo.

  • 5 akivaizdūs magnio trūkumo požymiai, kuriuos lengva praleisti – atkreipkite dėmesį

    Vos pastebimi veido pokyčiai gali būti pirmieji organizmo siunčiami signalai apie magnio trūkumą. Dažnai šie požymiai lieka nepastebėti, kol problema ima ryškėti vis labiau.

    Magnis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių cheminių reakcijų, įskaitant tas, kurios svarbios nervų ir raumenų veiklai.

    Jei organizmui stinga magnio, kartais gali atsirasti raumenų trūkčiojimai ar spazmai. Tai gali paveikti raumenis aplink vokus arba smulkius raumenis aplink burną. Tokie trūkčiojimai gali tai pasirodyti, tai vėl praeiti.

    Dažniau tai pasitaiko žmonėms, patiriantiems didelį stresą arba vartojantiems daug kofeino.

    Dėl magnio vaidmens nervų sistemos veikloje ryškesnis jo trūkumas gali sukelti veido tirpimą. Kai kurie žmonės jaučia tarsi dilgčiojimą veide. Tokie pojūčiai gali pasireikšti ir sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, kuris didina tokių simptomų riziką.

    Magnio trūkumas nėra tiesioginė tamsių ratilų po akimis priežastis, tačiau jis gali šią problemą sustiprinti.

    Viena dažniausių tamsių ratilų po akimis priežasčių – alergija. Susidūrus su alergenu gali pasireikšti nosies užgulimas, čiaudulys, sloga ir akių niežėjimas.

    Visa tai gali lemti kraujo sąstovį po akimis esančiose venose, todėl ši sritis atrodo tamsesnė. Magnis taip pat svarbus imuninei sistemai, o žmonės, kurių magnio kiekis mažesnis, dažniau susiduria su alergijomis ir patiria stipresnius simptomus.

    Be to, žemas magnio lygis gali pabloginti miegą. Prastas miegas taip pat neretai prisideda prie tamsių ratilų po akimis atsiradimo.

    Apskritai magnio trūkumas gali sukelti pernelyg didelę raumenų įtampą ir mėšlungį. Tai galima pastebėti ir veido raumenyse, pavyzdžiui, žandikaulio srityje.

    Magnis veikia nervų ir raumenų darbą, todėl jo trūkstant gali pasireikšti padidėjęs nervų ir raumenų dirglumas, mėšlungis ar spazmai, raumenų įtampa, įskaitant žandikaulio sritį.

  • Kaip be didelių pastangų mažinti svorį ir cukrų kraujyje: ši košė stebina efektyvumu

    Nors dietologai dažnai rekomenduoja avižinę košę kaip naudingus pusryčius, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau diskutuojama, ar ji tikrai tokia vertinga. „BBC Food“ vaizdo įraše aptarta, kuo iš tiesų naudingos avižos ir kaip jos gali prisidėti prie geresnės savijautos.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad avižos gali padėti mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių procesų bei 2 tipo diabeto riziką.

    Visų rūšių avižinė košė priskiriama pilno grūdo produktams, kurie laikomi vienu sveikos mitybos pagrindų. Britų dietologų asociacija (BDA) pažymi, kad daugiausia naudingųjų medžiagų išlieka grūdo išoriniame sluoksnyje – sėlenose ir gemale. Dėl šios priežasties pilno grūdo produktai gali turėti iki 75 proc. daugiau maistinių medžiagų nei rafinuoti grūdai.

    Tyrimų apžvalga, apėmusi 15 mokslinių darbų, parodė, kad reguliariai suvalgant tris pilno grūdo produktų porcijas per dieną galima sumažinti kūno masės indeksą ir pilvo srityje susikaupusį riebalų kiekį. Taip pat teigiama, jog tokie produktai gali padėti kovoti su nutukimu.

    Specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo produktai gausūs skaidulų, kurių daugelis žmonių suvartoja per mažai. Harvardo universiteto mokslininkė dr. Kelly Sowicki teigia, kad skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl gali būti lengviau kontroliuoti apetitą.

    Remiantis BDA duomenimis, žmonės, kurie reguliariai vartoja pilno grūdo produktus, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir 2 tipo diabeto riziką iki 30 proc., jei tai derinama su mažesnio kaloringumo mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Pasak dr. K. Sowicki, šiuose produktuose esantys magnis, kalis ir antioksidantai taip pat gali prisidėti prie kraujospūdžio mažinimo.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad demencija – tai sindromas, sukeliantis pažintinių funkcijų sutrikimus, įskaitant atmintį ir sąmoningumą. Vis dėlto šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ši liga veikia ne vien atmintį: progresuojantys smegenų pokyčiai gali turėti įtakos ir kitiems sveikatos aspektams, į kuriuos žmonės neretai neatkreipia dėmesio.

  • Onkologė įspėja: šių populiarių produktų verčiau nevalgyti – siejami su vėžio rizika

    Mityba vaidina svarbų vaidmenį siekiant užkirsti kelią rimtoms ligoms, įskaitant vėžį. JAV onkologė ir mitybos specialistė Nicole Andrews teigia, kad kai kurie plačiai vartojami produktai ilgainiui gali didinti sveikatos rizikas. Ji įvardijo, ko sąmoningai vengia savo racione.

    Onkologė Nicole Andrews. Nuotrauka iš viešų šaltinių

    Gydytoja pabrėžia, kad jokia dieta negarantuoja absoliučios apsaugos nuo ligų. Vis dėlto, pasak jos, tinkami mitybos įpročiai gali reikšmingai sumažinti pavojingų susirgimų tikimybę, taip pat ir vėžio riziką.

    Nicole Andrews akcentuoja, kad saugios alkoholio dozės nėra. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, skaidant alkoholį organizme susidaro acetaldehidas – toksiška medžiaga, galinti pažeisti ląstelių DNR ir trukdyti jai atsistatyti. Tokie procesai, pasak specialistų, gali didinti įvairių vėžio formų riziką.

    Prie rizikingų produktų onkologė priskiria dešrainius, saliamį, šoninę ir kitus perdirbtos mėsos gaminius. Pasaulio sveikatos organizacija šiuos produktus klasifikuoja kaip kancerogeninius. Anot ekspertės, tam tikros jų sudėtyje esančios medžiagos organizme gali virsti žalingais junginiais ir didinti vėžio, ypač storosios žarnos, riziką.

    Gydytojos „juodajame sąraše“ yra ir saldinti gazuoti gėrimai. Ji teigia, kad didelis cukraus kiekis prisideda prie nutukimo, o dirbtiniai saldikliai gali būti siejami su medžiagų apykaitos sutrikimais bei širdies ir kraujagyslių problemomis.

    Nicole Andrews pastebi, kad pati kava gali būti naudinga: saikingas jos vartojimas neretai siejamas su mažesne insulto ir 2 tipo diabeto rizika. Tačiau, pasak jos, problema prasideda tada, kai kava tampa desertu – su sirupais, cukrumi ir plakta grietinėle. Tokie gėrimai dažnai turi daug kalorijų, gali skatinti svorio augimą, o tai yra vienas iš onkologinių ligų rizikos veiksnių.

    Gydytoja ragina nepanikuoti ir mitybos įpročius keisti palaipsniui. Pavyzdžiui, mažinti perdirbtų produktų kiekį, kontroliuoti cukraus vartojimą ir dažniau rinktis paprastesnį, natūralesnį maistą.

  • Ne tik atminties praradimas: trys netikėti demencijos požymiai, kuriuos dažniausiai ignoruoja

    Demencija – tai sindromas, sukeliantis kognityvinių funkcijų sutrikimus, pirmiausia – atminties ir mąstymo pokyčius. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad liga veikia ne vien atmintį: progresuojantys pakitimai smegenyse gali turėti įtakos ir kitiems sveikatos bei elgesio aspektams, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo susiję su kognityviniais sutrikimais, rašo „Daily Express“.

    Nuotrauka: iš atvirų šaltinių

    Ankstyvose ligos stadijose simptomai neretai klaidingai priskiriami įprastam senėjimui. Tai gali būti suprastėjusi koncentracija ar smulkių dalykų užmiršimas, kuris laikui bėgant ima kartotis vis dažniau. Specialistai pabrėžia: jeigu tokie požymiai tampa reguliarūs, tai gali būti signalas neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. „Alzheimer’s Research UK“ ragina atidžiai stebėti savo bei artimųjų savijautą, nes nuolatiniai atminties ar kitų kognityvinių funkcijų sutrikimai turėtų būti įvertinti medikų.

    Remiantis „Alzheimer’s Research UK“ informacija, Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos gali pažeisti priekines smegenų skiltis, kurios atsakingos už kritinį mąstymą, gebėjimą įvertinti veiksmų pasekmes ir atpažinti sukčiavimą.

    Dėl to dar ankstyvose stadijose žmogus gali pradėti priimti rizikingus, nelogiškus sprendimus, kurie jam anksčiau nebuvo būdingi. Tokie pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių finansiniam stabilumui ir asmeniniam saugumui.

    Ligai progresuojant, kai kurie žmonės ima apleisti kasdienę buitį: nebesirūpina namų švara, asmens higiena, kasdienėmis užduotimis. Tiesa, pavieniai nesklandumai – pavyzdžiui, kartą pamirštas mokėjimas ar epizodinis neatidumas – dažniau būna natūralaus senėjimo, o ne sunkios ligos požymis.

    Dar vienas dažnai neįvertinamas signalas – socialinė izoliacija. Kai žmogui tampa sunkiau prisiminti vardus, parinkti reikiamus žodžius ar sklandžiai palaikyti pokalbį, jis gali pradėti vengti bendravimo, bijodamas nejaukių situacijų ar klaidų. Tai didina atskirtį ir gali bloginti gyvenimo kokybę. Specialistai pabrėžia, kad artimųjų palaikymas ir socialinis kontaktas yra svarbūs psichinei gerovei, ypač gyvenant su demencija.

  • Praleidžiate pusryčius? Specialistai įspėja: netrukus užgrius nuovargis ir dirglumas

    Rytas be pusryčių daugeliui atrodo menka smulkmena, tačiau organizmui tai gali kainuoti brangiai. Tuomet įprasta darbo dienos pradžia neretai virsta kova su nuovargiu, dirglumu ir nuolatinėmis mintimis apie maistą.

    Pusryčiai. Nuotrauka iš atvirų šaltinių

    Ankstyvas valgymas padeda reguliuoti organizmo funkcijas visos dienos ir nakties metu.

    Nors mažiau valgyti ryte arba atidėti pirmąjį valgymą vėlesniam laikui gali atrodyti logiška, ypač siekiant numesti svorio, toks įprotis gali turėti ir neigiamų pasekmių.

    Galimos pusryčių praleidimo rizikos: prastesni sportiniai rezultatai, sutrikusi medžiagų apykaitos reguliacija, širdies ir kraujagyslių sveikatos problemos, hormonų disbalansas, sustiprėję uždegiminiai procesai, nuotaikų svyravimai, mieguistumas ir žemas energijos lygis, taip pat svorio augimas.

    Didelę reikšmę turi ne tik pats pusryčiavimas, bet ir pasirenkamo maisto kokybė bei maistinių medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, daržovių omletas organizmą veiks visai kitaip nei saldūs dribsniai, kuriuose gausu cukraus ir dirbtinių priedų.

    Žurnale Nutrients nurodoma, kad pakankamas maistinių medžiagų kiekis dienos pradžioje gali būti siejamas su šiomis naudomis: geresnė apetito kontrolė, geresni sportiniai rezultatai, mažesnė nutukimo rizika, daugiau energijos, stabilesnis gliukozės kiekis, geresnė širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, mažesnė lėtinių ligų rizika, pagalba valdant 2 tipo diabetą ir lengvesnė svorio kontrolė.

    Labiausiai pakankamų pusryčių dažniausiai reikia šioms grupėms: sportininkams, vaikams, diabetu sergantiems žmonėms, nėščioms moterims ir žindančioms mamoms.

    Teigiama, kad pusryčių praleidimas gali turėti nepalankesnį poveikį moterų reprodukcinei sveikatai. Tai siejama su tuo, kad moterų organizme natūraliai vyksta didesni hormonų svyravimai, todėl jis gali būti jautresnis veiksniams, trikdantiems hormonų pusiausvyrą.

    Jei rytais trūksta laiko, verta iš anksto pasiruošti kelis greitus ir paprastus patiekalų variantus. Juos galima pritaikyti pagal asmeninius poreikius ir mitybos tikslus.

  • Suriebėjusi kepenys traukiasi: gydytojai įvardijo vieną netikėtą, bet veiksmingą būdą

    Suriebėjusi kepenų liga, kurią dažniausiai lemia netinkama mityba arba alkoholio vartojimas, yra rimta problema, reikalaujanti kompleksinio požiūrio. Vis dėlto prieš kalbant apie terapiją svarbu aiškiai suprasti, ką šiuo atveju reiškia „gydymas“.

    Esant kepenų suriebėjimui, kepenų ląstelėse susidaro riebalų lašeliai – tai matoma net mikroskopu. Apie pasveikimą galima kalbėti tik tuomet, kai šie pakitimai nebeaptinkami histologinio tyrimo metu. Tik tada galima būti tikriems, kad kepenys atsistatė, o negrįžtamų funkcijos sutrikimų grėsmė sumažėjo.

    Nuotrauka: iš viešai prieinamų šaltinių

    Šiuo metu mokslas neturi vaistų, kurie galėtų atkurti kepenis nepadedant mažinti riebalinės infiltracijos. Praktikoje patikimiausias ir efektyviausias būdas yra svorio mažinimas. Antsvorio sumažinimas padeda gerinti kepenų būklę ir mažina organui tenkantį krūvį.

    Svorio mažinimas laikomas pagrindiniu tikslu gydant suriebėjusias kepenis. Net ir esant nedideliam antsvoriui, numetus apie 7–10 proc. pradinio kūno svorio, galima pasiekti reikšmingų pokyčių.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir turint normalų kūno svorį, sumažinus jį 3–5 proc. kepenų rodikliai gali pastebimai pagerėti. Tai rodo, jog ypač svarbus yra ilgalaikis mitybos ir gyvenimo būdo koregavimas.

    Geriausiu pasirinkimu laikoma subalansuota mityba: pakankamas baltymų ir skaidulų kiekis, taip pat sveikie riebalai, ypač augalinės kilmės. Be to, gydymo dalimi laikoma alkoholio atsisakymas, greitojo maisto vengimas ir paprastųjų angliavandenių (pavyzdžiui, desertų) ribojimas.

    Ne mažiau svarbu išsaugoti ir auginti raumenų masę. Raumenys yra pagrindinė glikogeno „saugykla“, jie pasižymi dideliu jautrumu insulinui ir padeda organizmui efektyviau naudoti energijos atsargas. Raumenų stiprinimas gali pagerinti medžiagų apykaitą ir prisidėti prie sėkmingesnio kepenų suriebėjimo valdymo.

    Portalas „Komentarai“ anksčiau rašė, kad dauguma žmonių makaronus įpratę virti pagal klasikinę schemą – vanduo, druska ir keli šaukštai sviesto ar aliejaus. Tačiau yra paprastas būdas sustiprinti skonį nepridedant papildomų riebalų: paslaptis – česnakas.

  • Skauda sąnarius ir trūksta judrumo? Štai kaip jį atkurti be vaistų – veiksmingi patarimai

    Su amžiumi sąnariai neretai praranda judrumą, todėl kasdienėje veikloje atsiranda diskomfortas. Vis dėlto judesių amplitudę galima išsaugoti ir net pagerinti be vaistų – tam padeda fizinių pratimų, tinkamos mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių derinys.

    Šie patarimai gali padėti sumažinti skausmą, padidinti lankstumą ir pristabdyti būklės blogėjimą.

    Mityba sąnarių sveikatai yra vienas svarbiausių veiksnių. Specialistai rekomenduoja dažniau rinktis:

    Omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus – žuvį, linų sėmenis ir graikinius riešutus, kurie gali mažinti uždegiminius procesus.

    Antioksidantų šaltinius – uogas, citrusinius vaisius ir žaliąją arbatą, padedančius apsaugoti audinius nuo pažeidimų.

    Kalcį ir vitaminą D – pieno produktus, brokolius, taip pat saulės šviesą, kuri svarbi kaulų tvirtumui.

    Kolageną ir baltymus – vištieną, kiaušinius, ankštines kultūras, galinčias prisidėti prie kremzlių atsistatymo.

    Judrumą atkurti padeda ir tinkamai parinkti pratimai. Sąnarių sveikatai naudingi:

    Tempimo pratimai – reguliarus lankstumo lavinimas mažina sustingimą ir gerina judesių diapazoną.

    Joga ir pilatesas – stiprina raumenis, kurie prilaiko sąnarius, ir padeda sumažinti įtampą.

    Mažo intensyvumo aerobinė veikla – plaukimas, ėjimas ir važiavimas dviračiu mažina sąnariams tenkantį krūvį.

    Jėgos pratimai – treniruotės su mažais svoriais ar pasipriešinimo gumomis padeda palaikyti sąnarių stabilumą.

    Kasdieniai įpročiai taip pat daro didelę įtaką sąnarių judrumui. Vertėtų pasirūpinti:

    Reguliariu fiziniu aktyvumu – net trumpos kasdienės išvykos pėsčiomis gerina kraujotaką ir sąnarių mitybą.

    Svorio kontrole – mažesnis kūno svoris sumažina apkrovą kelių ir klubų sąnariams.

    Taisyklinga laikysena – sėdėjimas ir stovėjimas tiesia nugara mažina pertempimo riziką.

    Žalingų įpročių atsisakymu – rūkymas ir perteklinis alkoholio vartojimas gali bloginti kremzlių ir kaulų būklę.

    Naudos gali suteikti ir šilumos bei šalčio metodai. Šilti kompresai padeda atpalaiduoti raumenis ir mažinti sustingimą, o šalti kompresai gali sumažinti uždegimą bei patinimą po fizinio krūvio.

    Svarbus ir psichoemocinis aspektas: stresas gali sustiprinti skausmo pojūtį. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos padeda mažinti įtampą, o tai teigiamai veikia bendrą savijautą.

    Didžiausią efektą užtikrina reguliarumas. Natūralių metodų veiksmingumas priklauso nuo nuoseklumo – kasdieniai pratimai, subalansuota mityba ir sveikesni įpročiai palaipsniui gerina judrumą ir padeda mažinti poreikį vartoti vaistus.

    Anksčiau portalas „Komentarai“ rašė apie paprastą veiklą, kuri gali prisidėti prie sąnarių sveikatos gerinimo.

  • Pamirškite įkandimus: paprastas ir pigus būdas apsisaugoti nuo erkių ir uodų šį sezoną

    Atšilus orams, Ukrainoje suaktyvėja erkės ir uodai. Jie kelia ne tik diskomfortą, bet ir realią grėsmę sveikatai. Dėl to vis daugiau žmonių atsisako agresyvių cheminių priemonių ir ieško saugesnių alternatyvų.

    Specialistai primena, kad erkės gali pernešti pavojingas infekcijas, tarp jų Laimo ligą ir encefalitą. Net trumpas kontaktas su žole ar krūmais gali baigtis įkandimu. Uodai taip pat nėra vien tik nemalonus dirgiklis – tam tikromis sąlygomis jie gali platinti virusines infekcijas, ypač kintant klimatui.

    Viena iš populiarių natūralių priemonių – paprastas naminis mišinys iš dviejų ingredientų, galintis veikti kaip natūralus barjeras nuo vabzdžių.

    Pagrindinė šios priemonės sudedamoji dalis – gvazdikėliai. Juose esančios eterinės medžiagos skleidžia stiprų aromatą, kuris, teigiama, dezorientuoja vabzdžius, atbaido erkes ir mažina įkandimo riziką.

    Paruošimui reikės:

    • apie 20 gvazdikėlių pumpurėlių;
    • 50 ml degtinės.

    Mišinį rekomenduojama laikyti 10 dienų tamsioje vietoje. Per tą laiką jis įgauna intensyvų kvapą ir gali būti naudojamas kaip natūralus repelentas.

    „Svarbu nenaudoti medicininio spirito, nes jis greitai išgaruoja ir sausina odą“, – pabrėžiama specialistų rekomendacijose.

    Priemonės veiksmingumas priklauso ir nuo to, kaip ji naudojama. Patariama ją tepti ant vietų, kuriose aktyvesnė kraujotaka:

    • riešų;
    • kaklo;
    • alkūnių linkių;
    • vietų po keliais.

    „Kūno šiluma sustiprina eterinių aliejų garavimą ir sukuria apsauginį aromatinį barjerą“, – teigiama rekomendacijose.

    Jei gamtoje būnama su atviresniais drabužiais, papildomai siūloma apdoroti kulkšnis – būtent nuo ten erkės dažniausiai pradeda kilti aukštyn.

    Atskirą dėmesį verta skirti ir drabužiams. Natūralūs audiniai geriau išlaiko kvapą, todėl jais patariama papildomai apipurkšti apatinę kelnių dalį ir kojines.

    „Taip sukuriamas savotiškas barjeras, kurio erkės esą neperžengia“, – nurodoma rekomendacijose.

    Taip pat patariama pasirūpinti ir aplinka aplink namus:

    • reguliariai pjauti žolę;
    • surinkti sausus lapus;
    • vengti drėgnų, užpavėsintų vietų.

    Ekspertų vertinimu, tokie veiksmai gali sumažinti erkių kiekį teritorijoje iki 90 proc.

    Natūralių priemonių populiarumą aiškina keli motyvai: jos paprastai yra pigesnės, švelnesnės odai, neturi agresyvių cheminių medžiagų ir tinka reguliariam naudojimui.

    Aktyviu erkių sezonu net paprasti sprendimai gali reikšmingai sumažinti rizikas sveikatai.

  • Dvi paprastos izometrinės pratybos per 4 savaites gali sumažinti spaudimą ir insulto riziką

    Dvi paprastos izometrinės pratybos gali padėti sumažinti padidėjusį kraujospūdį vos per 4 savaites. Tyrėjų duomenimis, kraujospūdžio sumažėjimas gali reikšmingai mažinti ir širdies bei kraujagyslių įvykių riziką – infarkto ir insulto tikimybė gali sumažėti iki 40 proc.

    Ypač naudingais laikomi izometriniai pratimai – lenta ir pritūpimas prie sienos. Teigiama, kad jie gali būti naudingi ir jaučiant apatinės nugaros dalies skausmus.

    Specialistai aiškina, kad po šių pratimų kraujospūdis gali pastebimai mažėti, o būtent sumažėjęs kraujospūdis siejamas su mažesne infarkto bei insulto rizika.

    Izometrinių pratimų esmė – išlaikyti kūno padėtį nejudant, kai raumenys išlieka tos pačios apytikslės ilgio būsenos tam tikrą laiką. Tokiu būdu aktyvinami stabilizuojantys, gilesni raumenys.

    „Šie stacionarūs pratimai, tokie kaip lenta ar pritūpimas prie sienos, itin efektyviai stiprina giliuosius, sunkiau pasiekiamus liemens ir nugaros raumenis, taip pat gali mažinti traumų riziką“, – rašo leidinys „Express“.

    Atliekant lentą rekomenduojama išlaikyti padėtį 30 sekundžių, tuomet ilsėtis 2 minutes ir šią seką pakartoti 4 kartus.

    Pritūpimą prie sienos siūloma atlikti taip: atsistoti nugara į sieną ir pamažu leistis žemyn iki patogios padėties, ją išlaikant 30 sekundžių. Po to pailsėti 2 minutes ir vėl pakartoti – iš viso 4 kartus.

    Taip pat pažymima, kad lenta gali gerokai intensyviau apkrauti liemens raumenis nei, pavyzdžiui, atsilenkimai ar įstrižiniai atsilenkimai. Manoma, kad šis pratimas suteikia labiau trimatę aktyvaciją – nuo klubų iki pečių juostos – o ne vien izoliuotai dirbina pilvo presą.